Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2013-02-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-48-354/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-02-07Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-05-20Lietuvos apeliacinis teismas
  3. KasacijaNutartis · 2014-01-14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-02-07
Bylos Nr.
1-48-354/2013
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-02036-2011-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nijolė Matuzevičienė
Civilinis ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Kaltinamasis
D. V.
Advokatai
Žydrūnas Rupšys
Baudžiamoji byla Nr. 1-48-354/2013Teisminio proceso Nr. 1-41-1-02036-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.1; 1.1.8.8; 1.2.14.7.2; 1.2.29.1; 2.1.15.3.3.2, 2.3.6.4.5.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 7 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė,sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei,dalyvaujant prokurorui Ernestui Armalui,gynėjui advokatui Žydrūnui Rupšiui,civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui A. B.,kaltinamajam D. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 str. 2 d. ir 300 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. V. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 2 d. iki 2011 m. gruodžio 1 d., dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)”, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), Šiaulių filiale, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vadybininku ir pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 47 bei būdamas materialiai atsakingas už jam perduotas, priimtas, gautas ir saugomas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ materialines vertybes, veikdamas vieninga tyčia, keliais analogiškais veiksmais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ikiteisminio tyrimo nenustatytiems tretiesiems asmenims neteisėtai pardavė jam patikėtą uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)” turtą: 4 vnt. padangų Nr. 315/70 R22.5 Fulda Ecoforce plus g (1 vnt. vertė – 1350 Lt, bendra vertė – 5400 Lt); 16 vnt. padangų Nr. 315/70 R.22.5 Sava Orjak O3+g (1 vnt. vertė – 1300 Lt, bendra vertė – 20800 Lt); 12 vnt. padangų Nr. 315/80 R22.5 Sava Orjak O3+g (1 vnt. vertė – 1225 Lt, bendra vertė- 14700 Lt); 4 vnt. padangų Nr. 315/80 R22.5 Fulda Ecoforce g (1 vnt. vertė – 1350 Lt, bendra vertė – 5400 Lt); 4 vnt. padangų Nr. 315/80 R22.5 Sava Avant A3 plus (1 vnt. vertė – 1300 Lt, bendra vertė – 5200 Lt); 2 vnt. padangų Nr. 315/80 R22.5 Fulda Ecocontrol plus (1 vnt. vertė – 1350 Lt, bendra vertė – 2700 Lt); 8 vnt. padangų Nr. 315/80 R22.5 Dunlop SP444 g (1 vnt. vertė – 1250 Lt, bendra vertė – 10000 Lt); 6 vnt. padangų Nr. 385/65 R22.5 Kormoran T (1 vnt. vertė – 1333,34 Lt, bendra vertė – 8000 Lt); 17 vnt. padangų Nr. 385/65 R22.5 Sava Cargo C3+t (1 vnt. vertė – 1352,94 Lt, bendra vertė – 23000 Lt), tai yra išvaistė dėl užimamų pareigų jam patikėtą svetimą uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)” didelės vertės turtą – 73 vnt. padangų, kurių bendra vertė 95200 Lt.

Be to, kaltinamasis D. V., dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)”, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), Šiaulių filiale, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vadybininku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2011 m. lapkričio 4 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)” Šiaulių filialo patalpose, adresu: Šiauliai, (duomenys neskelbtini), tikrame dokumente – 2011 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija (duomenys neskelbtini) – įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis už 19932,31 (devyniolika tūkstančių devynis šimtus trisdešimt du) Lt sumą V. R. įmonei, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. Kuršėnuose, (duomenys neskelbtini), pardavė 15 vienetų padangų, ir tuos tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtinęs savo parašu bei pasirašęs pirkėjo V. R. vardu, suklastojo tikrą dokumentą, po to tęsdamas nusikalstamą veiką tą žinomai suklastotą dokumentą ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 1 d., pateikė uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.

Įrodymai

Apklaustas kaltinamuoju teisiamajame posėdyje D. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ filiale Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), pradėjo dirbti 2011 m. lapkričio 2 d. vadybininku, sudarė darbo sutartį, pasirašė sutartį dėl visiškos materialinės atsakomybės. Jo darbas buvo pardavinėti, parsivežti, pristatyti automobilių padangas. Kartais jis pats važiuodavo į Klaipėdą parsivežti padangų, kartais į sandėlį Šiauliuose jam padangas atveždavo iš Klaipėdos. Jis važiuodavo į įmones, pas klientus ir siūlydavo bei pardavinėjo padangas. Padangas gaudavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ su vidiniais važtaraščiais. Padangų pardavimo kainas nustatydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jas derino su A. Z., pastarasis pasakydavo, už kokią mažiausią sumą galima parduoti. Kaltinime nurodytas 73 padangas gavo, kaltinime nurodyti padangų pavadinimai, kiekiai atitinka. Jis tas padangas pardavė. Daug klientų, įmonių buvo, todėl neprisimena, kam ir už kiek pardavė. Gautus pinigus už parduotas tas 73 padangas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą neįnešė, pinigus išleido savo reikmėms, padengė dalį savo turimų skolų. Jis planavo ateityje atsiskaityti, bet 2011 m. gruodžio 1 d. buvo atlikta inventorizacija, rastas trūkumas, jis nespėjo atsiskaityti. Trūkumas paaiškėjo iš Klaipėdos į Šiaulių filialą atvažiavus A. Z.. Šiaulių filiale jis dirbo vienas, niekas daugiau prie tų padangų prieiti negalėjo, padangos buvo jo žinioje. 2011 m. gruodžio 1 d. pasiaiškinime jis parašė teisybę, pripažino tą sumą, nes su A. Z. buvo sutarta, kad jis (kaltinamasis) atsiskaitys, kad nebus teismų. Iš karto buvo sumokėta 10000 Lt, kita dalis padangomis atiduota, tačiau po kiek laiko gavo šaukimą į teismą, tada tas bendravimas nutrūko. Su 79900 Lt ieškiniu nesutinka dėl sumos dydžio, nes dar iki jam įsidarbinant, už simbolinę kainą bendrovei buvo perrašytas automobilis „Renault Master“, nupirktas išperkamosios nuomos būdu, mano, kad reikėtų atimti jo kainą. „(duomenys neskelbtini)“ nurodytą automobilio kainą, apie 5000 Lt, A. Z. sumokėjo ir sakė, kad jis (kaltinamasis) dirbs ir atsiims automobilį. Automobilį perrašė bendrovei, nes bijojo, kad nebeišsimokės. „Renault Master“ autobusiuką buvo nusipirkusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis buvo tos įmonės akcininkas ir direktorius, autobusiuką pardavė įmonė „(duomenys neskelbtini)“, ne jis, kaip fizinis asmuo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieš pusmetį buvo skolinga bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Mano, kad už autobusiuką turėtų būti sumažintas ieškinys 20000 Lt, o už jo padangas – 10000 Lt, lieka 50000 Lt. 50000 Lt įvertina ne padangas, pripažįsta, kad tiek dar yra skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš 79900 Lt atėmus rastų sandėlyje padangų vertę, paimtų iš sandėlio jo padangų vertę, autobusiuko vertę, sandėlyje buvusių jam priklausančių ratlankių vertę. Sandėlyje buvo ir jam asmeniškai priklausančių padangų, jos buvo nupirktos iš žmonių, įmonių. Buvo ir naujų, ir naudotų padangų. Su A. Z. buvo sutarta, kad visas tas jo padangas paims, kad jų vertę atims iš skolos. Nustačius trūkumą, A. Z. išsivežė visas jo padangas ir ratlankius už skolą. Dėl prašomų priteisti 5 procentų palūkanų neturi nuomonės.

Su V. R. buvo pažįstamas, pastarajam jis paskambino, pasiūlė padangų. V. R. pasakė, kad padangų reikės. Jis pasirašė sutartį su V. R. IĮ, paruošė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą dėl 15 padangų už 19932,31 Lt V. R. IĮ, o padangų nenuvežė. Kaltinime nurodytą PVM sąskaitą faktūrą suklastojo Šiaulių filialo patalpose. Sąskaita buvo suformuota Klaipėdoje, telefonu apskaitos vadybininkei jis pasakė, kam tą sąskaitą išrašyti ir kokioms prekėms, suformuotą sąskaitą atsiuntė jam, jis atsispausdino ir pasirašė. Sąskaita buvo išrašyta 2011-11-04, gali būti, kad tą pačią dieną ją ir pasirašė V. R. vardu. Pasirašytą sąskaitą gal per savaitę pateikė apskaitai UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ne vėliau kaip iki 2011-12-01. V. R. nežinojo, kad už pastarąjį jis pasirašė sąskaitoje. Padangas planavo nuvežti V. R. po kelių dienų, bet nebespėjo, nes buvo atlikta inventorizacija ir nustatytas trūkumas. Kadangi V. R. negavo tų padangų, tai ir nesumokėjo pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis taip pat neįnešė į kasą pinigų už tas padangas.

Dėl nustatytos padangų vertės jis neprieštarauja, sutinka su kaltinime išvardytomis padangomis ir jų kainomis, tik nesutinka su civilinio ieškinio dydžiu. Savo tokius veiksmus vertina negerai, bet tada buvo tokia situacija, jam atrodė, kad reikia taip padaryti. Labai dėl to gailisi.

Šiuo metu be UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dar yra skolingas kelioms įmonėms, žmonėms. Kiek ir kam yra skolingas, neprisimena, iš viso gali būti, kad turi 50000 Lt skolos. Skolas tikėjosi grąžinti dirbdamas ir uždirbdamas, su A. Z. buvo sutartas procentas nuo pardavimų, jo atlyginimas buvo apie 4000 Lt į rankas. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis ir savo padangas pardavinėjo, tų padangų buvo daug. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirba iki šiol, 1–2 val. per savaitę.

73 padangas, nurodytas kaltinime, pardavė laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 2 d. iki 2011 m. gruodžio 1 d., ne iki 2011 m. gruodžio 5 d. Trūkumas buvo nustatytas 2011 m. gruodžio 1 d., o 2011 m. gruodžio 5 d. jis buvo atleistas iš darbo. Kadangi padangas jis pardavinėjo be sąskaitų, pinigų gavo mažiau, o jeigu būtų pardavinėjęs su sąskaitomis, oficialiai, gal bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tiek ir būtų gavusi, 95200 Lt.

Liudytojas A. Z. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra krovininių automobilių padangų servisas, prekyba ir visos paslaugos, susijusios su padangomis. Jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ serviso vadovas. Jų įmonės prekės yra brangios, kiekvienas darbuotojas turi savo įėjimo į patalpas kodus, prekės ,,juda“ tik su dokumentais, prekės yra inventorizuojamos kas mėnesį. D. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku pradėjo dirbti nuo 2011 m. lapkričio 2 d. D. V. pats paskambino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pasisiūlė. Kadangi kaltinamasis prieš tai dirbo su padangomis, žinojo šitą regioną, klientūrą, o jų įmonė tuo metu vykdė strateginį planą plėstis, D. V. buvo įgaliotas surasti ir išnuomoti patalpas. Buvo atidarytas filialas Šiauliuose, (duomenys neskelbtini). Tuo adresu įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ filialas pradėjo veiklą, buvo užsakyti įrengimai ir kita serviso įranga krovininiam transportui, ir D. V. pradėjo pardavimus. Su D. V. buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, jam buvo perduotas įmonės inventorius ir į jo išnuomotas patalpas pagal jo sudarytą padangų poreikį buvo pristatytos padangos. Padangos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tiekiamos įvairiai – arba kaltinamasis pats atvažiuodavo pasiimti, arba jie veždavo. Padangos į Šiaulius buvo atvežamos su vidaus važtaraščiais, juos išrašo apskaitos vadybininkė. Kiekvienu atveju būdavo išrašomi dokumentai, nes prekės vežamos tik su dokumentais, nėra buvę, kad gautų prekes be dokumentų. Kaltinamasis kiekvienu atveju pasirašydavo, kad gavo padangas. Padangų kainos atitiko tuo metu buvusią rinkos kainą. Kadangi buvo didelė konkurencija, 1–3 procentus kainos sudarydavo marža. Parduodant padangas buvo nustatytos kraštutinės nuolaidų ribos. Pardavimo tvarka labai paprasta – turi klientą, yra atitinkamas užsakymas, skambina į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos vadybininkei, pastaroji suformuoja sąskaitą faktūrą, siunčia elektroniniu paštu D. V., jis atsispausdina, pasirašo ir turi transportuoti nurodytu adresu. Visi atsiskaitymai pas juos vyksta pavedimais per banką. Grynaisiais parduodant buvo pildomas kasos pajamų orderis. Neprisimena, ar D. V. turėjo kasos pajamų orderių.

D. V. pradėjus dirbti iš pradžių viskas buvo gana ramu, po to jis (A. Z.) sulaukė skambučių iš vienų ramesnių klientų, o išvakarėse, prieš aptinkant trūkumą, apie 17–17.30 val., jam paskambino iš dviejų įmonių ir labai piktai, agresyviai žmonės pareiškė, kad priimtas į darbą aferistas, kuris yra prasiskolinęs ne tik visai Lietuvai, bet ir Latvijoje, Estijoje, kad yra didelė tikimybė, jog padangų gal jau nebėra. Gavęs tokią informaciją, jis pradėjo skambinti D. V. klientams ir klausė, ar iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal atitinkamas sąskaitas faktūras D. V. atvežė jiems tokį kiekį ir tokios rūšies padangas. Klientai, kuriems pavyko prisiskambinti, pasakė, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jie negavo padangų, bet gavo iš D., ir D. jiems viską atvežė. Jis atsispausdino iš programos duomenis apie padangų likučius, nes visas padangų „judėjimas“ vyksta tik per programą, programoje yra nurodyti padangų išmatavimai, gamintojas, kiekis, ir apie 16 val. nuvažiavo į Šiaulius. D. V. tuo metu darbo vietoje nebuvo, pastarajam jis paskambino ir paprašė atvažiuoti, nes patekti į patalpas jis negalėjo, neturėjo nei raktų, nei signalizacijos kodų. Atvažiavus D. V., pastarojo jis paprašė atrakinti sandėlį. Kaltinamasis žvairavo į visas puses, buvo perbalęs, sutrikęs. Sandėlis buvo apytuštis, kadangi pati padanga yra didesnio nei metras diametro, pagal tai, koks turėjo būti likutis pagal programą, ir kas buvo realiai, akivaizdžiai matėsi, kad sandėlyje trūksta padangų. Visas biuro inventorius, kuris buvo perduotas kaltinamajam, buvo išardytas ir sumestas, matėsi, kad žmogus net nesiruošė jo surinkinėti, nei turėti biuro, nei ten dirbti. Pagal sąrašą jis patikrino padangų likučius. Su D. V. surašė inventorizavimo sutikrinimo aktą. Pagal faktą buvo nustatytas padangų trūkumas. D. V. pripažino, kad pardavė padangas įvairiems klientams. Kiek jis žino, dar tą patį vakarą D. V. spėjo išvežti apie 20 padangų, 8, jam atrodo, vežė į Radviliškį, vienas žmogus patvirtino, kad padangas gavo, tik ne iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ o iš D. V.. Iš pradžių jie laukė, sutarė neiti į teismus, nes kaltinamasis žadėjo atsiskaityti. Kaltinamasis dalį pinigų sumokėjo pagal pakvitavimo dokumentus. Po to D. V. pradėjo keisti telefonus, kelti sąlygas.

Kad padangos buvo parduodamos be dokumentų su jo žinia, yra kaltinamojo kliedesiai. Tikslo pardavinėti be dokumentų nėra, įmonė apdovanojimus yra gavusi, pas juos nėra tikslo to daryti. Visos padangos buvo apskaitoje, prekių judėjimas vyko derinant su apskaita. Kainos įrašytos remiantis pirkimo savikaina. Tais metais prekių kainos keitėsi, tos pačios pozicijos skirdavosi. Jų buhalterinėje apskaitoje kainos tą dieną buvo tokios. Kai nustatė, kad trūksta padangų, likusios padangos liko Šiauliuose, jis niekur padangų nevežė, buvo įdarbinti kiti du žmones.

Kaltinamojo D. V. teiginys, jog buvo išvežtos ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiančios padangos, bet ir jo asmenines, jo buvusios darbovietės padangos, ratlankiai, yra vienas iš būdų sumažinti skolą. Lauke, prie sandėlio, buvo padangų krūva, bet ten buvo visiškai bevertės, nudėvėtos padangos. Kaltinamasis turbūt bando prie sandėlio buvusį šiukšlyną įvertinti kaip kažkokį turtą. Automobilis „Renault Master“ iš D. V. buvo nupirktas pastarajam jau dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jie ieškojo kaltinamajam autobuso, bet, kadangi nepavyko greitai surasti, o kaltinamasis neturėjo lėšų toliau mokėti lizingą už tą autobusą, buvo toks susitarimas, kad tą autobusą UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduos UAB „(duomenys neskelbtini)“, o D. V. kada nors ji išsipirks atgal. Autobusas buvo labai stipriai nusidėvėjęs, reikėjo remontuoti. Tą vakarą, kai buvo užfiksuotas trūkumas, jis atėmė iš kaltinamojo ir raktus, ir telefoną, ir autobusą.

Akistatos su D. V. metu liudytojas A. Z. parodė, kad jokio susitarimo su D. V. dėl padangų pardavimo įforminimo, t. y. neišrašant sąskaitos faktūros, nebuvo (1 t., 135–136 b. l.).

Liudytojas Vytautas Rupšys parodė, kad jis yra V. R. įmonės savininkas, teikia transporto paslaugas. D. V. pažįsta daug metų, dar nuo tada, kai šis dirbo ,,(duomenys neskelbtini)“. Susitikus D. V. jam pasakė, kad dirba naujoje vietoje, prekiauja sunkvežimių padangomis Klaipėdoje, pasiūlė pasirašyti sutartį. Kadangi padangų jiems visada reikia, jas nuolat perka, 2011 m. lapkričio mėnesį pasirašė su D. V., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, pirkimo pardavimo sutartį. D. V. sakė, kad padanga kainuos apie 1100 Lt, jam ta kaina buvo priimtina. Padangas jis būtų pirkęs įmonei su dokumentais. D. V. sakė, kad paskambins, tada tuo viskas ir pasibaigė. Jam paskambino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir paprašė pervesti pinigus už padangas pagal nurodytą sąskaitą. Jie pasitikrino, nustatė, kad pas juos tokios sąskaitos nėra. Jiems buvo atsiųsta ta sąskaita, parašas sąskaitoje yra ne jo. Realiai šitų padangų jis nepirko. Jo įmonei reikalingos padangos vidutiniškai kainuoja virš 1000 Lt. Kadangi jų automobiliai važinėja tik Lietuvoje, brangių padangių neperka, perka kiniškas arba pigesnes.

Iš 2011 m. spalio 27 d. Darbo sutarties Nr. 47 matyti, kad D. V. priimtas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku nuo 2011 m. lapkričio 2 d. (1 t., 28–30 b. l.).

Iš 2011 m. spalio 27 d. Visiškos materialinės atsakomybės sutarties Nr. 47 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės L. Z., ir D. V. sudarė Darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutartį, pagal kurią D. V., užimantis vadybininko pareigas, prisiima visišką materialinę atsakomybę už bendrovės jam patikėtų ir perduotų materialinių vertybių saugumą (1 t., 31 b. l.).

Iš 2011 m. gruodžio 1 d. Inventorizacijos sutikrinimo akto matyti, kad inventorizacijos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ Šiaulių filiale nustatyta, kad pagal apskaitos duomenis turėjo būti 92 padangos, o rastos 34 (1 t., 80 b. l.).

Prekių trūkumo nustatymo akte nurodyta, kad 2011 m. gruodžio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Šiaulių filiale atliktos inventorizacijos metu nustatyta, kad trūksta darbuotojui D. V. perduotų 73 padangų už 95200 Lt (1 t., 32 b. l.).

Paaiškinime D. V. nurodo, kad pripažįsta savo kaltę dėl 95200 Lt žalos padarymo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad padangų trūkumas atsirado dėl jo kaltės, nes gautų pinigų už parduotas prekes neįnešė į įmonės kasą (1 t., 33 b. l.).

Iš pakvitavimų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. Z. iš D. V. gavo: 2011 m. gruodžio 6 d. 10000 Lt žalos atlyginimo, 2012 m. sausio 5 d. – 2700 Lt žalos atlyginimo, 2012 m. sausio 9 d. – 2600 Lt žalos atlyginimo (1 t., 34–36 b. l.).

PVM sąskaitoje faktūroje, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2011 m. lapkričio 4 d. pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė pirkėjui V. R. įmonei 15 vnt. padangų už 19932,31 Lt, eilutėje „Prekes / paslaugas gavo“ yra rankraštinis įrašas „V. R.“ ir parašas (1 t., 120 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. 11Š-74 (12) nurodyta, kad pateiktoje tyrimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-11-04 PVM sąskaitos faktūros, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „Prekes / paslaugas gavo“ rankraštinius įrašus „V. R.“ parašė D. V. (1 t., 122–124 b. l.).

Iš Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. Z. pateikė dokumentus: 2011-12-01 Inventorizacijos sutikrinimo aktą; 2011-11-04 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); Vidinį važtaraštį Nr. 501, 511, 505, 507, 512, 236, 506; 2011-11-04, 2011-11-08, 2011-11-10, 2011-11-10 PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); 2011-11-03 PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-01-05 ir 2012-01-09 pakvitavimus (1 t., 46–80 b. l.).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikų kvalifikacija

BK 184 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės iššvaistymą. Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma, nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. BK 184 str. 2 d. prasme atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio turto ar turtinės teisės iššvaistymą atsiranda tada, kai jis neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais tam turtui ir išvaisto didelės vertės turtą, t. y. kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 str.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. V., dirbdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)” Šiaulių filiale vadybininku ir, remiantis 2011 m. spalio 27 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartimi, būdamas materialiai atsakingas už jam perduotas, priimtas, gautas ir saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ materialines vertybes, pagal Vidinius važtaraščius Nr. 501, 511, 505, 507, 512, 236, 506 ir PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 51–55, 57–58, 66 b. l.) iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)” Klaipėdos centrinio sandėlio, Kauno sandėlio ir tiesiai iš tiekėjo, be kitų padangų, gavo ir 4 vnt. padangų Nr. 315/70 R22.5 Fulda Ecoforce plus g, 16 vnt. padangų Nr. 315/70 R.22.5 Sava Orjak O3+g, 12 vnt. padangų Nr. 315/80 R22.5 Sava Orjak O3+g, 4 vnt. padangų Nr. 315/80 R22.5 Fulda Ecoforce g, 4 vnt. padangų Nr. 315/80 R22.5 Sava Avant A3 plus, 2 vnt. padangų Nr. 315/80 R22.5 Fulda Ecocontrol plus, 8 vnt. padangų Nr. 315/80 R22.5 Dunlop SP444 g, 6 vnt. padangų Nr. 385/65 R22.5 Kormoran T, 17 vnt. padangų Nr. 385/65 R22.5 Sava Cargo C3+t. Kaltinamasis D. V. pripažįsta gavęs šį turtą. Tai reiškia, kad minėtos 73 padangos kaltinamajam buvo patikėtos. 2011 m. gruodžio 1 d. atliktos inventorizacijos metu pirmiau išvardytų kaltinamajam D. V. perduotų padangų nerasta. Neatitikimas inventorizacijos akte ir prekių trūkumo nustatymo akte (nustatytas padangų trūkumas atitinkamai 58 ir 73) paaiškinamas tuo, kad A. Z. tikrinant prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ Šiaulių filialo sandėlyje dar nebuvo žinomas PVM sąskaitos faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimo faktas, ir šioje sąskaitoje faktūroje nurodytos 15 padangų buvo laikomos kaip parduotos teisėtai. Kaltinamojo D. V. teigimu, kaltinime nurodytą UAB ,,(duomenys neskelbtini)” turtą jis pardavė įvairiems asmenims, o gautus pinigus panaudojo savo reikmėms. Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamajam D. V. pardavus jam patikėtą UAB ,,(duomenys neskelbtini)” turtą tretiesiems asmenims, atsirado baudžiamieji teisiniai santykiai, nes kaltinamajam patikėtas turtas neteisėtai ir neatlygintinai buvo perleistas tretiesiems asmenims, t. y. iššvaistytas, kaltinamajam pasinaudojus jam suteiktais įgaliojimais.

Turto iššvaistymas yra tyčinis nusikaltimas. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis D. V. veikė tiesiogine tyčia, nes iš jo paties parodymų, taip pat nustatytų jo nusikalstamų veiksmų intensyvumo (per gana trumpą laikotarpį iššvaistytas didelis kiekis turto) yra akivaizdu, kad kaltinamasis D. V. suvokė, jog neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą UAB ,,(duomenys neskelbtini)” priklausantį turtą ir taip pažeidžia pastarosios interesus, daro jai materialinę žalą ir to nori.

Taigi kaltinamojo D. V. padaryta veika pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėtį ir ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 184 str. 2 d., kadangi jis iššvaistė, remiantis BK 190 str., didelės vertės – 95200 Lt – svetimą turtą. Turto vertės dydį patvirtina UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktorės L. Z. pasirašytas prekių trūkumo nustatymo aktas, taip pat byloje esančių prekių įsigijimo sąskaitų ir PVM sąskaitų faktūrų kopijos (1 t., 88–99 b. l.), kuriose nurodytos prekių įsigijimo kainos. Pažymėtina, jog yra logiška, kad užsiimant prekybos verslu, prekių įsigijimo kainos yra mažesnės už tų prekių pardavimo kainas. Parduodamų padangų rinkos kainų nustatymo tvarka ir principai detaliai išdėstyti civilinio ieškovo teismui pateiktame paaiškinime (2 t. 164–165 b. l.), ir teismas neturi pagrindo abejoti tokiu padangų kainų nustatymo teisingumu. Atkreipiamas dėmesys, jog ir pats kaltinamasis D. V. sutiko, kad kaltinime nurodytos padangų kainos yra realios. Liudytojas V. R. taip pat paaiškino, kad krovininiams automobiliams skirtų padangų kaina gerokai viršija 1000 Lt.

Kaltinime nurodyta, kad D. V. iššvaistė svetimą turtą laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 2 d. iki 2011 m. gruodžio 5 d. Iš tikrųjų kaltinamasis D. V. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” dirbo nuo 2011 m. lapkričio 2 d. iki 2011 m. gruodžio 5 d. (2 t., 75 b. l.), tačiau jo nusikalstama veika paaiškėjo 2011 m. gruodžio 1 d., tada nustatytas kaltinime nurodyto turto iššvaistymo faktas, todėl teismas patikslina nusikalstamos veikos padarymo laiką, konstatuodamas, kad kaltinamasis iššvaistė svetimą turtą laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 2 d. iki 2011 m. gruodžio 1 d.

Byloje esantys įrodymai – kaltinamojo D. V., liudytojų V. R. ir A. Z. parodymai, specialisto išvada, dokumentų pateikimo protokolas, tarp kurių nėra prieštaravimų, patvirtina, kad kaltinamasis D. V. padarė ir kitą jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. tikrame dokumente – 2011 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) – įrašęs tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis už 19932,31 Lt V. R. įmonei pardavė 15 vienetų padangų, tuos tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtinęs savo parašu bei pasirašęs pirkėjo V. R. vardu, suklastojo tikrą dokumentą, o po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą žinomai suklastotą dokumentą ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 1 d., pateikė uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Ši kaltinamojo D. V. padaryta veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 300 str. 1 d., nes byloje nustatyti konkretūs kaltinamojo veiksmai – tikro dokumento suklastojimas ir jo panaudojimas, t. y. visi teisiškai reikšmingi faktai, atskleidžiantys aptariamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir leidžiantys spręsti kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą. Kaltinamasis D. V. veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė, kad suklastoja tikrą dokumentą ir jį panaudoja, tai rodo, kad jis numatė pavojingas pasekmes ir jų norėjo.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamasis D. V. iš esmės pripažino savo kaltę dėl jam patikėto svetimo turto iššvaistymo, viso proceso metu prisipažino suklastojęs tikrą dokumentą ir jį panaudojęs, teisme išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl tokių savo veiksmų. Todėl teismas tai pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo D. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. V. teismas vadovaujasi BK 54 str., kuris reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus. Remdamasis minėto įstatymo nuostatomis teismas vertina ne tik kaltinamojo D. V. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikaltimų požymius, jų turinį bei pobūdį, bet ir kaltininko asmenybę.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant šios bylos aplinkybes, teismas atsižvelgia ne tik į tai, kad kaltinamajam D. V. skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgia ir į BK 41 str. nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę ir skirtas bausmei individualizuoti, kadangi bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, tai yra ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką.

Vertindamas kaltinamojo D. V. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du nusikaltimus, iš jų vienas (BK 184 str. 2 d.) įstatymo leidėjo priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.). Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (2 t. 69–73 b. l.), iš jo antstoliai vykdo eilę išieškojimų kitiems ieškovams (2 t. 168–170 b. l.), tačiau kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas (2 t., 68 b. l.), policijos nuovados pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad D. V. neįrašytas į Centro policijos nuovados profilaktinę įskaitą, pareiškimų bei nusiskundimų dėl jo elgesio negauta (2 t., 81 b. l.). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis vykdo individualią veiklą (2 t. 147 b. l.), turi tris nepilnamečius vaikus, iš jų vienas yra neįgalus (2 t. 140–143 b. l.), iš dalies savanoriškai atlygino padarytą turtinę žalą.

Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis BK 61 str. nuostatomis, reglamentuojančiomis bausmės skyrimą, kai nustatytos ar nenustatytos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, atsižvelgęs ir į tai, kad už vieną iš D. V. įvykdytų nusikalstamų veikų (BK 184 str. 2 d.) yra numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas iki 7 metų, individualizuodamas bausmes, t. y. nustatydamas konkrečius skiriamų bausmių už atskiras nusikalstamas veikas dydžius, teismas sprendžia, kad laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei įstatymo sankcijoje už padarytą sunkų nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis, paskyrimas kaltinamajam neprieštarauja įstatyme numatytiems bausmės tikslams. Už nesunkaus nusikaltimo padarymą teismas kaltinamajam skiria įstatymo numatytos mažiausios trukmės laisvės atėmimo bausmę.

Išimtys iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių yra numatytos BK 62 str. ir 54 str. 3 d., jos suteikia teismui išskirtinę galimybę išeiti už sankcijos ribų ir paskirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę. Nagrinėjamoje byloje teismas neturi net formalaus pagrindo svarstyti minėto baudžiamojo įstatymo nuostatų pritaikymą kaltinamajam D. V..

Kaltinamojo D. V. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (BK 11 str. 3 d., 5 d.)., todėl už atskiras nusikalstamas veikas jam paskirtos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p.).

Pagal BPK 110 str. 1 d. civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris patyrė žalą ir baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Civilinis ieškinys visiškai ar iš dalies patenkinamas tik priimant teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir tik kai: 1) fiziniam a juridiniam asmeniui padaryta žala; 2) kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) tarp nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Iš bylos medžiagos matyti, kad civiliniu ieškovu pripažinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš kaltinamojo D. V. prašo priteisti 79900 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo pareiškimo policijai pateikimo dienos (2011-12-13) iki visiško nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo (2 t. 130–132 b. l.).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. V. iššvaistė jam patikėtą UAB ,,(duomenys neskelbtini)” turtą už 95200 Lt. Kaip matyti iš pakvitavimų (1 t. 34–36 b. l.), dalį – 15300 Lt – civiliniam ieškovui padarytos žalos kaltinamasis jau atlygino. Teismas, nustatęs, kad tarp kaltinamojo D. V. nusikalstamo veikimo (turto iššvaistymo) ir atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys, sprendžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys turi būti patenkintas (BPK 115 str., CK 6.249 str., 6.251 str.). Taip pat tenkinamas civilinio ieškovo prašymas priteisti 5 procentus metinių palūkanų (CK 6.37 str., 6.210 str.). Kaltinamojo D. V. teiginius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam skolingas 20000 Lt už parduotą automobilį „Renault Master“ ir 10000 Lt už paimtas jam priklausančias padangas bei ratlankius, teismas atmeta, kadangi automobilis „Renault Master“, paties kaltinamojo teigimu, priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, ne jam asmeniškai, o padangų ir ratlankių paėmimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas A. Z. neigia, ir nėra byloje daugiau jokių duomenų, patvirtinančių kaltinamojo teiginius.

BPK 106 str. 2 p. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo priteisti jam išlaidas advokato teisinei pagalbai atlyginti (2 t., 130–132 b. l.). Iš byloje esančių dokumentų – atstovavimo sutarties (2 t., 100 b. l.) ir pinigų priėmimo kvito LAT Nr. 501524 (2 t., 154 b. l.) – matyti kad civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisinę pagalbą teikė advokatas A. B., kuriam už teisines paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 2000 Lt. Taigi civilinio ieškovo prašomos priteisti proceso išlaidos yra visiškai pagrįstos, nėra aiškiai per didelės, todėl priteisiamos iš kaltinamojo.

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2012 m. gegužės 22 d. nutarimu, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą, buvo laikinai apribotos kaltinamojo D. V. nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą: 0,1492 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 44500 Lt, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Šiaulių r.; gyvenamąjį namą, nebaigtą statyti, užstatytas plotas 241 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė nenustatyta, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Šiaulių r.; transporto priemonę „Honda Accord“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1996 m. gamybos. Nustatytas visiškas nuosavybės teisių apribojimas, turto saugotoju paskirtas D. V. (2 t., 2–3; 5–11 b. l.). 2012 m. lapkričio 22 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamojo D. V. turtą terminas buvo pratęstas iki bylos išnagrinėjimo. Kadangi iki šiol turtinė žala nėra visiškai atlyginta, civiliniam ieškiniui užtikrinti pratęstinas kaltinamajam D. V. paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas (BPK 151 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 str. 2 d., 300 str. 1 d. ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 str. 2 d. laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. laisvės atėmimą 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 2 d., 5 d. 2 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir D. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. V. sulaikymo dienos vykdant nuosprendį.

Kardomąją priemonę D. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš D. V. uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 79900 Lt turtinės žalos atlyginimo ir nuo šios sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo pareiškimo policijai pateikimo dienos (2011-12-13) iki šios nuosprendžio dalies įvykdymo, taip pat 2 000 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą į kaltinamojo D. V. turtą: 0,1492 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 44500 Lt, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Šiaulių r.; gyvenamąjį namą, nebaigtą statyti, užstatytas plotas 241 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė nenustatyta, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Šiaulių r.; transporto priemonę „Honda Accord“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1996 m. gamybos.

Dokumentus – Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą (vokas Nr. 1) – palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Nijolė Matuzevičienė