Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-02-26 · Civilinė byla Nr. 2S-200-656/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-02-26Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-01-20Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-26
Bylos Nr.
2S-200-656/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20202-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Kategorijos
  • 119.12pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-200-656/2014Teisminio proceso Nr.2-68-3-20202-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 119.12; 122.2; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Arctos“, trečiasis asmuo E. D., dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.

Teismas nurodė, kad ieškovas prašė nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, tačiau iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį teismas sprendė, kad atsakovas pageidavo žodinio proceso. Nors trečiajam asmeniui išsiųsti procesiniai dokumentai įteikti jo darbovietei, tačiau nėra duomenų, kad šis asmuo procesinius dokumentus gavo ir turėjo galimybė pasisakyti dėl rašytinio šios bylos nagrinėjimo. Todėl rašytinis bylos nagrinėjimas nebuvo įmanomas (CPK 235 str. 6 d.), 2013-09-18 nutartimi buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis. 2013-09-18 nutarties kopija ir teismo šaukimai įteikti abiem šalims. Į 2013-10-16 parengiamąjį teismo posėdį neatvyko nė vienas dalyvaujantis byloje asmuo ar jo atstovas.

Šalies argumentai

Ieškovas atsiuntė 2013-10-08 prašymą nagrinėti bylą teismo posėdyje nedalyvaujant jo ieškovui, atsakovas atsiuntė 2013-10-16 prašymą atidėti teismo posėdį. Trečiajam asmeniui procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas išsiųsti paskutiniu teismui žinomu adresu ir pagal CPK 121 str. 2 d. nuostatas laikomi tinkamai įteiktais. Trečiasis asmuo jokių prašymų neatsiuntė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, nei viena šalis nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių jos atstovai neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį. Atsakovo prašyme nurodyta atsakovo atstovo neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežastis nėra svarbi (žr. CPK 246 str. 2 d.). Juridinio asmens vadovui negalint atvykti į teismo posėdį, jis turi galimybę įgalioti kitą CPK 56 str. 2 d. nuostatas atitinkantį asmenį atstovauti juridiniam asmeniui teisme.

Pasirengti šios bylos nagrinėjimui teismo posėdyje neįmanoma, nesant šalių atstovams (būtina išsiaiškinti atsakovo ir jo nurodyto civilinės atsakomybės draudiko teisinius santykius, ištirti draudimo sutartį, išspręsti klausimą dėl šio draudiko įtraukimo į bylą). Ieškovo ir atsakovo pozicijų prieštaravimams pašalinti vien ieškovo pateikto jo paties interneto svetainėje patalpinto perspėjimo „Dėl užsienietiško draudimo Lietuvoje“ nepakanka. Esant aprašytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyko abiejų šalių atstovai. Pagal CPK 230 str. 3 d. nuostatas, kai į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyksta abi šalys, kurioms tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismas gali paliki ieškinį nenagrinėtą. Abiejų šalių (atstovų) neatvykimas į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių yra pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtą (CPK 230 str. 3 d., 296 str. 1 d. 12 p.). Ši nutartis neužkerta ieškovui galimybės iš naujo kreiptis į teismą, kai jo atstovai turės laiko atvykti į parengiamąjį teismo posėdį. Kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas, abiem šalims neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, žyminis mokestis negrąžinamas (žr. CPK 87 str.1 d. 5 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį ir teismo posėdžio atidėjimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:

Ieškovo elgesys negali būti vertinamas kaip pasyvus ir vilkinantis. Ieškovas ieškinyje suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą. Jo dalyvavimas nebuvo pripažintas būtinu. Ieškovas teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Todėl teismo nutartis palikti ieškinį nenagrinėtą, nepagrįstai sukėlė pasekmes ieškovui.Atsakovo elgesys buvo pasyvus. Atsakovas teismui pateikė tik abstraktų atsiliepimą, kuris nepagrįstas nei teisės aktų nuostatomis, nei įrodymais.Teismo minimas CPK 296 str. 1 d. 6 p. nustato, kad teismas gali ieškinį palikti nenagrinėtą, jeigu abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą jų nesant, neatvyko į posėdį be svarbių priežasčių. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo bei pagrįstumo.

Ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindai išvardinti CPK 296 straipsnio 1 dalyje. Nors sąrašas yra nebaigtinis, vienu iš pagrindų įvardijama situacija, kai abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą jų nesant, neatvyko be svarbių priežasčių (CPK 296 str. 1 d. 6 p.). Analogiška, tik detalesnė, teismo pareiga įtvirtinta ir šalių neatvykimo į teismo posėdį pasekmes reglamentuojančio CPK 246 str. 4 d. Tuo tarpu CPK 230 str. 3 d. norma numato, kad tuo atveju, kai į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyksta abi šalys, kurioms tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismas gali palikti ieškinį nenagrinėtą. Pagal aptartą formuluotę ieškinio palikimas nenagrinėto įvardindamas ne kaip teismo pareiga, bet kaip teisė, be to, tiesiogiai neįvardijama, jog imperatyvia kliūtimi palikti ieškinį nenagrinėtą laikytinas prašymo nagrinėti bylą šaliai nedalyvaujant pateikimas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtą neatsižvelgdamas į tai, jog buvo gautas ieškovo prašymas bylą nagrinėti ieškovo atstovui parengiamajame posėdyje nedalyvaujant.

Pagrindinis civilinio proceso tikslas – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.). Akivaizdu, kad ieškinio palikimas nenagrinėto paprastai prie šio tikslo neprisideda, nes toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui iš naujo inicijuoti civilinę bylą (CPK 287 str. 2 d.). Teismo nuomone, ieškinio palikimo nenagrinėto institutas analogiškose kaip ir aptariamas atvejis situacijoje turėtų būti taikomas tuomet, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, siekia vilkinti bylą ar pan. Ieškovo elgesys nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas kaip pasyvus, kadangi ieškovas informavo teismą, jog jo atstovas į parengiamąjį posėdį neatvyks, išreiškė valią, jog posėdis vyktų ieškovo atstovui nedalyvaujant, pasisakė dėl savo pareikšto reikalavimo. Pastebėtina ir tai, kad ieškovo atstovo dalyvavimas parengiamajame teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, visos bylos aplinkybės yra paremtos rašytiniais įrodymais. Svarbių neatvykimo priežasčių buvimas yra aktualus sprendžiant klausimą dėl posėdžio atidėjimo, bet negali turėti įtakos prašymo nagrinėti klausimą proceso dalyviui nesant pagrįstumui. Esant pateiktam tokiam prašymui, nesant ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo pasinaudojimas CPK 230 str. 3 d. teise palikti ieškinį nenagrinėtą neatitiko atitinkamos normos įtvirtinimo teisės sistemoje tikslų, teismo paskirta procesinė sankcija nulėmė ieškovo teisės pasirinkti savo teisių teisminės gynybos formą ir priemones paneigimą.

Dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindas ginčijamą nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 str. 1 d. 3 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjas Andrius Ignotas