Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė, sekretoriaujant Vaidai Umbrasienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui K.Rakauskui, atsakovui V. S. ir jo atstovei advokatei J.Umbrasienei, ieškovui T. Č. nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo T. Č. ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustato:

2010 m. lapkričio 20 d. jis susipažino su atsakovu V. S., kuris turėjo lengvąjį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovo įkalbėtas ieškovas sutiko laikinai pasikeisti automobiliais su sąlyga, kad artimiausiomis dienomis automobilius nuims nuo įskaitos ir sudarys sutartį raštu.

Tačiau tuoj po to atsakovas ėmė vengti ieškovo, nebeatsakinėjo į jo telefono skambučius, todėl ieškovas pranešė atsakovui, kad derybos su juo dėl automobilių mainų nutraukiamos, kad automobilio jis nemainys ir paprašė grąžinti ieškovui jo automobilį bei pasiimti savo, nurodė, jog atsakovo automobilis yra aikštelėje.

Posėdžio metu ieškovas taip pat nurodė, jog jis pirmiausiai norėjo automobilį pabandyti, o ne apsikeisti. Pareikalavus grąžinti, atsakovas automobilio negrąžino. Ieškovas savo automobilį vertina 6000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys tenkintinas.

Ieškovo pradinis pareikštas ieškinys laikytinas vindikaciniu ieškiniu, o vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą. Vėliau, kai bylos nagrinėjimo metu tapo aišku, kad automobilis parduotas, ieškovas pateikė pareiškimą, kuriuo pakeitė reikalavimą ir prašė priteisti iš atsakovo 6000 Lt jo patirtai turtinei žalai atlyginti. Reikalavimą grindė tuo, kad atsakovas neteisėtai, be jo žinios ir sutikimo pardavė jam nuosavybės teise priklausantį turtą.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas T. Č. nuosavybės teise valdė 1995 m. gamybos automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (5 b.l.), atsakovas V. S. naudojosi 1988 m. gamybos lengvuoju automobiliu MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotu J. P. vardu (7 b.l.). J. P. VĮ „Regitra“ 2010-10-05 pranešė apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perdavimą naujam valdytojui N. R. (VĮ „Regitra“ duomenimis – N. V.) (30, 49 b.l.), o vėliau automobilių valdytojai keitėsi ir vienu iš šio automobilio naudotojų tapo atsakovas, kaip nurodė jis pats savo atsiliepimuose, pripažindamas, kad derybų su ieškovu dėl automobilių mainų metu jis nebuvo susitvarkęs perregistravimo dokumentų (15, 102 b.l.).

LR CK 1.2 str. ir 6.156 str. įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti bei savarankiškai spręsti kitus klausimus, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyvios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė.

Sandoriu laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Tokia sandorio samprata pateikiama LR CK 1.63 straipsnyje. Pagal teisės teorijos ir teismų praktikos suformuluotą sampratą sandoris apibūdinamas kaip asmens vidinės valios išorinis pasireiškimas, siekiant tam tikro teisėto teisinio rezultato. Tuo atveju, kai valią sukurti bendrą teisinį rezultatą pareiškia du ar daugiau asmenų, t. y. kai sandoris yra kelių pareiškimų sudėtis, jis laikomas sutartimi.

Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, pirmiausiai nustatytina, kokio pobūdžio santykiai siejo šalis.

Ieškinyje nurodytų aplinkybių, atsakovo atsiliepimuose nurodytų aplinkybių bei šalių paaiškinimų posėdžio metu, liudytojų parodymų ir byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas dėl automobilių MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mainų tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo eigoje laikėsi vienodos pozicijos, o atsakovas nuolat keitė savo nuomonę, čia pripažindamas, kad tarp ieškovo ir jo vyko automobilių mainai, čia šias aplinkybes neigdamas, taip pat keitė savo poziciją ir dėl to, kam priklausė automobilis MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei kas mainė automobilį su ieškovu, koks buvo jo vaidmuo atliekant šio automobilio mainus, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad liudytojas J. P. patvirtino, kad automobilių mainų klausimus sprendė ieškovas su atsakovu (55 b.l.), bei į tai, jog liudytojas N. R. parodė (118-119 b.l.), kad atsakovą V. S. jis mato pirmą kartą, automobilio jam nepardavė, teismas vertina, jog ieškovas ketino sudaryti jam priklausančio automobilio AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mainų sutartį su atsakovu V. S. į tuo metu jo naudojamą automobilį MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau prieš sudarant mainų sutartį raštu (to siekė ieškovas), ieškovas sutiko tik laikinai apsikeisti automobiliais pabandymui (3, 65 b.l.). Kadangi ieškovui automobilis nepatiko, todėl jis pranešė atsakovui apie tai, kad neketina mainyti automobilio.

Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu 2010 m. lapkričio mėnesį tarp ieškovo ir atsakovo susiklostę santykiai vertintini tik kaip ikisutartiniai, kadangi ieškovas neišreiškė galutinės valios sudaryti mainų sutartį, todėl laikytina, kad automobilių mainų sutartis sudaryta nebuvo (LR CPK 185 str.).

Ir nors automobilių mainų sutartis sudaryta nebuvo, tačiau atsakovas ieškovui nuosavybės teise priklausančio automobilio AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) negrąžino.

LR CK 4.93 str. 2 d. 1 p. nustato, kad niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta,išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Kadangi tarp šalių mainų sutartis sudaryta nebuvo, todėl ieškovui T. Č. paprašius atsakovą V. S. grąžinti jo automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovui negrąžinus ieškovui nuosavybės teise priklausančio automobilio, laikytina, jog atsakovas V. S. be ieškovo valios parduoti ar mainyti jam priklausantį automobilį, neteisėtai ėmė valdyti ieškovo automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustačius, kad atsakovas V. S. neteisėtai valdė ieškovo automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas kaip šio daikto savininkas įgijo teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (LR CK 4.95 str.), tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovas V. S. ieškovui nuosavybės teise priklausiusį automobilį pardavė nežinomam užsienio valstybės asmeniui.

Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (LR CK 1.5 str. 1 d.).

Kadangi nustatyta, jog tarp ieškovo ir atsakovo automobilių mainų sutartis sudaryta nebuvo, todėl laikytina, jog atsakovas V. S. neteisėto ieškovo automobilio valdymo metu pardavė ieškovui priklausantį automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas ieškovo sutikimo ir be jo žinios, tai yra pardavė automobilį neteisėtai, tuo padarydamas ieškovui žalą, todėl ieškovo ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, o atsakovo atžvilgiu yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, priteisiant ieškovo naudai iš atsakovo jo patirtos žalos atlyginimui 6000 Lt, tai yra sumą, kuria ieškovas įvertino jam nuosavybės teise priklausiusį automobilį (LR CK 6.246-249 str., 6.251 str., 6.263 str.). Atsakovas 2013-02-26 atsiliepime nurodė, jog šis automobilis nebuvo tiek vertas, tačiau neteikė jokių įrodymų, patvirtinančių kitokią, nei nurodė ieškovas, automobilio AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę.

LR CPK 93 str. 1 d. įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (LR CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai.

Ieškovas, pateikdamas ieškinį, sumokėjo 180 Lt dydžio žyminį mokestį (11 b.l.), 32,40 Lt už VĮ „Regitra“ pažymą (18 b.l.), taip pat ieškovas patyrė 700 Lt advokato pagalbos išlaidų (9, 24 b.l.). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet jei jos yra ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Pagal nurodytų rekomendacijų 8.2., 8.16., 8.18. p., ieškovo patirtos atstovavimo išlaidos šioje byloje, atsižvelgiant į bylos pobūdį ir sudėtingumą, laikytinos pagrįsto dydžio, nes atstovas rengė ieškinį, pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, atstovavo ieškovą teismo posėdžiuose.

Patenkinus ieškovo ieškinį visiškai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 700 Lt advokato atstovavimo išlaidų, 180 Lt ieškovo sumokėto žyminio mokesčio ir 32,40 Lt už VĮ „Regitra“ pažymą (LR CPK 79 str., 80 str., 83 str., 93 str., 98 str.) ir teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios šioje bylioje sudaro 67,73 Lt (LR CPK 79 str., 88 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 259, 263 – 268, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. S. ieškovo T. Č. naudai 6000 Lt žalos atlyginimui, 700 Lt advokato atstovavimo išlaidų, 180 Lt ieškovo sumokėto žyminio mokesčio ir 32,40 Lt už VĮ „Regitra“ pažymą.

Priteisti iš atsakovo V. S. valstybės biudžeto naudai 67,73 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant šią sumą į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr.24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, (įmokos kodas 5660) ir pateikiant teismui sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.