Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo P. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (6 mėn.) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių, bausmę atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

P. B. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. sausio 7 d. apie 11.00 val. namuose – buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarpusavio konflikto su savo šeimos nare – sugyventine V. D. metu, tyčia metė į ją puodą su bulvėmis ir pataikęs į galvą, tuo padarė nukentėjusiajai V. D. muštinę paviršinę žaizdą kairiame momenyje, ir taip šiais veiksmais padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik P. B. paskyrus laisvės atėmimo bausmę.Apeliaciniame skunde nuteistasis P. B. prašo sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.Skunde nuteistasis nurodo, kad paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, kadangi teismas palaikė jį recidyvistu, nors to anksčiau nebuvo pripažinęs nei vienas teismas. Jis teigia, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog kilusį konfliktą, kurio metu buvo sužalota sugyventinė, sukėlė ji pati, būdama apsvaigus, kai nustatytas 3,37 promilių girtumas. Pati sugyventinė išprovokavo tokį nuteistojo elgesį trenkusi jam kočėlu, ką patvirtina byloje esanti specialisto išvada. Be to, sugyventinė ne vieną kartą yra smurtavusi prieš nuteistąjį, tačiau šis dėl padarytų sužalojimų nesikreipė pagalbos. Nuteistasis pripažino savo kaltę, labai gailisi nusikaltęs.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis P. B. ir jo gynėjas palaikė nuteistojo apeliacinį skundą, o prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nuteistajam P. B. paskirtos bausmės griežtumo

Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas P. B. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies bei dydžio bausmę, kurią, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažino vienu trečdaliu, o šią bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrino su kitu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi bei paskyrė galutinę subendrintą bausmę.Skundžiamu nuosprendžiu A. B. nuteistas už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau jis teisiamas jau penktą kartą, tame tarpe yra teistas ir už labai sunkaus tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymą, teistumas neišnykęs. Paskutinį kartą, t. y. 2017 m. birželio 19 d. jis buvo teistas už fizinio smurto panaudojimą prieš tą patį asmenį – sugyventinę V. D.. Nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, P. B. padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. P. B. nedirba, darbo biržoje registruotas nuo 2017 m. liepos 26 d. Todėl įvertinęs tai, apylinkės teismas nuteistajam už padarytą nusikaltimą parinko teisingą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nuteistasis pilnai pripažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas). Nuteistojo polinkį alkoholiui patvirtina ir tai, kad jis nuo 1990 m. sausio 17 d. yra VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Priklausomybės ligų priežiūros grupėje, diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Todėl įvertinęs tai, apylinkės teismas nustatė teisingo dydžio ir ne per griežtą bausmę P. B., kuri yra artima BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Be to, šią bausmę, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, apylinkės teismas nuteistajam dar sumažino vienu trečdaliu, o sumažintą bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, dalinio sudėjimo būdu subendrino su kitu nuosprendžiu P. B. paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, iš neatliktos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant 3 mėnesius. Tokiu būdu subendrinus bausmes nėra pagrindo daryti išvados, jog nuteistajam būtų paskirta per griežta galutinė subendrinta bausmė, todėl dar labiau švelninti ją, kaip to apeliaciniame skunde prašo P. B. pagrindo nėra. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad konflikto iniciatorė buvo pati girta nuteistojo sugyventinė, kuri prieš jį smurtauja, tačiau nagrinėjamu atveju pats konflikto kilimas ir nesutarimai tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios negali pateisinti P. B. prieš nukentėjusiąją sugyventinę panaudoto smurto. Minėti motyvai yra nepakankami išvadai, kad nuteistajam paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė.Nuteistasis skunde taip pat teigia, kad teismas palaikė jį recidyvistu, nors to anksčiau nebuvo pripažinęs nei vienas teismas. Tačiau iš BK 27 straipsnio 1 dalies matyti, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Todėl įvertinus tai, kad skundžiamu nuosprendžiu aptariamą nusikaltimą P. B. padarė prieš tai būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir teistumui už jį neišnykus (net neatlikus paskirtos bausmės), skundžiamu nuosprendžiu jis pagrįstai pripažintas recidyvistu.Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu P. B. apylinkės teismas tinkamai išsprendė bausmės (galutinės subendrintos bausmės) skyrimo klausimą. Todėl keisti skundžiamą nuosprendį, kaip to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

N. P. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.