- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-19
- Bylos Nr.
- 2A-692-280/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00247-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pran.), Ramunė Čeknienė, Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- T. Č.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-692-280/2013
Teisėja Irena Stacevičienė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00247-2011-7
2013 m. rugsėjo 19 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18-228/2013 pagal ieškovo T. Č. ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 6 000 Lt žalą. Nurodė, jog su atsakovu pabandymui apsikeitė turimomis transporto priemonėmis, ateityje sutvarkant registraciją ir sudarant sutartį. Teigė, kad atsakovo automobilis jam nepatiko ir informavo atsakovą, kad derybos dėl mainų nutraukiamos bei pareikalavo grąžinti jam jo automobilį, tuo pačiu informuodamas, kad atsakovo automobilis yra saugojimo aikštelėje. Atsakovas jam automobilio negrąžino. Bylos nagrinėjimo metu sužinojo apie automobilio pardavimą užsienio piliečiui, todėl vietoje reikalavimo grąžinti jam automobilį, prašė priteisti netekto automobilio vertę.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino. Nustatė, kad tarp ginčo šalių susiklostė ikisutartiniai santykiai, kadangi ieškovas neišreiškė galutinės valios sudaryti mainų sutartį. Nesant sudarytos mainų sutarties, atsakovas negrąžino ieškovui jam priklausančios transporto priemonės. Konstatavus atsakovu neteisėtai valdžius ieškovo transporto priemonę, ieškovas įgijo teisę išreikalauti savo daiktą iš neteisėto valdymo. Sprendė, kad ieškovo ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, nes atsakovas neteisėto ieškovo automobilio valdymo metu pardavė ieškovui priklausantį automobilį, neturėdamas ieškovo sutikimo ir be jo žinios, tuo padarydamas ieškovui žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. S. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės 2013 m. birželio 4 d. teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius ir tvirtina, kad buvo sudaryta mainų sutartis. Teigia, kad teisėtai nuosavybės teises įgijus ieškovo automobilį mainų sutarties pagrindu, jis galėjo naudotis šiuo turtu laisvai ir netrukdomai juo disponuoti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė, dėl atsakovo automobilio, kurį gavo ieškovas ir taip šį automobilį faktiškai paliekant ieškovo valdyme.
Atsiliepimas
Ieškovas T. Č. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai pripažino, kad tarp jo ir atsakovo susiklostė ikisutartiniai santykiai ir mainų sutartis nebuvo sudaryta, atsakovas neteisėtai užvaldė jo automobilį, kurio negrąžino, o be jo žinios pardavus tretiesiems asmenims, padarė žalą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje nustatyta, kad T. Č. vardu buvo registruotas automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Audi A4) (b. l. 5). V. S. valdė J. P. vardu registruotą automobilį Mercedes Benz 230, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Mercedes Benz) (b. l. 7). Automobilio Mercedes Benz registracija J. P. vardu 2010-10-20 buvo panaikinta ir nauju šio automobilio valdytoju tapo N. R., VĮ „Regitra“ įregistruotas kaip V. (b. l. 30, 39, 96). Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių tai, kad atsakovas V. S. buvo automobilio Mercedes Benz savininku, kad turėjo teisę jį naudoti, valdyti ar juo disponuoti, nes nebuvo ir nėra šio automobilio savininku. Taigi galima daryti išvadą, kad jis neturėjo teisės šį automobilį perduoti ieškovui mainais už šio turimą automobilį Audi A4.
Apeliantas skundu teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo šalių santykius kvalifikavo kaip ikisutartinius ir tvirtina, kad šalys sudarė mainų sutartį. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 str.), todėl įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sandoris laikytinas asmens vidinės valios išoriniu pasireiškimu, siekiant tam tikro teisėto rezultato. Viso bylos nagrinėjimo metu, ieškovas nuosekliai aiškino automobilių Audi A4 ir Mercedes Benz keitimosi aplinkybes, kaskart nurodydamas savo siekį, prieš galutinai apsimainant automobiliais, išbandyti atsakovo valdytą automobilį Mercedes Benz (b. l. 3-4, 54-56, 65-66, 87-88). Apeliantas nepaneigė ieškovo teiginių dėl to, kad ieškovas, išbandęs automobilį, skambino telefonu, reikalaudamas grąžinti jo automobilį Audi A4 (CPK 178 str.).
Tiek ieškovas, tiek atsakovas bylos nagrinėjimo metu teigė, jog 2010-11-20 automobilių apsikeitimo metu buvo tartasi dėl vėlesnio mainų sutarties pasirašymo bei atitinkamos registracijos atlikimo, tačiau po apsikeitimo minėti veiksmai nebuvo atlikti (b. l. 54-56, 87-88), jie ir negalėjo būti atlikti, nes V. S. nebuvo mainomo automobilio savininku. Minėtos aplinkybės patvirtina ieškovo siekį išbandyti automobilį Mercedes Benz ir tik po to sudaryti mainų sutartį bei pakeisti transporto priemonių registraciją (CPK 185 str.). Byloje nepaneigta, kad atsakovo valdytas automobilis Mercedes Benz nebuvo techniškai tvarkingas, todėl ieškovo siekis išbandyti minėtą automobilį prieš sudarant mainus buvo tikėtinas, atitinkantis atidaus ir rūpestingo asmens veiksmus (b. l. 65-66, 118-119).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovas 2010 m. lapkričio mėnesį nebuvo išreiškęs savo galutinės valios sudaryti mainų sutartį. Apeliantas, bylos nagrinėjimo metu nuolat keisdamas savo poziciją pateikto reikalavimo atžvilgiu, nepateikė pakankamų įrodymų ir neįrodė buvus sudarytai mainų sutarčiai (CPK 12 str., 178 str.). Kritiškai vertintini apelianto argumentai dėl transporto priemonės raktelių bei registracijos dokumentų perdavimo sąlygojimo mainų sutarties sudarymui, nes LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje (teisės akto redakcija galiojusi 2010 m. lapkričio mėnesį) įsakmiai nurodyta vairuotojui turėti transporto priemonės registravimo dokumentus. Taigi, vien aukščiau nurodytų daiktų bei dokumentų perdavimas ieškovui, siekusiam išbandyti automobilį Mercedes Benz, nereiškia realaus mainų sutarties sudarymo.. Teisėjų kolegija dar kartą patvirtina, kad šiuo atveju mainų sutartis nebuvo sudaryta, o jeigu ir buvo sudaryta, tai ji niekinė, sudaryta apgaulės būdu, apeliantas negrąžino ieškovui automobilio Audi A4, todėl ieškovo pareikštas vindikacinis ieškinys, o pardavus minėtą automobilį užsienio piliečiui, reikalavimas atlyginti žalą pagrįstas. Teismų praktika patvirtina, jog vindikacinis ieškinys priskiriamas prie daiktinių asmens teisių gynimo būdų. Restitucija priskiriama prie prievolinių asmens teisių gynimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-08-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2010). Taigi, tam, kad taikyti restituciją, ginčo šalis turi sieti prievoliniai (sutartiniai) santykiai. Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo ir atsakovo nesiejo mainų teisiniai santykiai, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti restitucijos klausimo.
Atsakovas, neturėdamas nuosavybės teisių į automobilį Mercedes Benz, jį perdavė ieškovui, apgaulingai mainų pagrindu paimdamas iš šio jam priklausantį automobilį Audi A4 , kurį vėliau pardavė, o į Mercedes Benz automobilį niekas nebepretenduoja, nes ir liud. N. R. nurodo, kad automobilį kažkam pardavė, kam nežino.
Dėl paminėto, naikinti skundžiamą sprendimą nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.