- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- I2-38-554/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00471-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Algis Markevičius (pirm.), Audrius Grauželis, Natalja Zelionkienė
- Atsakovas
- Lazdijų rajono savivaldybės tarybos, Lazdijų rajono savivaldybės administracijai
- Pareiškėjas
- Sinetas
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nataljos Zelionkienės,
dalyvaujant atsakovų: Lazdijų rajono savivaldybės tarybos, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos atstovui K.J.,
nedalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sinetas“ atstovui - advokatui T.P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sinetas“ skundą atsakovams Lazdijų rajono savivaldybės administracijai, Lazdijų rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo, norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikslintu skundu (2 tomas, b. l. 79–87) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą ir prašė:
1) panaikinti Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 1-1019 „Dėl licencijos išdavimo“;
2) pradėti tyrimą ir ištirti 2016 m. vasario 19 d. Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 5TS-364 „Dėl draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais“ 2 punkto 1-17 papunkčių teisėtumą ir pripažinti šiuos sprendimo papunkčius neteisėtais bei naikintinais dėl jų prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniui, Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai, Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 daliai.
Pareiškėjas patikslintame skunde (2 tomas, b. l. 79–87) nurodė, kad 2016 m. vasario 17 d. UAB “Sinetas” pateikė paraišką Lazdijų rajono savivaldybės administracijai dėl neterminuotos licencijos išdavimo, leidžiančios verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais restorane, esančiame (duomenys neskelbtini) . 2016 m. vasario 23 d. Lazdijų rajono savivaldybės administracija priėmė sprendimą Nr. 1-1019 “Dėl licencijos išdavimo“ (toliau – ir Administracijos sprendimas), kuriuo atsisakė UAB „Sinetas“ išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Administracijos sprendime nurodoma, kad Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2016 m. vasario 19 d. priėmė sprendimą Nr. 5TS-364 “Dėl draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais“ (toliau – ir Tarybos sprendimas), kurio 2.13 papunktis draudžia prekiauti alkoholiniais gėrimais 500 m atstumu nuo Lazdijų mokyklos-darželio „Vyturėlis“, esančio Senamiesčio g. 8, Lazdijai. Administracijos sprendime nurodoma, kad UAB “Sinetas” restoranas yra arčiau kaip 500 m atstumu nuo minėtos įstaigos, todėl vadovaujantis Tarybos sprendimu licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais nebus išduodama.
Nurodė, kad Administracijos sprendimas buvo priimtas remiantis vien tik Tarybos sprendimu, todėl pareiškėjas prašė ištirti Tarybos sprendimo 2 punkto 1-17 papunkčių, įskaitant ir 13 papunktį, kuris draudžia prekiauti alkoholiniais gėrimais 500 m atstumu nuo Lazdijų mokyklos-darželio „Vyturėlis“, esančio Senamiesčio g. 8, Lazdijai, teisėtumą. Tarybos sprendimo 2 punkto 1-17 papunkčiai pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Tarybos sprendimo 2 punkto 1-17 papunkčiai daro privilegijuotus tuos asmenis (ūkio subjektus), kuriems buvo išduota licencija užsiimti mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba iki Tarybos sprendimo priėmimo dienos lyginant su kitais verslininkais (naujais ūkio subjektais), kurių vykdomai veiklai yra reikalinga licencija leidžianti vykdyti mažmeninę alkoholinių gėrimų prekybą. Taigi, nauji ūkio subjektai, siekiantys gauti licenciją, yra diskriminuojami ūkio subjektų atžvilgiu, kuriems analogiška licencija buvo išduota anksčiau, t. y. iki Tarybos sprendimo priėmimo. Be to, Tarybos sprendimo 2 punkto 1-17 papunkčiais nustačius tokios apimties draudimus yra visiškai apribotos konkurencijos sąlygos mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams visame Lazdijų rajone. Nauji ūkio subjektai į šią rinką patekti negali nepriklausomai nuo priežasčių, o tai reiškia, jog naujų ūkio subjektų galimybės konkuruoti vykdant maitinimo (restoranų, kavinių, barų) paslaugų, laisvalaikio pramogų verslą Lazdijų mieste ir rajone (Veisiejų m., Seirijų mstl., Dzūkų k., Kučiūnų k., Stebulių k., Šeštokų mstl., Šventežerio mstl., Krosnos mstl., Kapčiamiesčio mstl.) yra visiškai apribotos. Kita vertus, kai kuriems ūkio subjektams yra daromos jokiais realiais pagrindais nepateisinamos išimtys (pvz. 2016 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 5TS-648 buvo pakeistas Tarybos sprendimas, t. y. pripažintas netekusiu galios 2.6 papunktis ir sumažintas atstumas iki 300 m).
Pabrėžė, kad Tarybos sprendimo 2 punkto 1-17 papunkčiai prieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 daliai, kuriuo remtis galima tik siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, o ne įvesti absoliutų mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimą, ko ir siekia Lazdijų rajono savivaldybė. Savivaldybės taryba gali priimti sprendimą uždrausti mažmeninę prekyba alkoholiu tik tuomet, kai tai yra būtina viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui užtikrinti, ir kuomet yra gauti atitinkami subjektų (o ne savivaldybės) nusiskundimai. Tarybos sprendime nėra jokios motyvacijos, kodėl priimtas sprendimas visiškai uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais, taip pat sprendime nėra nurodyta jokių argumentų, pagrindžiančių absoliutaus ribojimo būtinumą ir atitinkamai nėra nurodoma, kas lėmė būtent 500 m atstumo nuo atitinkamų ugdymo įstaigų nustatymą. Byloje surinkti įrodymai neginčijamai liudija, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nurodyti subjektai jokių nusiskundimų Lazdijų rajono savivaldybei neturėjo, o atitinkamų subjektų raštai Lazdijų rajono savivaldybei buvo pateikti tik po pakartotinio Lazdijų rajono savivaldybės administracijos raginimo. Lazdijų rajono savivaldybės administracija 2015 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 1-1859 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais atstumų“ kreipėsi net į 24 adresatus, įskaitant Lazdijų mokyklą - darželį „Vyturėlis“. Šiuo raštu buvo raginama pateikti raštišką suderinimą, kad sutinkama su Lazdijų rajono savivaldybės administracijos siūloma tvarka, t. y. 500 m. atstumu. 2016 m. sausio 21 d. raštu Nr. 1-473 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais“ atsakovas pakartotinai pareikalavo pateikti nuomonę dėl pageidaujamo atstumo, kuriuo būtų draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Akivaizdu, kad Lazdijų mokykla - darželis „Vyturėlis“ savo poziciją šiuo klausimu išreiškė ne savo iniciatyva, o reaguodama į savivaldybės administracijos raginimą nurodyti pageidaujamus atstumus, kuriuo būtų draudžiama prekyba alkoholiniais gėrimais, ką patvirtina Lazdijų mokyklos - darželio „Vyturėlis“ 2016 m. sausio 4 d. raštas Nr. S2-1. Lazdijų rajono savivaldybės narkotikų kontrolės komisijos 2015 m. gruodžio 22 d. išvada dėl 500 metrų atstumo nustatymo taip pat yra visiškai nemotyvuota, išvadoje nėra nurodoma dėl kokių priežasčių visų švietimo įstaigų atžvilgiu siūloma nustatyti tokį atstumą, o ne pvz. 100 m ar 1000 m atstumą, ar toks atstumas (500 m) visų švietimo įstaigų atžvilgiu yra racionalus ir būtinas, nepažeidžia proporcingumo reikalavimų.
Paaiškino, kad Administracijos sprendimas yra priimtas remiantis būtent Tarybos sprendimo 2.13 papunkčiu. Tai reiškia, kad teismui nusprendus panaikinti Tarybos sprendimo 2.13 papunktį, atitinkamai turi būti panaikintas ir Administracijos sprendimas, nes iš neteisės negali atsirasti teisė. Administracijos sprendimas yra nemotyvuotas, kadangi jame daromos nuorodos tik į Tarybos sprendimą, kuris negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas paraišką dėl licencijos išdavimo Lazdijų rajono savivaldybės administracijai pateikė dar 2016 m. vasario 17 d. Paraiškos pateikimo metu Tarybos sprendimas dar nebuvo priimtas, todėl pareiškėjas negalėjo tikėtis ir turėti teisėtų lūkesčių, kad po kelių dienų, pasikeitus teisiniam reguliavimui dėl licencijų išdavimo, bus nustatyti draudimai, iš esmės ribojantys bet kokią mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais Lazdijų mieste naujiems ūkio subjektams. Pareiškėjas savo veiklą planavo bei investicijas į patalpų įrengimą bei įrangos įsigijimą darė remdamasis teisine baze, kurioje nebuvo numatyta draudimo gauti licencijas dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais. Todėl esamu atveju atsisakius išduoti licenciją yra pažeidžiamas ne tik lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principas, bet ir bendrieji teisės principai - protingumo, teisingumo ir sąžiningumo. Pažymėtina, jog analogiško vertinimo esant panašioms situacijoms laikomasi ir teismų praktikoje.
Atsiliepimas
Atsakovas - Lazdijų rajono savivaldybės administracija teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (2 tomas, b. l. 92–97) atsakovas nurodė, taip pat atsakovo atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad Lazdijų rajono savivaldybės administracija 2016 m. vasario 17 d. gavo UAB „Sinetas“ paraišką išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais restorane, esančiame (duomenys neskelbtini). Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2016 m. vasario 19 d. priėmė sprendimą Nr. 5TS-364 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais“. Vadovaujantis Tarybos sprendimo 2.13 papunkčiu, prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama 500 metrų atstumu nuo Lazdijų mokyklos-darželio „Vyturėlis“, esančio Lazdijų m. Senamiesčio g. 8, teritorijos. Lazdijų rajono savivaldybės administracija, atsižvelgdama į tai, kad Tarybos sprendimas yra norminis teisės aktas bei kad UAB „Sinetas“ restoranas, esantis Lazdijų r. sav. Lazdijų m. (duomenys neskelbtini), nuo Lazdijų mokyklos-darželio „Vyturėlis“ teritorijos yra arčiau kaip 500 metrų, t. y. teritorijoje, kurioje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama, nusprendė licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais neišduoti. Apie priimtą sprendimą Lazdijų rajono savivaldybės administracija UAB „Sinetas“ pranešė Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 23 d. raštu Nr. 1-1019 „Dėl licencijos išdavimo“. Lazdijų rajono savivaldybės administracija, atsižvelgdama į tai, kad UAB „Sinetas“ prašymas neatitiko norminio teisės akto – Tarybos sprendimo 2.13 papunkčio nuostatų, nevertino UAB „Sinetas“ pateiktų dokumentų bei neatlikinėjo procedūrų, numatytų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 7 ir 8 punktuose. Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 5TS-38 panaikino 2016 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 5TS-364 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais“
Atsakovas - Lazdijų rajono savivaldybės taryba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (2 tomas, b. l. 102–109) atsakovas nurodė, taip pat atsakovo atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojančios Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio redakcijos 3 dalies 1 punkte nurodoma, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose, šių įstaigų ir maldos namų teritorijose. Savivaldybės taryba, gavusi šių įstaigų ar religinių bendruomenių vadovybės rašytinį prašymą ir įvertinusi, ar jame išdėstyti argumentai pagrindžia, kad, siekiant apsaugoti visuomenės saugumą, viešąjį interesą ir (ar) viešąją tvarką, yra būtina uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais prie įstaigos ar maldos namų, kurių vadovybės prašymas yra gautas, nustato, kokiu atstumu nuo šios įstaigos ar maldos namų teritorijos draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Lazdijų rajono savivaldybės taryba, įvertinusi pasikeitusį teisinį reguliavimą, didelį alkoholio vartojimo mastą Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, daromą žalą, specialistų išvadas ir rekomendacijas, po ilgų diskusijų, konsultacijų su vietos bendruomenių atstovais, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, 2016 m. vasario 19 d. priėmė sprendimą Nr. 5TS-364 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais“. Įstatymų leidėjas nustatė įgaliojimus savivaldybės tarybai, esant reikalui, uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais tam tikroje savivaldybės teritorijoje, kai tai būtina siekiant pozityvių, visuomeniškai svarbių tikslų, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, kitas teisės saugomas ir ginamas vertybes. Lazdijų rajono savivaldybės taryba, 2016 m. vasario 19 d. priimdama sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais, veikė pagal jai įstatymu suteiktą kompetenciją ir jos neviršijo. Lazdijų rajono savivaldybės taryba Tarybos sprendimą priėmė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 8 dalimi. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato būtent išimties suteikimo galimybę, o tai savaime lemia tam tikros grupės išskyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2016 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. 5TS-364 „Dėl draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 8 dalimi, atsižvelgdama į sprendime nurodytų įstaigų raštus dėl prekybos alkoholiniais gėrimais atstumų nustatymo, 1 punktu nusprendė uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais Lazdijų rajono savivaldybėje: vykstančių švenčių, masinių renginių, parodų, koncertų, teatro spektaklių, cirko ir kitų renginių vietose jų metu ir vienkartinių licencijų prekiauti alkoholiniais gėrimais minėtų renginių vietose jų metu neišduoti, o 2 punktu nusprendė uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais 500 metrų atstumu nuo Lazdijų rajono savivaldybės ugdymo įstaigų teritorijos. Tarybos sprendimo 2.13 papunkčiu buvo uždrausta prekiauti alkoholiniais gėrimais 500 metrų atstumu nuo Lazdijų mokyklos-darželio „Vyturėlis“, esančio Lazdijų r. sav. Lazdijų m. Senamiesčio g.8) (1 tomas, b. l. 36-38, 136-164). UAB "Sinetas" 2016 m. vasario 17 d. pateikė paraišką Lazdijų rajono savivaldybės administracijai dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (neterminuotam laikui) išdavimo restorane, esančiame (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 49-65). Lazdijų rajono savivaldybės administracija 2016 m. vasario 23 d. priėmė sprendimą Nr. 1-1019 "Dėl licencijos išdavimo", kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Jame nurodoma, kad Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2016 m. vasario 19 d. priėmė sprendimą Nr. 5TS-364 "Dėl draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais", kurio 2.13 papunktis draudžia prekiauti alkoholiniais gėrimais 500 metrų atstumu nuo Lazdijų mokyklos-darželio „Vyturėlis", esančio Senamiesčio g. 8, Lazdijai. Taip pat sprendime nurodoma, kad pareiškėjo restoranas yra arčiau kaip 500 metrų atstumu nuo minėtos įstaigos, todėl vadovaujantis Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais nebus išduodama (1 tomas, b. l. 39, 40).
Ginčas administracinėje byloje kilo dėl Lazdijų rajono savivaldybės administracijos atsisakymo išduoti pareiškėjui licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, t. y. dėl Administracijos sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta išduoti paminėtą licenciją teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjo paraiška išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (neterminuotam laikui) restorane, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo netenkinta dėl to, jog Tarybos sprendimo 2.13 papunkčiu buvo draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais 500 metrų atstumu nuo Lazdijų mokyklos-darželio „Vyturėlis", esančio Senamiesčio g. 8, Lazdijai, tuo tarpu pareiškėjo restoranas yra arčiau kaip 500 metrų atstumu nuo minėtos įstaigos.
Pareiškėjas taip pat prašė ištirti 2016 m. vasario 19 d. Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 5TS-364 „Dėl draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais“ (toliau – ir Tarybos sprendimas) 2 punkto 1-17 papunkčių teisėtumą ir pripažinti šiuos sprendimo papunkčius neteisėtais bei naikintinais dėl jų prieštaravimo Konstitucijos 46 straipsniui, Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai, Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 daliai.
Administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina, jog prašomas ištirti Tarybos sprendimas yra panaikintas Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 5TS-38 „Dėl Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. 5TS-364 „Dėl draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais“ pripažinimo netekusiu galios“ (2 tomas, b. l. 125–126).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi praktikos, jog ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) pakeitimas iš esmės ar panaikinimas iki sprendimo byloje priėmimo reiškia, jog tais atvejais, kai į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo kreipiasi ne teismai, o kiti Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnyje nurodyti subjektai, norminio administracinio akto teisėtumo byla praranda savo objektą (žr., pvz., 2013 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I444-3/2013; 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1022-492/2016). Taigi, individualią bylą nagrinėjantis teismas, turi teisę pradėti panaikinto norminio administracinio akto, susijusio su teisme nagrinėjama konkrečia byla, teisėtumo tyrimą. Todėl nagrinėjant šią administracinę bylą taip pat būtina įvertinti, ar yra pakankamas pagrindas pradėti norminio administracinio akto – Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. 5TS-364 "Dėl draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais", dalies teisėtumo tyrimo bylą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Pagal ABTĮ 113 straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais administracinis teismas nutartimi išsprendžia prašymo priėmimo klausimą. Teismas atmeta prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, jeigu: 1) prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla; 2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 3) teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 4) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais; 5) teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog, kai nėra pagrindo atmesti prašymą arba kai nagrinėdamas individualią bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti atitinkamą tyrimą, teismo nutartis pradėti tyrimą turi atitikti šio įstatymo 108 straipsnyje nustatytus reikalavimus, joje turi būti aiškiai nurodyta, kokio norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumu teismas suabejojo, taip pat turi būti išdėstyti šias abejones pagrindžiantys teisiniai motyvai. LVAT praktikoje ne kartą konstatuota ir tai, kad: teismas, argumentuodamas savo nuomonę dėl norminio administracinio akto prieštaravimo įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, negali apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais, taip pat tuo, kad norminis administracinis aktas, teismo manymu, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijamo administracinio akto punktai (jų pastraipos ar punktų papunkčiai), kokia apimtimi, jo nuomone, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, ir savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatos atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais; teismas, formuluodamas teisinius argumentus, keliančius abejonių norminio administracinio akto teisėtumu, turi išnagrinėti tiek byloje taikytino norminio administracinio akto (jo dalies) turinį, tiek aukštesnės galios teisės akto (įstatymo ar Vyriausybės norminio akto) turinį ir pateikti savo nuomonę dėl prieštaravimų tarp šių aktų (LVAT 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. A-3554-968/2019).
Įvertinus šioje administracinėje byloje ginčijamo Administracijos sprendimo turinį, darytina išvada, jog su šia konkrečia byla susijęs tik Tarybos sprendimo 2.13 papunktis, kuriuo remiantis ir buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, todėl teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo pradėti Tarybos sprendimo 2.1–2.12 ir 2.14–2.17 papunkčių teisėtumo tyrimą, kadangi jie nesusiję su teisme nagrinėjama konkrečia byla (ABTĮ 113 str. 2 d. 1 p.). Pareiškėjo prašyme nurodoma, jog Tarybos sprendimo 2.13 papunktis prieštarauja Konstitucijos 46 straipsniui, tačiau pareiškėjas nenurodo jokių argumentų šiam savo teiginiui pagrįsti, taigi, toks pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas teisniais motyvais (ABTĮ 113 str. 2 d. 4 p.). Dėl pareiškėjo prašymo ištirti Tarybos sprendimo 2.13 papunkčio atitiktį Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 daliai, pažymėtina, jog Tarybos sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktu, todėl teismui nekyla abejonių Tarybos sprendimo 2.13 papunkčio atitikties Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 daliai (ABTĮ 113 str. 2 d. 5 p.). Dėl pareiškėjo prašymo ištirti Tarybos sprendimo 2.13 papunkčio atitiktį Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai, akcentuotina, jog 2018 m. spalio 2 d. nutartimi teismas buvo nutaręs pradėti norminę bylą ir savo poziciją dėl Tarybos sprendimo 2.13 papunkčio prieštaravimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai grindė tuo, jog Tarybos sprendimo 2.13 papunktyje nustatytas draudimas netaikomas ūkio subjektams, kuriems buvo išduotos licencijos užsiimti mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba iki Tarybos sprendimo priėmimo dienos, taip pat, kad kituose Tarybos sprendimo papunkčiuose nustatytos kitokios draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais sąlygos, ribojančios prekybą mažesniais atstumais nuo ugdymo įstaigų, taip galimai diskriminuojant ūkio subjektus, siekiančius gauti licenciją prekiauti alkoholiniais gėrimais Tarybos sprendimo 2.13 papunktyje apibrėžtoje teritorijoje ir suteikiant nepagristą pranašumą ūkio subjektams norintiems verstis prekyba alkoholiu kitose teritorijose (2 tomas, b. l. 117–120). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartyje konstatavo, jog individualią administracinę bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija 2018 m. spalio 2 d. nutartyje pradėti norminę bylą iš esmės apsiribojo vien bendro pobūdžio teiginiais, nepateikė konkrečios teisinės motyvacijos, sudarančios pagrindą abejoti Tarybos sprendimo 2.13 papunkčio atitikimu Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai, nenurodė konkrečios teisinės motyvacijos, kad yra pagrindas abejoti norminių administracinių aktų ar jų dalies teisėtumu (2 tomas, b. l. 137–145). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad abejonių dėl prašomo ištirti norminio akto teisėtumo, kitais pagrindais, nei buvo nurodyta 2018 m. spalio 2 d. nutartyje, teismui nekyla, pareiškėjo prašymas dėl Tarybos sprendimo teisėtumo ištyrimo atmestinas.
Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 1-1019 "Dėl licencijos išdavimo"(1 tomas, b. l. 19–20).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 „Dėl didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių ir mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių patvirtinimo“ (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.) patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių (toliau-Taisyklės) 6 punktas nustatė, kad licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduoda, papildo, patikslina, apie galimą licencijų galiojimo sustabdymą ar licencijų galiojimo panaikinimą įspėja, licencijų galiojimą sustabdo, licencijų galiojimo sustabdymą ar licencijų galiojimą panaikina, licencijų dublikatus išduoda, taip pat kontroliuoja, kaip licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojai laikosi licencijuojamos veiklos sąlygų, savivaldybės vykdomoji institucija, vadovaudamasi Alkoholio kontrolės įstatymu, šiomis taisyklėmis ir savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Šių Taisyklių 25 punkto 1 dalis numato, kad licenciją išduodanti institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo paraiškos ir dokumentų, kurių reikia licencijai išduoti, gavimo raštu (elektroninėmis priemonėmis (jeigu licencijos prašytojas paraiškoje yra nurodęs savo elektroninio pašto adresą) arba laišku) išsiunčia licencijos prašytojui patvirtinimą, kad paraiška ir dokumentai gauti. Patvirtinime nurodoma: terminas, per kurį turi būti išnagrinėta paraiška ir dokumentai, galimos licencijos prašytojo teisių gynimo priemonės, kuriomis jis galėtų pasinaudoti, jeigu kiltų jo ir licenciją išduodančios institucijos ginčų, informacija apie tai, kad jeigu per nustatytą terminą licencija neišduodama ir nepateikiamas motyvuotas rašytinis atsisakymas ją išduoti, laikoma, kad licencija išduota. Minėtų Taisyklių 26 punkte numatyta, kad licencijos prašytojui licencija turi būti išduota per 30 dienų nuo dokumentų, kurių reikia licencijai išduoti, gavimo. Jeigu pateikti ne visi, nevisiškai, neteisingai užpildyti dokumentai arba jie neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų, arba pateikti neteisingi duomenys, terminas skaičiuojamas nuo visų arba papildytų (patikslintų) dokumentų gavimo dienos. Licencija licencijos prašytojui išduodama paraiškoje nurodytu būdu. Jeigu per nurodytą terminą licenciją išduodanti institucija neišduoda licencijos prašytojui licencijos ir nepateikia motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti licenciją, laikoma, kad licencija išduota. Šiuo atveju licenciją išduodanti institucija privalo per vieną darbo dieną nuo šiame punkte nurodyto termino pabaigos išsiųsti licenciją licencijos prašytojui paraiškoje nurodytu pageidaujamu licencijos gavimo būdu. Už licencijos išdavimą mokama nustatyta valstybės rinkliava.
Kaip buvo paminėta, Lazdijų rajono savivaldybės administracija skundžiamame Administracijos sprendime nurodė, kad Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2016 m. vasario 19 d. priėmė sprendimą Nr. 5TS-364 "Dėl draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais", kurio 2.13 papunktis draudžia prekiauti alkoholiniais gėrimais 500 metrų atstumu nuo Lazdijų mokyklos-darželio „Vyturėlis", esančio Senamiesčio g. 8, Lazdijai. Taip pat sprendime nurodė, kad pareiškėjo restoranas yra arčiau kaip 500 metrų atstumu nuo minėtos įstaigos, todėl vadovaujantis Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais neišduodama (1 tomas, b. l. 19–20). Atsakovas Lazdijų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą nurodė, kad atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjo prašymas neatitiko Tarybos sprendimo 2.13 papunkčio nuostatų, nevertino pareiškėjo pateiktų dokumentų bei neatlikinėjo procedūrų, numatytų Taisyklių 7 ir 8 punktuose.
Administracinėje byloje nekyla ginčo dėl to, jog pareiškėjo restoranas, esantis Senamiesčio g. 1, Lazdijų r. sav., yra arčiau kaip 500 metrų atstumu nuo Lazdijų mokyklos-darželio Vyturėlis“, esančio Senamiesčio g. 8, Lazdijų r. sav., teritorijos. Įvertinus tai, jog Tarybos sprendimas ginčijamo Administracijos sprendimo priėmimo metu buvo galiojantis ir pareiškėjo 2019 m. vasario 17 d. paraiška dėl licencijos išdavimo neatitiko Tarybos sprendimo 2.13 papunkčio reikalavimų, Lazdijų rajono savivaldybės administracija pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui licenciją prekiauti alkoholiniais gėrimais restorane, esančiame (duomenys neskelbtini).
Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018), visose viešojo administravimo srityse (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-46-624/2019). Ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus, kiekvienu atveju nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 6 d.). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis VAĮ 8 straipsnio nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4514-520/2018, 2019 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 3495-502/2019).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1198-520/2018). Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-311-525/2016).
Įvertinus skundžiamo Administracijos sprendimo turinį, spręstina, jog minėtas sprendimas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus – surašytas aiškiai, pareiškėjo prašymas iš esmės išnagrinėtas, jame nurodytas atsisakymo išduoti licenciją pagrindas – Tarybos sprendimas, aiškiai nurodomos priežastys, dėl ko pareiškėjui nebus išduodama licencija (pareiškėjo restoranas yra arčiau nei 500 m atstumu nuo Lazdijų mokyklos-darželio „Vyturėlis“), sprendimas priimtas įgalioto asmens, nurodyta jo apskundimo tvarka.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti skundžiamą Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 1-1019 "Dėl licencijos išdavimo" (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas šioje administracinėje byloje bei norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo byloje (administracinė byla Nr. I-8454-428/2018).
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje byloje sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo bei jo atstovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 113 straipsnio 2 dalies 5 punktu,
nusprendžia:
atmesti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sinetas“ prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sinetas“ patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.