Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovėms D. V., J. K., J. U., jų atstovui advokato padėjėjui Ramūnui Vilimavičiui, atsakovo vartotojų kooperatyvo „Žemdirbių globėjas“ atstovams advokatui Virgilijui Vaitekūnui, direktorei R. P., darbuotojai J. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovių D. V., J. K., J. U. ieškinį dėl darbo ginčų komisijos sprendimų, priimtų jų atžvilgiu, panaikinimo atsakovui vartotojų kooperatyvui „Žemdirbių globėjas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje nustatyta, kad pagal 2013-10-21 terminuotas darbo sutartis Nr. 131, 132, 133 ieškovės pradėjo dirbti pas atsakovą Dembavos maisto prekių parduotuvėje Nr. 3 : D. V. – parduotuvės vedėja, J. K. ir J. U. – pardavėjomis. Sutarčių pabaigos terminas – 2014-10-21. Su darbuotojomis buvo sudaryta iš visiškos grupinės materialinės atsakomybės sutartis. 2014-10-10 atsakovas nurodė parduotuvėje atlikti inventorizaciją už 2014-01-20 - 2014-10-13 laikotarpį. Inventorizacijos metu nustatyta, kad parduotuvėje yra 180,86 Lt piniginių lėšų, prekių už 33 679,18 Lt, taros už 319 Lt. Vertybių patikrinimo rezultatų akte nurodoma, kad buhalterinės apskaitos duomenimis prekių (pinigų) parduotuvėje turėjo būti už 44 126,96 Lt, taros už 319 Lt. Tokiu būdu nustatytas 9 764,58 Lt trūkumas. Darbuotojos su inventorizacijos rezultatais sutiko, parašė įsipareigojimus padengti trūkumą. Pasibaigus darbo sutarčių terminui, jos buvo atleistos iš darbo. Trūkumo darbuotojos nepadengė, dėl to darbdavys kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kuri jį priteisė (civ.b. Nr. e2-518-956/2015 l. 1 t. 22-48, 91-154, 2 t. 3-71).

Įstatyme numatyta visiška darbuotojų materialinė atsakomybė, jei su jais sudaryta tokios atsakomybės sutartis (DK 253, 254 str., 255 str. 3 p., 256 str.).

Nors ieškovės nurodo, kad su jomis darbdavio sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis neatitiko įstatymo reikalavimų. Tačiau, teismo vertinimu, tokie ieškovių argumentai nepagrįsti. Kaip patvirtina bylos duomenys, ieškovės priimtos dirbti į parduotuvę pardavėjomis, vedėja. Taigi akivaizdu, kad jų darbas susijęs materialinių vertybių (prekių, piniginių lėšų) saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu. Todėl visiškos materialinės atsakomybės sutartis su jomis sudaryta pagrįstai (civ.b. Nr. e2-518-956/2015 l. 1 t. 28-29). T.p. iš to visiškai aišku, už kokias konkrečiai materialines vertybes darbuotojos prisiima atsakomybę, o būtent - prekes, pinigines lėšas, esančias parduotuvėje, darbuotojų priimamas į ją. Todėl, teismo vertinimu, sutartis yra pakakamai apibrėžta ir aiški, ir dėl to ir šiuo aspektu atitinka įstatymo reikalavimus. Pažymėtina, kad ieškovės ir anksčiau yra dirbusios pardavėjomis, kt. darbus, susijusius su materialinių vertybių saugojimu, atsakomybe už jas (civ.b. Nr. e2-518-956/2015 l. 1 t. 91-93), be to 2014-01-20 parduotuvėje t.p. buvo atlikta inventorizacija ir nustatytas 539,69 Lt trūkumas išieškotas iš ieškovių (b.l. 43-44). Tokiu būdu pripažįstama, kad ieškovėms buvo žinomos ir suprantamos su jomis sudarytos materialinės atsakomybės sutarties nuostatos, t.p. pasekmės, nustačius trūkumą (pareiga jį atlyginti).

Ieškovės nurodo, kad nėra pateikta įrodymų, kad vertybės, už kurias jos atsakingos, buvo joms perduotos. Šie argumentai t.p. nepagrįsti. Priešingai - bylos duomenys patvirtina, kad prekes iš tiekėjų laikotarpiu, už kurį atlikta inventorizacija, priimdavo ieškovės. Prekių priėmimo dokumentuose (sąskaitose, važtaraščiuose) yra jų parašai (pvz. darbo ginčų komisijos bylos Nr. APS-111-2091/2015 b.l. 56-68). Be to nors tam tikruose dokumentuose ieškovių parašų nėra (darbo ginčų komisijos bylos Nr. APS-111-2091/2015 b.l. 47-48, 50, 96-97), tačiau atsižvelgęs į tai, kad šie dokumentai buvo parduotuvėje, jie įtraukti į apyskaitą ir parduotuvėje vestą atitinkamą žurnalą, juose nurodytos sumos apskaitytos (b.l. 81-84, 88-94, civ.b. Nr. e2-518-956/2015 l. 2 t. 32), be to atsakovas pateikė atitinkamus dokumentus iš tiekėjų, kuriuose ieškovių parašai yra (b.l. 74-77, 78, 79-80), teismas pripažįsta, kad ir juose nurodytos prekės buvo ieškovių priimtos.

Ieškovių argumentai, kad inventorizacijos duomenimis negali būti remiamasi, nes ji atlikta, pažeidžiant jos atlikimo taisykles, t.p. atmetami. Inventorizacijos atlikimą reglamentuoja 1999-06-03 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Atsakovo atstovai aptvirtino, kad ieškovės nebuvo komisijos narėmis, jos tik dalyvavo atliekant inventorizaciją, kaip tai numato Taisyklių 28 p. Ieškovės t.p. patvirtino, kad dokumentų inventorizacijos metu nepildė, su jais susipažinti joms nebuvo duota. Todėl pripažįstama, kad nors ieškovės ir buvo nurodytos darbdavio patvarkyme dėl komisijos sudarymo, tačiau realiai komisijos narių funkcijų neatliko, ir dėl to Taisyklių 10, 13 p. pažeisti nebuvo. Byloje pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad buvo sudaryti inventorizuojamų objektų sąrašai, kuriuose nurodyti jų kiekis, kaina, pavadinimas, kt. būtini duomenys (civ.b. Nr. e2-518-956/2015 l. 1 t. 134-148), todėl ir ieškovių nurodytas Taisyklių 52 p. nebuvo pažeistas. Atsakovas posėdyje pateikė auditoriaus išvadą, kad prekių vertė nustatoma įskaičiuojant ir PVM, todėl pripažįstama, kad inventorizacijos metu buvo laikomasi ir Taisyklių 64 p. reikalavimų. Dėl kitų ieškovių nurodytų Taisyklių reikalavimų pažeidimų išsamiai pasisakyta darbo ginčo komisijos sprendimuose, kuriuos ginčija ieškovės. Teismas visiškai sutinka su komisijos argumentais. Tokiu būdu byloje nenustatyta, kad inventorizacija atlikta, nesilaikant teisės aktų reikalavimų (CPK 178, 185 str.). Dėl to nesiremti jos išvadomis nėra pagrindo.

Atsakovas nurodė, kad įmonėje vedama suminė materialinių vertybių apskaita. Todėl, atliekant inventorizaciją, galima nustatyti tik trūkumą, įvardintą pinigų suma, bet negalima nustatyti, ar trūksta prekių (jei taip tai kokių) ar pinigų, galimai sumokėtų už jas. Toks apskaitos vedimo būdas atitinka teisės aktų reikalavimus. Akivaizdu, kad tokiu būdu vedant apskaitą, t.y. nefiksuojant, kokia konkrečiai prekė kokiu metu parduodama, nėra galimybės nustatyti, kokios konkrečiai prekės, koks tikslus jų kiekis tam tikru metu turi būti parduotuvėje. Todėl nepagrįstai ieškovės reikalauja atsakovo nurodyti šiuos duomenis.

Kaip minėta, ieškovės dalyvavo, atliekant inventorizaciją. Pažymėtina, kad jos be to ir sutiko su inventorizacijos išvadomis (civ.b. Nr. e2-518-956/2015 l. 1 t. 31-32). Ieškovių paaiškinimai, kad sutikimą jos pasirašė įtakotos darbdavio, atmetami. Atsakovo atstovai juos tiek komisijos tiek teismo posėdžiuose paneigė. Minėta, kad ieškovės dirbo pagal terminuotas darbo sutartis, kurių pabaigos terminai iš esmės sutapo su inventorizacijos atlikimu. Po ankstesnės (2014-01-20) inventorizacijos ieškovės jau buvo atlyginusios tuomet atsiradusį trūkumą. Taigi, pripažįstama, kad jos neturėjo pagrindo manyti, jog šio trūkumo atlyginti nereikės ar darbo sutartys bus pratęstos. Taigi sutikti su inventorizacijos išvadomis prieš savo valią jos jokio pagrindo neturėjo.

Atsižvelgdamas į tai, kad, kaip minėta, inventorizacijos atlikimas atitiko teisės aktų reikalavimus, nenustatyta, kad būtų padaryta skaičiavimo klaidų, į jos duomenis būtų nepagrįstai įtrauktos prekės ar piniginės lėšos, kurios ieškovėms nebuvo perduotos, ar darbuotojų jau realizuotos, su inventorizacijos išvadomis ieškovės sutiko, t.p. nustatyta, kad ieškovės galėjo ne visada savo kaip darbuotojų funkcijas atlikti tinkamai ir sąžiningai (galėjo pardavinėti prekes pirkėjams, jiems už jas nesumokėjus (b.l. 40-42), išsimokėti darbo užmokestį iš lėšų, kurios buvo gautos už prekes (b.l. 85-87)), teismas sprendžia, kad nesiremti inventorizacijos duomenimis pagrindo nėra. Todėl pripažįstama, kad atsakovas pagrįstai nustatė 9 764,58 Lt trūkumą. Trūkumą pagal materialinės atsakomybės sutarties nuostatas (civ.b. Nr. e2-518-956/2015 l. 1 t. 28-29) privalo dengti ieškovės (sutarties skyriai : „Atsakomybė“, „Padarytos materialinės žalos atlyginimas“) (DK 255 str. 3 p., 256, 257 str.). Atsakovas pagrįstai paskaičiavo kiekvienos iš ieškovių atlygintinos žalos dydį (DK 256 str. 2 d.), pagrįstai taikė įskaitymą (DK 258 str.). Ieškovėms neatlyginus nustatytos žalos, ji pagrįstai priteista darbo ginčų komisijos sprendimais : iš D. V. - 450,18 Eur, iš J. K. - 372,01 Eur, iš J. U. 468,37 Eur. Kadangi dėl 2015-03-03 darbo ginčų komisijos sprendimų Nr. DGKS-990, Nr. DGKS-991, Nr. DGKS-898 buvo pateiktas šioje byloje nagrinėtas ieškinys, darbo ginčų komisijos sprendimai neįsiteisėjo, todėl nebegali būti vykdomi ir pagal juos nebegali būti vykdomas išieškojimas (DK 297 str., CPK 587 str. 9 p.). Dėl to iš darbuotojų darbo ginčų komisijos sprendimais priteista žala priteisiama šiuo teismo sprendimu. Atsakovo reikalavimas priteisti 5 proc. procesines palūkanas atmetamas. Šių palūkanų priteisimo nenumato darbo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai (DK 1 str.), o taikyti įstatymo ar teisės analogijos (DK 9 str.), teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pagrindo nėra.

Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad ginčijami darbo ginčų komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, ieškinys atmetamas. Iš ieškovių priteisiamos visos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos - po 100 Eur, turėtų kiekvienoje darbo ginčų komisijoje nagrinėtoje byloje, ir po 150 Eur, turėtų nagrinėjant šią civilinę bylą (CPK 93 str. 1, 4 d.). Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos procesinių dokumentų įteikimui iš ieškovių nepriteisiamos, kadangi yra mažesnės už teisės aktuose numatytą minimalų priteistiną jų dydį (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Priteisti vartotojų kooperatyvui „Žemdirbių globėjas“, k. 168510943, iš D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 450,18 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų 18 centų) materialinės žalos atlyginimo, iš J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 372,01 Eur (tris šimtus septyniasdešimt du eurus 1 centą) materialinės žalos atlyginimo, iš J. U., a.k. (duomenys neskelbtini) 468,37 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 37 centus) materialinės žalos atlyginimo.

Priteisti vartotojų kooperatyvui „Žemdirbių globėjas“, k. 168510943, iš D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. U., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvienos po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.