Šiaulių apygardos teismo nutartis

veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „D.“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės UAB „D.“ ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Skųsdama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutartį, apeliantė UAB „D.“ prašo teismo nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5. Atskirajame skunde ieškovė teigė, kad pirmosios instancijos teismas apribojo jos konstitucinę teisę kreiptis į teismą. Tvirtino, kad teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir nukrypo nuo teismų praktikos. Apeliantės nuomone, ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, nes ir atsakovė kreipdamasi į Darbo ginčų komisiją savo faktinę gyvenamąją vietą nurodė V..

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

7. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta atsisakyti priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

8. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau, teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama pagal teisinio reglamentavimo nustatytas taisykles. CPK 29 straipsnyje nurodyta, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad teismas atsisako priimi ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.

9. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra K., sprendė, kad ieškovė su ieškiniu turi kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismą.

10. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės nuomone, kad aplinkybė, jog atsakovė kreipėsi į Vilniaus Darbo ginčų komisiją, suponuoja išvadą, jog ieškovės ieškinys turi būti mechaniškai nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme. Tokias teismo išvadas patvirtina ir teismų praktika, pagal kurią ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka ir darbo ginčų komisijos priimto sprendimo apskundimo tvarka yra skirtingos procedūros, todėl teikiant ieškinį dėl ikiteisminio ginčo nagrinėjimo institucijos sprendimo taikomos skirtingos teismingumą reglamentuojančios teisės normos (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-813-803/2017).

11. Kita vertus, teismų praktikoje turėtų būti užtikrinama proporcija tarp teisės kreiptis į teismą universalumo ir civilinio proceso efektyvumo, todėl įstatyme nustatyti kreipimosi į teismą reikalavimai, turi būti suprantami ne kaip savitikslis dalykas, bei neturi pernelyg formaliai varžyti suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą.

12. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, po skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutarties priėmimo, remdamasi šios teismo nutarties išaiškinimais, ieškovė UAB „D.“ 2025 m. balandžio 7 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10368-944/2025 taip pat atsisakė priimti ieškovės UAB „D.“ ieškinį atsakovei E. S. dėl darbo ginčo išsprendimo. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nurodė, jog su ieškove sudarytoje darbo sutartyje darbo vieta nurodyta V., darbuotoja kreipdamasi į Darbo ginčų komisiją savo gyvenamąją vietą taip pat nurodė V. ir Sodros duomenis, darbuotoja šiuo metu dirba V., todėl, pirmosios instancijos teismo nuomone, nebuvo pateikta objektyvaus pobūdžio duomenų, jog atsakovės faktinė gyvenamoji vieta sutampa su deklaruota gyvenamąja vieta. Pažymėtina, kad prieš tai minėta teismo nutartis įsiteisėjo.

13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtas aplinkybes, sprendžia, kad pernelyg formalus procesas neproporcingai apriboja ieškovės teisę į teisminę gynybą, todėl nesuderinamas su proceso koncentracijos, operatyvumo ir ekonomiškumo principais. Teismo vertinimu, ieškovės ieškinys gali būti nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme. Kiti atskirojo skundo teiginiai neturi esminės teisinės reikšmės, todėl plačiau neanalizuojami.

14. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, apeliantės atskirasis skundas tenkinamas.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 336–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės UAB „D.“ atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutartį ir perduoti ieškovės UAB „D.“ ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.