Kauno apylinkės teismo nuosprendis

D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), rusų tautybės, Rusijos Federacijos pilietis, turintis leidimą gyventi LR, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs, nuo 2012-02-03 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, kaltinamojo tvirtinimu gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 9 kartus: 1) 2001-06-26 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 225 str. 2 d. - 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 47(1) str. 1 d., 5 d. 4 p., 6 p., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; 2) 2001-07-31 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. - 2 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 42 str. 4 d. subendrinta su 2001-06-26 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - 2 laisvės atėmimo. Pritaikius BK 47(1) str. 1 d., 3 d., 5 d. ir 6 d., bausmės vykdymas atidėtas 3 m.; 3) 2009-03-23 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 3 d., paskirta galutinė bausmė 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo. 2010-05-07 nutartimi 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimas pakeistas į 90 parų areštą; 4) 2011-05-31 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. - 5 mėn. laisvės atėmimo; 5) 2011-08-19 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. - 4 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinta su 2011-05-31 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - 7 mėn. laisvės atėmimo; 6) 2013-10-09 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., vadovaujantis BK 64(1) str. 1 d., paskirta galutinė bausmė 4 mėn. laisvės atėmimo; 7) 2014-09-15 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 286 str. laisvės atėmimu 1 metams, atliekant bausmę pataisos namuose; 8) 2014-09-23 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, atliekant bausmę pataisos namuose; 9) 2014-12-16 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. (2 epizodai). BK 63 str. 1 d. 4 d. ir BK 64 str. subendrinus bausmes su ankstesniais nuosprendžiais paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose; paleistas 2016-11-04 visiškai atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimu nužudyti), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. lapkričio 25 d. apie 16.15 val., D. L., prie „Ryto“ progimnazijos, Pavasario g. 6, Kėdainių m., laikydamas rankoje tikroviškai atrodantį žaislinį pistoletą, nukreipė jį į K. A., kuri tokius veiksmus suprato kaip grasinimą nužudyti ir turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad toks grasinimas gali būti įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra ir paties kaltinamojo D. L. parodymais, nukentėjusiosios, liudytojo parodymais, daiktinio įrodymo apžiūros protokolu, nustatyta, kad kaltinime aplinkybėse nurodytu laiku, viešoje vietoje, prie mokyklos, laikydamas rankoje tikroviškai atrodantį žaislinį pistoletą, nukreipė jį į K. A., kuri tokius veiksmus suprato kaip grasinimą nužudyti ir turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad toks grasinimas gali būti įvykdytas.

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato būtent nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-94/2013). Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011).

Vertindamas nukentėjusiosios parodymus teismas pažymi, kad nukentėjusiosios, o ir liudytojo, parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje buvo iš esmės vienodi, nuoseklūs ir logiški, ko, kaip jau buvo aptarta, negalima pasakyti apie kaltinamojo parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis iš esmės pripažino veiksmus, kurie sudaro BK 145 str. sudėtį. Kaltinamojo aiškinimas, kad jis tokius parodymus po 10 dienų davė būdamas supykęs - aiškiai nelogiškas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad nei nukentėjusiosios, nei liudytojo nepažįsta, todėl šių asmenų, įspėtų dėl melagingų parodymų davimo, parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, todėl jais remiasi. Nėra jokių duomenų, realaus pagrindo, dėl ko jie siektų apkalbėti kaltinamąjį, iškraipyti įvykio aplinkybes ar savo suvokimą, melagingai apkaltinti nukreipus ginklą į žmones, kas buvo suprasta kaip grasinimas, grėsmė gyvybei, nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kad ginklas buvo nukreiptas į ją, kad dėl turimo ginklo ir kaltinamojo charakteristikos ji tikėjo, jog grasinimas yra realus ir gali būti realizuotas.

Įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis turėjo ir buvo nukreipęs daiktą, panašų į pistoletą, į nukentėjusiąją. Kad žaislinis pistoletas buvo panašus į tikrą ginklą patvirtino ir pats kaltinamasis, o tikras ginklas, kaip sutiko ir kaltinamasis, yra skirtas taikiniui paveikti, todėl kaltinamojo turėto daikto specifika ir lėmė nukentėjusiosios suvoktą pavojaus gyvybei realumą (daiktas nebuvo lazda, laidynė ar pan., tai yra toks, kuris negalėtų sukelti realaus pavojaus gyvybei), tai yra akivaizdu, kad nukentėjusioji kaltinamojo veiksmą su šiuo daiktu suprato kaip grasinimą nužudyti, nes neturėjo jokios objektyvios galimybės įsitikinti, kad ginklas nėra tikras, ką pripažino ir kaltinamasis, nurodydamas, kad žaislinis ginklas buvo panašus į tikrą, ką patvirtina ir šio daikto apžiūros protokole aprašytos išvaizdos savybės. Be to, dirbdama policijoje tyrėja, dėl darbinės specifikos nukentėjusioji žinojo kaltinamąjį kaip besisvaiginantį ir besielgiantį neadekvačiai, agresyviai, nuolat darantį nusikaltimus, pažeidimus, susijusius su smurto naudojimu, viešosios tvarkos pažeidimais, kas matyti iš bylos medžiagos, todėl pamačiusi kaltinamąjį besinešantį maišelį su, nukentėjusiosios įsitikinimu, klijais, kas leido jai manyti kaltinamąjį esant apsvaigusį (kad uosto klijus pats kaltinamasis prisipažino ir 2016-12-15 posėdžio metu - b. l. 127), pamačiusi kaltinamąjį išsitraukiantį daiktą, panašų į pistoletą, akivaizdu, kurio negalėjo atpažinti esant žaisliniu ir nekeliančiu pavojaus, kurį kaltinamasis nukreipė į ją, dėl kaltinamojo neigiamos charakteristikos ir jo turėto daikto panašumo į tikrą, nes žaislinis pistoletas akivaizdžiai buvo panašus į tikrą pagal savo išorinę išvaizdą, nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamasis, ne tik, kad gali turėti tikrą ginklą, bet gali jį realiai panaudoti, tai yra turėjo pakankamą pagrindą bijoti dėl savo gyvybės, tai yra kaltinamojo veiksmus ne tik, kad suprato kaip grasinimą nužudyti, bet ir turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis savo turėtu daiktu, panašiu į ginklą, veiksmais ir elgesiu ne tik siekė nukentėjusiajai sudaryti įspūdį, kad jo grasinimas realus, siekė nukentėjusiąją įbauginti (ką kaltinamasis patvirtino duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu), siekė, kad ji jaustų nerimą, kaltinamojo išsigąstų, bet, kaip patvirtino nukentėjusioji ir kuo teismas neturi pagrindo abejoti, savo tikslą pasiekė. Kaltinamojo motyvai įtakos veikos kvalifikacijai neturi. Teismas mano, jog kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, nes tuo abejoti nėra juridinio pagrindo, nebūdamas apsvaigęs, ką tvirtino kaltinamasis, privalėjo suvokti ir suvokė, kad toks jo elgesys peržengia bet kokias socialinio elgesio ribas ir yra neteisėtas, jo atliktas veiksmas, kaltinamojo elgesio priešistorė, patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad savo veiksmais grasina nukentėjusiajai siekdamas jai sukelti baimę, nerimą dėl savo sveikatos, gyvybės ir norėjo taip veikti. Kadangi dėl grasinimo daiktu, panašiu į pistoletą, kurį nukentėjusioji manė esant tikrą, nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra laikoma baigta.

Esant tokiai situacijai, kaltinamojo neprisipažinimas vertintinas kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad D. L. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - kad veiką padarė būdamas recidyvistu.

Kaltinamasis pripažino, jog buvo išgėręs alkoholio, tačiau nepripažino, kad dėl to buvo apsvaigęs. Objektyviai ištyrus kaltinamojo blaivumą nustatytas 0.41 promilės girtumas, tačiau apsvaigimas nuo kitokių medžiagų objektyviai nustatytas nebuvo, nors kaltinamojo elgesys ir leidžia daryti tokias prielaidas. Esant tokiam neblaivumui, negalint remtis prielaidomis dėl kitokio pobūdžio apsvaigimo, nepakanka daryti išvados, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (ar kitokių medžiagų), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl apsvaigimas darant nusikaltimą kaltinamojo atsakomybe sunkinančia aplinkybe nepripažintinas.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kuris yra tyčinis ir baigtas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – daiktu, panašiu į pistoletą, grasinta moteriai; į kaltininko asmenybę – teistas 9 kartus, iš jų 1 kartą už fizinį smurtą prieš pareigūną, 1 kartą už fizinį smurtą prieš savo tėvą, 6 kartus už chuliganišką elgesį ir fizinio smurto naudojimą prieš kitus žmones, nusikaltimą padarė praėjus tik 20 dienų nuo jo paleidimo iš PN, teistumas neišnykęs, administracinėmis nuobaudomis baustas 92 kartus, tame tarpe daug kartų už nedidelį chuliganizmą ir pan., iki 2011-01-10 buvo registruotas priklausomybės ligų informacinėje grupėje, diagnozė: konsultacija ir stebėjimas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, psichikos kabineto priežiūros grupėje neįrašytas, Marijampolės pataisos namų charakterizuojamas neigiamai, policijos charakteristikoje charakterizuojamas kaip pavojingas visuomenei dėl neprognozuojamo elgesio (b. l. 72-107, 149).

Kadangi kaltinamasis išvadų nepadarė, teismas mano, kad bausmės tikslas neišnykusį teistumą turinčiam kaltinamajam gali būti pasiektas už nusikaltimą jam skiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50, 56 str.), atsižvelgiant į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė - paskiriant didesnę bausmę, nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 61 str.), į laisvės atėmimo bausmę įskaitant laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką (BK 66 str.) ir bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus, nes nebėra jokio pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslas kaltinamajam gali būti pasiektas neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės.

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis BPK 140 str. tvarka laikinai sulaikytas buvo nuo 2016-11-25 iki 2016-11-27 (b. l. 51, 54), paleidus jam buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 69), tačiau 2016-12-15 teismo nutartimi rašytinis pasižadėjimas buvo pakeistas į suėmimą, suėmimo terminą nustatant vieno (1) mėnesio laikui, suėmimo laiką skaičiuojant nuo 2016-12-15.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, už kurį numatytą griežtesnė nei 1 metų laisvės atėmimo bausmė, turi neišnykusį teistumą, praeityje teistas 9 kartus, iš PN atlikus bausmę paleistas tik 2016-11-04, o nusikaltimą padarė 2016-11-25, nedirba, neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, laisvėje nesaistomas jokiais svarbiais socialiniais ryšiais, gyvenamąją vietą deklaravęs prie savivaldybės, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos (kaip matyti iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo – kaltinamojo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) negyvenantis – b. l. 70), šioje byloje nuteistas realia bausme, tai yra darant išvadą, jog būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p.), paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, esant suėmimo sąlygoms ir pagrindams, tai yra švelnesnėmis kardomosio­mis priemonėmis nesant galimybės pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, kuriais siekiama užtik­rinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktinis įrodymas. Žaislinis pistoletas, saugomas Kėdainių r. PK (2016-12-02 kvitas Nr. 0051896, b. l. 44), panaudotas darant nusikalstamą veiką, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir sunaikintinas (BK 72 str.).

Proceso išlaidos. Teismui pateiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos 93,57 Eur (2017-01-11 pažyma Nr. NTP-7-440 /b. l. 141/), už kaltinamojo gynybą, atsižvelgiant į tai, kad byla į teismą buvo perduota nagrinėti pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamasis proceso eigoje buvo suimtas, dėl ko gynėjo dalyvavimas tapo būtinas, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neturi jokio turto - valstybei nepriteistinos. Pašto išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti) ir nuteisti – 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmę pasiųsti atlikti į PN.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo šioje byloje 2017-01-13.

Į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikino sulaikymo laiką nuo 2016-11-25 iki 2016-11-27 ir nuo 2016-12-15 iki nuosprendžio paskelbimo – 2017-01-13 (1:1).

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinį įrodymą – netikrą ginklą, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.