Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Irma Blekaitienė, sekretoriaujant Nijolei Jarmalienei, dalyvaujant ieškovės atstovui UAB „Dober“ direktoriui Donatui Bernatoniui, atsakovei J. P., atsakovės atstovui advokatui Arvydui Gudui, išvadą teikiančios institucijos atstovei I. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą dėl atsiskaitymo už vandens valymo sistemą Mini-Rop ir paslaugas priteisimo pagal ieškovės UAB „Dober“ ieškinį atsakovei J. P. su išvadą teikiančia institucija Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad 2014-04-03 tarp ieškovės UAB „Dober“ ir atsakovės J. P. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. DOB 007365, sutarties priedas Nr. 2, su įkainiais ir sutikimu pradėti teikti paslaugas nepasibaigus 7 dienų terminui. Ieškovė įsipareigojo pristatyti prekę ir suteikti sumontavimo paslaugas bei aptarnauti vandens valymo sistemą. Atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas ir prekę sumokėti 3240 Lt ir atsiskaityti per 36 mėnesius, kas mėnesį mokant po 90 Lt. Atsakovei buvo atlikti buitinės vandens valymo sistemos montavimo darbai, prekės perdavimo-priėmimo akte atsakovė patvirtino tai. Buvo pasirašytas garantinis raštas, kuriame atsakovė savo parašu patvirtino, kad su visomis sąlygomis susipažino, dėl atliktų darbų pretenzijų neturi. 2014-04-24 atsakovei buvo išsiųsta išperkamosios nuomos sutartis Nr. EKOV 20140403/03 ir raginimas susimokėti už vandens valymo sistemą Mini-Rop ir paslaugas, tačiau atsakovė nereagavo. 2014-04-27 atsakovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Atsakovei 2014-05-06 buvo išsiųstas pakartotinis raginimas susimokėti, tačiau atsakovė nereagavo.

Ieškinys atmestinas.

Šią išvadą teismas daro dėl sekančių aplinkybių.

Liudytojas A. T. paaiškino, kad jis dirba UAB „Dober“ vadybininku. Prieš važiuojant pas klientus skambina operatorė. Vyksta pas žmones kurie neišsityrę vandens. Atsakovė skundėsi vandens kokybe. Pasiūlė valymo sistemą. Derybos vyko dėl kainos. Galiausiai pasirašė sutartį. Atliko vandens tyrimą. Užtruko pas atsakovę nuo 30 minučių iki valandos. Sutartį pildė vadybininkas. Atsakovė pasirašė sutartį. Į paslaugą įeina vandens kokybės nustatymas bei valymo įrangos pardavimas. Licenzijos ir pažymėjimo tikrinti vandens kokybę neturi. Vandens tyrimo rezultatų nesurašė. Vandens tyrimą siūlė atlikti nemokamai. Užsiminė ir apie valymo sistemą. Sutartį pildė kolega. Vartotojai turi supažindinti su sutarties nutraukimo sąlygomis ir kaina. Per dvi savaites turėjo teisę atsisakyti nuo sutarties.

Liudytojas A. S. paaiškino, kad jis dirba UAB „Dober“ vadybininku. Tikrina vandens kokybę, sutartis sudarinėja ir skambina žmonėms. 2014 m. balandžio mėnesį buvo pas atsakovę. Atsakovei skambino telefonu, ji sakė, kad vandens kokybė prasta. Nuvykę patikrino vandenį. Siūlė sistemą, tačiau jai netiko kaina, taikė nuolaidą. Jis sutartį pildė. Po valandos atvyko meistras ir sumontavo valymo sistemą. Nesakė atsakovei, kad sistema nemokamai. Sakė, kad laikinai gali panaudoti, o jei netiks tai paims. Atsakovė klausė ar reikia dabar mokėti. Atsakovei paskambinęs klausė ar reikia atlikti nemokamą vandens tyrimą. Abu su kolega atliko vandens tyrimą. Sertifikato šiam tyrimui neturi. Vandens patikrinimo akto nesurašė. Atsakovei paaiškino, kad pirmas mokėjimas bus po 1 mėnesio. Užtruko apie pora valandų. Meistras statė sistemą.

Liudytojas K. P. paaiškino, kad 2014 metų balandžio mėnesį paskambino žmona, sakė, kad siūlo vandens filtrus nemokamai, bandomajam laikotarpiui, jei netiks tai pasiims. Po dviejų savaičių paskambino žmona ir sakė, kad reikalauja pinigų ir jo banko sąskaitos numerio. Vėliau žmona kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Šeimos turtinė padėtis sunki, jis vienas dirba, trys vaikai. Jie sau negalėtų leisti pirkti tokios valymo sistemos.

Liudytojas T. P. paaiškino, kad į namus atvyko du vyrai ir prisistatė, kad jie iš vandenų. Pasiūlė padaryti vandens tyrimą. Atliko tyrimą. Jų vanduo pakeitė spalvą. Sakė, kad nori pasiūlyti vandens filtrą vienam mėnesiui, nemokamai. Jie įkalbinėjo mamą, mama sakė, kad nereikia. Ji sakė, kad paskambins tėčiui. Vyriškis sakė, kad nereikia skambint. Sakė, kad filtrą duoda nemokamai. Pildant dokumentus vyriškis šnekino mamą. Užtruko gal 20 minučių. Pažymėjimų darbuotojai nepateikė. Apie vandens tyrimus akto nesurašė. Neaiškino sutarties nutraukimo sąlygų. Skubino greičiau pasirašyti sutartį, nes jau darbo pabaiga. Vyriškiai sakė, kad jie treti, du jau mokėjo už filtrą, o jiems nemokamai. Po trijų savaičių mama sakė, kad skambino iš vandenų ir sakė, kad filtras nuolatinis, o ne bandomasis, kad už jį reikia mokėti. Šeimoje dirba vienas tėtis, jų šeimos turtinė padėtis sunki.

Liudytoja M. B. paaiškino, kad ji dirba Vartotojų teisių apsaugos tarnyboje. Vartotoja kreipėsi, rašė prašymą, ji kuravo. Kreipėsi į pardavėją ir siūlė ginčą spręsti taikiai. Nustatė, kad įmonė pažeidė Vartotojų teisių apsaugos įstatymą. Buvo nustatyta, kad UAB „Dober“ pažeidė įstatymą, buvo nutraukta sutartis ir įmonė įpareigota pasiimti įrangą. Jų įstaigos priimtame nutarime yra visi argumentai. Skundų iš vartotojų gauta ir daugiau. Aplinkybės nurodomos panašios, sakoma, kad siūlo nemokamus vandens tyrimus, sumontuoja įrangą ir greitai išvažiuoja. Nutarimai yra priimti dėl keturių vartotojų. Dar yra ir daugiau skundų.

Išvadoje, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (b. l.131-135), nurodė, kad ieškovė siekdama sudaryti sutartį su atsakove, ją suklaidino dėl galimybės prekę naudoti bandomąjį laikotarpį neatlygintinai, nefiltruoto vandens poveikio žmonių sveikatai bei atsakovei ieškovės atstovas darė spaudimą įsigyti prekę, tokiu būdu pažeidžiant Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme įtvirtintas nuostatas, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 3240 Lt, 17 Lt pašto išlaidų, 83 Lt delspinigių, 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, nėra teisėtas ir pagrįstas.

Išvadą teikiančios institucijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė posėdžio metu nurodė, kad pateiktą išvadą, kad UAB „Dober“ pažeidė vartotojos teises, dėl šio atvejo buvo priimti nutarimai, palaiko. Priimtą nutarimą dėl baudos ieškovė apskundė teismui. Nutarime buvo konstatuota, kad vartotojo teises įmonė pažeidė. Paduotas ieškovės skundas nesustabdo nutarimo vykdymo.

Civilinis kodeksas 1.39 str. (redakcija galiojusi iki 2014-06-13) apibrėžia vartojimo sutarties sąvoką, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t.y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Vartotojo sąvoka yra detalizuota Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 15 d., kurioje nustatyta, kad vartotojas, fizinis asmuo, kuris pareiškia valią pirkti, perka ir naudoja prekę ar paslaugą asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti. Pagal vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 5 d. pardavėjas yra asmuo, kuris verčiasi prekyba ir vykdydamas savo verslą siūlo ir parduoda prekes vartotojams. Taigi sutartis kvalifikuojama vartojimo sutartimi, jei ji atitinka šiuos požymius: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ar paslaugas įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą. Atsakovei įsigijus vandens valymo sistemą tarp šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis, atitinkanti Civilinio kodekso 6.350 str. įtvirtintos tokio pobūdžio sutarties apibrėžimą. Todėl teisėja, vertindama ieškovo ieškinio pagrįstumą, vadovausis vartojimo teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis, bendrosiomis pirkimo – pardavimo sutarčių vykdymą įtvirtinančiomis nuostatomis, taip pat kitomis taikytinomis prievolinius teisinius santykius nustatančiomis taisyklėmis.

Atsakovė, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – ieškovu (pardavėju ar paslaugų teikėju), todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Pažymėtina, kad vartojimo teisiniai santykiai yra pagrįsti vartotojo interesų prioriteto principu, į kurį turi būti atsižvelgiama kiekvienu konkrečiu tarp vartotojo ir verslo subjekto kilusio ginčo nagrinėjamu atveju. Šalių teisių ir pareigų reglamentavimo ypatumai nustatyti ir tam tikroje specifinėje vietoje ar neįprasta forma sudarytų sutarčių atžvilgiu. Daiktų pirkimo – pardavimo sutarčiai, sudarytai ne prekybai skirtose patalpose, kurią pardavėjas ir pirkėjas sudaro pardavėjo organizuotos išvykos už jo verslo patalpų metu arba pardavėjo vizito to vartotojo gyvenamąją patalpą, metu, taikomos Civilinio kodekso 6.357 str. įtvirtintos daiktų pirkimą – pardavimą ne prekybai skirtose patalpose reglamentuojančios normos, Ūkio ministro 2001-07-11 įsakymu Nr. 226 „Dėl daiktų pardavimo ne prekybai skirtose patalpose taisyklių patvirtinimo“ (galiojusio iki 2014-06-13) patvirtintos daiktų pardavimo ne prekybai skirtose patalpose taisyklės. Atsižvelgiant į pateiktus rašytinius įrodymus, tarp J. P. ir UAB „Dober“ sudarytą sutartį, teisėja kvalifikuoja kaip ne prekybai skirtoje patalpose sudarytą vartojimo sutartį aukščiau minėtų normų prasme ir vertindama ieškovės keliamų reikalavimų pagrįstumą, vadovaujasi šiomis nuostatomis. Ginčas tarp UAB „Dober“ ir J. P. kilo dėl vienašališko sutarties nutraukimo ir dėl to kylančių pasekmių. Vartotojo teisė nutraukti ne prekybai skirtose patalpose sudarytą sutartį yra numatyta Civilinio kodekso 6.357 str. 6 d. Joje numatyta, kad pirkėjas turi teisę atsisakyti sutarties, sudarytos ne prekybai skirtose patalpose, apie tai pranešdamas raštu pardavėjui per septynias dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto dokumento gavimo dienos. Šios pirkėjo teisės negalima suvaržyti jokiais papildomais įsipareigojimais ar įmokomis arba bet kokiu kitu būdu apriboti ar panaikinti. Jei šio straipsnio 4 dalyje nurodytas dokumentas nebuvo įteiktas, pirkėjas turi teisę nutraukti sutartį per tris mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos. Vartotojas, pagal vartotojų teisių apsaugos įstatymo 24 str. 2 d., turi teisę kreiptis į ginčus nagrinėjančią instituciją (Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą) prieš tai dėl prašymo dalyko nesikreipęs į pardavėją. Atsakovė dėl sutarties nutraukimo kreipėsi raštu į Valstybinę Vartotojų teisių apsaugos tarnybą 2014-05-05. Atsakovė sutartį su ieškove pasirašė 2014-04-03, o dėl sutarties nutraukimo kreipėsi 2014-05-05, t. y. po 32 dienų nuo sutarties pasirašymo, todėl akivaizdu, kad ji praleido 7 dienų terminą atsisakyti sutarties.

UAB „Dober“ darbuotojai klaidino atsakovę apibudindami produktą kaip nemokamą ir šiuo būdu įmonė pažeidė Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 str. 18 p. Tokie veiksmai neatitiko profesinio atidumo reikalavimų ir iš esmės iškreipė vartotojų ekonominį elgesį produkto atžvilgiu. Atsakovė kreipdamasi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą savo prašyme išdėstė, kad 2014-04-03 atsakovei paskambinęs asmuo pasiūlė išsitirti geriamojo vandens kokybę. Ieškovas sudarė įspūdį atsakovei, kad UAB „Dober“ veikia ne su savo prekyba, verslu ar profesija susijusiais tikslais, t. y. atvykę įmonės atstovai pas atsakovę į namus tik atliks vandens kokybės tyrimą, o ne siūlys įsigyti prekę ir tai neatitinka profesinio atidumo reikalavimų. Ieškovė iškreipė vartotojų ekonominį elgesį – atsakovė sutiko įsileisti į namus įmonės atstovus ir taip jiems buvo sudarytos sąlygos siūlyti produktą atsakovei ir sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį ne prekybos patalpose. Be to atsakovei buvo daromas psichologinis spaudimas, sudaryti sutartį ir leisti nedelsiant sumontuoti įrangą. Ji buvo klaidinama apie naudojamo vandens kokybę ir poveikį jų sveikatai, buvo klaidinama, kad įrangą gali išbandyti nemokamai. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai T. P. ir K. P. bei M. B.. Liudytojų parodymai sutampa tarpusavyje, todėl jais netikėti teisėja neturi jokio pagrindo.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. S. ir A. T. patvirtino aplinkybę, kad jie neturi teisės atlikti vandens tyrimus ir tyrimo rezultato neužfiksavo. Be to jų duoti parodymai apie sutarties sudarymo aplinkybes prieštarauja aukščiau aptartų liudytojų duotiems parodymams bei tarpusavyje.

Šių nustatytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad UAB „Dober“ pažeidė Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 str. 1 d., nes vartotojas sutartiniuose teisniuose santykiuose yra laikoma silpnesniąja ir todėl didesnės apsaugos reikalaujančia sutarties šalimi, o patys vartojimo teisniai santykiai yra pagrįsti vartotojų interesų prioriteto principu, į kurį turi būti atsižvelgta kiekvienu konkrečiu ginčo atveju. Atsakovė kreipdamasi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą nepažeidė Civilinio kodekso 1.5 str. įtvirtintų pirkėjo ir pardavėjo civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo.

Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

Valstybinė Vartotojų teisių apsaugos tarnyba priėmė du nutarimus ieškovo atžvilgiu. 2014-10-14 nutarimu Nr. 10-891 konstatavo, kad atsakovės J. P. prašymą patenkinti, t. y. nutraukti sutartį, sudarytą ne prekybai skirtose patalpose. Pasiūlyta UAB „Dober“ iki 2014-11-06 vykdyti vartotojos J. P. reikalavimą ir įpareigoti UAB „Dober“ pranešti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai apie sprendimo įvykdymą. Ir kitu 2014-10-02 nutarimu Nr. 12NKV-91 buvo paskirta bauda už nesąžiningą komercinę veiklą. Nutarimą dėl baudos paskyrimo ieškovas skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2015-02-26 sprendimu skundą atmetė. Šiuo metu abu nutarimai yra galiojantys. Jie turėtų būti vykdomi.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pateikė Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir prašė juo vadovautis. Tačiau toje byloje nedalyvavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas, neteikė išvados, be to tarnyboje vartotojos prašymas nebuvo nagrinėjamas, todėl darytina išvada, kad šios bylos ir bylos nagrinėtos Alytaus rajono apylinkės teisme aplinkybės iš esmės skiriasi.

Todėl atsižvelgiant į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, į šalių pateiktus rašytinius dokumentus, į liudytojų paaiškinimus, pirkimo – pardavimo sutartinių teisinių santykių reglamentavimą, į ieškovės pareigų pažeidimą, į Valstybinės Vartotojų teisių apsaugos tarnybos priimtus du nutarimus ieškovės atžvilgiu, darytina išvada, kad ieškinys yra nepagrįstas ir jis atmestinas.

Išnagrinėjus bylą bylinėjimosi išlaidos šalims ir valstybei priteisiamos proporcingai patenkintai ir atmestai jų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d., 2 d., 96 str. 2 d. ). Kadangi ieškinys atmetamas, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės atsakovei.

Iš byloje esančio pinigų priėmimo kvito (b. l. 58) matyti, kad atsakovė turėjo 1500 Lt (434,43 Eur) advokato atstovavimo išlaidų ruošiant atsiliepimą į ieškinį ir už dalyvavimą teismo posėdžiuose. Kadangi ieškinys atmetamas, tai iš ieškovės priteistinos atsakovės turėtos išlaidos advokato pagalbai. Remdamasi CPK 98 str. 1 dalimi ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę paslaugą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 10 p., 8.18 p., ir atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, darytina išvada, kad maksimalūs dydžiai neviršyti, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 434,43 Eur atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 269, 270 straipsniais, teisėja

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Dober“, į. k. 302422245, atsakovei J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 434,43 (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 43 ct) Eur advokato atstovavimo išlaidų.

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.