Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 9 d. iki 2024 m. sausio 23 d., dėl netinkamų kalinimo sąlygų, t. y. dėl 4-to būrio dušo patalpose neužtikrinto karšto vandens tiekimo, pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 9 d. iki 2024 m. sausio 23 d. gyveno Kalėjimo 4-to būrio gyvenamosiose patalpose.

Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į Kalėjimo viršininką su skundu dėl nepagrįsto perkėlimo į 4-tą būrį (b. l. 4).

Kalėjimo viršininkas 2023 m. lapkričio 21 d. pateikė pareiškėjui atsakymą į skundą Nr. SN-22-3713 (b. l. 2), kuriame, be kita ko, atsakydamas į pareiškėjo nusiskundimus dėl karšto vandens tiekimo dušo patalpose, nurodė, kad 4-to būrio dušinei karšto vandens tiekimas yra užtikrintas ir naudojantis dušu šilto vandens pakanka. Šį atsakymą Kalėjimo viršininkas grindė Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus pateikta informacija. Kalėjimo viršininkas minėtame atsakyme pažymėjo, kad siekiant pagerinti vandens tėkmės greitį ir stiprumą atliekamas vamzdynų remontas. Kalėjimo viršininkas taip pat nurodė, kad vykdomi vamzdynų remonto darbai, vamzdžių keičiami naujais. Kalėjimo viršininkas atsakyme pažymėjo, kad įvykdžius visus darbus, karšto vandens tiekimas 4-to būrio dušinei bus pilnai atnaujintas. Įrengimų priežiūros ir remonto darbai vyksta ne tik 4-ame būryje, bet ir kituose būriuose, kas gali kelti nuteistiesiems tam tikrų nepatogumų. Pasitaikantys trikdžiai yra neišvengiami, tačiau jie yra laikino pobūdžio ir susiję su nuteistųjų buities sąlygų gerinimu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.250 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog pataisos įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sąlygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, nustatanti, kad vykdant bausmes taikomos priemonės neturi apriboti nuteistojo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina; be to, bausmės vykdymu nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumo.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. EŽTT yra pateikęs išaiškinimą, kad valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, užtikrinančiomis jų orumo gerbimą, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą teisminę praktiką, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį, kurio vertinimas yra reliatyvus ir priklauso nuo visų bylos aplinkybių – elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).

Kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2024 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. SV-22-747 patvirtintame Kalėjimo nuteistųjų naudojimosi dušu grafike, be kita ko, nustatyta, kad 1-5 būrių nuteistieji dušu naudojasi dienotvarkėje numatytu laisvu laiku (b. l. 89).

Į bylą pateiktas 2024 m. sausio 11 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro (toliau – NVSC) patikrinimo aktas Nr. G-22-351, patvirtina, kad 2024 m. sausio 8 d. 4-to būrio duše karšto vandens čiaupe temperatūra siekė 37 laipsnius temperatūros (b. l. 72-74).

Teismui pateikti pareiškėjo 2023 m. gruodžio, 2024 m. sausio, vasario, kovo mėnesių nuteistųjų pusiau atviro tipo užimtumo darbine veikla grafikai ir darbo apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjas kas antrą savaitę vykdė darbinę veiklą I ir II pamainose. I pamainoje pareiškėjo darbinės veiklos grafikas buvo nuo 7.00 val. iki 15.00 val., II pamainoje – nuo 15.00 val. iki 22.00 val.

Byloje įrodymų, kad pareiškėjas vykdė darbinę veiklą nuo 2023 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d., nėra pateikta.

Remiantis 2023 m. gruodžio mėnesio darbo apskaitos žiniaraščiu nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. gruodžio 1 d. darbinės veiklos nevykdė, kadangi žiniaraštyje pažymėta „ND“ (neatvykimas į darbą administracijai leidus). 2023 m. gruodžio 2-3 d. – poilsio dienos. Pareiškėjas nuo gruodžio 11 d. iki gruodžio 13 d. nevykdė darbinės veiklos: darbo apskaitos žiniaraštyje pažymėta „L“ (liga). Gruodžio 14-15 d. pareiškėjas darbinę veiklą vykdė 5 val.: nuo 15.00 val. ir 20.00 val. Gruodžio 16-17 d. – poilsio dienos. Gruodžio 25-26 d. šventinės dienos. Gruodžio 27 d. pareiškėjas darbinę veiklą vykdė 5 val., nuo 15.00 val. iki 20.00 val. Gruodžio 28 d. pareiškėjas darbinę veiklą vykdė 6 val., nuo 15.00 val. iki 21.00 val. Gruodžio 29 d. pareiškėjas darbinės veiklos nevykdė: darbo apskaitos žiniaraštyje pažymėta „L“ (liga). Gruodžio 30-31 d. – poilsio dienos. Apibendrinant, matyti, kad pareiškėjas II pamainoje (iki 22 val.) gruodžio mėnesį darbinę veiklą vykdė 4 dienas ir 1 dieną (gruodžio 28 d.) – iki 21.00 val.

2024 m. sausio mėnesio darbo apskaitos žiniaraštis patvirtina, kad pareiškėjas II pamainoje darbinę veiklą vykdė nuo 2024 m. sausio 8 d. iki 2024 m. sausio 14 d. ir nuo 2024 m. sausio 22 d. iki 2024 m. sausio 28 d. Sausio 8-14 d. pareiškėjas darbinės veiklos nevykdė, darbo apskaitos žiniaraštyje žymima „L“. Darbo apskaitos žiniaraštyje sausio 22-24 d. pažymėta „ND“. Sausio 25 d. pareiškėjas darbinę veiklą vykdė 4 val., nuo 15.00 val. iki 19.00 val. Sausio 26 d. darbo apskaitos žiniaraštyje pažymėta „ND“. Iš viso pareiškėjas II pamainoje sausio mėnesį darbinę veiklą vykdė 1 dieną, 4 val. iki 20.00 val.

2024 m. vasario mėnesį pareiškėjas II pamainoje darbinę veiklą vykdė nuo 2024 m. vasario 5 d. iki 2024 m. vasario 11 d. ir nuo 2024 m. vasario 19 d. iki 2024 m. vasario 25 d. Vasario 5-6 d. pareiškėjas darbinę veiklą vykdė po 3 val., pradedant nuo 15.00 val. ir baigiant apie 18.00 val. Darbo apskaitos žiniaraštyje vasario 7 d. pažymėta „ND“. Pareiškėjas 2024 m. vasario 19-20 d. darbinę veiklą vykdė po 5 val., pradedant nuo 15.00 val. ir baigiant apie 21.00 val. Vasario 21-22 d. pareiškėjas darbinę veiklą vykdė po 3 val., pradedant 15.00 val. ir baigiant apie 18.00 val. Darbo apskaitos žiniaraštyje vasario 23 d. pažymėta „ND“. Vasario 25-26 d. buvo poilsio dienos. Taigi, 2024 m. vasario mėnesį II pamainoje pareiškėjas darbinę veiklą vykdė 7 dienas, vėliausiai darbinę veiklą baigiant 21.00 val. (vasario 19-20 d.).

2024 m. kovo mėnesį pareiškėjas II pamainoje darbinę veiklą vykdė nuo 2024 m. kovo 4 d. iki 2024 m. kovo 10 d. ir nuo 2024 m. kovo 18 d. iki 2024 m. kovo 24 d. Kovo 4 d pareiškėjas darbinę veiklą vykdė 3 val., pradedant nuo 15.00 val. ir baigiant apie 18.00 val. Darbo apskaitos žiniaraštyje kovo 5-6 d. pažymėta „ND“. Kovo 7 d. pareiškėjas dabinę veiklą vykdė 5 val., pradedant nuo 15.00 val. ir baigiant apie 20.00 val. Darbo apskaitos žiniaraštyje kovo 8 d. pažymėta „ND“. Kovo 9-10 d. buvo poilsio dienos. Darbo apskaitos žiniaraštyje kovo 18-22 d. pažymėta „L“ (liga). Kovo 23-24 d. buvo poilsio dienos. Taigi, 2024 m. II pamainoje pareiškėjas kovo mėnesį darbinę veiklą vykdė 2 dienas, vėliausiai darbinę veiklą baigiant iki 20.00 val.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo ir atsakovės atstovo paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad 2023 m. gruodžio 28 d. ir 2024 m. vasario 19-20 d. pareiškėjas negalėjo pasinaudoti karštu dušu, kadangi iš II pamainoje organizuojamo darbo grįžo vėliau nei 20.30 val., todėl dušu pagal Kalėjime galiojančią tvarką galėjo pasinaudoti tik kitos dienos ryte. Todėl teismas daro išvadą, kad 2023 m. gruodžio 28 d. ir 2024 m. vasario 19-20 d. pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas šiuo aspektu buvo pažeista ir ši aplinkybė yra pagrindas pripažinti Kalėjimo neteisėtus veiksmus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Apibendrinus tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad nagrinėjant bylą nustačius, jog ginčo laikotarpiu Kalėjime buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas (nebuvo užtikrinta teisė pasinaudoti dušu), pripažįstama, kad tokios kalinimo sąlygos pareiškėjui galėjo sukelti diskomfortą ir kitus nemalonius išgyvenimus. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.247 straipsnis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu, CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas), CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

EŽTT praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą neturtinę žalą (žr. 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą B. prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 61496/08; 2014 m. spalio 2 d. sprendimą H. prieš Norvegiją, pareiškimo Nr. 15319/09; 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02 ir kt.). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. EŽTT 2014 m. sausio 28 d. sprendimą O’K. prieš Airiją, § 202, pareiškimo Nr. 35810/09; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, § 33, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2012 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2012 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje irgi ne kartą nurodyta, kad pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą (žr. 2013 m. balandžio 25 d. nutartis byloje Nr. A146-601/2013; 2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018; 2017 m. vasario 1 d. nutartis byloje Nr. A-376-662/2017).

Atsižvelgus į tai, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta kitų pareiškėjo teises pažeidžiančių netinkamų kalinimo sąlygų, todėl konstatuojami tik pavieniai tinkamo naudojimosi dušu pareiškėjui neužtikrinimo atvejai (pareiškėjas 3 dienas negalėjo pasinaudoti karštu dušu po darbo), kurie pažeidė jo teises į tinkamas kalinimo sąlygas. Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. balandžio 9 d. pažymos „Dėl nuteistojo “ (b. l. 13) duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu psichologinės pagalbos dėl netinkamo naudojimosi dušu užtikrinimo į psichologus nesikreipė. Taip pat teismui nepateikta duomenų, kad pareiškėjas dėl to būtų kreipęsis būtinosios medicininės pagalbos. Pareiškėjui teisė pasinaudoti karštu dušu buvo suteikta kitos dienos ryte. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė ir gili, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodoma suma.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Teismo sprendimu pripažįstama, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą naudojimąsi dušu, tiekiant higienos normas atitinkantį karštą vandenį. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. T. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad 2023 m. gruodžio 28 d., 2024 m. vasario 19-20 d. buvo pažeista pareiškėjo R. T. teisė į tinkamas bausmės atlikimo sąlygas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime.

Kitą skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.