Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. – 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nuteistas už tai, kad pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą, t.y. jis, dirbdamas advokatu Vilniaus miesto III advokatų kontoroje ir pagal 2010 m. vasario 23 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 2010/33-01 būdamas L. S. gynėju, ikiteisminiame tyrime, kuris atliekamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti L. S., t. y. svetimą turtą – 3000 litų, susitikimų, įvykusių 2011 metų vasario mėn. pabaigoje, 2011 m. kovo 3, 7, 16 bei 25 d. ir 2011 m. balandžio 7 d. Pilies gatvėje prie viešbučio „Atrium“, esančio Pilies g. 10, Vilniuje, pastarajam apgaulingai nurodė, kad jis, M. M., iš L. S. gautus 3000 Lt, neva, perduos nenurodytiems tyrėjams ir prokurorams, kurie nutrauks ikiteisminį tyrimą L. S. atžvilgiu, nors jokiems asmenims pinigų perduoti susitaręs nebuvo, to daryti jiems nežadėjo ir neperdavė. Tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, M. M. 2011 m. balandžio 12 d., apie 11 val. 55 min., Pilies gatvėje prie viešbučio „Atrium“, esančio Pilies g. 10, Vilniuje, susitikimo su L. S. metu iš pastarojo paėmė 1500 Lt, o 2011 m. balandžio 19 d., apie 11 val. 10 min., toje pačioje vietoje iš L. S. paėmė likusius 1500 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų, ir tokiu būdu pasikėsino apgaule įgyti L. S. turtą – 3000 Lt. Tokiais savo veiksmais M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. M. prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-05-09 nuosprendį, taikyti jo atžvilgiu BK 40 str. nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apelianto nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra įstatymo nustatytų privalomų sąlygų visumos jo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Skunde nurodoma, jog priešingai nei teigia teismas, remiantis LAT praktika, jis pasikėsino padaryti tik vieną veiką. Visas jo sumanymas ir veiksmai realizuojant šį sumanymą buvo nukreipti siekiant tik vienintelio aiškiai apibrėžto tikslo – gauti iš L. S. 3000 Lt, apgaulingai jam nurodant, kad šie pinigai bus perduoti tyrėjams ar prokurorams už ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu nutraukimą. Tai, kad šio sumanymo realizavimas truko beveik du mėnesius, nereiškia, kad jis nusikalstamą veiką padarė ne pirmą kartą ar kad padarė kelias nusikalstamas veikas. M. M. manymu, jam inkriminuotas pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką nebuvo daromas ilgą ar labai ilgą laiką (keletą metų ir pan.), sistemingais, intensyviai kartojamais veiksmais, naudojant tam tikrus pavojingus įrankius ar priemones ir pan., todėl pagal savo teisinę reikšmę atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės turėtų būti prilyginamas vienkartinei nusikalstamai veikai. Be to, įstatymas nedraudžia atleisti asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės, jei padaryta nusikalstama veika buvo tęstinė ar ji buvo daroma ilgą laiką.

Nuteistojo manymu, teismas taip pat nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad byloje nenustatyta ir LR BK 40 str. 2 d. 2 p. nustatyta sąlyga – dėl savo kaltės visiško pripažinimo padarius nusikalstamą veiką. Apklausiamas teisme jis parodė, kad kiek pamena, sutarto 500 Lt užmokesčio iš L. S. nėra gavęs. Ši aplinkybė (dėl to, ar sumokėjo L. S. sutartą užmokestį, ar ne) byloje nėra esminė, todėl savo parodymuose jis teigė būtent tai, kad tiksliai nepamena, ar L. S. jam yra sumokėjęs. Šie jo parodymai iš tikrųjų yra nuoširdūs, nes jis negalėjo teismui kategoriškai patvirtinti, ar L. S. jam yra ar nėra sumokėjęs sutarto užmokesčio, kadangi tikrai šios aplinkybės neprisiminė. Tokie jo parodymai jokiu būdu nereiškia, kad jis savo kaltės nepripažino ar pripažino ją tik iš dalies. Iš bylos medžiagos matyti, jog dėl visų pareikštame kaltinime nurodytų esminių padarytos veikos aplinkybių, jis davė tikslius ir išsamius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu ir savo kaltę visiškai pripažino.

Taip pat M. M. teigia, jog tai, kad jo baudžiamoji byla buvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taip pat patvirtina, kad jis savo kaltę dėl pareikštų kaltinimų pripažino visiškai. Tai, kad jis davė išsamius parodymus byloje, visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir dėl to nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino ir prokuroras.

Nusikalstamais veiksmais padarytą žalą jis visiškai atlygino, todėl nuteistasis mano, kad yra visos įstatymo reikalaujamos sąlygos taikyti jo atžvilgiu BK 40 str. nuostatas. Nurodo, jog byloje yra dviejų laiduotojų – advokato P. B. ir jo tėvo K. M. – prašymai perduoti jį jų atsakomybei pagal laidavimą. K. M. buvo apklaustas pirmosios instancijos teisme, jis paaiškino kaip gali daryti savo sūnui įtaką, jog ateityje jis nepažeidinėtų įstatymų. Teismui nekilo abejonių dėl jo tinkamumo būti laiduotoju.

Skunde nurodoma, jog pagrindą manyti, kad M. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, patvirtina šios aplinkybės: jis nebuvo niekada teistas, jam niekada nebuvo pareikšti įtarimai ar kaltinimai dėl nusikalstamų veikų padarymo, turi aukštąjį išsilavinimą, yra vedęs, augina du mažamečius vaikus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Byloje yra Vilniaus miesto III advokatų kontoros charakteristika – tarpininkavimo raštas, kurioje teigiamai apibūdinamos jo asmeninės savybės. M. M. teigia, jog sąmoningai suvokdamas savo padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, jausdamas didžiulę atsakomybę už savo šeimą ir artimuosius, jis supranta, kad padarius naują nusikalstamą veiką, jam atsirastų negrįžtamos pasekmės, visiškai sužlugtų jo ir jo šeimos gyvenimas. Atsižvelgiant į jo asmenį charakterizuojančias aplinkybes, jo šeiminę padėtį, sąmoningą suvokimą apie nusikalstamų veikų darymo pasekmes, mano, jog yra pakankamas pagrindas teigti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. M. ir jo gynėjas prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Nuteistojo M. M. apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir tik esant įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką visumai. LR BK 40 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsisakydamas M. M. atžvilgiu taikyti BK 40 str. nuostatas, apylinkės teismas nurodė, jog nėra BK 40 str. 2 d. 1 ir 2 punktuose nurodytų sąlygų.

Pirmoji iš BK 40 str. 2 d. 1 p. nurodytų sąlygų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra ta, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad įstatymas nedraudžia atleisti asmenų nuo baudžiamosios atsakomybės, jei padaryta nusikalstama veika yra tęstinė. Kasacinėje byloje Nr. 2K-P-82/2010 LAT pažymėjo, jog tuo atveju, kai padarytas vienas tyčinis apysunkis ar net lengvesnis nusikaltimas, jeigu jis buvo daromas ilgą ar labai ilgą laiką (keletą metų ir pan.) sistemingais, versliškais, intensyviai kartojamais veiksmais, naudojant tam tikrus pavojingus įrankius ar priemones ir pan., jis pagal savo teisinę reikšmę atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės neturėtų būti prilyginamas vienkartiniam nusikalstamam poelgiui, neturinčiam ypatingo užmojo, didelio įžūlumo bruožų, tačiau kvalifikuotam pritaikius tą patį baudžiamąjį įstatymą. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamojoje byloje konstatuotina, kad nėra pagrindo teigti, jog M. M. nusikalstami veiksmai tęsėsi labai ilgą laiką, buvo sistemingi bei versliški. M. M. padarytus nusikalstamus veiksmus vienijo bendras tikslas ir bendras nusikalstamas sumanymas. Priešingai, nei teigia apylinkės teismas nuosprendyje, kolegijos nuomone, M. M. nusikalstama veika netruko ilgai – tik 1,5 mėnesio. Pinigų suma, kurią apgaule pasikėsino įgyti nuteistasis, nėra ypatingai didelė. Atsižvelgiant į tai, kolegija daro išvadą, kad M. M. atlikti veiksmai gali būti prilyginami vienkartiniam nusikalstamam poelgiui ir, kadangi M. M. praeityje nusikalstamų veikų nėra padaręs, laikytina, kad jis nusikalto pirmą kartą.

LR BK 40 str. 2 d. 2 p. reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo visiškai pripažintų savo kaltę ir gailėtųsi padaręs nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios įtariamojo apklausos 2011-04-19 metu M. M. savo kaltės nepripažino, parodymus duoti atsisakė. Tačiau jau 2011-04-26 apklausos metu jis pripažino, kad paėmė iš L. S. 3000 Lt, davė išsamius parodymus. Apylinkės teismas nurodė, kad nors M. M. savo kaltę ir pripažino, tačiau nebuvo visiškai nuoširdus, kadangi neigė gavęs iš L. S. 500 Lt kaip užmokestį už darbą. Tačiau, kolegijos nuomone, vien dėl šios aplinkybės negalima teigti, kad M. M. pilnai nepripažino savo kaltės ir jo gailėjimasis nėra nuoširdus. Kaip matyti, M. M. savo kaltę dėl pasikėsinimo apgaule įgyti L. S. priklausančius 3000 Lt pripažino pilnai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Kadangi M. M. prisipažino ir buvo aiškios visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, byla apylinkės teisme buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Kaip matyti iš apylinkės teismo posėdžio protokolo, M. M. pilnai prisipažino ir gailėjosi, krimtosi dėl savo poelgio, save smerkė. Tą jis patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme. Vien tik neesminė aplinkybė, jog, kaip teigia pats nuteistasis, jis neprisiminė, kad būtų gavęs iš L. S. 500 Lt., negali būti pagrindu laikyti jo prisipažinimą dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nenuoširdžiu, kadangi pagal jam pareikštą kaltinimą esmines aplinkybes jis pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir darė tai savo noru.

Bylos duomenimis M. M. nusikalstamais veiksmais padaryta žala yra atlyginta, taigi yra BK 40 str. 2 d. 3 p. numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.

M. M. praeityje neteistas, jo atžvilgiu nebuvo pradėta ikiteisminių tyrimų, turi aukštąjį išsilavinimą, šeimą, dirba advokatu, Vilniaus miesto III advokatų kontoros charakterizuojamas teigiamai. Suprato savo nusikalstamos veikos pasekmes ir gailisi. Todėl yra pagrindo manyti, kad M. M. ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Norint asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas, be BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų visumos vertinimo, privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 str. 3 d.).

Byloje yra dviejų asmenų prašymai atleisti M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – draugo advokato P. B. ir tėvo K. M..

Pagal teismų praktiką pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Apeliacinės instancijos teismo kolegija tinkamu laiduotoju šioje byloje pripažįsta M. M. tėvą K. M.. Kaip matyti iš 2011-05-04 prašymo atleisti M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, K. M. praeityje neteistas, šiuo metu yra pensininkas, anksčiau dirbęs Vilniaus Gedimino technikos universitete dėstytoju, yra humanitarinių mokslų daktaras. Kaip nurodo K. M., jo sūnus savo poelgį smerkia, jų tarpusavio ryšiai yra artimi, todėl žada dėti visas pastangas, kad jo sūnus elgtųsi dorai, atsakingai ir nepažeistų įstatymų. Atsižvelgiant į tai, K. M. laikytinas vertu teismo pasitikėjimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nuteistojo M. M. apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-05-09 nuosprendžio dalį, kuria M. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d. 182 str, 1 d. ir jam skirta 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d., 66 str. į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2011-04-19 iki 2011-04-21 ir M. M. paskirta galutinė bausmė – 36 MGL (4680 Lt ) dydžio bauda.

M. M., gim. 1975-07-29, padariusį nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d. 182 str., 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminą, laiduotoju paskiriant K. M., gim. 1942-06-09, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.