Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-05-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-352/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-02-07Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-05-20Lietuvos apeliacinis teismas
  3. KasacijaNutartis · 2014-01-14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-20
Bylos Nr.
1A-352/2013
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-02036-2011-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Gaudutienė, Svajūnas Knizleris (pran.), Valdimaras Bavėjanas
Nuteistasis
D. V.
Civilinis ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Žydrūnas Rupšys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-352/2013Teisminio proceso Nr. 1-41-1-02036-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo),teisėjų Valdimaro Bavėjano, Reginos Gaudutienės,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui,nuteistajam D. V. ,gynėjui advokatui Žydrūnui Rupšiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš D. V. civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 79900 Lt turtinės žalos atlyginimo ir nuo šios sumos 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareiškimo policijai pateikimo dienos – 2011 m. gruodžio 13 d. iki šios nuosprendžio dalies įvykdymo, taip pat 2000 Lt atstovavimo išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjus bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 2 d. iki 2011 m. gruodžio 1 d., dirbdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), Šiaulių filiale, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vadybininku ir pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 47 bei būdamas materialiai atsakingas už jam perduotas, priimtas, gautas ir saugomas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ materialines vertybes, veikdamas vieninga tyčia, keliais analogiškais veiksmais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ikiteisminio tyrimo nenustatytiems tretiesiems asmenims neteisėtai pardavė jam patikėtą UAB ,,(duomenys neskelbtini)” turtą: 4 vnt. padangų Nr. 315/70 R22.5 Fulda Ecoforce plus g (1 vnt. vertė – 1350 Lt, bendra vertė – 5400 Lt); 16 vnt. padangų Nr. 315/70 R.22.5 Sava Orjak O3+g (1 vnt. vertė – 1300 Lt, bendra vertė – 20800 Lt); 12 vnt. padangų Nr. 315/80 R22.5 Sava Orjak O3+g (1 vnt. vertė – 1225 Lt, bendra vertė- 14700 Lt); 4 vnt. padangų Nr. 315/80 R22.5 Fulda Ecoforce g (1 vnt. vertė – 1350 Lt, bendra vertė – 5400 Lt); 4 vnt. padangų Nr. 315/80 R22.5 Sava Avant A3 plus (1 vnt. vertė – 1300 Lt, bendra vertė – 5200 Lt); 2 vnt. padangų Nr. 315/80 R22.5 Fulda Ecocontrol plus (1 vnt. vertė – 1350 Lt, bendra vertė – 2700 Lt); 8 vnt. padangų Nr. 315/80 R22.5 Dunlop SP444 g (1 vnt. vertė – 1250 Lt, bendra vertė – 10000 Lt); 6 vnt. padangų Nr. 385/65 R22.5 Kormoran T (1 vnt. vertė – 1333,34 Lt, bendra vertė – 8000 Lt); 17 vnt. padangų Nr. 385/65 R22.5 Sava Cargo C3+t (1 vnt. vertė – 1352,94 Lt, bendra vertė – 23000 Lt), tai yra išvaistė dėl užimamų pareigų jam patikėtą svetimą UAB ,,(duomenys neskelbtini) ” didelės vertės turtą – 73 vnt. padangų, kurių bendra vertė 95200 Lt.

D. V. taip pat nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini) ”, įm. kodas (duomenys neskelbtini) , reg. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), Šiaulių filiale, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vadybininku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2011 m. lapkričio 4 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB ,,(duomenys neskelbtini) ” Šiaulių filialo patalpose, esančiose Šiauliai, (duomenys neskelbtini), tikrame dokumente – 2011 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija ERA Nr. (duomenys neskelbtini) įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis už 19932,31 Lt sumą V. R. įmonei, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. Kuršėnuose, (duomenys neskelbtini), pardavė 15 vienetų padangų, ir tuos tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtinęs savo parašu bei pasirašęs pirkėjo V. R. vardu, suklastojo tikrą dokumentą. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką šį žinomai suklastotą dokumentą ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 1 d., pateikė UAB „(duomenys neskelbtini) “.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. V. prašo Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. nuosprendį pakeisti. Taikyti jo atžvilgiu BK 62 straipsnio nuostatas ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dviems mėnesiams, arba laisvės atėmimą trims mėnesiams, arba laisvės apribojimą iki dviejų metų, nenustatant BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalyje numatytų įpareigojimų, arba 4500 Lt baudą.

Nuteistasis teigia, jog apygardos teismo nuosprendis bausmių skyrimo dalyje nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas, konstatuodamas, jog neturi net formalaus pagrindo svarstyti BK 62 straipsnio nuostatų taikymo, šios išvados nepagrindė ir nemotyvavo. Nurodo, jog yra visos sąlygos jo atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkto nuostatas, nes jis praeityje neteistas, neįrašytas į Centro policijos nuovados profilaktinę įskaitą, pareiškimų bei nusiskundimų dėl jo elgesio negauta. Jis vykdo individualią veiklą, turi tris nepilnamečius vaikus, vienas iš jų yra neįgalus. Be to, jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, padėjo ikiteisminiam tyrimui išaiškinti nusikaltimus, savanoriškai atlygino dalį padarytos turtinės žalos. Visos šios aplinkybės, nuteistojo teigimu, mažina jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo asmenybės pavojingumą ir yra pakankamos taikyti jo atžvilgiu BK 62 straipsnio nuostatas bei paskirti bausmes, mažesnes, negu straipsnio sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatyta mažiausia bausmė, arba švelnesnę bausmės rūšį.

Apeliantas pažymi, jog dėl apygardos teismo paskirtos laisvės atėmimo vieneriems metams šešiems mėnesiams bausmės jis nebegalėtų vykdyti savo skolinių įsipareigojimų civiliniam ieškovui šioje byloje. Be to, trys jo nepilnamečiai vaikai, kuriuos jis išlaiko, gyvena bute, įsigytame už suteiktą paskolą ir įkeistame bankui. Paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, jis negalėtų dirbti ir gauti pajamų, kurios naudojamos paskolos įmokų ir palūkanų mokėjimui, ko pasėkoje trys jo nepilnamečiai vaikai prarastų gyvenamąjį būstą. Šios aplinkybės, nuteistojo nuomone, patvirtina, kad realios laisvės atėmimo bausmės skyrimas jam aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Teismo posėdžio metu nuteistasis D. V. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam D. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sudėties, jo kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 184 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, ko apeliaciniame skunde iš esmės neginčija ir pats nuteistasis. Taip pat apygardos teismas nuteistajam D. V. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, paskyrė tinkamas bausmes, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, baudžiamajame įstatyme numatytas alternatyvias bausmės rūšis.

Kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam D. V., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingas, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios, įvertinus visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra aiškiai per griežtos.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam D. V. bausmes, atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, t.y. kad nuteistasis padarė du tyčinius nusikaltimus, kurių vieną baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), o kitą – nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Taip pat teismas įvertino D. V. padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir jų padarymo aplinkybes: D. V. per gana trumpą laikotarpį - nuo jo įdarbinimo UAB “(duomenys neskelbtini)” 2011 m. lapkričio 2 d. iki inventorizacijos pradžios 2011 m. gruodžio 1 d. iššvaistė didelės vertės bendrovės turtą – 73 vnt. padangas, kurių bendra vertė sudaro 95200 Lt; nuteistasis gautas lėšas panaudojo savo reikmėms (tai patvirtina paties nuteistojo D. V. paaiškinimai); geranoriškai nevykdė sudaryto susitarimo tarp jo ir A. Z. sąlygų ir laiku neatsiskaitė, dėl ko bendrovė buvo priversta kreiptis į pareigūnus (liudytojo A. Z. parodymai); nors D. V. savo kaltės dėl UAB “(duomenys neskelbtini) ” turto iššvaistymo neginčijo, tačiau nesutiko su iš jo išieškotinos sumos dydžiu. Tokie nuteistojo veiksmai leidžia spręsti apie savanaudišką jų pobūdį ir paties nuteistojo veikimą nesąžiningai. Be to, teismas atsižvelgė į nuteistojo D. V. asmenybę, t.y. nors jis ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 69-73), praeityje neteistas (2 t., b. l. 68), dirba (2 t., 147, 149), turi šeimą, kurioje augina tris nepilnamečius vaikus (tarp kurių du mažamečiai, vienas jų – neįgalus) (2 t., b. l. 144, 143, 139-142). Taip pat buvo įvertinta iš gyvenamosios vietos policijos nuovados gauta nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga, skundžiamame nuosprendyje nurodant, kad D. V. neįrašytas į policijos nuovados profilaktinę įskaitą, pareiškimų ir nusiskundimų dėl jo elgesio negauta (2 t., b. l. 81). Aptardamas nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, teismas atkreipė dėmesį ne tik į tai, kad D. V. iš dalies atlygino bendrovei padarytą žalą, bet ir tai, jog dėl neįvykdytų finansinių įsipareigojimų, iš jo antstoliai vykdo eilę išieškojimų kitiems ieškovams (2 t., b. l. 168-170). Nuteistojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kolegijos manymu, įvertinus aukščiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam D. V. už BK 184 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskirtos šių straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, savo dydžiu artimos sankcijose numatytoms minimalioms bausmėms, nėra aiškiai per griežtos. Tokios bausmės yra teisingos, jos atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus. Už padarytas nusikalstamas veikas D. V. paskirtos bausmės subendrintos jam palankesniu bausmių apėmimo būdu, todėl paskirta galutinė bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta.

Apeliaciniame skunde nuteistasis D. V. nesutinka su teismo išvadomis dėl BK 62 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 ir 2 punktų bei 54 straipsnio 3 dalies nuostatų netaikymo. Mano, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dalinis žalos atlyginimas ir kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kurios buvo žinomos pirmosios instancijos teismui, ženkliai sumažina jo pavojingumą visuomenei ir tai yra pagrindas skirti jam bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Pagrindo, vadovaujantis BK 62 straipsniu, tenkinti apelianto prašymą skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, nėra.

Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatytos išimtys iš šios bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Teismas, kiekvienoje konkrečioje byloje nustatęs, jog egzistuoja BK 62 straipsnyje numatytos sąlygos, sprendžia, ar toje byloje gali būti skiriama švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė.

Vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, bausmė gali būti švelninama tik tada, kai konstatuojama, kad egzistuoja šių sąlygų visuma: 1) asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką; 2) prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė D. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat skirdamas bausmes įvertino ir tai, kad nuteistasis atlygino dalį nusikalstamais veiksmais padarytos žalos. Taigi, apygardos teismui šiuo konkrečiu atveju taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas nagrinėjamoje byloje nebuvo teisinio pagrindo.

Apeliantui pagrįstai netaikyta ir BK 62 straipsnio 2 dalis. Skiriant asmeniui, kaltam padarius nusikalstamą veiką, švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, privalo būti nustatytos visos BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas (jų turi būti ne mažiau kaip dvi); 2) bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta; 3) bent viena iš šioje straipsnio dalyje nurodytų šešių aplinkybių. Kaip jau buvo minėta, šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė tik vieną nuteistojo D. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Taigi šioje baudžiamojoje byloje nėra vienos pirminės būtinos sąlygos taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį – dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kartu pažymėtina, kad, tai konstatavus, vertinimas, yra ar nėra byloje BK 62 straipsnio 2 dalies 2 ar 3 punktuose numatyta būtina BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo sąlyga, nebetenka prasmės.

BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šis įstatymas taikomas tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatoms. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, turi būti nurodomos byloje nustatytos išimtinės aplinkybės, leidžiančios manyti, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu, nes bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-3/2010, 2K-128/2011 ir kt.).

Kolegijos nuomone, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių taikyti nuteistajam D. V. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad D. V. neteistas, dirba ir išlaiko šeimą, kurioje augina tris nepilnamečius vaikus, iš esmės gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas teigiamai (tokią išvadą kolegija daro vadovaudamasi tuo, jog jis neregistruotas policijos įskaitoje), jo žmona gauna minimalų darbo užmokestį, vienas vaikų – neįgalus, turi iš banko paėmęs paskolas ir įsiskolinimų kitiems ieškovams, o paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, negalės išlaikyti vaikų ir mokėti paskolas, atlyginti ieškinius, nors jos ir turi reikšmės skiriamos bausmės dydžiui, tačiau kolegija jų nelaiko lemiančiomis švelnesnės bausmės rūšies parinkimui. Pažymėtina, kad nuteistasis D. V. , paimdamas iš banko paskolas, turėjo įvertinti riziką, ar galės vykdyti įsipareigojimus bankui. Taip pat nuteistasis turėjo suprasti, kad už finansinių įsipareigojimų nevykdymą kitiems ieškovams, pastarieji kreipsis į antstolius dėl jam priklausančio turto išieškojimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog įvertinus nuteistojo D. V. asmenybę ir asmenines savybes, vertintinas ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas – kad šias veikas padaręs pažeidė nuosavybės, turtines teises ir turtinius interesus, kad šias nusikalstamas veikas nuteistasis D. V. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kad šios veikos buvo baigtos, todėl daroma išvada, kad jam negali būti paskirtos švelnesnės nei numatytos BK 184 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sankcijose bausmės, t. y. negali būti taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo bausmės skyrimui reikšmingų bylos aplinkybių vertinimą, konstatuoja, kad nustatytos aplinkybės, apibūdinančios D. V. asmenybę, nėra išimtinės ir rodančios, kad laisvės atėmimo bausmės skyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Byloje nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo sušvelninti D. V. paskirtąją galutinę laisvės atėmimo bausmę remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Svajūnas KnizlerisTeisėjai Valdimaras BavėjanasRegina Gaudutienė