Kauno apygardos teismo nutartis

2013-07-05 · Civilinė byla Nr. 2A-1217-221/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-02-27Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-07-05Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-05
Bylos Nr.
2A-1217-221/2013
Teisminio proceso Nr.
2-19-3-01237-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas pakeistas iš dalies.
Teisėjai
Algimantas Kukalis (pirm.), Virginija Lozoraitytė (pran.), Rūta Palubinskaitė, Aušra Baubienė
Atsakovas
B. Ž.
Ieškovas
SALVINA Transport
Civilinė byla Nr. 2A-1217-221/2013Teisminio proceso Nr. 2-19-3-01237-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.13; 16.7; 114.11; 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo B. Ž. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „SALVINA Transport“ ieškinį atsakovui B. Ž. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „SALVINA Transport“ ieškiniu (b. l. 2-4) prašė teismo iš atsakovo B. Ž. priteisti 17 045,47 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 2009 m. gruodžio 8 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovės, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo ir naudotojo, civiline atsakomybe apdrausta transporto priemonė „Scania R 124L“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilį „VW Bora“, valstybinis Nr. (duomenys nesklebtini), tuo sukeldama žalą tretiesiems asmenims. Autoįvykio metu transporto priemonę vairavo ieškovės darbuotojas atsakovas B. Ž., kuris vykdydamas jam pavestas darbo pareigas, laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 7 d. iki 2009 m. gruodžio 11 d., vyko reisu į Vokietiją krovinio pervežimui. UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėjo 13 223,05 Lt dydžio draudimo išmoką trečiajam asmeniui. 2011 m. vasario 22 d. ieškiniu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl žalos regreso tvarka priteisimo iš UAB „SALVINA Transport“. 2011 m. rugsėjo 16 d. Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-6385-748/2011 patvirtino UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „SALVINA Transport“ sudarytą taikos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sumokėti UAB DK „PZU Lietuva“ 17 045,47 Lt. B. Ž. šios sudarytos taikos sutarties neginčijo. Šiai dienai ieškovė su UAB DK „PZU Lietuva“ yra pilnai atsiskaičiusi. 2006 m. liepos 11 d. tarp atsakovo ir V. S. firmos „Salvina“ (buvęs ieškovės pavadinimas) buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo visiškai atsakyti už darbdavio jam perduotą materialinių vertybių išsaugojimą. Ieškovės nuomone, yra visos sąlygos atsakovo materialinei atsakomybei kilti pagal LR DK 246 straipsnį, kadangi: įvykio metu šalis siejo darbo santykiai; Vokietijoje eismo įvykį tyrusio Brunšveigo greitkelio policijos komisariato baigiamuoju įrašu konstatuota, kad ieškovui priklausanti transporto priemonė persirikiuodama į kitą eismo juostą apgadino kitą automobilį, t. y. konstatuota transporto priemonę vairavusio asmens kalti veiksmai; atsakovo padarytą žalą ieškovė atlygino draudimo kompanijai; žala padaryta einant darbines pareigas; eismo įvykį sukėlė ieškovei priklausanti transporto priemonė, kurią vairavo atsakovas, o jo veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą.

Atsakovas B. Ž. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2009 m. gruodžio 8 d. jis vairavo ieškovei priklausančią transporto priemonę „Scania R 124L“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau jokios transporto priemonės jis neapgadino. Jei komandiruotės metu jis būtų apgadinęs tretiesiems asmenims priklausantį automobilį, tai būtų informavęs ieškovę ir draudimo kompaniją, apdraudusią transporto priemonę civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokiu atveju tretiesiems asmenims padarytą žalą būtų atlyginęs draudikas ir ieškovė nebūtų patyrusi finansinių nuostolių. Be to, Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje tarp ieškovės UAB „SALVINA Transport“ ir draudimo kompanijos UAB DK „PZU Lietuva“, jis buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, tačiau jam visiškai nebuvo žinoma apie tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kadangi iš Kauno miesto apylinkės teismo jis buvo gavęs nutartį apie bylos sustabdymą, kol bus baigtas tyrimas Vokietijoje dėl minėto eismo įvykio. Daugiau jokių dokumentų iš teismo negavo. Jeigu jam būtų žinoma apie tokios sutarties, kuri tiesiogiai ateityje atsilieps jo interesams, sudarymą, tikrai būtų su ja nesutikęs. Taip pat nurodė, kad ieškinyje nėra tiksliai suformuluotas ieškinio pagrindas, nes nurodyta tik tai, kad jis vairavo transporto priemonę ir apgadino lengvąjį automobilį „VW Bora“. Jo vairuojamos transporto priemonės „Scania R 124 L“ civilinė atsakomybė buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“, todėl nėra aišku iš kur yra kildinamas reikalavimas atlyginti žalą, jeigu tretiesiems asmenims eismo įvykio metu padarytą žalą privalo atlyginti draudikas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 27 d. sprendimu (b. l. 86-88) ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovo B. Ž. 17 045,47 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos nuo 2012 m. gruodžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, t. y. 511 Lt žyminio mokesčio, ieškovės UAB „SALVINA Transport“ naudai.

Teismas iš pateiktos Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-6385-748/2011 ir joje esančių dokumentų nustatė, kad atsakovo, dirbančio UAB „SALVINA Transport“, komandiruoto į Vokietiją krovinio pervežimui, 2009 m. gruodžio 8 d. Vokietijoje vairuojama transporto priemonė „Scania R 124L“, priklausanti UAB „SALVINA Transport“, įvykusio eismo įvykio metu apgadino automobilį „VW Bora“, o automobilio vairuotojas, t. y. atsakovas, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir tai patvirtina Brunšveigo greitkelių policijos komisariato baigiamasis įrašas. Kadangi transporto priemonė „Scania R 124L buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“, todėl draudimo bendrovė išmokėjo 13 223,05 Lt dydžio draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui. Ieškovei, kaip automobilio valdytojai, kilo pareiga atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Todėl draudimo bendrovė UAB DK „PZU Lietuva“ su ieškiniu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą prašydama priteisti iš UAB „SALVINA Transport“ 13 223,05 Lt dydžio išmokėtą draudimo sumą. Šioje byloje trečiuoju asmeniu buvo patrauktas atsakovas B. Ž.. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi tarp šalių patvirtino taikos sutartis, pagal kurią UAB „SALVINA Transport“ įsipareigojo draudimo įmonei sumokėti 17 045,47 Lt (13 223,05 Lt patirtą žalą ir bylos vedimo išlaidas) žalos atlyginimą.

UAB „SALVINA Transport“ yra pilnai atsikaičiusi su UAB DK „PZU Lietuva“. Teismas pažymėjo, kad asmuo atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis) bei sprendė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-6385-748/2011, išnagrinėta tarp UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „SALVINA Transport“ bei trečiojo asmens B. Ž., sukurti padariniai turi res judikata galią, kadangi nutartis nebuvo skųsta ir yra įsiteisėjusi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas B. Ž. apeliaciniu skundu (b. l. 94-101) prašo teismo panaikinti 2013 m. vasario 27 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „SALVINA Transport“ ieškinį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo sprendime remiamasi tuo, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis bei egzistuoja DK 246 straipsnyje įtvirtintos materialinės atsakomybės sąlygos. Tačiau faktinės aplinkybės neleidžia vienareikšmiškai daryti tokią išvadą, kadangi B. Ž. dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi, gabenančiu krovinius tarptautiniais maršrutais, todėl aiškinant visiškos materialinės atsakomybės sutarties turinį pagrįstai darytina išvada, kad visiškos materialinės atsakomybės sutarties objektu yra krovinys (materialinės vertybės), perduotos vairuotojo-ekspeditoriaus žinion jo pervežimo laikotarpiu, tačiau ne transporto priemonė, kuria gabenami kroviniai. Ieškovė nėra pateikusi dokumentų, įrodančių, transporto priemonės-vilkiko perdavimą atsakovo materialinėn atsakomybėn.

2. Faktinės aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad atsakovo veiksmuose galima konstatuoti esant visas DK 246 straipsnyje numatytas sąlygas, būtent kaltės sąlygą. Atsakovas neneigia 2009 m. gruodžio 8 d. buvęs Vokietijoje, nes buvo išsiųstas į reisą pervežti krovinį, tačiau jis neigia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Atsakovas, nepajutęs smūgio susidūrimo su kitu automobiliu, nesuvokė, jog įvyko eismo įvykis, su kuriuo jis gali būti susijęs. Dėl to, jis neturėjo jokio tikslo vengti galimų pasekmių – atsakomybės, blaivumo patikrinimo, atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko užsienio valstybėje. Ant vilkiko priekinio buferio nebuvo jokių susidūrimo žymių, atsakovo neieškojo policija, taigi, atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti apie eismo įvykį. Be to, Braunšveigo greitkelių policijos komisariato baigiamasis įrašas, nėra galutinis įsiteisėjęs dokumentas, turintis juridinę galią, kuriuo baigtas tyrimas, kadangi Braunšveigo prokuratūra perėmė tyrimą ir atliktų procesinių veiksmų pagrindu turėjo priimti galutinį procesinį dokumentą.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2011 m. rugsėjo 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo patvirtinta taikos sutartis negali būti laikoma prejudiciniu faktu šioje byloje, kadangi priimant nutartį nebuvo nustatinėjami faktai: ar B. Ž. suprato patekęs į eismo įvykį, ar jis sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, ar Braunšveigo greitkelių policijos komisariatas perdavė bylos tyrimą Braunšveigo prokuratūrai, ar tyrimas baigtas, ar įsiteisėję procesiniai dokumentai, t. y. nebuvo nustatinėjama ar yra darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygos, numatytos DK 246 straipsnyje, šie faktai nebuvo įrodinėjami, vertinami ir teismo nepripažinti įrodytais. Nors atsakovas ir buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, nuo jo valios (sutikimo ar nesutikimo) taikos sutarties sudarymas nepriklausė. Be to, tame procese jis neturėjo galimybių apginti savo teises, nes nebuvo apie jį tinkamai informuotas, t. y. apie taikos sutarties sudarymo aplinkybes ir sąlygas jis sužinojo tik buvusiam darbdaviui pradėjus procesą Jurbarko rajono apylinkės teisme.

4. Pirmosios instancijos teismas šiame procese nesilaikė esminių civilinio proceso normų. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pateikė prašymą nenagrinėti bylos iš esmės ir atidėti nagrinėjimą tol, kol iš Braunšveigo greitkelių policijos komisariato ir prokuratūros bus gauti prašomi duomenys. Šie duomenys yra svarbūs, siekiant išsiaiškinti visas bylos aplinkybes. Ieškovui atstovavęs advokatas neprieštaravo, kad bylos nagrinėjimas būtų atidėtas ir paliko šį klausimą spręsti teismo nuožiūra. Tačiau teismas, motyvuodamas sudaryta taikos sutartimi, prašymą atmetė. Atsakovo nuomone, bylos atidėjimas nebūtų sukėlęs neigiamų pasekmių, kadangi tai nėra bylos vilkinimas, o siekis teisingai išspręsti bylą išsamiai išsiaiškinus visas bylos aplinkybes, kurios nebuvo tiriamos ir vertinamos Kauno miesto apylinkės teisme.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „SALVINA Transport“ (b. l. 107-108) prašo teismo apeliacinio skundo netenkini ir 2013 m. vasario 27 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

1. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo faktines aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme ir kuriomis atsakovas nesirėmė kaip savo atsikirtimų į ieškinį pagrindu. Ieškovas ieškinį grindė DK 246 straipsnyje numatytomis materialinės atsakomybės taikymo aplinkybėmis, tačiau atsakovas, atsiliepime į ieškovo ieškinį nė vienos iš jų neginčijo ir dėl jų apskritai nepasisakė, t. y. atsakovas neginčijo nei priteisiamos žalos dydžio, nei priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtos veikos ir atsiradusios darbuotojui žalos, taip pat neneigė savo kaltės eismo įvykio padarymo metu. Materialinės atsakomybės taikymo aplinkybes bei faktines aplinkybes, buvusias eismo įvykio metu, atsakovas nurodo tik apeliaciniame skunde, todėl, ieškovės nuomone, naujai nurodomomis aplinkybėmis, kurios nebuvo tiriamos pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas neturėtų remtis.

Žemesnės instancijos teismas

2. Atsakovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo atstovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą tol, kol iš Braunšveigo greitkelių policijos komisariato ir prokuratūros bus gauti prašomi duomenys, yra nepagrįstas. Ieškovės nuomone, teismas pagrįstai bylos nagrinėjimo neatidėjo. Atsakovo nurodomi dokumentai galėtų būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl administracinės ar baudžiamosios atsakomybės atsakovui taikymo, tačiau nepaneigtų paties žalos darbdaviui padarymo fakto bei atsakovui atsiradusios civilinės atsakomybės. Materialinės atsakomybė pagal darbo teisę yra atskira turtinė atsakomybės rūšis, todėl jos taikymui nėra svarbu, ar darbuotojui buvo pritaikyta administracinė, baudžiamoji ar drausminė atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos pagrindus, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2006 m. liepos 11 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 37, pagal kurią ieškovas priimtas į darbą vairuotoju-ekspeditoriumi, darbo sutartis nutraukta 2010 m. kovo 24 d. darbuotojo pareiškimu (prijungta civilinė byla Nr. 2-635-748/2011, b. l. 58-60). 2009 m. gruodžio 8 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo B. Ž., komandiruoto darbdavio į Vokietiją (civilinė byla Nr. 2-6385-748/2011, b. l. 61), vairuojama transporto priemonė „Scania R 124L“, priklausanti UAB „SALVINA Transport“, drausta UADB DK „PZU Lietuva“ (b. l. 33-34), apgadino automobilį „VW Bora“, o automobilio vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino (b. l. 35-50). UADB DK „PZU Lietuva“ išmokėjo 13 223,05 Lt dydžio draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui (b. l. 51-66). Ieškovė, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja ir darbdavė, atlygino draudimo bendrovei jos darbuotojo, vykdžiusio darbo funkcijas, padarytą didesnio pavojaus šaltiniu trečiajam asmeniui žalą, kurią bei bylinėjimosi išlaidas atlyginti įsipareigojo tarp šalių sudaryta ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-635-748/2011. UAB „SALVINA Transport“ regreso tvarka reikalauja atlyginti šią sumą, t. y. 17 045,47 Lt, kurią sudaro 13 223,05 Lt žalos atlyginimas ir 3822,42 Lt bylinėjimosi išlaidos.

Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją nuostatą asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę, t. y. teisę reikalauti nukentėjusiajam išmokėtos sumos iš žalą padariusio asmens. Ieškovės sumokėta draudimo bendrovei žalos atlyginimo suma gali būti vertinama kaip darbdavio nuostoliai, atsiradę dėl jos darbuotojo, t. y. atsakovo, kaltės, ir gali būti priteisiama atgręžtinio reikalavimo tvarka, vadovaujantis darbo teisės normomis, reglamentuojančiomis darbuotojo materialinę atsakomybę už darbdaviui padarytą žalą (DK XVII skyrius). Darbdavys turi įrodyti, kad yra visos materialinės atsakomybės sąlygos (DK 246 straipsnis), taip pat pagrįsti jam padarytos žalos dydį. Pagal ieškovės, kaip darbdavio, regresinio reikalavimo įgyvendinimui taikytiną DK 257 straipsnio 4 dalį (CK 1.1 straipsnio 3 dalis) atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo. Kolegija pažymi, kad darbuotojo materialinės atsakomybės specifika yra ta, kad pagal darbdavio regresinius reikalavimus kaltas darbuotojas materialiai atsako vadovaujantis bendrosiomis materialinės atsakomybės taisyklėmis, t. y. paprastai jis atsako ribotai (DK 254 straipsnis) ir tik specialiai įstatyme nustatytais atvejais (DK 255 straipsnis) – visiškai. Tai reiškia, kad tik specialiais įstatyme nustatytais atvejais darbdavys turi teisę reikalauti iš darbuotojo visiško žalos atlyginimo, neribojant jo iš anksto nustatytais dydžiais, ir, įrodęs reikalavimo pagrįstumą, tokį atlyginimą gauti.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį visiškai, rėmėsi civilinėje byloje Nr. 2-635-748/2011 nustatytomis aplinkybėmis, laikydamas jas prejudiciniais faktais, sukeliančiais pasekmes ir byloje nedalyvavusiems asmenims (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Minėtoje byloje draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ ieškinį regreso tvarka UAB „SALVINA Transport“ reiškė dėl to, kad žalą padaręs UAB „SALVINA Transport“ vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos (Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas; CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Taigi, bylą baigus taikos sutartimi aplinkybės, kad UAB „SALVINA Transport“ turėjo pareigą atlyginti draudimo bendrovei jos atlygintą žalą, byloje nustatytos. Kaip matyti iš minėtos civilinės bylos medžiagos, B. Ž., t. y. autoįvykį sukėlęs ir iš įvykio vietos pasišalinęs vairuotojas, buvo įtrauktas byloje trečiuoju asmeniu, jam išsiųstas ieškinys su priedais, atsakovės atsiliepimas su priedais bei pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, kurie įteikti jam pačiam asmeniškai (civilinė byla, Nr. 2-635-748/2011, b. l. 72-73, 77), atsiliepimo į ieškinį jis neteikė. Jam išsiųstas, žmonai įteiktas ieškovės pateiktas dublikas, šaukimas į parengiamąjį posėdį įteiktas asmeniškai, tačiau į parengiamąjį posėdį jis neatvyko, jokių prašymų teismui neteikė (civilinė byla, Nr. 2-635-748/2011, b. l. 91, 113, 116-118). Apie teismo posėdį jis informuotas teismo pranešimu, kartu išsiųstas ir triplikas bei teismo nutartis (CPK 133 straipsnio 1 dalis) (civilinė byla, Nr. 2-635-748/2011, b. l. 121). Taigi, apeliantas B. Ž. žinojo apie vykstančią bylą, kurioje iš darbdavio, t. y. UAB „SALVINA Transport“ buvo reikalaujama atlyginti B. Ž. autoįvykio metu padarytą žalą, tačiau visiškai šia byla nesidomėjo, neatsiliepė į teismo siunčiamus procesinius dokumentus, neginčijo ir nenurodė jokių kitų eismo įvykio aplinkybių, pagaliau neginčijo ir pačios teismo patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties, todėl atmestini apelianto argumentai dėl taikos sutarties partvirtinimo ir prejudicinių faktų. Taigi, konstatuotina, jog minėtoje byloje nustatyta, jog vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino, ir tik todėl ieškovei kilo pareiga atlyginti draudimo bendrovei jos atlygintą autoįvykio metu nukentėjusiajam asmeniui padarytą žalą (Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas; CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieškovė, vykdydama taikos sutartį, atlygino draudimo bendrovei jos darbuotojo, t. y. apelianto, padarytą žalą (civilinė byla Nr. 2-635-748/2011, b. l. 13), todėl įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į darbuotoją (apeliantą), dėl kurio kaltės atsirado ši žala, tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Sutiktina su apeliantu, jog tai, kad su juo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kurioje yra detaliai išvardyti darbuotojo ir darbdavio įsipareigojimai ir apibrėžta žala bei jos atlyginimo tvarka konkrečiu atveju negali būti laikoma materialinės atsakomybės taikymo sąlyga (DK 255 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kadangi eismo įvykio metu buvo sužalotas ne apeliantui perduotas automobilis bei krovinys (Sutarties 1 punktas; b. l. 7-8), bet Vokietijos pilietei priklausantis automobilis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčo teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, konkrečioje byloje vis dėlto materialinei atsakomybei kilti yra visos DK 246 straipsnyje numatytos sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2002; 2004 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2004; kt.), o būtent, atsakovas (apeliantas) 2009 m. gruodžio 8 d. eismo įvykio metu dirbo pas ieškovę, eismo įvykio metu vykdė tarptautinio krovinio pervežimą, yra kaltas dėl eismo įvykio, pasišalino iš eismo įvykio vietos, ieškovė grąžino draudimo bendrovei dėl eismo įvykio nukentėjusiajai atlygintą žalą, t. y. 13 223,05 Lt. Apelianto veiksmai pasišalinant iš eismo įvykio vietos yra priežastiniame ryšyje su ieškovei atsiradusia žala, būtent su 13 223,05 Lt, nes ieškovei nebūtų kilusi pareiga atlyginti žalą draudimo bendrovei regreso tvarka, jei vairuotojas nebūtų pasišalinęs iš įvykio vietos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats apeliantas apeliaciniame skunde nurodęs, jog pagal formuojamą administracinio teismo praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose pasišalinimas iš eismo įvykio vietos yra tyčinis pažeidimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės patirta žala 13 223,05 Lt atlygintina visiškai (DK 255 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau patirta žala CK 6.280 straipsnio 1 dalies, DK 257 straipsnio 4 dalies, 246 straipsnio, 255 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme nelaikytinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. 2-635-748/2011.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius visas materialinės atsakomybės sąlygas, ši atsakomybė darbuotojui taikoma nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimą), dėl kurių padaryta žala, darbuotojui buvo taikyta drausminė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, nes materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra atskira turtinės atsakomybės rūšis. Todėl atmestini apelianto argumentai, kad teismas, netenkindamas prašymo atidėti bylos nagrinėjimą iki iš Vokietijos bus gauti dokumentai apie tai, ar eismo įvykį sukėlęs asmuo patrauktas teisinėn atsakomybėn, pažeidė procesinės teisės normas.

Kadangi teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2012; kt.), teisėjų kolegija dėl kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė DK normas, susijusias su darbuotojo atlygintinos žalos dydžio nustatymu, taip pat netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, dėl ko yra pagrindas Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimą (nors sprendime nurodyta, jog jis priimtas 2012 m. vasario 27 d.) pakeisti – priteistą žalos dydį sumažinti iki 13 223,05 Lt bei sumažinti atitinkamai priteistas bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (22,42 proc.), proporcingai priteistinos šalių apeliaciniame procese patirtos išlaidos (CPK 93 straipsnis). Apeliantas už apeliacinio skundo surašymą sumokėjo 511 Lt žyminį mokestį (b. l. 102), atsakovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo advokatui 1210 Lt ir prašo šias išlaidas priteisti iš apelianto (b. l. 112-115). Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę paslaugą maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikytinas koeficientas 1,5, kurio pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Taigi šiuo atveju maksimalus užmokesčio dydis yra 1500 Lt (MMA – 1000 Lt x 1,5). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis neviršija rekomenduotiną, proporcingai atmestiems apeliacinio skundo reikalavimams priteisia 939 Lt, bei iš ieškovės apeliantui – 115 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimą pakeisti – priteistą ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „SALVINA Transport“ iš atsakovo B. Ž. 17 045,47 Lt nuostolių atlyginimą sumažinti iki 13 223,05 Lt, priteistą 511 Lt žyminį mokestį sumažinti iki 396,43 Lt.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SALVINA Transport“, įmonės kodas 159561675, apeliantui B. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 115 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.

Priteisti iš apelianto B. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „SALVINA Transport“, įmonės kodas 159561675, 939 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliaciniame procese.

Teisėjai Aušra BaubienėAlgimantas KukalisVirginija Lozoraitytė