Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2013-05-15 · Civilinė byla Nr. 2-1589-793/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-15
Bylos Nr.
2-1589-793/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-15008-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Petras Mineikis
Ieškovas
I. B.
Atsakovas
S. S.
Civilinė byla Nr. 2-1589-793/2013Proceso Nr. 2-06-3-15008-2011-9Procesinio sprendimo kategorija (S) 14.1.; 14.7.; 116.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 15 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant J. R., dalyvaujant ieškovui I. B. (I. B.), ieškovo atstovei advokatei S. B., atsakovo S. S. atstovams įgaliotam asmeniui I. S. ir advokatei A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo I. B. (I. B.) ieškinį atsakovui S. S. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas I. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo S. S. 9963,00 Lt nuostolių atlyginimo dėl ieškovui priklausančio turto apgadinimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-04-03 atsakovas, būdamas neblaivus, vairavo ieškovui priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, todėl nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusius kitus du automobilius. Teigė, kad eismo įvykį sukėlęs atsakovas visiškai pripažino savo kaltę ir įsipareigojo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius dėl automobilio apgadinimo, bet nuostolių geranoriškai neatlygino. Kreipėsi į ekspertus, kurie atliko automobilio vertinimą. Atsižvelgęs į automobilio vidutinę rinkos vertę iki autoįvykio ir automobilio likutinę vertę po autoįvykio, mano, kad jam dėl automobilio sugadinimo padaryta 9663,00 Lt žala (T I, b. l. 3-4).

Atsiliepimas

A. S. S. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Pripažino, padaręs eismo įvykį ir nurodė, kad eismo įvykio metu dėl automobilio apgadinimo padarytą žalą ieškovui jau atlygino, iš skolintų lėšų pirko detales ieškovo automobiliui ir kartu su O. K., kuriam padėdavo remontuoti automobilius, suremontavo ieškovo automobilį. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas dar kartą atlyginti žalą yra nepagrįstas. Prašė ieškinį, kaip nepagrįstą, atmesti (T I, b. l. 30-31).

Ieškovas ieškinį palaiko.

Ieškovo atstovė ieškinį palaiko.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovai su ieškiniu nesutinka.

Šalies argumentai

Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad automobilis buvo remontuojamas iš jam priklausančių pinigų, kuriuos jis automobilį tvarkiusiam O. K. perduodavo pastarojo garaže. Teigia, kad atsakovas apie pinigų perdavimą nieko nežinojo, nes automobilio tvarkymu nesidomėjo. Prašo ieškinį tenkinti.

Ieškovo atstovė teismo posėdyje patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti ir tiksliai nurodyti automobilio remontui reikalingų detalių, jų kainų. Teigia, kad atsakovas ieškovo automobilio neremontavo, jokių detalių automobilio remontui nepirko. Prašo vadovautis ekspertų, vertinusių ieškovo automobilio likutinę vertę ir atkūrimo kaštus. Pažymi, kad atsakovo į bylą pateikti dokumentai nepagrindžia atsakovo turėtų išlaidų, susijusių su ieškovo automobilio remontu. Prašo ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas įgaliotas asmuo I. S. teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas (jos sūnus) po padaryto eismo įvykio buvo paėmęs 1100,00 Lt ir 700,00 Lt paskolas iš kredito įstaigų, taip pat 4800,00 Lt pasiskolino iš kaimynės. Pažymi, kad už minėtus pasiskolintus pinigus, atsakovas mokėjo už ieškovo automobilio remontą, pirko minėto automobilio remontui reikalingas detales. Nurodo, kad 2012 m. gegužės mėnesį sumokėjo už prisiimtus atsakovo finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Prašo ieškinį atmesti ir atsakovui priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo atstovė advokatė A. M. teismo posėdyje patvirtino atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad atsakovas ieškovui padarytą žalą atlygino, automobilį O. K. pagalba suremontavęs. Teigia, kad pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia atsakovo turėtas išlaidas, susiujusias su ieškovo automobilio remontu. Be to, aplinkybę, jog ieškovo automobilis buvo tinkamai suremontuotas patvirtina praeita automobilio techninė apžiūra ir išduotas atitinkamas liudijimas, leidžiantis automobilį eksploatuoti. Teigia, kad ieškovo galimi nuostoliai teisingai apskaičiavus galėtų sudaryti apie 2240,00 Lt, atskaičiavus pinigų sumą, sumokėtą automobilį remontavusiam meistrui, - 1540,00 Lt. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas turėjo daugiau išlaidų, nei patyrė nuostolių ieškovas, teigia, kad atsakovas ieškovui nėra skolingas už padarytą žalą. Prašo ieškinį atmesti ir atsakovui priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

LR CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendra įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieškovas turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindimą. Ieškovui neįrodžius ieškinio faktinio pagrindimo, ieškinys netenkinamas. LR CPK 185 str. 1 d. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusiškus ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. Kartu teismas saistomas įrodymo leistinumo ir sąsajumo (LR CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (LR CPK 182 str.). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimą formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta.

Rašytine bylos medžiaga ir šalių bei jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2011-04-03, apie 02.30 val., Klaipėdoje, Laukininkų g. 3, atsakovas, būdamas neblaivus, vairavo ieškovui priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusius du automobilius. Eismo įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės, tarp jų ir ieškovui priklausantis automobilis. Eismo įvykis įvyko dėl atsakovo kaltės (T I, b. l. 9). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-22 nutarimu atsakovui paskirta administracinė nuobauda administracinėje byloje Nr. A2.6.-1768-659/2011. Atsakovas 2011-04-08 įsipareigojo atlyginti ieškovui automobilio remonto išlaidas (T I, b. l. 10–11). Ieškovas kreipėsi į UAB „Pajūrio autorika“ dėl apgadintos transporto priemonės įvertinimo. 2011-04-18 atlikus automobilio vertinimą, nustatyta, kad, įvertinus automobilio vertę iki autoįvykio ir jo likutinę vertę, nuostoliai sudaro 9663,00 Lt (T I, b. l. 13-24). Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinio skyriaus 2010-03-04 išduoto neįgaliojo pažymėjimo NP Nr. 0464727 nustatyta, kad atsakovas S. S. yra iš dalies darbingas (55 procentai) (T I, b. l. 32). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2011-12-05 duomenimis nustatyta, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio mėnesio iki 2011 m. lapkričio paskirta išmokėti 3434,00 Lt socialinių išmokų (T I, b. l. 33). Iš UAB „4finance“ 2011-12-07 pranešimo nustatyta, kad minėta bendrovė atsakovui 2011-04-04 suteikė 1100,00 Lt kreditą (T I, b. l. 34). Iš UAB „Nordecum“ 2011-12-07 pažymos nustatyta, kad minėta bendrovė atsakovui 2011-04-07 suteikė 700,00 Lt kreditą (T I, b. l. 35). Iš UAB „Transkona“ 2013-01-23 pranešimo nustatyta, kad ieškovui priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalomąją techninę apžiūrą atliko 2011-05-25 (T I, b. l. 124-125). Iš mokėjimų nurodymų, atliktų atsakovo motinos (įgalioto asmens) I. S. bankui Swebank, AB, matyti, kad atsakovo motina įvykdė atsakovo aukščiau minėtus kreditorinius įsipareigojimus UAB „4finance“ ir UAB „Nordecum“ (T II, b. l. 9-14, 16-23).

LR Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios atsakomybę už padarytą žalą numato, jog asmens, kuris yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, ir, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių naudojimas), atsakomybė yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.270 str.). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str. 1 d.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 str.). Atsakomybei už žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, atsirasti būtina nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: 1) didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiklą; 2) turto sugadinimo ar sunaikinimo faktą ir žalos dydį; 3) priežastinį ryšį tarp didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiklos ir atsiradusios žalos.

Kaip pažymėjo savo 2012-12-27 nutartyje Klaipėdos apygardos teismas, tinkamai nustatytas žalos dydis yra viena iš būtinų sąlygų deliktinei civilinei atsakomybei kilti. Žalą galima atlyginti natūra arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius. Atlyginant žalą bet kuriuo iš pasirinktų būdų turi būti siekiama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Turtinės žalos atlyginimo atveju tai reiškia, kad turi būti atkurta arba ta turto būklė, kuri buvo prieš teisės pažeidimą, arba teisingai kompensuoti padaryti nuostoliai. Žalos atlyginimo natūra įstatyme nurodyti būdai yra: 1) pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą; 2) pataisyti sužalotą daiktą. Gali būti ir kiti panašūs žalos atlyginimo būdai, kurie užtikrintų nukentėjusiojo asmens turtinės padėties atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-08-08 teismų praktikos taikant įstatymus dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu, apibendrinimo apžvalga Nr. A2-13, „Teismų praktika“ Nr. 13, 2000 m.).

Ginčo atveju ieškovas patirtų nuostolių dydį įrodinėja tik UAB „Pajūrio autorika“ 2011-04-18 vertinimo ataskaitoje nurodytu nuostolių dydžiu, gautu įvertinus automobilio vertę iki autoįvykio, ir jo likutinę vertę po autoįvykio.

Atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo atstovės argumentas, kad žalos dydis nagrinėjamoje byloje gali būti nustatytas vien iš UAB „Pajūrio autorika“ 2011-04-18 atliktos vertinimo ataskaitos, pagal kurioje nurodytą automobilio vertę iki autoįvykio ir jo likutinę vertę, nuostoliai dėl automobilio sugadinimo sudaro 9663,00 Lt. Rašytine bylos medžiaga, ieškovo, atsakovo, liudytojo O. K. parodymais nustatyta, kad po UAB „Pajūrio autorika“ 2011-04-18 vertinimo ataskaitos sudarymo pasikeitė faktinės aplinkybės –automobilis buvo suremontuotas ir perduotas ieškovui I. B., automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po atlikto remonto 2011 m. gegužės mėn. buvo atlikta techninė apžiūra.

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju, siekiant teisingai nustatyti atlygintinų nuostolių dydį ieškovui I. B., būtina nustatyti ieškovui priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę po atlikto remonto ir įvertinti kieno lėšomis buvo atliktas automobilio remontas. Siekdamas atskleisti bylos esmę, teismas pasiūlė šalims teikti papildomus įrodymus – t. y. pasiūlė atsakovui S. S. pateikti įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes dėl automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės po remonto pasikeitimo, po automobilio techninės apžiūros, atliktos 2011 m. gegužės mėn. bei pateikti duomenis apie patirtas automobilio remonto išlaidas. Ieškovui teismas siūlė pateikti įrodymus apie minėto automobilio rinkos vertę po remonto ir automobilio techninės apžiūros (CPK 178, 225 str. 1 p.).

Pažymėtina, jog tiek ieškovas, tiek atsakovas teismui pasiūlius teikti įrodymus, nepateikė įrodymų apie automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę po atlikto remonto ir techninės apžiūros, atliktos 2011 m. gegužės mėn. Pažymėtina tai, kad ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu teigė, jog ieškovo patirtą žalą sudaro dėl autoįvykio patirti nuostoliai, bet ne remonto išlaidos, todėl nuostoliai dėl automobilio sugadinimo sudaro 9663,00 Lt, kaip nurodyta UAB „Pajūrio autorika“ 2011-04-18 atliktoje vertinimo ataskaitoje.

Atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo argumentas, jog automobilis buvo suremontuotas jo lėšomis, kurias perduodavo meistrui O. K.. Ieškovas nepateikė teismui nei vieno įrodymo, patvirtinančio pinigų, skirtų automobilio remontui, perdavimo O. K. faktą. Liudytojo O. K. paaiškinimai apie automobilio detalių pirkimą ieškovo lėšomis yra nenuoseklūs, liudytojas patvirtino, jog buvo skolingas ieškovui I. B. apie 1000,00 Lt, todėl šio liudytojo parodymai laikytini nepatikimais. Vertinant aplinkybę dėl automobilio remontui panaudotų lėšų pažymėtina tai, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kiek jam kainavo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontas. Pažymėtina ta aplinkybė, jog ieškovo atstovė teismo posėdžio metu teigė, jog teismas, šiuo konkrečiu atveju, nustatydamas nuostolius privalo vadovautis ne faktinėmis remonto išlaidomis, kurių ieškovas neprašo priteisti, o tuo, kas nustatyta specialistų. Tokia ieškovo pozicija patvirtina, kad ieškovas patirtų nuostolių nesieja su automobilio remonto išlaidomis. Remiantis atsakovo S. S. į bylą pateiktais įrodymais apie gautas paskolas, liudytojos T. R. paaiškinimais apie tai, kad paskolino ieškovui 3000,00 Lt, darytina išvada, jog labiau tikėtina, kad ieškovo automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po autoįvykio su meistro O. K. pagalba buvo suremontuotas atsakovo S. S. lėšomis.

Remiantis byloje esančiais įrodymais, konstatuotina, jog automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po atlikto remonto ir techninės apžiūros buvo techniškai tvarkingas, todėl ieškovo nuostoliais laikytinas skirtumas tarp buvusios automobilio rinkos vertės iki autoįvykio ir automobilio rinkos vertės po remonto. Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų apie automobilio rinkos vertę po remonto, atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovo teigimus, jog dėl autoįvykio automobilio rinkos vertė iš esmės sumažėja 25 procentais, laikytina, jog ieškovo automobilio rinkos vertė po remonto sumažėjo 25 procentais, skaičiuojant nuo 13777,00 Lt ir sudarė 10332,75 Lt. Todėl ieškovo patirti nuostoliai dėl to, kad dėl autoįvykio sumažėjo automobilio rinkos vertė, sudaro 3444,25 Lt (13777,00 Lt - 10332,75 Lt = 3444,25 Lt).

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog ieškovas neįrodė, kad dėl atsakovo kaltės įvykusio autoįvykio jo patirti nuostoliai sudaro 9963,00 Lt.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas pagrįstas iš dalies, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies. Ieškovui iš atsakovo priteistina 3444,25 Lt nuostolių atlyginimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus iš dalies patenkinta 25,00 procentai ieškinio reikalavimų, atmesta 75,00 procentai reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovui priteistina 25,00 procentai jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai iš ieškovo atsakovui priteistina 75,00 procentai jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Nustatyta, kad ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį sumokėjo 299,00 Lt žyminį mokestį (T I, b. l. 5) bei patyrė 2420,00 Lt išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti (b. l. 7-8, 99-100). Viso ieškovas patyrė 2719,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Esant nustatytoms aplinkybėms, iš atsakovo ieškovui priteistina 679,25 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Nustatyta, kad atsakovas, teikdamas teismui apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-17 sprendimo sumokėjo 100,00 Lt žyminį mokestį (T I, b. l. 84), nuo likusios žyminio mokesčio dalies (199,00 Lt) atsakovas 2012-07-10 nutartimi buvo atleistas (T I, b. l. 94). Taip pat atsakovas patyrė 20,00 Lt išlaidų, susijusių banko sąskaitos išrašo spausdinimu (T II, b. l. 3). Viso atsakovas patyrė 120,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Esant nustatytoms aplinkybėms, iš ieškovo atsakovui priteistina 90,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuo 199,00 Lt dydžio žyminio mokesčio dalies, paduodant apeliacinį skundą, 2012-07-10 nutartimi buvo atleistas, iš ieškovo valstybei priteistinos minėto dydžio žyminio mokesčio dalis.

Atsakovo įgaliotas asmuo I. S. 2013-04-30 pateikė teismui prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, iš kurio turinio ir pridėtų įrodymų matyti, kad atsakovas advokatei A. M. 2013-01-10 sumokėjo 400,00 Lt už atstovavimą ir patarimą, bei 2013-04-24 – 250,00 Lt už atstovavimą. LR CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad „šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos“ (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Teismo posėdis pradedamas, posėdžio pirmininkui paskelbus, kuri byla nagrinėjama. Pradėjus teismo posėdį pirmiausia atliekami procesiniai veiksmai, skirti pasirengimui nagrinėti bylą iš esmės. Bylos nagrinėjimas iš esmės – tai antroji teismo posėdžio dalis, kuri prasideda po pasirengimo bylos nagrinėjimui ir tęsiasi iki baigiamųjų kalbų. Jos metu byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę pateikti prašymus ir juos pagrindžiančius įrodymus. Teismui išsprendus pateiktus prašymus, posėdžio pirmininkas paskelbia bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigą ir teismas pradeda klausytis baigiamųjų kalbų. Taigi pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepateikus prašymo priteisti išlaidas už advokato pagalbą ir išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų iki baigiamųjų kalbų, šios išlaidos negali būti priteisiamos. Nustatyta, kad prašymą priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovas pateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, bet įrodymus, pagrindžiančius patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikė jau po to, kai teismas bylą iš esmės išnagrinėjo ir išėjo į sprendimų priėmimo kambarį priimti atitinkamą procesinį sprendimą, kurio paskelbimą atidėjo iki 2013-05-15. Esant nustatytoms ir įvertintoms aplinkybėms, atsakovui jo įgalioto asmens 2013-04-30 teismui pateiktos atsakovo patirtos 650,00 Lt išlaidos neatlygintinos.

Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos priteistos tiek iš atsakovo ieškovui, tiek iš ieškovo atsakovui, taikant bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymo būdą, iš atsakovo ieškovui priteistina 589,25 Lt bylinėjimosi išlaidų (679,25 Lt - 90,00 Lt = 589,25 Lt).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 262 str. 2 d., 286 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 3444,25 Lt. (tris tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt keturis litus 25 ct) nuostolių atlyginimo bei 589,25 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui I. B. (I. B.), a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo I. B. (I. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) 199,00 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Petras Mineikis