Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-07-14 · Administracinė byla Nr. I-3513-596/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-07-14
Bylos Nr.
I-3513-596/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01452-2017-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
L. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3513-596/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01452-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. K. skunde prašo teismo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 5 000 Eur neturtinės žalos.

Nurodė, kad nuo 2016-12-08 iki skundo teismui pateikimo yra laikomas Lukiškių TI-K. Kameroje yra netinkamai įrengta spintelė indams ir maistui laikyti, t. y. ji įrengta priešais sanitarinį mazgą ir yra atitverta tik užuolaidomis. Pareiškėjo teigimu, sanitarinio mazgo įrengimas kameroje laikytinas netinkamu, nes jame esančios bakterijos patenka ant spintelėje esančių indų ir maisto. Be to, kamera yra vėdinama tik natūraliu būdu per langą, todėl į kamerą patenka daug vabzdžių, kurie nutupia tiek sanitariniame mazge, tiek ant palikto maisto, taip pernešdami mikrobus. Dėl šių problemų pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, tačiau iš jo buvo tik pasijuokta. Dėl nurodytų pažeidimų pareiškėjui periodiškai sutrinka psichika, jaučiamas pažeminimas, nepilnavertiškumo jausmas, kartais patiriami virškinimo sutrikimai (b. l. 1–2).

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti (konkreti lentynos tvirtinimo vieta gyvenamojoje kameroje nėra nustatyta).

Pažymėjo, jog kamerose pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) reikalavimus yra įrengtas sanitarinis mazgas, įrengta šalto vandens tiekimo sistema, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne mažesne kaip 1,5 m aukščio sienele. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) reikalavimai taikomi projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Paaiškino, kad kai kurių gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Artimiausiu metu užuolaidos bus įrengtos visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose. Taip pat postuose Nr. 7, 23, 25 ir 26 sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis.

Taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka HN 134:2015 17 p. reikalavimus.

Teigė, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai turėjo tiesioginės įtakos pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Pažymėjo, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiškėjo nurodytai žalai. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Atsiliepime atsakovės atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K turėjo padaryti tam tikras kopijas iš popierine forma laikomų dokumentų, todėl patyrė 1,86 Eur bylos dokumentinės medžiagos (31 A4 formato lapai) rengimo išlaidas, kurias prašo priteisti iš pareiškėjo kaip išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (b. l. 7–10).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo prašymo priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2017-12-08 iki skundo pateikimo teismui (skundas teismui išsiųstas 2017-05-02).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT 2011-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011).

Pareiškėjas reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą kildina iš to, kad kameroje buvo netinkamai įrengta spintelė indams sudėti ir maistui laikyti, t. y. ji buvo įrengta prieš sanitarinį mazgą ir atskirta tik užuolaida, todėl visos bakterijos iš sanitarinio mazgo patekdavo ant šalia esančio maisto, bei ventiliacijos, kuri buvo galima tik natūraliu būdu per langą, dėl ko kameroje buvo vabzdžių, kurie pernešdavo mikrobus iš sanitarinio mazgo ant spintelėje laikomo maisto.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14.8 punkte įtvirtinta, kad kameroje turi būti įrengta spintelė arba lentyna maisto produktams sudėti.

Iš pateiktos Taisyklių nuostatos matyti, kad joje nėra imperatyviai nustatyta, kurioje gyvenamosios kameros vietoje turi būti įrengta spintelė maistui sudėti. Šios spintelės įrengiamos priklausomai nuo kameroje esančios laisvos vietos. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo pripažinti, jog atsakovės atstovas pažeidė pareiškėjo teises, įrengdamas spintelę indams sudėti ir maistui laikyti.

Taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad Lukiškių TI-K tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m. Be to, atkreipė dėmesį, kad kai kuriose kamerose sanitariniuose mazguose yra įrengtos užuolaidos, o postuose Nr. 7, 23, 25 sanitarinio mazgo kabinos yra įrengtos kaip atskiros kabinos, su durimis. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad sanitarinio mazgo įrengimas Lukiškių TI-K atitinka Taisyklių 14.5 punkto nuostatą, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo teiginiai, susiję su sanitariniame mazge esančiomis bakterijomis taip pat atmetami kaip stokojantys konkretumo. Kadangi pareiškėjas teismui pateiktame skunde nedetalizavo, kokiose konkrečiai kamerose jis buvo laikomas ir kuriose iš jų sanitarinis mazgas buvo nehigieniškas, teismas šio pareiškėjo nurodomo pažeidimo įvertinti neturi galimybės. Be to, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad dėl šio pareiškėjo nurodomo pažeidimo jis būtų patyręs skunde nurodomus sveikatos sutrikimus, kadangi teismui pateiktoje pareiškėjo sveikatos istorijoje jie nenustatyti (b. l. 29–35).

HN 134:2015 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Nagrinėjamoje situacijoje Lukiškių TI-K kamerose natūralus vėdinimas per langus laikytinas tinkamu ir nepažeidžiančiu higienos normos reikalavimų. Be to, byloje nėra duomenų, kad dėl natūralaus vėdinimo kamerose būtų buvęs toks kiekis vabzdžių, kurie galėjo sukelti pareiškėjui nepatogumus. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K teismui pateikė su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ paslaugų teikimo sutartis, kuriomis susitarta, kad UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ įsipareigoja atlikti Lukiškių TI-K patalpų priežiūrą, išsiaiškindama buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą, ir atlikti jų naikinimo darbus (b. l. 11–14, 38–41). Taigi Lukiškių TI-K tinkamai įgyvendina savo pareigą užtikrinti, kad kamerose nebūtų vabzdžių.

Pareiškėjas skunde teigė, jog dėl jo nurodomų pažeidimų kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, tačiau į nusiskundimus nebuvo kreipiamas dėmesys. Šį pareiškėjo teiginį paneigia atsakovės atstovo pateikti įrodymai. Iš byloje esančio Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2017-05-16 tarnybinio pranešimo Nr. 24-3069 matyti, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų jo buvimo įstaigoje laikotarpiu nuo 2016-12-08 iki 2017-05-02 į Lukiškių TI-K direktorių nesikreipė (b. l. 36). Be to, Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017-05-19 pranešime Nr. 24-3145 nurodyta, kad kamerų įrengimas atitinka teisės aktų nuostatas, kameros yra aprūpinamos valymo ir dezinfekavimo priemonėmis (b. l. 37).

Pažymėtina, jog pareiškėjas dėl nehigieniškų kalinimo sąlygų turėjo teisę kreiptis į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentą, jog šis atliktų patikrinimus kamerose, kuriose jis buvo laikomas, tačiau byloje nėra duomenų, kad šia teise pareiškėjas pasinaudojo.

Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visumą ir nepažengiant bylos nagrinėjimo ribų, konstatuotina, kad atsakovės atstovas ginčo laikotarpiu nepažeidė pareiškėjo teisės būti laikomam Lukiškių TI-K tinkamomis sąlygomis. Nesant neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų ar neteisėto veikimo, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Atsakovės atstovas, teikdamas atsiliepimą į skundą, pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo 1,86 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 str. 1 d. 3 p.). LVAT savo praktikoje ne kartą pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą. Rizika apmokėti kitos šalies išlaidas atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi, taip pat yra reguliuojamas byloje dalyvaujančių asmenų elgesys, atgrasoma nuo piktnaudžiavimo administraciniu procesu, skatinamas sąžiningas ir tinkamas materialiųjų teisinių pareigų vykdymas, užtikrinama pagarba teisei. Kita vertus, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi kompleksiškai įvertinti bylą laimėjusios šalies prašomų atlyginti teismo išlaidų realumą, pagrįstumą ir racionalumą, nes priešingu atveju būtų paneigta bylinėjimosi išlaidų esmė ir paskirtis (LVAT 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-904/2013; LVAT 2015-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2170-520/2015).

Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas, prašydamas priteisti iš pareiškėjo išlaidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimą, vadovavosi Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos patvirtinimo“, (toliau – ir Tvarka) 6 ir 7 punktais, bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimą būtų sumokėjęs jo prašomą priteisti 1,86 Eur sumą. Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo išlaidas.

Aplinkybė, kad atsakovės atstovas išlaidas grindžia, remdamasis Tvarka, kuri numato išlaidų už kopijų parengimą atlyginimą, nesudaro pagrindo tvirtinti, jog atsakovės atstovas realiai patyrė 1,86 Eur išlaidas už kopijų parengimą. Pažymėtina, kad ši Tvarka reglamentuoja išlaidų už rengiamas kopijas atlyginimą tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigą su prašymu dėl oficialių dokumentų kopijų, iš anksto atlygindamas įstaigai išlaidas už jų parengimą (Tvarkos 1–3 p.), bet nėra skirta nustatyti išlaidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams. Tuo tarpu įrodymų, reikalingų administracinių bylų nagrinėjimui teisme pasiruošimui, pateikimą reglamentuoja ABTĮ 67 straipsnio 3 dalis. Teismo vertinimu, nurodyti įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atstovas, grįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (LVAT 2014-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014). Dėl nurodytų motyvų darytina išvada, jog atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas, todėl jo prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo L. K. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė