- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-04
- Bylos Nr.
- A-3554-968/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00471-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla nutraukta
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Ramutė Ruškytė
- Atsakovas
- Lazdijų rajono savivaldybės taryba Sinetas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Sinetas“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lazdijų rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Sinetas“ skundą atsakovui Lazdijų rajono savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio akto dalies teisėtumo ištyrimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Sinetas“ su patikslintu skundu (b. l. 55–63) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus (toliau – ir Kauno rūmai), prašydamas: 1) panaikinti Lazdijų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2016 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 1-1019 ,,Dėl licencijos išdavimo“; 2) pradėti tyrimą dėl Lazdijų rajono savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) 2016 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. 5TS-364 ,,Dėl draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais“ (toliau – ir Tarybos sprendimas) ištirti 2 punkto 1–17 papunkčių teisėtumą ir pripažinti šiuos Tarybos sprendimo papunkčius neteisėtais bei naikintinais dėl jų prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniui, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 9 daliai.
2. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad:
2.1. Tarybos sprendimo 2 punkto 1–17 papunkčiai pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir egzistuoja visos teismų praktikoje nurodomos sąlygos, kurioms esant konstatuotinas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pažeidimas Tarybos sprendimo 2 punkto 1–17 papunkčių atžvilgiu. Nauji ūkio subjektai, siekiantys gauti licenciją, yra diskriminuojami ūkio subjektų atžvilgiu, kuriems analogiška licencija buvo išduota anksčiau, t. y. iki Tarybos sprendimo priėmimo. Tarybos sprendimo 2 punkto 1–17 papunkčiais yra visiškai apribotos konkurencijos sąlygos mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams visame Lazdijų rajone. Taip pat nėra duomenų, kad toks mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimas, sukeliantis skirtingas konkurencines sąlygas tarp ūkio subjektų, būtų nulemtas Lietuvos Respublikos priimtų įstatymų vykdymu. Atsižvelgiant į tai, Tarybos sprendimo 2 punkto 1–17 papunkčiai, įskaitant 2.13 papunktį, prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai, nes toks Tarybos sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus visame Lazdijų rajone.
2.2. Tarybos sprendimo 2 punkto 1–17 papunkčiai prieštarauja AKĮ 18 straipsnio 9 daliai, kuria vadovautis galima tik siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, o ne siekiant įvesti absoliutų mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimą. Tarybos sprendimo dalis dėl 2 punkto 1–17 papunkčių nėra tinkamai motyvuota, neįvykdyta pareiga pagrįsti sprendimą konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl Tarybos sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, t. y. AKĮ 18 straipsnio 9 daliai.
2.3. Tarybos sprendimas yra ydingas korupciniu pobūdžiu. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba kreipėsi į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliariją, Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją, Administraciją, Lietuvos savivaldybių asociaciją, pateikdama 2016 m. birželio 22 d. antikorupcinio vertinimo išvadą Nr. 4-01-5023 dėl AKĮ Nr. I-857 18 straipsnio 3 dalies ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais (toliau – ir Išvada). Išvadoje nurodoma, kad Tarybos sprendimo sąlyga, kuria nuo tam tikros dienos tam tikroje teritorijoje ribojama prekiauti alkoholiniais gėrimais, netaikoma ūkio subjektams, kuriems licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais buvo išduotos iki Tarybos sprendimo priėmimo, yra ydinga antikorupciniu požiūriu. Išdavoje taip pat siūloma Tarybai apsvarstyti galimybę pakeisti Tarybos sprendimą ir nustatyti laikotarpį po kurio ribojimas tam tikroje teritorijoje verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais įsigaliotų visiems ūkio subjektams, turintiems licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą (b. l. 64–68) prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad Administracija, atsižvelgdama į tai, kad UAB ,,Sinetas“ prašymas neatitiko norminio teisės akto – Tarybos sprendimo 2.13 papunkčio nuostatų, nevertino UAB ,,Sinetas“ pateiktų dokumentų bei neatilikinėjo procedūrų, numatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 68 ,,Dėl Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių ir Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių patvirtinimo“ 7 ir 8 punktuose.
4. Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą (b. l. 69–75) prašė atmesti pareiškėjo prašymą pradėti tyrimą ir ištirti Tarybos sprendimo 2 punkto 1–17 papunkčių, įskaitant 2.13 papunktį, teisėtumą, o pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad:
4.1. Įstatymų leidėjas nustatė įgaliojimus savivaldybės tarybai uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais tam tikroje savivaldybės teritorijoje, kai tai yra būtina siekiant pozityvių, visuomeniškai svarbių tikslų, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, kitas teisės saugomas ir ginamas vertybes. Taryba, priimdama 2016 m. vasario 19 d. Tarybos sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais, veikė pagal įstatymu suteiktą kompetenciją ir jos neviršijo. Tarybos sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 8 dalimi, todėl pareiškėjas klaidingai patikslintame skunde teigia, jog Taryba, priimdama Tarybos sprendimą, vadovavosi AKĮ 18 straipsnio 9 dalimi.
4.2. Tarybos sprendimas priimtas atsižvelgiant į AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatą, kuri leidžia Tarybai riboti prekybą alkoholiniais gėrimais, todėl skirtingos konkurencijos sąlygos yra nulemtos AKĮ nuostatų. Taryba, priimdama Tarybos sprendimą, atsižvelgė į Lazdijų mokyklos-darželio ,,Vyturėlis“ 2016 m. sausio 4 d. rašte Nr. S2-1 ,,Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais atstumo nustatymo“ (toliau – ir 2016 m. sausio 4 d. Raštas) išdėstytas aplinkybes, valstybės institucijų deklaruojamas kovos su alkoholizmu programas, į vietos sąlygas, vietos bendruomenės atstovų pareikštas nuomones ir kitas aplinkybes, skatinančias propaguoti sveiką gyvenimo būdą. Tarybos sprendimas yra priimtas atsižvelgus į pasiūlymus bei įvertinus prekybos alkoholiu daromą žalą visuomenei, todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog priimtas Tarybos sprendimas teikia privilegijas ar diskriminuoja atskiras ūkio subjektų grupes. Atsižvelgiant į tai, Tarybos sprendimas neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatoms.
Šalies argumentai
4.3. Pareiškėjas prašo pradėti tyrimą ir ištirti Tarybos sprendimo 2 punkto 1–17 papunkčių teisėtumą, tačiau 2 punkto 1–17 papunkčiai, išskyrus 2.13 papunktį, nėra susiję su pareiškėjo teisėmis. Pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų bei nėra susijęs su pareiškėjo teisių pažeidimu, nes pareiškėjas prie kitų savivaldybės ugdymo įstaigų prekybos alkoholiniais gėrimais nevykdo ir savivaldybė neturi duomenų, kad ketintų vykdyti.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno rūmai 2018 m. spalio 2 d. nutartimi (b. l. 76–79) pradėjo norminio administracinio akto – Tarybos sprendimo dalies teisėtumo tyrimo bylą, sprendžiant, ar Tarybos sprendimo 2.13 papunktis neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai. Teismas, įvertinęs byloje keliamą ginčą bei pareiškėjo UAB ,,Sinetas“ prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, pažymėjo, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, jog viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant įstatymų reikalavimus. Tarybos sprendimo 2.13 papunkčiu nustačius draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais 500 metrų atstumu nuo Lazdijų mokyklos – darželio „Vyturėlis“, esančio Senamiesčio g. 8, Lazdijų r. sav., teritorijos, tačiau tokio draudimo netaikant ūkio subjektams, kuriems buvo išduota licencija užsiimti mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba iki Tarybos sprendimo priėmimo dienos bei kitais Tarybos sprendimais (2016 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 5TS-648, kuriuo pripažintas netekusiu galios Tarybos sprendimo 2.6 papunktis ir nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais 300 m atstumu iki Lazdijų r. Kučiūnų mokyklos, esančios Lazdijų r. sav. Kučiūnų sen., Kučiūnų k., Alnos g. 13.) nustatant kitokias draudimo prekiauti alkoholiu sąlygas galimai yra diskriminuojami ūkio subjektai, siekiantys gauti licenciją prekiauti alkoholiniais gėrimais Tarybos sprendimo 2.13 punktu apibrėžtoje teritorijoje ir galimai suteikia nepagrįstą pranašumą ūkio subjektams norintiems verstis prekyba alkoholiu kitose teritorijose. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad yra pakankamas pagrindas abejoti Tarybos sprendimo 2.13 papunkčio atitikimui Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai.
II.
6. Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu (b. l. 113–121) nusprendė pripažinti, kad Tarybos sprendimo 2.13 papunktyje nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais 500 metrų atstumu nuo Lazdijų mokyklos-darželio ,,Vyturėlis“, esančio Lazdijų r. sav., Lazdijų m., Senamiesčio g. 8, prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam sąžiningos konkurencijos laisvės principui.
7. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje tiriamas norminio administracinio akto – Tarybos sprendimo 2.13 papunkčio, draudžiančio prekiauti alkoholiniais gėrimais 500 metrų atstumu nuo Lazdijų mokyklos-darželio ,,Vyturėlis“, esančio Senamiesčio g. 8, Lazdijų m., Lazdijų r. sav., teritorijos, teisėtumas, t. y. ar Tarybos sprendimo 2.13 papunktis neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai.
8. Teismas nurodė, kad nors AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 9 dalies nuostatos suteikia savivaldybių taryboms tam tikrą diskreciją spręsti klausimus dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo, tačiau tai nereiškia, jog savivaldybės tarybos sprendimais, nagrinėjamu atveju Tarybos sprendimo 2.13 papunkčiu, susijusiu su prekybos alkoholiniais gėrimais atstumo ribojimu, galima neproporcingai riboti ūkio subjektų veiklą, diskriminuojant vienoje rinkoje konkuruojančius atskirus ūkio subjektus bei kitiems sudarant nepagrįstas išimtis ir privilegijas, ir kad toks ribojimas gali būti besąlygiškai nulemtas Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu.
9. Teismas įvertinęs tai, kad AKĮ 16 straipsnio 3 dalis numato, jog licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduodamos neterminuotam laikui, konstatavo, kad Tarybos sprendimo 2.13 papunktyje nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais 500 metrų atstumu nuo Lazdijų mokyklos-darželio ,,Vyturėlis“, esančio Senamiesčio g. 8, Lazdijų m., Lazdijų r. sav., teritorijos yra taikomos tik naujiems ūkio subjektams, ketinantiems gauti licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, tačiau ūkio subjektams, kuriems licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais jau buvo išduotos iki Tarybos sprendimo priėmimo dienos, toks ribojimas netaikomas.
10. Tarp ūkio subjektų, veikiančių ir ketinančių vykdyti veiklą tapačiomis sąlygomis atitinkamoje mažmeninės prekybos alkoholiu rinkoje, t. y. Tarybos sprendimo 2.13 papunktyje apibrėžtoje 500 metrų atstumu nuo ugdymo įstaigų teritorijoje, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, atsirado skirtingos konkurencijos sąlygos, suteikiančios privilegijas tiems ūkio subjektams, kuriems buvo išduota licencija verstis mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba iki Tarybos sprendimo priėmimo dienos, netaikant 500 metrų atstumo draudimo. Atsižvelgiant į tai, diskriminuojami tie ūkio subjektai, kurie ketina užsiimti mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais arčiau nei Tarybos sprendimo 2.13 papunktyje apibrėžtoje teritorijoje, nes jiems yra taikomas 500 metrų atstumo draudimas.
11. Teismas atkreipė dėmesį, kad kiti Tarybos sprendimo papunkčiai, draudžiantys mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais 500 metrų atstumu nuo ugdymo įstaigų teritorijos, buvo pakeisti. Tarybos 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. 5TS-648 buvo pakeistas Tarybos sprendimo 2.6 papunktis, numatęs 500 metrų atstumą nuo Lazdijų r. Kučiūnų mokyklos, esančios Lazdijų r. sav., Kučiūnų sen., Kučiūnų k., Alnos g. 13, ir nustatytas mažesnis – 300 metrų atstumas, ribojantis prekybą alkoholiniais gėrimais. Taip pat Tarybos 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 5TS-1424 buvo pripažintas netekusiu galios Tarybos sprendimo 2.2 papunktis, nustatęs 500 metrų atstumą nuo Veisiejų Sigito Gedos gimnazijos, esančios Lazdijų r. sav., Veisiejuose, Jaunimo g. 18, ir nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais 150 metrų atstumu. Tačiau Tarybos sprendimo 2.2 ir 2.6 papunkčiuose nustatyti mažesni atstumai, ribojantys prekybą alkoholiais gėrimais nuo ugdymo įstaigų teritorijų, nei nustatytas Tarybos sprendimo 2.13 papunktyje, sudaro nepagrįstai kitokias draudimo prekiauti alkoholiu sąlygas tiems patiems ūkio subjektams, konkuruojantiems mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais rinkoje visoje Lazdijų rajono teritorijoje.
12. Naujiems ūkio subjektams ribojama konkurencija, sudaromos kliūtys vienodomis sąlygomis – tokiu pačiu atstumu nuo ugdymo įstaigos konkuruoti atitinkamoje rinkoje. Dėl to tarp ūkio subjektų, konkuruojančių atitinkamoje mažmeninės prekybos alkoholiu rinkoje, Lazdijų rajone, atsiranda neproporcingi konkurencijos sąlygų skirtumai. Nevienodos konkurencijos sąlygos tarp tų pačių ūkio subjektų atsiranda taip pat dėl Tarybos sprendimo 2.2, 2.6 ir 2.13 papunkčiuose įtvirtintų skirtingų atstumų nuo skirtingų ugdymo įstaigų.
13. Teismas padarė išvadą, kad Tarybos sprendimo 2.13 papunktyje nustatytu teisiniu prekybos alkoholiu ribojimu buvo pažeistas sąžiningos konkurencijos laisvės principas, detalizuotas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimuose, nes neproporcingai iškreipia konkurencijos sąlygas, t. y. teikia privilegijas mažmeninę prekybą alkoholiu vykdantiems ūkio subjektams, kuriems atstumų ribojimai netaikomi ir diskriminuoja atskirus ūkio subjektus, siekiančius prekiauti alkoholiniais gėrimais atitinkamoje mažmeninės prekybos alkoholiu rinkoje Tarybos sprendimo 2.13 papunktyje nustatytu atstumu, ir toks mažmeninės prekybos alkoholiu veiklos ribojimas nėra nulemtas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 1 punkto ar kitų Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymo.
III.
14. Atsakovas Taryba patikslintame apeliaciniame skunde (b. l. 134–139) prašo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-8454-428/2018 panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad Tarybos sprendimo 2.13 papunktyje nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais 500 metrų atstumu nuo Lazdijų mokyklos-darželio ,,Vyturėlis“, esančio Lazdijų r. sav., Lazdijų m., Senamiesčio g. 8, neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
14.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Tarybos sprendimo 2.13 papunktis buvo priimtas atsižvelgus tik į Lazdijų mokyklos-darželio ,,Vyturėlis“ 2016 m. sausio 4 d. Rašte nurodytą pasiūlymą nustatyti draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais 500 metrų atstumu nuo Lazdijų mokyklos-darželio ,,Vyturėlis“, esančio Lazdijų r. sav., Lazdijų m., Senamiesčio g. 8, teritorijos, nevertinant kitų kriterijų, apibrėžiančių ribojamą atstumą. Priešingai, Taryba, įvertinusi didelį alkoholio vartojimo mastą Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, daromą žalą, specialistų išvadas ir rekomendacijas, po ilgų diskusijų, konsultacijų su vietos bendruomenių atstovais, atsižvelgė į Lazdijų mokyklos-darželio ,,Vyturėlis“ rašytinį prašymą, Administracijos vertinimus ir priėmė Tarybos sprendimą. Taryba taip pat siekia užtikrinti, kad mokiniai kuo mažiau (arba visai nematytų) alkoholį vartojančių asmenų, kad jų požiūris į alkoholio vartojimą būtų neigiamas, siekiant formuoti teigiamą požiūrį į sveiką ir teisingą gyvenimo būdą.
14.2. AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 1 punkto redakcija galioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d. ir suteikia Tarybai diskreciją spręsti, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis įstatymo nustatyta tvarka išduoti ar neišduoti licencijas prekiauti alkoholiniais gėrimais.
14.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Tarybos sprendimo 2.13 papunktyje nustatyti apribojimai sudaro skirtingas konkurencijos sąlygas ir suteikia privilegijas tiems ūkio subjektams, kuriems buvo išduota licencija verstis mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba iki Tarybos sprendimo priėmimo dienos. Vadovaujantis teismo padaryta išvada Taryba negalėtų vykdyti AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatų ir nebūtų pasiektas AKĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatytas tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatytu teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti AKĮ reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. Taryba 2016 m. vasario 19 d. sprendimą priėmė vykdydama Lietuvos Respublikos įstatymą.
14.4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 28 d. nutarime yra pažymėjęs, jog AKĮ 18 straipsnio reglamentavimu siekiama užtikrinti viešąjį interesą mažinant alkoholio vartojimą, jo neigiamas pasekmes ir taip apsaugoti asmenų sveikatą. Tokios apsaugos užtikrinimas traktuotinas kaip konstitucinis imperatyvas.
Atsiliepimas
15. Pareiškėjas UAB ,,Sinetas“ teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 144–151) prašo: 1) atmesti Tarybos apeliacinį skundą ir 2018 m. lapkričio 20 d. Kauno rūmų sprendimą administracinėje byloje Nr. I-8454-428/2018 palikti nepakeistą; 2) priteisti iš atsakovo Lazdijų rajono savivaldybės pareiškėjo UAB ,,Sinetas“ naudai 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:
15.1. Teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad Tarybos sprendimo 2.13 papunktis prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam sąžiningos konkurencijos laisvės principui.
15.2. Įvertinus AKĮ 16 straipsnio 3 dalį yra akivaizdu, kad Tarybos sprendimo 2.13 papunktyje nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais 500 metrų atstumu nuo Lazdijų mokyklos-darželio ,,Vyturėlis“, esančio Senamiesčio g. 8, Lazdijų m., Lazdijų r. sav. teritorijos yra taikomos tik naujiems ūkio subjektams, ketinantiems gauti licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, tačiau ūkio subjektams, kuriems licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais jau buvo išduotos iki Tarybos sprendimo priėmimo, toks ribojimas netaikomas. Tarybos sprendimo 2 punkto 13 papunktis daro privilegijuotus tuos asmenis (ūkio subjektus), kuriems buvo išduota licencija užsiimti mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba iki Tarybos sprendimo priėmimo dienos lyginant su kitais verslininkais (ūkio subjektais), kurių vykdomai veiklai yra reikalinga licencija leidžianti vykdyti mažmeninę alkoholinių gėrimų prekybą.
15.3. Naujiems ūkio subjektams ribojama konkurencija, sudaromos kliūtys vienodomis sąlygomis, t. y. tokiu pačiu atstumu nuo ugdymo įstaigos konkuruoti atitinkamoje rinkoje, o tai nėra suderinama su sąžiningos konkurencijos apsauga. Dėl to tarp ūkio subjektų, konkuruojančių atitinkamoje mažmeninės prekybos alkoholiu rinkoje, Lazdijų rajone, atsiranda neproporcingi konkurencijos sąlygų skirtumai. Nevienodos konkurencijos sąlygos tarp tų pačių ūkio subjektų atsiranda dar ir dėl Tarybos sprendimo 2.2, 2.6 ir 2.13 papunkčiuose įtvirtintų skirtingų atstumų nuo skirtingų ugdymo įstaigų.
15.4. Vertinant Tarybos sprendimo visumą (ne tik 2.13 papunktį) yra akivaizdu, jog politiniu lygmeniu buvo nuspręsta visiškai apriboti naujų licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimą apribojant deklaratyviomis grėsmėmis, referuojant į mokymo ir gydymo įstaigų raštus, kurie Administracijai buvo pateikti ne savanoriškai, o Administracijai priverstinai ir pakartotinai reikalaujant.
15.5. Apeliacinio skundo teiginiai, kad vadovaujantis teismo padaryta išvada Taryba negalėtų vykdyti AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatų ir nebūtų pasiekti AKĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyti tikslai, yra visiškai nepagrįsti. Šių tikslų galima ir būtina siekti nepažeidžiant kitų teisinių imperatyvų, t. y. sąžiningos konkurencijos laisvės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Individualią administracinę bylą Nr. I-5490-554/2018 nagrinėjusi Kauno rūmų teisėjų kolegija 2018 m. spalio 2 d. nutartimi nutarė pradėti norminio administracinio akto – Tarybos sprendimo dalies teisėtumo tyrimo bylą, sprendžiant, ar šio sprendimo 2.13 papunktis neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai.
17. Norminę administracinę bylą Nr. I-8454-428/2018 nagrinėjusi Kauno rūmų teisėjų kolegija 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu pripažino, kad Tarybos sprendimo 2.13 papunktyje nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais 500 metrų atstumu nuo Lazdijų mokyklos-darželio ,,Vyturėlis“, esančio Lazdijų r. sav., Lazdijų m., Senamiesčio g. 8, prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam sąžiningos konkurencijos laisvės principui.
18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Pagal ABTĮ 113 straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais administracinis teismas nutartimi išsprendžia prašymo priėmimo klausimą. Teismas atmeta prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, jeigu: 1) prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla; 2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 3) teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 4) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais; 5) teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog, kai nėra pagrindo atmesti prašymą arba kai nagrinėdamas individualią bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti atitinkamą tyrimą, teismo nutartis pradėti tyrimą turi atitikti šio įstatymo 108 straipsnyje nustatytus reikalavimus, joje turi būti aiškiai nurodyta, kokio norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumu teismas suabejojo, taip pat turi būti išdėstyti šias abejones pagrindžiantys teisiniai motyvai.
19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad: norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas tame pačiame administraciniame teisme gali būti pradėtas tik tuo atveju, kai yra priimta konkrečią administracinę bylą nagrinėjančio teismo nutartis pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, kurioje apibrėžtas tokio tyrimo dalykas ir ribos (nurodytas konkretus norminis administracinis aktas ar jo dalis, kurių teisėtumas bus tiriamas; nurodytos konkrečios įstatymų ar Vyriausybės norminių aktų nuostatos, kurioms galimai prieštarauja atitinkamas norminis administracinis aktas ar jo dalis; pateikta konkreti teisinė motyvacija, sudaranti pagrindą abejoti norminio administracinio akto ar jo dalies atitikimu tam tikroms įstatymų ar Vyriausybės norminių aktų nuostatoms); be to, atkreiptinas dėmesys, jog tokia teismo nutartis turi dvejopą pobūdį; ji fiksuoja konkrečios nagrinėjamos administracinės bylos proceso eigą ir yra tos bylos procesinis dokumentas, tačiau kartu ši nutartis yra ir kitos (norminės) administracinės bylos procesinis dokumentas, kuriuo ta kita byla pradedama (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-3065/2011).
20. LVAT praktikoje ne kartą konstatuota ir tai, kad: teismas, argumentuodamas savo nuomonę dėl norminio administracinio akto prieštaravimo įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, negali apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais, taip pat tuo, kad norminis administracinis aktas, teismo manymu, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijamo administracinio akto punktai (jų pastraipos ar punktų papunkčiai), kokia apimtimi, jo nuomone, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, ir savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatos atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais; teismas, formuluodamas teisinius argumentus, keliančius abejonių norminio administracinio akto teisėtumu, turi išnagrinėti tiek byloje taikytino norminio administracinio akto (jo dalies) turinį, tiek aukštesnės galios teisės akto (įstatymo ar Vyriausybės norminio akto) turinį ir pateikti savo nuomonę dėl prieštaravimų tarp šių aktų (žr., pvz., 2009 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I442-20/2009, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3553/2011, 2016 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-641-442/2016).
21. Nustatyta, kad individualią administracinę bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija 2018 m. spalio 2 d. nutartyje pradėti norminę bylą savo poziciją dėl Tarybos sprendimo 2.13 papunkčio prieštaravimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai grindė iš esmės dviem teiginiais: 1) Tarybos sprendimo 2.13 papunktyje nustatytas draudimas netaikomas ūkio subjektams, kuriems buvo išduotos licencijos užsiimti mažmenine alkoholiniu? gėrimų prekyba iki Tarybos sprendimo priėmimo dienos; 2) kituose Tarybos sprendimo papunkčiuose nustatytos kitokios draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais sąlygos, ribojančios prekyba? mažesniais atstumais nuo ugdymo įstaigų, taip galimai diskriminuojant ūkio subjektus, siekiančius gauti licencija? prekiauti alkoholiniais gėrimais Tarybos sprendimo 2.13 papunktyje apibrėžtoje teritorijoje ir suteikiant nepagristą pranašumą ūkio subjektams norintiems verstis prekyba alkoholiu kitose teritorijose.
22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2018 m. spalio 2 d. nutartyje nėra jokių argumentų, pagrindžiančių šiuos teiginius. Iš paminėtos nutarties turinio neaišku, kodėl, individualią administracinę bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos nuomone, Tarybos sprendimo 2.13 papunktyje nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais, kuris yra vienas iš daugelio AKĮ 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų bendro pobūdžio draudimų, yra (gali būti) netaikomas ūkio subjektams, kuriems licencija užsiimti mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba buvo išduota iki Tarybos sprendimo priėmimo dienos. Taip pat pirmosios instancijos teismas neargumentuoja, kodėl jis mano, kad Tarybos sprendimo 2.13 papunktyje nustačius draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais konkrečioje teritorijoje – 500 metrų atstumu nuo Lazdijų mokyklos – darželio „Vyturėlis“, esančio Senamiesčio g. 8, Lazdijų r. sav., teritorijos – yra (gali būti) teikiamos privilegijos arba diskriminuojami ūkio subjektai ar jų grupės veikiančios kitose teritorijose (be kita ko, teritorijose nurodytose kituose Tarybos sprendimo 2 punkto papunkčiuose), ir kaip, teismo nuomone, tarp skirtingose teritorijose veikiančių ūkio subjektų atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumai.
23. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas konstatuoti, kad individualią administracinę bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija 2018 m. spalio 2 d. nutartyje pradėti norminę bylą iš esmės apsiribojo vien bendro pobūdžio teiginiais, nepateikė konkrečios teisinės motyvacijos, sudarančios pagrindą abejoti Tarybos sprendimo 2.13 papunkčio atitikimu Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai. Taigi, nors nagrinėjamu atveju individualią administracinę bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija 2018 m. spalio 2 d. nutartimi pradėdama norminę administracinę bylą priėmė pareiškėjo UAB „Sinetas“ prašymo dalį dėl norminio administracinio akto dalies teisėtumo ištyrimo ir pagal jį suformulavo tyrimo dalyką ir ribas, ji nenurodė konkrečios teisinės motyvacijos, kad yra pagrindas abejoti norminių administracinių aktų ar jų dalies teisėtumu. Tuo, iškeliant norminę administracinę bylą, buvo pažeisti procesinio įstatymo normų reikalavimai, tačiau pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėjusi norminę administracinę bylą, iš esmės, neatsižvelgė į šiuos procesinio įstatymo pažeidimus, jų tinkamai neįvertino.
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje, pradėtoje dėl norminio administracinio akto teistumo tyrimo ryšium su individualia byla, pareiškėju laikomas nutartį pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą priėmęs teismas (teisėjų kolegija) (ABTĮ 46 str. 2 d., 113 str. 3 d.), o atsakovu byloje dalyvauja norminį administracinį aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas.
25. LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, kad: tiriant norminio administracinio akto teisėtumą nėra sprendžiamas pažeistų subjektinių teisių gynimo klausimas, o tik siekiama išsiaiškinti, ar norminis administracinis aktas neprieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui; taigi bylų dėl norminių administracinių aktų nagrinėjimo proceso paskirtis yra ne pažeistų subjektinių teisių apsauga, o abstrakti viešojo administravimo subjektų veiklos, priimant norminius administracinius aktus, teisėtumo kontrolė; dėl šios priežasties administracinių teismų kompetencija, nagrinėjant bylas dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, yra aiškiai apibrėžta įstatyme ir plečiamai neaiškintina (žr., pvz., 2008 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008, 2010 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1285/2010, 2014 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-778/2014).
26. Iš bylos medžiagos matyti, kad norminę administracinę bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija netinkamai nurodė bylos šalis. Bylos duomenys patvirtina, kad, nesant procesinio pagrindo, į bylą pareiškėju įtrauktas – UAB ,,Sinetas“, kuris yra pareiškėju individualioje administracinėje byloje Nr. I-5490-554/2018, jo atstovai dalyvavo 2018 m. lapkričio 20 d. teismo posėdyje (b. l. 109–111). Tuo tarpu individualią administracinę bylą nagrinėjusi ir 2018 m. spalio 2 d. nutartį pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą priėmusi Kauno rūmų teisėjų kolegija (t. y. pareiškėjas) nebuvo įtraukta į bylą, jai (per šios kolegijos pirmininką) nebuvo sudaryta galimybė naudotis procesinėmis teisėmis nagrinėjant norminę bylą.
27. Kartu paminėtina, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos ir skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teisme nagrinėjant norminę administracinę bylą buvo išspręsti ne visi pasiruošimo nagrinėti administracinę bylą klausimai (ABTĮ 67 str., 116 str. 1 d.). Atsakovui prieš posėdį nebuvo išsiųsta individualią administracinę bylą nagrinėjusios pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 2 d. nutartis ir nepareikalauta per nustatytą terminą pateikti atsiliepimą. Kaip matyti iš 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimo turinio, norminę administracinę bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija rėmėsi dar individualioje administracinėje byloje pateiktame (t. y. 2018 m. rugsėjo 7 d.) Tarybos atsiliepime išdėstytais argumentais (b. l. 69–75).
28. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme buvo netinkamai taikomos procesines teisės normos ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas (ABTĮ 146 str. 1 d.). Kadangi individualią administracinę bylą nagrinėjusios pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija 2018 m. spalio 2 d. nutartyje pradėti norminę bylą iš esmės nesuformulavo tyrimo pagrindo ir dalyko, yra pagrindas šią bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 144 str. 1 d. 5 p., 103 str. 1 d. 1 p.). Šios administracinės bylos nutraukimas neatima teisės, pašalinus nutartyje nurodytus trūkumus, vėl pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto dalies teisėtumo.
29. ABTĮ numato, kad proceso šalių išlaidų atlyginimas priklauso nuo individualioje byloje pareikštų skundo reikalavimų patenkinimo, todėl prašymo ištirti norminio administracinio akto dalies teisėtumą nagrinėjimo metu turėtų išlaidų atlyginimo klausimą pareiškėjas UAB ,,Sinetas” turi kelti pagrindinėje byloje (žr., pvz., LVAT 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-523/2012, 2016 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-822/2016).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lazdijų rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.