Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.1; 1.2.14.1.1.; 1.2.14.1.2.1.; 1.2.18.2.; 1.2.18.3.; 1.2.16.4., 2.4.6.1.

2024 m. spalio 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės ir Linos Nainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo N. S. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. spalio 9 d. įvykdyta nusikalstama veika K. B. atžvilgiu) ir paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. spalio 13 d. atviros vagystės UAB „Ridvija“ atžvilgiu) ir paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (2023 m. spalio 17 d. nusikalstama veika UAB „IKI Lietuva“ atžvilgiu) ir paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį (2023 m. lapkričio 25 d. nusikalstama veika A. L. atžvilgiu) ir paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimą bausmė;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį (2023 m. lapkričio 25 d. nusikalstama veika A. L. atžvilgiu) ir paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį (2023 m. lapkričio 25 d. nusikalstama veika A. L. atžvilgiu) ir paskirta 1 (vienerių) metams 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (2023 m. lapkričio 28 d. nusikalstama veika nukentėjusiosios E. G. atžvilgiu ) ir paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. lapkričio 30 d. vagystė įsibrovus į saugyklą parduotuvėje „Aibė“) ir paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. gruodžio 3 d. vagystė iš parduotuvės „IKI“) ir paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį N. S. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsniu, prie subendrintosios 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta po dalį švelnesnių už kitus nusikaltimus paskirtų laisvės atėmimo bausmių bei po dalį už baudžiamuosius nusižengimus paskirtų arešto bausmių, kurios keistinos į laisvės atėmimo bausmę, ir N. S. paskirta galutinė subendrinta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir N. S. paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir N. S. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 15 d. nuosprendį.

Civiliniai ieškiniai patenkinti visiškai ir iš N. S. priteista nukentėjusiosios E. G. naudai 900 Eur turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo A. L. naudai 180 Eur (turtinės žalos atlyginimo, civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ridvija“ naudai 50 Eur turtinės žalos atlyginimo, civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IKI Lietuva“ naudai 1 071 Eur turtinės žalos atlyginimo, civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VK Prekyba“ naudai 220 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. N. S. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, tai yra jis 2023 m. spalio 9 d., laikotarpiu nuo 18.45 val. iki 19.40 val., iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Amber food“ priklausančios picerijos „Charlie pizza“, esančios Taikos pr. 61, Klaipėdoje, pagrobė K. B. priklausantį 200 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi Note 9s“ bei telefono dėkliuke buvusius 100 Eur. Viso N. S. pagrobė K. B. priklausantį 300 Eur turtą.

2. N. S. atvirai pagrobė svetimą turtą, tai yra jis 2023 m. spalio 13 d., apie 21.20 val., prieš išlipdamas iš UAB „Ridvija“ priklausančio mikroautobuso „Mercedes Benz“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ties Sausio 15-osios stotele, Klaipėdoje, atvirai, matant mikroautobuso vairuotojui, iš stalčiaus pagrobė dėžutę, kurioje buvo 50 Eur. Tokiu būdu N. S. atvirai pagrobė 50 Eur vertės UAB „Ridvija“ priklausantį turtą.

3. N. S. pagrobė svetimą turtą, tai yra jis 2023 m. spalio 17 d., apie 10.53 val., iš UAB „IKI Lietuva“ priklausančios parduotuvės „IKI“, esančios Priestočio g. 24, Klaipėdoje, pagrobė 17 vnt. loterijos bilietų „Vegas“, kurio 1 vnt. vertė 5 Eur , bendros 85 Eur vertės, 21 vnt. loterijos bilietų „Karališki turtai“, kurio 1 vnt. vertė 5 Eur, bendros 105 Eur vertės, 10 vnt. loterijos bilietų „Sėkmės 7“, kurio 1 vnt. vertė 5 Eur, bendra suma 50 Eur vertės, 11 vnt. loterijos bilietų „Magiškas perlas“, kurio 1 vnt. vertė 5 Eur, bendros 55 Eur vertės, 22 vnt. loterijos bilietų „Mega moment“, kurio 1 vnt. vertė 5 Eur, bendros 110 Eur vertės, 17 vnt. loterijos bilietų „Valio“, kurio 1 vnt. vertė 5 Eur, bendros 85 Eur vertės, 9 vnt. loterijos bilietų „Teleloto“, kurio 1 vnt. vertė 5 Eur, bendros 45 Eur vertės, 15 vnt. loterijos bilietų „Monopoly/jackpot“, kurio 1 vertė 5 Eur, bendros 75 Eur vertės, 12 vnt. loterijos bilietų „30 metų/laimėjimų“, kurio 1 vnt. vertė 5 Eur, bendros 60 Eur vertės, 16 vnt. loterijos bilietų „Liepsnojantis 5“, kurio 1 vnt. vertė 5 Eur, bendros 80 Eur vertės, 11 vnt. loterijos bilietų „Linksmų švenčių“, kurio 1 vnt. vertė 5 Eur, bendros 55 Eur vertės. Tokiais savo veiksmais N. S. pagrobė UAB „IKI Lietuva“ priklausantį 805 Eur vertės turtą.

4. N. S. neteisėtai įgijo ir laikė vieną svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, tai yra jis 2023 m. lapkričio 25 d., laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 11.55 val., iš automobilio „Fiat Ducato“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie Birutės g. 22, Klaipėdoje, pagrobė bei tokiu būdu neteisėtai įgijo A. L. vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), pakankamą finansinėms operacijoms atlikti. Tokiu būdu N. S. neteisėtai įgijo ir laikė A. L. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – banko kortelę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti.

5. N. S. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, tai yra jis, pasinaudodamas neteisėtai įgyta ir laikoma prie savęs A. L. vardu išduota AB „Swedbank“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 25 d., 11.35 val., AB „Swedbank“ bankomate, esančiame Taikos pr. 32 A, Klaipėdoje, išgrynino 50 Eur, t.y. nurodė save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, neteisėtai atliko finansinę operaciją svetima mokėjimo priemone bei tokiu būdu neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos.

6. N. S. pagrobė svetimą turtą, tai yra jis 2023 m. lapkričio 28 d., apie 12.51 val., iš UAB „Togri“ priklausančios picerijos „Express pizza“, esančios Vingio g. 31, Klaipėdoje, pagrobė E. G. priklausantį 900 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Iphone13“.

7. N. S. įsibrovęs į saugyklą pagrobė svetimą turtą, tai yra jis 2023 m. lapkričio 30 d., apie 20.00 val., iš UAB „VK Prekyba“ priklausančios parduotuvės „Aibė“, esančios Taikos pr. 81 A, Klaipėdoje, atidaręs parduotuvės kasos stalčių, iš jo pagrobė 220 Eur. Tokiu būdu, įsibrovęs į saugyklą pagrobė UAB „VK Prekyba“ priklausančius 220 Eur.

8. N. S. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, tai yra jis 2023 m. gruodžio 3 d., apie 12.04 val., iš UAB „IKI Lietuva“ priklausančios parduotuvės „IKI“, esančios Šaulių g. 11, Klaipėdoje, pagrobė loterijos bilietą „Vegas“ 5 Eur vertės, 3 vnt. loterijos bilietų „Sėkmės 7“, kurio 1 vnt. vertė 5 Eur, bendros 15 Eur vertės, 6 vnt. loterijos bilietų „Magiškas perlas“, kurio 1 vnt. vertė 5 Eur, bendros 30 Eur vertės, 17 vnt. loterijos bilietų „Valio“, kurio 1 vnt. vertė 5 Eur, bendros 85 Eur vertės, 8 vnt. loterijos bilietų „30 metų / laimėjimų“, kurio 1 vnt. vertė 5 Eur, bendros 40 Eur vertės, 8 vnt. loterijos bilietų „Liepsnojantis“, kurio 1 vnt. vertė 5 Eur, bendros 40 Eur vertės, 3 vnt. loterijos bilietų „Kleopatra“, kurio 1 vnt. vertė 2 Eur, bendros 6 Eur vertės, 9 vnt. loterijos bilietų „Linksmų švenčių“, kurio 1 vnt. vertė 5 Eur, bendros 45 Eur vertės. Tokiais savo veiksmais N. S. pagrobė UAB „IKI Lietuva“ priklausantį 266 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

9. Apeliaciniu skundu nuteistasis N. S. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 27 d. nuosprendį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (t. 4, b. l. 101).

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors apeliantas savo kaltę visiškai pripažįsta, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Pažymi, kad nuo pat pradžių savo kaltę pripažino visiškai, taip pat sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu. Visas nesusikalstamas veikas įvykdė vienas, be bendrininkų ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytomis aplinkybėmis, jog būdamas laisvėje niekur nedirbo, pažymi, kad dirbti buvo išvykęs užsienį.

11. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nustatytu terminu negauta.

12. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo N. S. gynėjas Marius Venskus prašė apeliacinį skundą patenkinti ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

13. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

14. Apeliaciniu skundu nuteistasis N. S. neginčija nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su paskirta bausme, be to, prašo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tik šiuo aspektu.

15. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.: 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

16. Skundžiamu nuosprendžiu N. S. už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje – keturis apysunkius nusikaltimus, tris nesunkius nusikaltimus bei du baudžiamuosius nusižengimus, buvo paskirtos sankcijose numatytos griežčiausios – terminuoto laisvės atėmimo bausmės, jų dydį parenkant mažesnį už sankcijose numatytą šios bausmės vidurkį (BK 50 straipsnio 2 dalis), o už baudžiamuosius nusižengimus, paskirtos arešto bausmės, parenkant artimas šios bausmės, skirtinos už baudžiamuosius nusižengimus, vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu N. S. buvo paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir N. S. paskirta galutinė subendrinta – dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas N. S. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Todėl įvertinusi teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmė paskirta teisingai.

18. Kaip matyti skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad N. S. iš viso padarė devynias tyčines nusikalstamas veikas – keturis apysunkius nusikaltimus, tris nesunkius nusikaltimus bei du baudžiamuosius nusižengimus. Pažymėjo, kad nusikalstamomis veikomis pažeisti skirtingi teisiniai gėriai – nuosavybė, elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumas, ekonomika ir verslo tvarka, bei nusikalstamos veikos baigtos. Atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai įvertino ir nuteistojo asmenybę – tai, kad N. S. anksčiau daug kartų teistas už turtinius nusikaltimus, skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias įvykdė dar esant neišnykusiam teistumui, baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus (t. 3, b. l. 71-92), nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo (t. 3, b. l. 74), taip pat nesiregistravo Užimtumo tarnyboje (t. 3, b. l. 73) (be paties nuteistojo tvirtinimo jokių duomenų apie jo darbovietes šioje byloje nepateikta). Ir nors nuteistasis pripažino byloje pareikštus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius bei įsipareigojo juos atlyginti, tačiau padarytos turtinė žalos taip ir neatlygino.

19. Atsižvelgdama į tai, jog naujus tyčinius nusikaltimus nuosavybei N. S. padarė būdamas ne kartą teistas, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, už kurias jam jau buvo skirtos ir arešto bausmės, ir taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau realios laisvės atėmimo bausmės neskyrimas nuo netinkamo jo elgesio nesulaikė, nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų ir baustumų nepadarė, toliau sistemingai vykdė tyčines nusikalstamas veikas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebus pasiekti. Šiuo atveju švelnesnė bausmė nuteistajam būtų akivaizdžiai per švelni, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

20. Iš apeliacinio skundo galima spręsti, jog nuteistasis mano, kad yra sąlygos jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti (toks nuteistojo įsitinimas grindžiamas aplinkybėmis, kad jis savo kaltę pripažino visiškai, sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, be to, visas nesusikalstamas veikas įvykdė vienas, be bendrininkų). Tačiau toks nuteistojo prašymas taip pat negali būti tenkinamas.

21. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

22. Pažymėtina, kad pagal aptartą teisinį reguliavimą bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.: 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-18-697/2023).

23. Anksčiau aptarti nagrinėjamos bylos duomenys nesuteikia pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai nuteistajam analizuojamu atveju galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nors nuteistasis teigia, kad yra dirbantis (oficialiai įsidarbinęs užsienyje), tačiau vertinant šias aplinkybes bausmės individualizavimo kontekste pažymėtina, jog visos aplinkybės, susijusios su jo materialine gerove, egzistavo iki nusikalstamų veikų padarymo, tačiau N. S. nuo neteisėto elgesio jo nesulaikė. Pasirinkęs neteisėtai veikti, nuteistasis privalo prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius. Jau minėta, kad nusikalstamas veikas N. S. padarė būdamas teistas, veikas įvykdė esant neišnykusiam teistumui, o anksčiau paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimas N. S. nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirta bausmė pripažintina veiksminga, kai ja įgyvendinami visi bausmei keliami tikslai, todėl nuteistajam paskirtosios bausmės tikslai, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, bus pasiekti tik realiai ją atlikus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad konkrečiu atveju nuteistajam N. S. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos galutinės bausmės vykdymą pagrindų nėra. Priešingu atveju, nuolat atidedant nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą būtų pažeistas teisingumo principas, paneigta baudžiamosios teisės esmė ir paskirtis bei sudaryta nebaudžiamumo iliuzija.

24. Sutiktina, kad paskyrus laisvės atėmimo bausmę nusikalstamą veiką padaręs asmuo neabejotinai patiria didelius suvaržymus, tačiau BK 75 straipsnio taikymas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties bei sudaryti prielaidų nebaudžiamumui. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, nuteistojo N. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo N. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.