Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo Asta Adamonytė-Šipkauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei V. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės V. S. (toliau – ir Atsakovė): 1) 92,54 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos; 2) 15 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad Atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) (paskirtis: gyvenamoji (vieno buto pastatai), 58,03 kv. m), todėl Atsakovei kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Teigia, kad Atsakovei buvo siųsti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei įspėjimai dėl skolos, susidariusios nesumokėjus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pažymi, kad Atsakovė už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. yra nesumokėjusi Pareiškėjai 92,54 Eur, kuri apskaičiuota remiantis 2017 m. rugpjūčio 31 d. Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-148 patvirtintais vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, kurie pakeisti ir papildyti 2020 m. spalio 30 d. Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-244 „Dėl Biržų rajono savivaldybės tarybos 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. T-148 „Dėl Biržų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos ir nuostatų patvirtinimo“ pakeitimu (rinkliavai, susidariusiai iki 2022-03-31 apskaičiuoti), ir 2022 m. sausio 31 d. Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-23 patvirtintais vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais bei 2022 m. sausio 31 d. Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-23 patvirtinta Biržų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodika.

Akcentuoja, kad pranešimai bei įspėjimai rinkliavos mokėtojams, taigi ir Atsakovei, siunčiami neregistruotu laišku. Pažymi, kad į siunčiamus mokėjimo pranešimus ir raginimus Atsakovė nesureagavo ir vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nesumokėjo.

Atsakovė atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 92,54 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. priteisimo iš Atsakovės V. S. pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnis).

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareigą mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016). Taip pat LVAT praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014). Tik tokiu atveju, kai vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą (LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).Koncesijos sutartimi Nr. J4-831 sudaryta 2007 m. liepos 9 d., pasirašyta tarp Pareiškėjos ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, Pareiškėjai suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje.

Vietinė rinkliava šiuo atveju apskaičiuojama remiantis Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 27 d. patvirtintais Nuostatais, kurių tam tikros nuostatos vėliau buvo pakeistos ir papildytos 2020 m. spalio 30 d. Rokiškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu - Nuostatų pakeitimu.

Pagal Nuostatų 5.4 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai, tai komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamu turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą.

Nuostatų 6 punktas pakeistas ir Nuostatų pakeitimo 1.1 punkte išdėstytas taip – vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą (susidedanti iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios) nustatoma visiems Savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamo turto objektų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Skaičiuojant vietinės rinkliavos dedamąsias pastovios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos neturi viršyti 50 proc. visų sąnaudų, o kintamos sąnaudos turėtų sudaryti likusius 50 proc. Už mokamą Vietinę rinkliavą Vietinės rinkliavos mokėtojai turi teisę naudotis Savivaldybės organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema Rokiškio rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka: mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo, biologiškai skaidžių atliekų surinkimo ir tvarkymo (arba individualaus kompostavimo priemonėmis), didelių gabaritų atliekų surinkimo apvažiavimo būdu, organizuojamos pakuočių, jų atliekų, stiklo atskiro surinkimo sistemos, tekstilės atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugomis, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių ir kita komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūra.

Už Vietinės rinkliavos dydžių apskaičiavimą atsakingas Administratorius. Apskaičiuodamas Vietinę rinkliavą Administratorius naudojasi Registro duomenų baze ir kita reikalinga informacija. Pagrindinė informacija, susijusi su Vietinės rinkliavos dydžių nustatymu ir taikymu, yra viešai prieinama (Nuostatų 20 punktas). Gyvenamosios, transporto, garažų (fizinių asmenų), religinės, žemės ūkio, specialiosios, sodų paskirčių objektams, kitiems neįvardintiems objektams ir netinkamiems naudoti nekilnojamo turto objektams Mokėjimo pranešimai pateikiami Registro duomenų bazėje esančiu nekilnojamo turto objekto adresu arba kitu žinomu adresu iki kovo 1 dienos (Nuostatų 36 punktas). Vietinė rinkliava, mokėtojų nurodytų Nuostatų 36 punkte mokama kas ketvirtį į Mokėjimo pranešime nurodytą Vietinės rinkliavos surenkamąją sąskaitą iki einamojo ketvirčio paskutinio mėnesio 15d. (Nuostatų 40 punktas).Praėjus nustatytiems Vietinės rinkliavos mokėjimo terminams, Administratorius identifikuoja skolininkus ir pradeda skolų išieškojimo procedūras (Nuostatų 50 punktas). Gavęs raginimą sumokėti Vietinę rinkliavą arba jos dalį, Vietinės rinkliavos mokėtojas privalo nurodyto dydžio sumą sumokėti per 30 kalendorinių dienų nuo priminimo išsiuntimo dienos (Nuostatų 51 punktas). Vietinės rinkliavos nesumokėjus per šių Nuostatų 40 ir 41 punktuose nurodytus terminus ji išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta (Nuostatų 52 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2010 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, todėl aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (administracinėse bylose Nr. A442-2210/2011, Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra nustatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad Atsakovė nuo 2012 m. balandžio 30 d. nuosavybes teise turi nekilnojamąjį turtą Biržų rajono savivaldybėje, adresu (duomenys neskelbtini) (paskirtis: gyvenamoji (vieno buto pastatai), 58,03 kv. m). Todėl pagal Nuostatus Atsakovė laikytina vietinės rinkliavos mokėtoju.

Kaip matyti iš bylos duomenų, už atliekų tvarkymą pareiškėja apskaičiavo 92,54 Eur vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., siuntė vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus, tačiau Atsakovė vietinės rinkliavos nesumokėjo, todėl susidarė 92,54 Eur įsiskolinimas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, taip pat kad Atsakovė būtų atleista nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Pareiškėjos prašymas laikytinas pagrįstu, todėl jis tenkintinas ir Pareiškėjai iš Atsakovės priteistina 92,54 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš Atsakovės 15 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis yra pagrįstas byloje pateiktais dokumentais. Minėtos išlaidos už procesinio dokumento - prašymo parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą administracinėse bylose.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 str. 4 d.).

Teismo įsakymo teisena administraciniame procese ir atsirado būtent dėl galimybės viešojo administravimo subjektams supaprastinta tvarka kreiptis į teismą dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės įstaigų biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinių ar juridinių asmenų. Pažymėtina, kad teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo Pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos (ABTĮ 131-4 str. 4 d.). Liteko duomenimis į teismą nebuvo kreiptasi dėl teismo įsakymo išdavimo Atsakovės atžvilgiu. Įvertinus prašymo parengimo kokybę (nurodomi senos redakcijos Nuostatai), tai, kad ABTĮ numatyta ekonomiškesnė ir operatyvesnė procedūra išieškoti laiku nesumokėtas vietines rinkliavas – teismo įsakymo procedūra, kuria Pareiškėja be pagrindo nepasinaudojo, procesinis prašymas priteisti nurodytas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas. Patirtas bylinėjimosi išlaidas sąlygojo Pareiškėjos pasirinkta sudėtingesnė vietinės rinkliavos išieškojimo procedūra, o ne tai, kad Atsakovė laiku nesumokėjo vietinės rinkliavos. Be to, vertinant prašomų priteisti atstovavimo išlaidų pobūdį, dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas atstovavimo išlaidų priteisimas, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos tik tais atvejais, kai advokato (ar advokatų) dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo tenkinti.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovės V. S., 92,54 Eur (devyniasdešimt du eurus ir 54 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.

Pareiškėjos prašymą dėl 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.