Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-611/2012

Teisėjas Robertas Rainys Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00051-2010-0

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. liepos mėn. 12 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. C. (A. C.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. C. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 red.) 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d. 5 d. 1 p., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir A. C. paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., A. C. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. A. C. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus dirbti valstybės tarnyboje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. C. nuteistas už tai, kad jis apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą - versdamasis individualia antstolio veikla savo vardo kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagal 2002 m. gegužės 9 d. Antstolių įstatymo Nr. IX-876 3 str. 2 p. privalėdamas savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu,

pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 1 str. 1 d. nuostatą privalėdamas vadovautis šiuo įstatymu, pagal to paties įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimus turėdamas prievolę visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus,

žinodamas LR Teisingumo ministro 2005-10-27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 26 p. nuostatą, kad atlikęs vykdymo veiksmą ir apskaičiavęs už jį vykdymo išlaidas, antstolis tai nurodo vykdymo išlaidų apskaičiavime pagal šioje Instrukcijoje nustatytą formą, 66 p. nuostatas, kad antstolis išieškotas sumas paskirsto ir išmoka pagal išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, kuriame be bendrų CPK 613 straipsnyje nurodytų antstolio patvarkymui reikalavimų, nurodoma išsamus vykdymo išlaidų apskaičiavimas, bendra išieškotina suma pagal išieškotojų reikalavimų tenkinimo eiliškumą, konkreti kiekvienam išieškotojui (nurodant vardą ir pavardę, o jeigu išieškotojas yra juridinis asmuo, - pavadinimą) tenkanti suma atskirai nurodant ieškotojų sumokėtas ir jiems grąžintinas vykdymo išlaidas, skolininkui grąžintina suma,

sąmoningai, t.y. tyčia, nevykdydamas Sprendimų vykdymo instrukcijos minėtų reikalavimų bei Antstolių įstatymo 43 str., įpareigojančio antstolį tinkamai tvarkyti savo veiklos dokumentus,

laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-03-30 iš savo depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, pervedė į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pačiame banke 62251,61 Lt nesant tam pateisinamųjų dokumentų (gautų lėšų paskirstymo patvarkymų, PVM sąskaitų – faktūrų ar kitų dokumentų), dėl ko negalima nustatyti pagal kokias vykdomąsias bylas ir konkrečius skolininkus buvo nurašytos šios vykdomosios išlaidos, kiek jų turėjo būti nurašyta antstoliui ir ar jos nurašytos pagrįstai, t.y. iš dalies negalima nustatyti antstolio A. C. vykdomos individualios veiklos rezultatų laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-03-30.

Be to, A. C. nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) miesto antstolis, kurio buveinės adresas (duomenys neskelbtini), suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėdamas taip veikti, t.y. veikdamas tyčia, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-03-30 d. iš antstolio depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, kurioje kaupiamas antstoliui patikėtas turtas, t.y. kurioje kaupiamos skolininkų geranoriškai įmokėtos ar antstolio išieškotos piniginės lėšos (vykdymo išlaidos), kurios pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 str. skirtos pašto ir kurjerių, areštuoto turto saugojimo, pervežimo, atlyginimo ekspertams, vertėjams ir kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims, skelbimams visuomenės informavimo priemonėse, bankiniams pavedimams, mokamiems užklausimams ir kitoms išlaidoms, kurias antstolis, vykdydamas antstolio funkcijas, privalo sumokėti tretiesiems asmenims, į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pačiame banke, pervedė 21113,68 Lt savo asmeniniams finansiniams įsipareigojimams AB bankui „Hansabankas“ (šiuo metu „Swedbank“ AB) apmokėti pagal 2005-09-15 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-02-27 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip pasisavino jam patikėtą svetimą turtą.

Be to, A. C. nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) miesto antstolis, kurio buveinės adresas (duomenys neskelbtini), siekdamas asmeninės turtinės naudos, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-03-30 d. iš antstolio depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, pasisavindamas 21113,68 Lt,

pažeidė LR Antstolių įstatymo 41 str., nustatantį, kad antstolio depozitinėje sąskaitoje (sąskaitose) laikomos kitiems asmenims priklausančios piniginės lėšos, kurios negali būti įkeistos, areštuotos, jomis negali būti naudojamasi, disponuojama, į jas negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal antstolio prievoles, taip pat dėl jų negali būti sudaromos indėlių sutartys,

Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 str., draudžiantį antstoliui apskaityti ir naudoti depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas kitaip, nei nustatyta Civilinio proceso kodekse, Antstolių įstatyme ir šioje Instrukcijoje,

nevykdė Antstolių įstatymo 3 str. 1 ir 2 d. reikalavimų, įpareigojančių antstolį, atliekantį savo funkcijas, vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais, sąžiningai atlikti profesines pareigas, o vykdant vykdomuosius dokumentus - imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, atliekant savo funkcijas vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Antstolių įstatymu bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais,

pažeidė LR Civilinio kodekso 1.5 str. įtvirtintą principą, įpareigojantį civilinių teisinių santykių subjektus, įgyvendinančius savo teises bei atliekančius pareigas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, to paties kodekso 1.137 str. 2 d. nuostatą, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, to paties straipsnio 3 d. nuostatą, draudžiančią piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims,

pažeidė antstolio priesaiką laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, visada būti sąžiningas ir dorai vykdyti antstolio pareigas.

Suvokdamas savo veiksmų priešingumą teisės aktams, pavojingą tų veiksmų pobūdį ir norėdamas taip veikti, sąmoningai, t.y. tyčia, pažeisdamas išvardintų norminių aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus principus, atvirai demonstruodamas jų negerbimą ir savo nuostatą nesilaikyti galiojančių norminių aktų, siekdamas asmeninės turtinės naudos, A. C. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažeidė antstolio priesaiką, sumenkino antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo, kuriam prilyginamas antstolis, vardą, o kartu ir teisingumo vykdymą valstybėje apskritai, pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, dėl to buvo padaryta didelės neturtinės žalos valstybės interesams.

Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, jog nebuvo teisminio nagrinėjimo metu patikimais, pagrįstais ir pakankamais įrodymais nustatyta faktinė aplinkybė, jog jis negali pagrįsti 62 251,61 Lt dydžio sumos paskirstymo. Darant išvadą dėl sumos, kurios tariamai jis negali pagrįsti, dydžio buvo tiriamos tik antstolio 2009 m. vykdomosios bylos ir jose esantys patvarkymai dėl vykdomųjų išlaidų paskirstymo, tačiau nebuvo tirtos ir nagrinėtos jokios vykdomosios bylos už 2002, 2003, 2004, 2005, 2006, 2007, 2008 metus, nors specialistui buvo pateikti nagrinėti, duodant išvadą, banko sąskaitos išrašuose esantys banko pavedimai, atlikti būtent aukščiau minėtais metais pradėtose vykdyti bylose atlikti vykdomųjų išlaidų paskirstymo pavedimai. Todėl, apelianto nuomone, akivaizdu, jog netikrinus pačių vykdomųjų bylų už aukščiau nurodytus metus, tokios išvados negalėjo būti daromos. Banko pavedimuose, kuriuos tyrė specialistas, davęs išvadą šioje byloje, aiškiai matoma, jog vykdomosios išlaidos buvo skirstomos už visais aukščiau nurodytais metais vestas vykdomąsias bylas, todėl patikrinus tik 2009 m. vykdomąsias bylas, faktinė aplinkybė, jog nėra dokumentų dėl 62 251,61 Lt dydžio sumos paskirstymo yra neteisinga.

Šią išvadą patvirtina ši byloje esanti medžiaga: iš antstolio depozitinės sąskaitos (kurios paskutinai keturi skaičiai 9398) jis neatliko jokio pavedimo veiksmo, jog piniginės lėšos būtų nurašytos nuo šios sąskaitos į jo kredito gavimo sąskaitą, kurios pabaigos paskutiniai skaičiai 4643, pinigų nurašymą nuo antstolio depozitinės sąskaitos atliko bankas; antstolio depozitinė sąskaita (kurios paskutiniai keturi skaičiai 9398) buvo nurodyta ir žinoma bankui kaip antstolio depozitinė sąskaita, nes tokius duomenis pateikė pats bankas, taip pat bankui aiškiai yra žinoma, jog A. C. sąskaita, kurios paskutiniai keturi skaičiai 2042 — yra jo asmeninė sąskaita, šie duomenys bankui buvo žinomi dar 2008 m.; sąskaita, kurios paskutiniai keturi skaičiai 4643 — yra kredito gavimo sąskaita, nuo kurios bankas vykdė piniginių lėšų debetinius nurašymus ankstesniais nei 2009 m. metais; bankas jau buvo atlikęs nurašymus nuo antstolio depozitinės sąskaitos 2006 m., o 2008 m. buvo informuotas antstolio apie tai, jog tokie nurašymai yra negalimi, buvo atliekami antstolio pavedimai į depozitinę sąskaitą, dengiant banko atliktus nurašymus, be to, A. C. asmeninė sąskaita, kurios paskutiniai keturi skaičiai 4643 (kredito gavimo sąskaita) buvo areštuota 2008 m. birželio mėn., tai nulėmė tai, jog nuo 2009 m. bankas dar kartą ėmėsi veiksmų nurašinėti A. C. asmeninių įsipareigojimų pinigines lėšas iš antstolio depozitinės sąskaitos, nes sąskaita, kurios paskutiniai keturi skaičiai 4643 buvo areštuota; jokia turtinė žala nėra byloje nustatyta. Nesant turtinės žalos padarymo, nėra BK 183 str. 1 d. sudėties, todėl jis negali būti nuteistas pagal šį straipsnį. Šie duomenys, apelianto įsitikinimu, leidžia pagrįstai teigti, jog jo veiksmuose nėra turto pasisavinimo nusikalstamos veikos požymių, t.y. jis neatliko jokio pavedimo iš antstolio depozitinės sąskaitos į savo sąskaitą, kurios paskutiniai keturi skaičiai 4643, kadangi šiuos veiksmus atliko bankas. Pirmos instancijos teismas nenustatė ir tiesioginės tyčios jo veiksmuose. Be to, apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, jog pirmos instancijos teismas konstatavo, kad jis pasisavino 21 113, 68 Lt dydžio sumą, tačiau byloje yra duomenys, jog jis atliko grąžinimą iš asmeninės sąskaitos į antstolio depozitinę sąskaitą 11 900,00 Lt dydžio sumos. Ši suma teismo nebuvo atimta iš tariamai pasisavintos pinigų sumos. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apelianto įsitikinimu, jo veiksmuose nėra BK 183 str. 1 d. objektyviosios pusės ir subjektyviosios pusės požymių, todėl jis negalėjo būti pripažintas kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo.

Apelianto nuomone, konstatavus, jog jo veiksmuose nėra BK 183 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, pirmos instancijos teismas neturėjo galimybės jį pripažinti kaltu už BK 228 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą.

Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad A. C. įvykdė turto pasisavinimo nusikaltimą, t.y. iš antstolio depozitinės sąskaitos, kurioje esančios piniginės lėšos jam yra svetimos, atliko pavedimus į savo asmeninę banko sąskaitą, iš kurios buvo vykdomi ir dengiami A. C. asmeninių prievolių įsipareigojimai, dėl šių priežasčių jis piktnaudžiavo ir tarnybine padėtimi, pažeidė antstolio priesaiką, sumenkino antstolio vardą, dėl ko buvo padaryta didelės žalos valstybei. Apelianto įsitikinimu, tokia teismo išvada nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismo išnagrinėtos bylos faktinės aplinkybės neleido teismui teigti, jog jis veikė tiesiogine tyčia, t.y. pasisavinęs 21 113,68 Lt lėšas, siekė asmeninės turtinės naudos. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, išdėstytus dėl nusikaltimo BK 183 str. 1 d. kvalifikavimo, apelianto įsitikinimu, jo veiksmuose nėra ir nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 2 d., požymių, byloje nebuvo įrodyta kvalifikuojanti aplinkybė — tikslas, siekis asmeninės naudos.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai A. C. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Apeliantas teigia, kad jo veiksmai netinkamai buvo kvalifikuoti pagal LR BK 222 str. 1 dalį, jo manymu, jo veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 223 str. 1 dalyje, tai yra jis ne apgaulingai, bet aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą. Apeliacinės instancijos teismas tokį skundo argumentą vertina kaip nepagrįstą.

LR BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros...“.

Ši norma numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Be to, padarius šias veikas, būtinos pasekmės - dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - BAĮ) 2 straipsnio 5 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (BAĮ 2 straipsnio 1 punktas). Apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (BAĮ 2 straipsnio 2 punktas). Pagal BAĮ 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais gali būti tiek buhalteris, tiek ūkio subjekto vadovas, tiek abu, jeigu tai jie daro susitarę.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad A. C. vertėsi individualia antstolio veikla ir tuo pačiu, būdamas valstybės tarnautoju, privalėjo vadovautis 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 1 str. 1 d. nuostatomis bei pagal to paties įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimus turėdamas prievolę visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, vykdydamas LR Teisingumo ministro 2005-10-27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 26 p. nuostatą, kad atlikęs vykdymo veiksmą ir apskaičiavęs už jį vykdymo išlaidas, antstolis tai nurodo vykdymo išlaidų apskaičiavime pagal šioje Instrukcijoje nustatytą formą, 66 p. nuostatas, kad antstolis išieškotas sumas paskirsto ir išmoka pagal išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, kuriame be bendrų CPK 613 straipsnyje nurodytų antstolio patvarkymui reikalavimų, nurodoma išsamus vykdymo išlaidų apskaičiavimas, bendra išieškotina suma pagal išieškotojų reikalavimų tenkinimo eiliškumą, konkreti kiekvienam išieškotojui (nurodant vardą ir pavardę, o jeigu išieškotojas yra juridinis asmuo, - pavadinimą) tenkanti suma atskirai nurodant ieškotojų sumokėtas ir jiems grąžintinas vykdymo išlaidas, skolininkui grąžintina suma, būdamas baustas drausmine tvarka už šių reikalavimų nevykdymą, suprasdamas savo veiksmus ir toliau sąmoningai tyčia nevykdė paminėtų Sprendimų vykdymo institucijos reikalavimų ir Antstolių įstatymo 43 str. reikalavimo, įpareigojančio tinkamai tvarkyti savo veiklos dokumentus, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-03-30 iš savo depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, pervedė į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pačiame banke 62 251,61 Lt nesant tam pateisinamųjų dokumentų (gautų lėšų paskirstymo patvarkymų, PVM sąskaitų – faktūrų ar kitų dokumentų), dėl ko negalima nustatyti pagal kokias vykdomąsias bylas ir konkrečius skolininkus buvo nurašytos šios vykdomosios išlaidos, kiek jų turėjo būti nurašyta antstoliui ir ar jos nurašytos pagrįstai, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti kaltinamojo kaip antstolio vykdomos veiklos rezultatų laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-03-30.

Nežiūrint į tai, kad apeliantas teigė, jog po atlikto Teisingumo ministerijos jo veiklos patikrinimo, jis nustatytus trūkumus ištaisė ir laikėsi visų keliamų įstatymo reikalavimų buhalterinei apskaitai tvarkyti, tačiau byloje surinkti ir ištirti įrodymai liudija priešingai. Iš Lietuvos antstolių rūmų 2010-03-01 antstolio A. C. veiklos neeilinio patikrinimo akto matyti, kad A. C. aplaidžiai vykdo dokumentų apskaitą ir tvarkymą, nepašalino nuo 2009-12-17 Teisingumo ministerijos patikrinimo akte nurodytų pažeidimų, nuo 2010-01-26 iki 2010-02-19 antstolio A. C. kontora veiklos nevykdė (t. 1, b.l. 6-11).

Lietuvos antstolių rūmų 2010-04-09 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad atlikus antstolio A. C. veiklos neeilinį patikrinimą, nustatyti pažeidimai:

nuo 2010-01-01 iki 2010-03-30 antstolis A. C. išieškotas lėšas išieškotojams pervedė tik keletą kartų – 9 pavedimus Valstybinei mokesčių inspekcijai, 1 pavedimą Teisingumo ministerijai, 3 pavedimus ūkio subjektams ir 74 pavedimus į savo asmeninę sąskaitą (pervedė 23693,62 Lt), dažnu atveju pavedimo paskirtyje nėra nurodoma kokioje vykdomojoje byloje yra pervedimas, 2010-01-15, 17 d.d., 02 mėn. 15, 17 d.d., 03 mėn. 15, 17 d.d. iš depozitinės sąskaitos buvo mokamos paskolos įmokos. Lietuvos antstolių rūmų duomenimis antstolis A. C. nėra įvykdęs Teisingumo ministerijos eilinio patikrinimo metu nustatytų trūkumų (t. 1, b.l. 4-5).

Iš poėmio protokolo matyti, kad 2010-06-08 iš antstolio A. C. kontoros buvo išimta 441 vykdomoji byla ir 3 segtuvai su patvarkymais už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-04-01 (t. 1, b.l. 55-65). Protokolas liudija, kad antstolį A. C. pavaduojanti antstolė J. J. pateikė sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2009-09-01 iki 2009-10-14 (5 lapai), sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-01-31 (3 lapai), sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2010-02-01 iki 2010-02-20 (2 lapai), VSDFV pavedimus už 2005-2010 metus (120 lapų), 2009 m. gautas sąskaitas – faktūras (110 lapų), 2010 m. gautas sąskaitas – faktūras (8 lapai). Kiti dokumentai pateikti nebuvo (t.2,b.l. 30 – 33). Iš antstolės J. J. 2011-06-17 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tarp perimtų (likusių) antstolio A. C. kontoros dokumentų nerasta 2009 metų ir 2010 metų I ketvirčio antstolio A. C. depozitinės sąskaitos lėšų apskaitos žurnalų (knygų), antstolio sąskaitų lėšų apskaitos žurnalų (knygų) ir vykdymo išlaidų apskaitos dokumentų (t. 2, b.l. 35, 36, 153).

Be to, FNTT prie LR VRM Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2011-09-09 Specialisto išvada nustatyta, kad:

- antstolis A. C. laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-03-30 iš savo depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, pervedė į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pačiame banke 62 251,61 Lt nesant tam pateisinamųjų dokumentų (gautų lėšų paskirstymo patvarkymų, PVM sąskaitų – faktūrų ar kitų dokumentų), dėl ko negalima nustatyti pagal kokias vykdomąsias bylas ir konkrečius skolininkus buvo nurašytos šios vykdomosios išlaidos, kiek jų turėjo būti nurašyta antstoliui ir ar jos nurašytos pagrįstai, t.y. iš dalies negalima nustatyti antstolio A. C. vykdomos individualios veiklos rezultatų laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-03-30;

- tyrimui nepateikta ir neišsaugota dalis dokumentų (2009 – 2010 metų darbo sutartys su darbuotojais ir darbo sutarčių registracijos žurnalas, darbo užmokesčio žiniaraščiai, antstolio įsakymai personalo klausimais, antstolio depozitinės sąskaitos lėšų apskaitos žurnalai (knygos), antstolio sąskaitų lėšų apskaitos žurnalai (knygos), gautų raštų ir gautų vykdomųjų dokumentų registracijos, pažymų registracijos žurnalai, gyventojo individualios veiklos pajamų – išlaidų apskaitos žurnalas, dalis pirkimo PVM sąskaitų – faktūrų, 3 antstolio A. C. išrašytos PVM sąskaitos – faktūros; nepateikta deklaracija, nedeklaruota ir nesumokėta 6613,12 Lt pajamų mokesčio nuo pajamų iš individualios (antstolio) veiklos; nedeklaruota ir nesumokėta 8076 Lt PVM (t. 2, b.l. 69 – 79; priedai: 80 – 190).

Taigi, byloje ištirti įrodymai pilnai patvirtina, kad apeliantas A. C., būdamas baustas drausmine tvarka už aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų nevykdymą, suprasdamas savo veiksmus ir toliau sąmoningai tyčia nevykdė paminėtų Sprendimų vykdymo institucijos reikalavimų ir Antstolių įstatymo 43 str. reikalavimo, įpareigojančio tinkamai tvarkyti savo veiklos dokumentus, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-03-30 iš savo depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, pervedė į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pačiame banke 62 251,61 Lt nesant tam pateisinamųjų dokumentų (gautų lėšų paskirstymo patvarkymų, PVM sąskaitų – faktūrų ar kitų dokumentų), dėl ko negalima nustatyti pagal kokias vykdomąsias bylas ir konkrečius skolininkus buvo nurašytos šios vykdomosios išlaidos, kiek jų turėjo būti nurašyta antstoliui ir ar jos nurašytos pagrįstai, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti kaltinamojo kaip antstolio vykdomos veiklos rezultatų laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-03-30. Tokie nuteistojo veiksmai visiškai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 222 str.1 dalyje.

Tuo pačiu teismas atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta faktinė aplinkybė, jog jis negali pagrįsti 62 251,61 Lt dydžio sumos paskirstymo, kadangi buvo tikrinamos tik antstolio 2009 m. vykdomosios bylos ir jose esantys patvarkymai dėl vykdomųjų išlaidų paskirstymo, tačiau nebuvo tirtos ir nagrinėtos jokios vykdomosios bylos už laikotarpį nuo 2002 iki 2008 metų. Byloje pilnai įrodyta, kad antstolis A. C. laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-03-30 iš savo depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, pervedė į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pačiame banke 62 251,61 Lt nesant tam pateisinamųjų dokumentų (gautų lėšų paskirstymo patvarkymų, PVM sąskaitų – faktūrų ar kitų dokumentų). Kaip matyti iš FNTT prie LR VRM Panevėžio apygardos valdybos 2011-09-09 Specialisto išvados, tyrimui buvo pateikti antstolio A. C. išlaidų dokumentai iki 2010 01 13, banko sąskaitų išrašai – už laikotarpį nuo 2009 01 01 iki 2010 03 30 ir išvada surašyta laikotarpiu nuo 2009 01 01 iki 2010 03 30 (t.2,b.l.69-70, 71- 79). Taigi tiriamuoju laikotarpiu buvo nustatyta, kad nėra dokumentų, pagrindžiančių 62 251,61 Lt dydžio sumos paskirstymą, o tai, kaip teigia apeliantas, kad buvo tirti ir ankstesniais metais pradėtose vykdyti bylose atlikti vykdomųjų išlaidų paskirstymo pavedimai, teisiškai nėra reikšminga. Kadangi kiekvienu atveju antstolis turi pareigą pagal kaltinime nurodytus teisės aktus, skirstydamas vykdomąsias išlaidas jas pagrįsti dokumentais (patvarkymais, PVM sąskaitomis faktūromis ir pan.), kas tiriamuoju laikotarpiu ir nebuvo A. C. daroma – išlaidas pateisinantys dokumentai nepateikti.

Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais ir nuteistojo A. C. apeliacinio skundo argumentus dėl jo veikos vertinimo pagal LR BK 183 str. 1 dalį.

Apeliantas teigia, kad jis neatliko jokio pavedimo iš antstolio depozitinės sąskaitos į savo sąskaitą, kurios paskutiniai keturi skaičiai 4643, šiuos veiksmus atliko bankas. Be to, apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis pasisavino 21 113, 68 Lt dydžio sumą, kadangi byloje yra duomenys, jog jis atliko grąžinimą iš asmeninės sąskaitos į antstolio depozitinę sąskaitą 11 900,00 Lt dydžio sumos.

Priešingai nei teigia apeliantas, byloje ištirti dokumentai tvirtina, kad A. C. pats pervesdavo pinigines lėšas iš depozitinės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą, po ko, bankas pagal dvi kredito sutartis nurašydavo mokėtinas įmokas jo, kaip fizinio asmens, kreditoriniams įsipareigojimams vykdyti. Kaip matyti iš Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos 2005 09 15, A. C. ir Ž. C. suteikta 50 046,34 EUR paskola, sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) (3,b.l.5-24). Be to, 2007 02 27 A. C. su Hansabanku sudarė Vartojimo kredito sutartį 50 000 litų sumai, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (t.3,b.l.25-28). AB „Swedbank“ atidaryta sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini), kaip antstolio depozitinė sąskaita (t1, b.l.73, 113-176), iš kurios išrašo matyti, kad A. C. į savo asmeninę sąskaitą pervedė 21 113,68 Lt savo asmeniniams kreditoriniams įsipareigojimams dengti pagal aukčiau nurodytas kredito sutartis. Kolegija nepagrįstu pripažįsta ir skundo argumentą, jog apeliantas iš antstolio depozitinės sąskaitos, kurios paskutiniai skaičiai 9398 (kaip nurodyta skunde) neatliko jokio pavedimo veiksmo, kad piniginės lėšos būtų nurašytos nuo šios sąskaitos į jo kredito gavimo sąskaitą. Kaip jau byloje nustatyta, antstolio depozitinės sąskaitos paskutiniai keturi skaičiai 9381 (t.1,b.l.73), iš kurios ir buvo daromi pavedimai į jo asmeninę sąskaitą (paskutiniai skaičiai 4643). Tuo tarpu byloje nėra duomenų apie depozitinės sąskaitos egzistavimą, kurios paskutiniai skaičiai 9398, kaip nurodo apeliantas. Tai liudija ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2010-04-14 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad atlikus piniginių lėšų, esančių antstolio depozitinėje sąskaitoje, judėjimo analizę nustatyta, kad pinigai, kurie yra įmokami į antstolio A. C. depozitinę sąskaitą, nėra pervedami išieškotojams, pervedami daugiausiai į paties A. C. atsiskaitomąją sąskaitą, dažniausiai nenurodant kokioje vykdomojoje byloje pervedamos vykdymo išlaidos, taip pat iš depozitinės sąskaitos buvo mokamos paskolos įmokos. Lietuvos antstolių rūmų 2010-03-01 antstolio A. C. veiklos neeilinio patikrinimo aktu, LR Teisingumo ministerijos 2010-04-13 antstolio A. C. veiklos neeilinio patikrinimo aktu, be kitų pažeidimų nustatyta, kad nuo 2010-01-01 iki 2010-03-30 antstolis A. C. išieškotas lėšas išieškotojams pervedė tik keletą kartų – 9 pavedimus Valstybinei mokesčių inspekcijai, 1 pavedimą Teisingumo ministerijai, 3 pavedimus ūkio subjektams ir 74 pavedimus į savo asmeninę sąskaitą (pervedė 23693,62 Lt), dažnu atveju pavedimo paskirtyje nėra nurodoma kokioje vykdomojoje byloje yra pervedimas, 2010-01-15, 17 d.d., 02 mėn. 15, 17 d.d., 03 mėn. 15, 17 d.d. iš depozitinės sąskaitos buvo mokamos paskolos įmokos (t. 1, b.l. 4-5). Kolegija pažymi ir tai, kad apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis iš asmeninės sąskaitos į antstolio depozitinę sąskaitą 11 900,00 Lt dydžio sumą yra grąžinęs, jo veikos kvalifikavimui jokios reikšmės neturi.

LR BK 183 str. numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, t.y. vertinama pagal padarinius ir ji yra laikoma baigta nuo to momento kai kaltininkas įgyja realią galimybę pasisavintu ar kitokiu būdu užvaldytu svetimu turtu disponuoti ar kitaip jį valdyti. Pasisavinus kaltininko žinioje esantį turtą, tolimesni kaltininko veiksmai su juo (padovanojimas, pardavimas ir pan.) veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Taigi, nagrinėjamu atveju nuteistas A. C., jam patikėtą svetimą turtą, pasisavino, t.y. nusikaltimą baigė tuo metu, kai iš antstolio depozitinės sąskaitos pinigus pervedė į savo asmeninę sąskaitą. Todėl tolimesnis šių pinigų likimas, - nei aplinkybė, kad dalį pasisavintų lėšų, pasak apelianto, jis grąžino į antstolio depozitinę sąskaitą, nei kitos kaltinamojo nurodytos aplinkybės (kad jos buvo naudojamos jo asmeniniams kreditiniams įsipareigojimams vykdyti), kaip minėta, jokios įtakos neturi kvalifikuojant jo veiksmus. Svarbu pažymėti ir tai, kad bylos įrodymai neabejotinai leidžia teigti, kad nuteistasis A. C. suprato savo veiksmų priešingumą teisei, sąmoningai juos atliko ir norėjo taip veikti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Įvertinant išdėstytą, kolegija daro išvadą, kad jo veiksmai teisingai buvo kvalifikuoti pagal LR BK 183 str. 1 dalį ir pagrįstai pagal šį kodekso straipsnį pirmos instancijos teismo pripažintas kaltu.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais ir nuteistojo argumentus dėl to, kad jis nepagrįstai buvo pripažintas kaltu ir pagal LR BK 228 str. 2 dalį. Byloje pilnai įrodyta, kad jis pasisavino jam patikėtą svetimą turtą. Šiuos neteisėtus veiksmus jis atliko, pažeisdamas įstatymus bei kitus specialius teisės aktus, reglamentuojančios jo, kaip valstybės tarnautojo – antstolio – veiklą. Šiuos veiksmus jis atliko, siekdamas asmeninės turtinės naudos (jam patikėtu svetimu turtu vykdė savo, kaip fizinio asmens, kreditorinius įsipareigojimus bankui). Todėl teismas pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. C., būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) antstoliu, siekdamas asmeninės turtinės naudos, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-03-30 d. iš antstolio depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, pasisavindamas 21113,68 Lt, pažeidė: LR Antstolių įstatymo 41 str., nustatantį, kad antstolio depozitinėje sąskaitoje (sąskaitose) laikomos kitiems asmenims priklausančios piniginės lėšos, kurios negali būti įkeistos, areštuotos, jomis negali būti naudojamasi, disponuojama, į jas negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal antstolio prievoles, taip pat dėl jų negali būti sudaromos indėlių sutartys, Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 str., draudžiantį antstoliui apskaityti ir naudoti depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas kitaip, nei nustatyta Civilinio proceso kodekse, Antstolių įstatyme ir šioje Instrukcijoje, nevykdė Antstolių įstatymo 3 str. 1 ir 2 d. reikalavimų, įpareigojančių antstolį, atliekantį savo funkcijas, vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais, sąžiningai atlikti profesines pareigas, o vykdant vykdomuosius dokumentus - imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, atliekant savo funkcijas vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Antstolių įstatymu bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, pažeidė LR Civilinio kodekso 1.5 str. įtvirtintą principą, įpareigojantį civilinių teisinių santykių subjektus, įgyvendinančius savo teises bei atliekančius pareigas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, to paties kodekso 1.137 str. 2 d. nuostatą, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, to paties straipsnio 3 d. nuostatą, draudžiančią piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims, pažeidė antstolio priesaiką laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, visada būti sąžiningas ir dorai vykdyti antstolio pareigas ir taip suvokdamas savo veiksmų priešingumą teisės aktams, pavojingą tų veiksmų pobūdį ir norėdamas taip veikti, tyčia, pažeisdamas išvardintų norminių aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus principus, atvirai demonstruodamas jų negerbimą ir savo nuostatą nesilaikyti galiojančių norminių aktų, siekdamas asmeninės turtinės naudos, A. C. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažeidė antstolio priesaiką, sumenkino antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo, kuriam prilyginamas antstolis, vardą, o kartu ir teisingumo vykdymą valstybėje apskritai, pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, dėl to buvo padaryta didelės neturtinės žalos valstybės interesams ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 228 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 red.).

Įvertinant išdėstytą, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinio skundo jam nurodytais argumentais, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 dalies 1 punktu,

nutari a:

nuteistojo A. C. apeliacinį skundą atmesti.