Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. C., gimęs (duomenys neskelbtini) m., a/k (duomenys neskelbtini) rusas, LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, -

- kaltinamas LR BK 183 str. 1 d., 222 str. 1 d., 228 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 red.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. C. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą - versdamasis individualia antstolio veikla savo vardo kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagal 2002 m. gegužės 9 d. Antstolių įstatymo Nr. IX-876 3 str. 2 p. privalėdamas savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu,

pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 1 str. 1 d. nuostatą privalėdamas vadovautis šiuo įstatymu, pagal to paties įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimus turėdamas prievolę visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus,

žinodamas LR Teisingumo ministro 2005-10-27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 26 p. nuostatą, kad atlikęs vykdymo veiksmą ir apskaičiavęs už jį vykdymo išlaidas, antstolis tai nurodo vykdymo išlaidų apskaičiavime pagal šioje Instrukcijoje nustatytą formą, 66 p. nuostatas, kad antstolis išieškotas sumas paskirsto ir išmoka pagal išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, kuriame be bendrų CPK 613 straipsnyje nurodytų antstolio patvarkymui reikalavimų, nurodoma išsamus vykdymo išlaidų apskaičiavimas, bendra išieškotina suma pagal išieškotojų reikalavimų tenkinimo eiliškumą, konkreti kiekvienam išieškotojui (nurodant vardą ir pavardę, o jeigu išieškotojas yra juridinis asmuo, - pavadinimą) tenkanti suma atskirai nurodant ieškotojų sumokėtas ir jiems grąžintinas vykdymo išlaidas, skolininkui grąžintina suma,

sąmoningai, t.y. tyčia, nevykdydamas Sprendimų vykdymo instrukcijos minėtų reikalavimų bei Antstolių įstatymo 43 str., įpareigojančio antstolį tinkamai tvarkyti savo veiklos dokumentus,

laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-03-30 iš savo depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, pervedė į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pačiame banke 62251,61 Lt nesant tam pateisinamųjų dokumentų (gautų lėšų paskirstymo patvarkymų, PVM sąskaitų – faktūrų ar kitų dokumentų), dėl ko negalima nustatyti pagal kokias vykdomąsias bylas ir konkrečius skolininkus buvo nurašytos šios vykdomosios išlaidos, kiek jų turėjo būti nurašyta antstoliui ir ar jos nurašytos pagrįstai, t.y. iš dalies negalima nustatyti antstolio A. C. vykdomos individualios veiklos rezultatų laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-03-30.

Nustatyta, kad A. C., būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) miesto antstolis, kurio buveinės adresas (duomenys neskelbtini), suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėdamas taip veikti, t.y. veikdamas tyčia, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-03-30 d. iš antstolio depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, kurioje kaupiamas antstoliui patikėtas turtas, t.y. kurioje kaupiamos skolininkų geranoriškai įmokėtos ar antstolio išieškotos piniginės lėšos (vykdymo išlaidos), kurios pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 str. skirtos pašto ir kurjerių, areštuoto turto saugojimo, pervežimo, atlyginimo ekspertams, vertėjams ir kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims, skelbimams visuomenės informavimo priemonėse, bankiniams pavedimams, mokamiems užklausimams ir kitoms išlaidoms, kurias antstolis, vykdydamas antstolio funkcijas, privalo sumokėti tretiesiems asmenims, į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pačiame banke, pervedė 21113,68 Lt savo asmeniniams finansiniams įsipareigojimams AB bankui „Hansabankas“ (šiuo metu „Swedbank“ AB) apmokėti pagal 2005-09-15 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-02-27 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip pasisavino jam patikėtą svetimą turtą.

Nustatyta, kad A. C., būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) miesto antstolis, kurio buveinės adresas (duomenys neskelbtini), siekdamas asmeninės turtinės naudos, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-03-30 d. iš antstolio depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, pasisavindamas 21113,68 Lt,

pažeidė LR Antstolių įstatymo 41 str., nustatantį, kad antstolio depozitinėje sąskaitoje (sąskaitose) laikomos kitiems asmenims priklausančios piniginės lėšos, kurios negali būti įkeistos, areštuotos, jomis negali būti naudojamasi, disponuojama, į jas negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal antstolio prievoles, taip pat dėl jų negali būti sudaromos indėlių sutartys,

Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 str., draudžiantį antstoliui apskaityti ir naudoti depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas kitaip, nei nustatyta Civilinio proceso kodekse, Antstolių įstatyme ir šioje Instrukcijoje,

nevykdė Antstolių įstatymo 3 str. 1 ir 2 d. reikalavimų, įpareigojančių antstolį, atliekantį savo funkcijas, vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais, sąžiningai atlikti profesines pareigas, o vykdant vykdomuosius dokumentus - imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, atliekant savo funkcijas vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Antstolių įstatymu bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais,

pažeidė LR Civilinio kodekso 1.5 str. įtvirtintą principą, įpareigojantį civilinių teisinių santykių subjektus, įgyvendinančius savo teises bei atliekančius pareigas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, to paties kodekso 1.137 str. 2 d. nuostatą, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, to paties straipsnio 3 d. nuostatą, draudžiančią piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims,

pažeidė antstolio priesaiką laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, visada būti sąžiningas ir dorai vykdyti antstolio pareigas.

Suvokdamas savo veiksmų priešingumą teisės aktams, pavojingą tų veiksmų pobūdį ir norėdamas taip veikti, sąmoningai, t.y. tyčia, pažeisdamas išvardintų norminių aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus principus, atvirai demonstruodamas jų negerbimą ir savo nuostatą nesilaikyti galiojančių norminių aktų, siekdamas asmeninės turtinės naudos, A. C. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažeidė antstolio priesaiką, sumenkino antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo, kuriam prilyginamas antstolis, vardą, o kartu ir teisingumo vykdymą valstybėje apskritai, pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, dėl to buvo padaryta didelės neturtinės žalos valstybės interesams.

Kaltinamasis A. C. kaltu pagal LR BK 183 str. 1 d., 222 str. 1 d., 228 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 red.). prisipažino iš dalies ir parodė, kad privačiu antstoliu (duomenys neskelbtini) m. pradėjo dirbti nuo 2003-01-01, jo kontoroje dirbo 2 padėjėjai, finansininkė. Dirbdamas jis laikėsi Antstolių įstatymo, Sprendimų vykdymo institucijos reikalavimų, galėjo būti, kad jis nepildė patvarkymų dėl išieškotų lėšų paskirstymo, todėl tapo neaišku kokias lėšas jis pervesdavo kreditoriams, kokias priskaičiuodavo sau kaip vykdymo išlaidas. Visas išieškotas lėšas jis laikė antstolio depozitinėje sąskaitoje, dalį jų pervesdavo į savo asmeninę sąskaitą kaip vykdymo išlaidas ir atlygį už atliktą darbą. Šios sąskaitos buvo banke „Hansabankas“. Iš šio banko jis buvo paėmęs pagal 2 kredito sutartis paskolas, bankas nesant lėšų jo asmeninėje sąskaitoje, nurašydavo lėšas iš jo kaip antstolio depozitinės sąskaitos, tai nustatęs jis kreipėsi į Antstolių rūmus, šie parašė raštą, kad bankas to nedarytų, tačiau bankas taip darė toliau, laikydamas, kad abi sąskaitos yra jo ir nesant lėšų asmeninėje sąskaitoje, pinigus nusirašydavo tiesiogiai iš depozitinės sąskaitos jų nepervesdamas į jo asmeninę sąskaitą. Antstolių rūmai ir Teisingumo ministerija buvo atlikę jo kontoros patikrinimus, nurodė trūkumus, kuriuos jis pašalino laiku, atliko savo veiklos auditą, toliau nustatytų pažeidimų nedarė. Jo kaip antstolio veikloje gautų lėšų nepasisavino, jų nepanaudojo savo įsipareigojimams pagal kredito sutartis dengti, tai darė bankas neatsižvelgdamas į Antstolių rūmų raštą. Jo veiksmai nebuvo tyčiniai, tai įvyko dėl nerūpestingumo. Be to, atliekant jo finansinės veiklos patikrinimą, buvo tikrinamos tik 2009 – 2010 metų vykdomosios bylos, nors vykdymo išlaidas jis gaudavo ir iš ankstesnių vykdomųjų bylų, patikrinimai buvo atlikti jam nedalyvaujant. Paskutiniais jo darbo antstoliu mėnesiais jis finansininkės neturėjo, praktiškai nedirbo dėl asmeninių priežasčių.

Iš Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2010-04-14 rašto Nr. (1.16) 7R-3167 matyti, kad atlikus piniginių lėšų, esančių antstolio depozitinėje sąskaitoje, judėjimo analizę nustatyta, kad pinigai, kurie yra įmokami į antstolio A. C. depozitinę sąskaitą, nėra pervedami išieškotojams, pervedami daugiausiai į paties A. C. atsiskaitomąją sąskaitą, dažniausiai nenurodant kokioje vykdomojoje byloje pervedamos vykdymo išlaidos, taip pat iš depozitinės sąskaitos buvo mokamos paskolos įmokos. Prie minėto rašto pridėtos kopijos Lietuvos antstolių rūmų 2010-03-01 antstolio A. C. veiklos neeilinio patikrinimo akto, Lietuvos antstolių rūmų 2010-04-09 rašto Nr. S-6900, LR TM 2010-04-13 antstolio A. C. veiklos neeilinio patikrinimo akto, kuriuose nurodyti antstolio A. C. padaryti pažeidimai –

Nuo 2010-01-01 iki 2010-03-30 antstolis A. C. išieškotas lėšas išieškotojams pervedė tik keletą kartų – 9 pavedimus Valstybinei mokesčių inspekcijai, 1 pavedimą Teisingumo ministerijai, 3 pavedimus ūkio subjektams ir 74 pavedimus į savo asmeninę sąskaitą (pervedė 23693,62 Lt), dažnu atveju pavedimo paskirtyje nėra nurodoma kokioje vykdomojoje byloje yra pervedimas, 2010-01-15, 17 d.d., 02 mėn. 15, 17 d.d., 03 mėn. 15, 17 d.d. iš depozitinės sąskaitos buvo mokamos paskolos įmokos. Lietuvos antstolių rūmų duomenimis antstolis A. C. nėra įvykdęs Teisingumo ministerijos eilinio patikrinimo metu nustatytų trūkumų (t. 1, b.l. 4-5).Iš 2010-03-01 antstolio veiklos neeilinio patikrinimo akto matyti, kad A. C. aplaidžiai vykdo dokumentų apskaitą ir tvarkymą, nepašalino nuo 2009-12-17 Teisingumo ministerijos patikrinimo akte nurodytų pažeidimų, nuo 2010-01-26 iki 2010-02-19 antstolio A. C. kontora veiklos nevykdė (t. 1, b.l. 6-11).

Iš poėmio protokolo matyti, kad 2010-06-08 iš antstolio A. C. kontoros buvo išimta 441 vykdomoji byla ir 3 segtuvai su patvarkymais už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-04-01 (t. 1, b.l. 55-65).

Iš protokolo matyti, kad antstolį A. C. pavaduojanti antstolė J. J. pateikė sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2009-09-01 iki 2009-10-14 (5 lapai), sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-01-31 (3 lapai), sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2010-02-01 iki 2010-02-20 (2 lapai), VSDFV pavedimus už 2005-2010 metus (120 lapų), 2009 m. gautas sąskaitas – faktūras (110 lapų), 2010 m. gautas sąskaitas – faktūras (8 lapai). Kiti dokumentai pateikti nebuvo (t. 2, b.l. 30 – 33).

Iš antstolės J. J. 2011-06-17 rašto Nr. 3.34-40 matyti, kad tarp perimtų (likusių) antstolio A. C. kontoros dokumentų nerasta 2009 metų ir 2010 metų I ketvirčio antstolio A. C. depozitinės sąskaitos lėšų apskaitos žurnalų (knygų), antstolio sąskaitų lėšų apskaitos žurnalų (knygų) ir vykdymo išlaidų apskaitos dokumentų (t. 2, b.l. 35, 36, 153).

Iš FNTT prie LR VRM Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2011-09-09 specialisto išvados Nr. 5-5/77 matyti, kad:

- antstolis A. C. laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-03-30 iš savo depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, pervedė į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pačiame banke 62251,61 Lt nesant tam pateisinamųjų dokumentų (gautų lėšų paskirstymo patvarkymų, PVM sąskaitų – faktūrų ar kitų dokumentų), dėl ko negalima nustatyti pagal kokias vykdomąsias bylas ir konkrečius skolininkus buvo nurašytos šios vykdomosios išlaidos, kiek jų turėjo būti nurašyta antstoliui ir ar jos nurašytos pagrįstai, t.y. iš dalies negalima nustatyti antstolio A. C. vykdomos individualios veiklos rezultatų laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-03-30;

- antstolis A. C. į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, pervedė 21113,68 Lt, nurodant paskirtį „mokėjimai už- (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 148, 4 specialisto išvados priedas);

- tyrimui nepateikta ir neišsaugota dalis dokumentų (2009 – 2010 metų darbo sutartys su darbuotojais ir darbo sutarčių registracijos žurnalas, darbo užmokesčio žiniaraščiai, antstolio įsakymai personalo klausimais, antstolio depozitinės sąskaitos lėšų apskaitos žurnalai (knygos), antstolio sąskaitų lėšų apskaitos žurnalai (knygos), gautų raštų ir gautų vykdomųjų dokumentų registracijos, pažymų registracijos žurnalai, gyventojo individualios veiklos pajamų – išlaidų apskaitos žurnalas, dalis pirkimo PVM sąskaitų – faktūrų, 3 antstolio A. C. išrašytos PVM sąskaitos – faktūros;

- nepateikta deklaracija, nedeklaruota ir nesumokėta 6613,12 Lt pajamų mokesčio nuo pajamų iš individualios (antstolio) veiklos;

- nedeklaruota ir nesumokėta 8076 Lt PVM (t. 2, b.l. 69 – 79; priedai: 80 – 190).

Iš AB „Swedbank“ rašto matyti, kad sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) pateikė kopijas 2005-09-15 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (kreditas suteiktas A. C. ir Ž. C. pirkimui buto, esančio (duomenys neskelbtini)) ir 2007-02-27 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (kreditas suteiktas A. C. ir Ž. C. būsto remontui) (t. 3, b.l. 3 - 71 - 177).

Iš Lietuvos antstolių rūmų 2011-07-07 rašto Nr. S-8525-9644 matyti, kad Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo sudarytos komisijos antstolio A. C. darbo organizavimo ir veiklos neeilinius patikrinimus atliko 2007-02-07, 2008-12-03 ir 2010-02-25. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad:

- atlikus antstolio A. C. neeilinį veiklos patikrinimą 2007-02-07 (2007-02-09 aktas) ir nustačius, kad antstolis netinkamai vykdo finansinę veiklą, antstolis A. C. buvo įpareigotas atlikti finansinės veiklos auditą, tačiau nesiėmė priemonių, kad toks auditas būtų atliktas už visą veiklos laikotarpį. 2007-11-08 antstoliui A. C. buvo iškelta drausmės byla, kurią išnagrinėjus jam buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas;

- atlikus antstolio A. C. darbo organizavimo ir finansinės veiklos patikrinimą 2008-12-03 (2008-12-03 aktas), jam paskirta drausminė nuobauda papeikimas už nepateikimą informacijos, kurią buvo įpareigotas pateikti neeilinio darbo organizavimo ir finansinės veiklos patikrinimo akte;

- atlikus antstolio A. C. veiklos neeilinį patikrinimą 2010-02-25 (2010-03-01 aktas) ir nustačius, jog antstolis netinkamai organizuoja darbą, Lietuvos antstolių rūmai 2010-04-09 raštu Nr. S-6900 ir 2010-04-19 raštu Nr. S-6938 kreipėsi į Teisingumo ministeriją siūlydami sudaryti bendrą antstolių veiklą koordinuojančių institucijų komisiją dėl antstolio A. C. veiklos neeilinio patikrinimo (t. 2, b.l. 40 – 63).

(t. 3, b.l. 126 – 130 (antstolių garbės teismo 2008-01-11 sprendimas, įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo); t. 3, b.l. 142 – 145 (antstolių garbės teismo 2009-03-04 sprendimas, įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo); t. 3, b.l. 157 – 159 (antstolių garbės teismo 2009-04-29 sprendimas) – LR Teisingumo ministerijos 2008-01-15 raštu Nr. (1.16)-7R-413 pateikti dokumentai).

Iš Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2011-06-10 raštu Nr. (1.16) 7R-4884 pateiktų antstolio A. C. veiklos patikrinimų, atliktų 2003-2009 m. laikotarpiu, aktų kopijų matyti:

- 2004-09-28 antstolio A. C. darbo organizavimo eilinio patikrinimo akte nurodoma, kad vykdomosiose bylose nėra informacijos apie paskaičiuotas vykdymo išlaidas (t. 2, b.l. 135 – 136);

- 2009-12-22 antstolio A. C. veiklos eilinio patikrinimo akte konstatuojama, kad antstolis A. C. nedaro įrašų apie vykdymo veiksmus; neatlieka vykdymo išlaidų paskaičiavimo; visą išieškotą sumą, kaip vykdymo išlaidas, perveda į savo sąskaitą, nieko nepervesdamas išieškotojams; siūlo skolininkams sumokėti vykdymo išlaidas, nurodydamas visiškai kitą vykdymo išlaidų sumą, nei paskyręs sau atitinkamu patvarkymu ir kt. (t. 2, b.l. 145 – 147).

Iš (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pateiktų dokumentų matyti, kad antstoliui A. C. 2010-01-22 buvo paskirta 1000 Lt bauda už teismo įpareigojimo nevykdymą (už vykdomųjų bylų nepateikimą), o 2010-02-17 paskirta 1100 Lt bauda už pakartotinį teismo įpareigojimo nevykdymą (t. 4, b.l. 46 – 48).

Iš priesaikos matyti, kad antstolis A. C. Lietuvos Respublikai prisiekė 2002-12-18 (t. 3, b.l. 31).

Įrodyta, kad prieš pradėdamas dirbti antstoliu kaltinamasis A. C. davė priesaiką būti ištikimu Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos, įstatymų, visada būti sąžiningu ir dorai vykdyti antstolio pareigas.Įrodyta, kad A. C. vertėsi individualia antstolio veikla ir tuo pačiu būdamas valstybės tarnautoju sutinkamai su LR Antstolių 2002-09-09 įstatymo Nr. IX-876 3 str. 2 d. privalėjo savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, Antstolio profesinės etikos kodeksu,

sutinkamai su 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 1 str. 1 d. nuostatomis privalėdamas vadovautis šiuo įstatymu, pagal to paties įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimus turėdamas prievolę visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus,

vykdydamas LR Teisingumo ministro 2005-10-27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 26 p. nuostatą, kad atlikęs vykdymo veiksmą ir apskaičiavęs už jį vykdymo išlaidas, antstolis tai nurodo vykdymo išlaidų apskaičiavime pagal šioje Instrukcijoje nustatytą formą, 66 p. nuostatas, kad antstolis išieškotas sumas paskirsto ir išmoka pagal išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, kuriame be bendrų CPK 613 straipsnyje nurodytų antstolio patvarkymui reikalavimų, nurodoma išsamus vykdymo išlaidų apskaičiavimas, bendra išieškotina suma pagal išieškotojų reikalavimų tenkinimo eiliškumą, konkreti kiekvienam išieškotojui (nurodant vardą ir pavardę, o jeigu išieškotojas yra juridinis asmuo, - pavadinimą) tenkanti suma atskirai nurodant ieškotojų sumokėtas ir jiems grąžintinas vykdymo išlaidas, skolininkui grąžintina suma,

būdamas baustas drausmine tvarka už šių reikalavimų nevykdymą, suprasdamas savo veiksmus ir toliau sąmoningai ir tyčia nevykdė paminėtų Sprendimų vykdymo institucijos reikalavimų ir Antstolių įstatymo 43 str. reikalavimo, įpareigojančio tinkamai tvarkyti savo veiklos dokumentus laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-03-30 iš savo depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, pervedė į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pačiame banke 62251,61 Lt nesant tam pateisinamųjų dokumentų (gautų lėšų paskirstymo patvarkymų, PVM sąskaitų – faktūrų ar kitų dokumentų), dėl ko negalima nustatyti pagal kokias vykdomąsias bylas ir konkrečius skolininkus buvo nurašytos šios vykdomosios išlaidos, kiek jų turėjo būti nurašyta antstoliui ir ar jos nurašytos pagrįstai, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti kaltinamojo kaip antstolio vykdomos veiklos rezultatų laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-03-30, tai įrodyta bylose esančiais dokumentais, 2011-09-09 specialisto išvada Nr. 5-5/77, tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d..

Kaltinamasis A. C. parodė, kad buvęs bankas AB „Hansabankas“ 21113,68 Lt nusirašė nuo jo kaip antstolio depozitinės sąskaitos be jo sutikimo, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos dokumentų kaltinamasis pats pervesdavo pinigines lėšas iš depozitinės sąskaitos į savo asmeninę ir tik po to bankas pagal 2 kredito sutartis nusirašydavo iš asmeninės sąskaitos lėšas jo, kaip fizinio asmens, kreditoriniams įsipareigojimams dengti, kaip matyti iš bylos dokumentų A. C. praktiškai pervesdavo didžiąją dalį depozitinėje sąskaitoje sukauptų lėšų, kreditoriams pervesdamas nedideles sumas ir taip, būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) miesto antstoliu, suvokdamas savo nusikalstamos veikos pobūdį ir veikdamas tyčia, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-03-30 d. iš antstolio depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, kurioje kaupiamas antstoliui patikėtas turtas, t.y. kurioje kaupiamos skolininkų geranoriškai įmokėtos ar antstolio išieškotos piniginės lėšos (vykdymo išlaidos), kurios pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 str. skirtos pašto ir kurjerių, areštuoto turto saugojimo, pervežimo, atlyginimo ekspertams, vertėjams ir kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims, skelbimams visuomenės informavimo priemonėse, bankiniams pavedimams, mokamiems užklausimams ir kitoms išlaidoms, kurias antstolis, vykdydamas antstolio funkcijas, privalo sumokėti tretiesiems asmenims, į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pačiame banke, pervedė 21113,68 Lt savo asmeniniams finansiniams įsipareigojimams AB bankui „Hansabankas“ (banko pavadinimas šiuo metu „Swedbank“ AB) apmokėti pagal 2005-09-15 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-02-27 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuo savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 1 d..A. C. parodė, kad iš savo kaip antstolio depozitinės sąskaitos nepasisavino 21113,68 Lt, o iš šios sąskaitos šią sumą be jo sutikimo ir esant Antstolių rūmų raštui, kad to daryti negalima, nesant lėšų jo asmeninėje sąskaitoje, nusirašė AB „Swedbank“, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos kaip jau anksčiau aptarta, kaltinamasis pervesdavo didžiąją dalį pinigų iš depozitinės sąskaitos į savo asmeninę, iš asmeninės sąskaitos bankas nusirašydavo lėšas jo ir buvusios žmonos 2 kreditoriniams įsipareigojimams dengti ir taip įrodyta, kad A. C., būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) miesto antstoliu, siekdamas asmeninės turtinės naudos, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-03-30 d. iš antstolio depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, pasisavindamas 21113,68 Lt, pažeidė: LR Antstolių įstatymo 41 str., nustatantį, kad antstolio depozitinėje sąskaitoje (sąskaitose) laikomos kitiems asmenims priklausančios piniginės lėšos, kurios negali būti įkeistos, areštuotos, jomis negali būti naudojamasi, disponuojama, į jas negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal antstolio prievoles, taip pat dėl jų negali būti sudaromos indėlių sutartys, Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 str., draudžiantį antstoliui apskaityti ir naudoti depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas kitaip, nei nustatyta Civilinio proceso kodekse, Antstolių įstatyme ir šioje Instrukcijoje, nevykdė Antstolių įstatymo 3 str. 1 ir 2 d. reikalavimų, įpareigojančių antstolį, atliekantį savo funkcijas, vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais, sąžiningai atlikti profesines pareigas, o vykdant vykdomuosius dokumentus - imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, atliekant savo funkcijas vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Antstolių įstatymu bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, pažeidė LR Civilinio kodekso 1.5 str. įtvirtintą principą, įpareigojantį civilinių teisinių santykių subjektus, įgyvendinančius savo teises bei atliekančius pareigas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, to paties kodekso 1.137 str. 2 d. nuostatą, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, to paties straipsnio 3 d. nuostatą, draudžiančią piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims, pažeidė antstolio priesaiką laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, visada būti sąžiningas ir dorai vykdyti antstolio pareigas ir taip suvokdamas savo veiksmų priešingumą teisės aktams, pavojingą tų veiksmų pobūdį ir norėdamas taip veikti, tyčia, pažeisdamas išvardintų norminių aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus principus, atvirai demonstruodamas jų negerbimą ir savo nuostatą nesilaikyti galiojančių norminių aktų, siekdamas asmeninės turtinės naudos, A. C. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažeidė antstolio priesaiką, sumenkino antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo, kuriam prilyginamas antstolis, vardą, o kartu ir teisingumo vykdymą valstybėje apskritai, pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, dėl to buvo padaryta didelės neturtinės žalos valstybės interesams ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 228 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 red.).

A. C. neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, į įskaitą neįrašytas, VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC psichikos sveikatos skyriuje (psichikos ligų, priklausomybės ligų) į įskaitą neįrašytas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmes A. C., teismas atsižvelgia į jo asmenybę, į tai, kad nėra teistas, dirba, padarė nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama prie nesunkių, dvi prie apysunkių, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, į tai, kad dalį nusikalstamų veikų padarė neatsižvelgdamas į jo veiklos patikrinimų nustatytus pažeidimus ir toliau juos darydamas, todėl daro išvadą, kad jis baustinas laisvės atėmimo bausmėmis, kurių vykdymą atsižvelgiant į jo asmenybę ir esant pakankamam pagrindui manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, yra pagrindas atidėti.

Vadovaujantis LR BPK 297-299, 301-305, 307-308 str. str., teismas, -

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 1 d. ir nubausti 9 mėnesiams laisvės atėmimo.

A. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d. ir nubausti 9 mėnesiams laisvės atėmimo.

A. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 228 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 red.) ir nubausti 1 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d. 5 d. 1 p. bausmes subendrinti ir paskirti galutinę bausmę A. C. 1 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmes vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 metus dirbti valstybės tarnyboje.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.