- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-27
- Bylos Nr.
- e2S-708-390/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- G. M. B.
- Atsakovas
- J. M.
- Kategorijos
- 3.2.8.1Bylos nutraukimas, kai byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. M. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. B. patikslintą ieškinį atsakovui J. M. dėl servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė G. M. B. patikslintu ieškiniu atsakovui J. M. prašė teismo sprendimu nustatyti neatlygintiną servitutą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) , patalpoms, pažymėtoms indeksais 1-2, 1-5, 1-6, 1-13, R-6.
2. Nurodė, kad šalys V. M., kuri mirė (duomenys neskelbtini)., testamentu paveldėjo turtą: ieškovei paskirtos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos, namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėtos indeksais 1-3 (23,01 m²), 1-4 (15,21 m²), R-l (8,28 m²) ir R-7 (8,10 m²), o atsakovui – visa likusi gyvenamojo namo su rūsiu dalis ir šildymo sistema bei jos aptarnavimas. Atsakovo prašymu 2001 m. buvo atjungtas gamtinių dujų tiekimas į ginčo gyvenamąjį namą, tuo pačiu ir atimta ieškovės teisė gyventi jai paliktose šildomose patalpose. Siekdama išsaugoti namą 2003 m. ieškovė savo lėšomis įrengė naują ekonomiškesnę dujinio šildymo sistemą, kurios teikiama šiluma naudojama ir atsakovo nešildomų patalpų šildymui. Į pagal testamentą paliktas patalpas 1-3, 1-4, R-1 ir R-7 ieškovė gali patekti tik per atsakovui paliktą tambūrą 1-5 (šioje patalpoje įrengtas ieškovės patalpų elektros apskaitos prietaisas), laiptinę ir koridorių 1-2 (jame įrengtas dujų katilas, dujų apskaitos prietaisas ir dušinė). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdo testamente numatytų pareigų, dėl ko ieškovė patiria nuostolius, ieškovė prašo šioms patalpoms neatlygintiną servitutą nustatyti teismo sprendimu. Yra visos įstatyme nustatytos sąlygos: 1) savininkų – ieškovės ir atsakovo nesutarimas, 2) egzistuoja objektyvus bei konkretus naudojimosi viešpataujančiais daiktais pagal tikslinę jų paskirtį poreikis – patalpų šildymui skirtas dujų katilas, tualetas, dušinė, dujų ir elektros apskaitos prietaisas, naudojamo vandentiekio ir patalpų šildymo vamzdynai, todėl nenustačius servituto ieškovei nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto – gyvenamojo namo patalpų, pažymėtų indeksais 1-3, 1-4, R-l ir R-7, naudoti pagal paskirtį. Pagal testamentą paveldėjimo teisės liudijimas jai nėra išduotas. Notarė 2003 m. birželio 3 d. liudijimu patvirtino, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) mirus V. M. palikimą priėmė. Teismo posėdyje nurodė, kad tokia patalpų naudojimosi tvarka ieškovei reikalinga, jog galėtų šiuo adresu deklaruoti gyvenamąją vietą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas J. M. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
4. Nurodė, kad ieškovė prašo nustatyti servitutą atsakovui priklausančioms patalpoms 1-2, 1-5 ir 1-6 kad turėtų galimybę patekti į jai testamentu paskirtas patalpas 1-3 ir 1-4, t. y. nekliudomai naudotis viešpataujančiu daiktu, tačiau į patalpas 1-3 ir 1-4 ieškovė patenka per iš kiemo pusės įrengtą atskirą įėjimą ir šiomis patalpomis naudojasi netrukdomai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti nustatyti servitutą atsakovui priklausančioms paminėtoms patalpoms. Taip pat nepagrįstas reikalavimas nustatyti servitutą atsakovo patalpoms 1-13 bei R-6, nes patalpa 1-13 yra virš namo stogo, į ją yra atskiras įėjimas iš kiemo pusės ir ši patalpa absoliučiai nesusijusi su kitomis namo patalpomis, o patalpa R-6 yra namo rūsyje ir niekuo netrukdo ieškovei. Nepagrįstas ieškovės argumentas, jog ji dėl atsakovo kaltės neva patiria nuostolius. Ieškovė be atsakovo žinios įrengė naują šildymo sistemą ir atliko kitus veiksmus ne jai priklausančiose patalpose, todėl atsakovas nėra įsipareigojęs atlyginti jos patirtas išlaidas, nes ieškovė minėtus darbus atliko savo nuožiūra ir savo rizika.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2023 m. kovo 1 d. nutartimi bylą nutraukė. Priteisė iš ieškovės 124,23 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, nors ir priėmė palikimą po motinos mirties, kreipdamasi į notarą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jai nėra išduotas, ieškovė nuosavybės teisių į testamento pagrindu jai paskirto nekilnojamojo turto dalį paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu VĮ Registrų centre neįregistravo. Ieškovė teismo posėdžio metu servituto nustatymui kaip pagrindą nurodė jos teisių suvaržymą – kad galėtų deklaruoti savo gyvenamąją vietą ginčo namo adresu.
7. Teismas nurodė, kad ieškovė be jokių trikdžių, užėmusi svetimą nuosavybę naudojasi atsakovo turtu ne tik 1-5, 1-6, 1-2, patalpomis, bet ir ant stogo esančia patalpa, pažymėta indeksu R-13, į kurią yra laisvas patekimas ir iš lauko. Teismas darė išvadą, kad ieškovė turi galimybę patekti vidun pro pačios įsirengtas duris jai testamento pagrindu tekusiose patalpose, įsirengti sanitarinius mazgus arba atsakovo sutikimu ir siūlymu įsigyti jos pageidaujamą nekilnojamojo turto dalį abiem šalims priimtinomis sąlygomis. Prašomo servituto nustatymu atsakovas turėtų papildomų nuostolių dėl iš esmės sumažėjusios jo turto dalies, kurių ieškovė neketina atlyginti, ateityje užprogramuotų naujus ginčus tarp brolio ir sesers dėl per mažo ploto, likusio atsakovui patekti į jo nuosavybę pro pažymėtą indeksu 1-1 įėjimą vidun, liktų nespręsta dėl atsakovo turėtų kaštų savo lėšomis įsirengus iš patalpos 1-1 nulipimą į garažą.
8. Teismas nusprendė, kad ieškovė gyvenamosios vietos deklaravimo tikslu neturi pagrindo reikšti civilinio ieškinio dėl servituto nustatymo. Teisės kreiptis į teismą prielaidų nebuvimas sudaro teisinį pagrindą teismui tokį ginčą pripažinti nenagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka ir ieškinį atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jei ieškinys buvo priimtas – nutraukti civilinę bylą (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 5 punktas). Esant šioms aplinkybėms, teismas civilinę bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartį ir klausimą dėl servituto nustatymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas be jokių motyvų pakeitė ne tik ieškinio pagrindą, bet ir ieškinio dalyką, nurodydamas, kad esmine teismo posėdyje nurodyta ieškovės servituto nustatymo priežastis, sukelsianti teisines pasekmes - deklaruoti gyvenamąją vietą. Ieškovė ieškiniu prašė teismo ginčo patalpoms neatlygintiną servitutą nustatyti teismo sprendimu (CK 4.126 straipsnis). Šiuo atveju yra CPK 330 straipsnyje numatytas pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei perduoti klausimą dėl servituto nustatymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
11.2. Teismas be teisinio pagrindo išplėtė bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir nukrypo ne į servituto, o į daikto nuosavybės viešinimo, paveldėjimo ir valdymo teisės normų interpretavimą bei nutraukė civilinę bylą, atimant ieškovės teisę į teisminę gynybą, kai įgyvendinus šią teisę turi būti pasiekiamas materialusis teisinis efektas. Ieškovė įrodė visas CK 4.126 straipsnyje nustatytas sąlygas.
11.3. Ieškovė suinteresuota deklaruoti savo gyvenamąją vietą ginčo namo adresu, kad gautų kompensaciją už būsto šildymą. Tačiau, kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartyje ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 12 d. sprendime, ieškovė turi Birštono savivaldybei pateikti ne tik dokumentą patvirtinantį ieškovės nuosavybės teisę patalpoms 1-3, 1-4 ir R-1, R-7, bet ir dokumentą patvirtinantį, kad ji turi teisę naudoti atsakovui kaip savininkui priklausančias bendro naudojimo patalpas 1-2; 1-5 ir 1-6.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės atsakovui turėtas advokato atstovavimo išlaidas. Nurodo, kad teismo nutartis nutraukti civilinę bylą yra priimta nepažeidžiant nei materialinės, nei procesinės teisės normų, atskirajame skunde ieškovė nepagrindžia faktiniais duomenimis/įrodymais teisės normų pažeidimų, o tik dėsto savo teorinius samprotavimus, prieštaraujančius byloje esantiems faktiniams duomenims bei teisės aktų nuostatoms.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
4. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama teismo sprendimu nustatyti neatlygintiną servitutą ginčo patalpoms, nes nenustačius servituto ieškovė normaliomis sąnaudomis savo naudojamų patalpų negali naudoti pagal paskirtį. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi civilinę bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu – jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskurus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui. Ieškovė atskiruoju skundu su teismo nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.
5. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Taipogi išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
6. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).
7. Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus. Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
8. Pagal byloje pareikšto patikslinto ieškinio turinį matyti, kad ieškovė ieškinį pateikė CK 4.126 straipsnio 1 dalies pagrindu, iš esmės siekdama, kad būtų nustatytas neatlygintinas servitutas teismo sprendimu, bei įrodinėdama servituto nustatymo sąlygas ir būtinumą. Pateikto ieškinio dalykas ir pagrindas yra suformuluoti ir išdėstyti pakankamai aiškiai, ir jie apibrėžia bylos teisminio nagrinėjimo ribas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad teismo posėdyje ieškovė nurodė papildomą argumentą, kodėl siekia servituto nustatymo – dėl galimybės deklaruoti gyvenamąją vietą ginčo adresu ir vertino, jog ieškovės pasirinktu būdu nebus apgintos jos pažeistos teises, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų pakeitusi pateikto patikslinto ieškinio pagrindą ar dalyką. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo bylą išnagrinėti iš esmės pagal pareikštą patikslintą ieškinį, teisiškai kvalifikuoti ginčo santykius ir priimti teismo sprendimą dėl ieškinio (ne)pagrįstumo, o ne bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-969/2023, kurioje buvo pripažinta, jog ieškovė nėra suinteresuotas asmuo reikšti byloje pareikštus reikalavimus ir byla (bylos dalis) nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, o nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analogiškų aplinkybių nenustatė, t. y. bylos aplinkybės yra skirtingos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios.
10. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą CPK 293 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu (byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka) netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylos nutraukimą. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartis naikinama ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju bylą išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, nes ši byla turi būti nagrinėjama iš esmės, taip pat siekiama neapriboti ir dalyvaujančių byloje asmenų teisės į apeliaciją.
11. Šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, nes jų atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas priimant sprendimą byloje (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.