- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-17
- Bylos Nr.
- 2-479-196/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00395-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- BBK AGRO
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „NEO GROUP“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo BBK AGRO s.r.o. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo BBK AGRO s.r.o. prašymas dėl Europos vykdomojo rašto panaikinimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3294-881/2015, pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „NEO GROUP“ ieškinį atsakovui BBK AGRO s.r.o. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo BBK AGRO s. r. o. 239 588,10 Eur (827 249,79 Lt) skolos, 7 404,26 Eur (25 565,42 Lt) delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad remdamasis tarp šalių sudarytomis pirkimo-pardavimo sutartimis suteikė atsakovui polietilenteraftalato produkcijos, už kurią atsakovas atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolingas ieškovui 239 588,10 Eur (827 249,79 Lt).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu už akių priteisė ieškovui UAB „NEO GROUP“ iš atsakovo BBK AGRO s. r. o. 239 588,10 Eur skolos, 7 404,26 Eur palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą 246 992,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. vasario 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 021,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Teismo sprendimas įsiteisėjo 2015 m. kovo 13 d. ir ieškovas 2015 m. balandžio 1 d. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti jam Europos vykdomąjį raštą, kuris ieškovui ir buvo išduotas.
Atsakovas (skolininkas) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas panaikinti išduotą Europos vykdomąjį raštą. Nurodė, kad proceso veiksmai kilmės valstybėje narėje (Lietuvoje) neatitiko procedūrinių reikalavimų, išdėstytų 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 805/2004, sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, 13-17 straipsniuose, kadangi atsakovui nebuvo pateiktas šaukimas į teismo posėdį, taip pat nepateiktas priimtas teismo sprendimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi skolininko BBK AGRO s. r. o. prašymo dėl Europos vykdomojo rašto panaikinimo netenkino.
Nurodė, kad ieškinio su priedais kopija ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovui buvo įteikti 2014 m. gruodžio 10 d., Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse nustatyta tvarka (toliau – Reglamentas). Atsakovui buvo išaiškinta pareiga paskirti Lietuvos Respublikoje gyvenantį įgaliotą asmenį, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai, šios pareigos neįvykdymo pasekmės, t. y. kad visi procesiniai dokumentai, skirti užsienyje esančiai šaliai, liks byloje ir bus laikomi jai įteikti, taip pat išaiškintos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės. Kadangi atsakovas savo atstovo nepaskyrė, visi siunčiami dokumentai buvo paliekami byloje ir teismas laikė, jog įteikti atsakovui tinkamai. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, jo reikalavimą teismas laikė neginčytinu pagal Reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punktą. Atsižvelgdamas į tai, kad procesiniai dokumentai (ieškinys bei pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) skolininkui buvo įteikti tinkamai, skolininkui buvo suteikta Reglamento 16 straipsnyje nurodyta informacija, taip pat tinkama informacija apie ieškiniui užginčyti reikiamus procedūrinius veiksmus (atsiliepimo į ieškinį pateikimas per teismo nustatytą terminą) bei jų neatlikimo pasekmės (sprendimo už akių priėmimas) (Reglamento 17 straipsnis), teismas konstatavo, kad išduodant Europos vykdomąjį raštą Reglamente nustatyti reikalavimai nebuvo pažeisti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas (apeliantas) pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo arba panaikinti Europos vykdomąjį raštą.
Nurodė, kad atsakovas 2014 m. gruodžio 10 d. gavo ieškinį, tačiau nesutinka, jog atsakovui buvo tinkamai išaiškinta pareiga paskirti savo atstovą Lietuvoje. Pažymėjo, kad atsakovui sunku rasti advokatą, kuris galėtų jį atstovauti tiek dėl paties ginčo sudėtingumo, tiek asmenį, kuris galėtų tinkamai atstovauti atsakovą Lietuvoje. Atsakovas pažymėjo, kad ieškinys jam buvo įteiktas 2014 m. gruodžio 10 d., o sprendimas už akių priimtas 2015 m. vasario 9 d. Apelianto nuomone, tai pernelyg trumpas terminas susirasti atstovą byloje bei atlikti kitus būtinus procesinius veiksmus. Atsakovas nurodė, kad jam nebuvo atsiųstas teismo priimtas sprendimas už akių ir nebuvo išaiškinta jo apskundimo tvarka.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarties kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad teismas įvykdė visus Reglamento 13-17 straipsniuose numatytus reikalavimus, kadangi ieškinys su pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo buvo išsiųsti ir tinkamai įteikti atsakovui (2014 m. gruodžio 10 d.). Atsakovui buvo išaiškinta visa informacija apie ieškiniui užginčyti reikiamus procedūrinius veiksmus bei jų neatlikimo pasekmes. Todėl teismui tinkamai informavus atsakovą apie bylą, o atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovo reikalavimas jau laikomas neginčytinu pagal Reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punktą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta panaikinti Europos vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Europos vykdomojo rašto pripažinimo tvarka reglamentuota 2004 m. balandžio 21 d. priimtame Europos Parlamento ir Tarybos reglamente, sukuriančiame neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (EB) Nr. 805/2004 (toliau – Reglamentas Nr. 805/2004). Pagrindinis šio ES teisės akto tikslas buvo sukurti Europos vykdomąjį raštą neginčytiniems reikalavimams, kad, nustačius minimalius reikalavimus, teismo sprendimai, susitarimai ir autentiški dokumentai galėtų laisvai judėti visose valstybėse narėse, iki pripažinimo ir sprendimo vykdymo neatliekant tarpinių procedūrų valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas sprendimas (Reglamentas Nr. 805/2004 1 straipsnis). Taigi šiuo reglamentavimu siekiama panaikinti exequatur procedūrą Europos Sąjungos valstybėms narėms tarpusavyje vykdant teismų sprendimus (Reglamentas Nr. 805/2004 5 straipsnis). Valstybių narių abipusis pasitikėjimas vykdant teisingumą valstybėse narėse patvirtina vienos valstybės narės teismo įvertinimą, kad visos sąlygos Europos vykdomajam raštui pripažinti yra įvykdytos ir visose kitose valstybėse narėse suteikia galimybę vykdyti teismo sprendimą, neatliekant teisinės minimalių procedūrinių reikalavimų tinkamo taikymo peržiūros valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas teismo sprendimas (Preambulės 18 punktas).
Pagal Reglamento Nr. 805/2004 3 straipsnio 1 dalies a, b, c ir d punktus reikalavimas laikomas neginčytinu, jeigu: a) skolininkas, pripažinimu ar susitarimu, kurį patvirtino teismas arba kuris buvo sudarytas prieš teismą procesinių veiksmų metu, aiškiai sutiko su juo; arba b) teisminio bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į atitinkamus procedūrinius reikalavimus pagal kilmės valstybės narės teisės aktus, skolininkas niekada jam neprieštaravo; arba c) skolininkas nedalyvavo ar jam nebuvo atstovaujama teismo posėdyje, susijusiame su šiuo reikalavimu po to, kai teismo proceso metu iš pradžių prieštaravo reikalavimui, su sąlyga, kad toks elgesys prilygsta tyliam sutikimui su reikalavimu ar faktu, kreditoriaus pareikštu pagal kilmės valstybės narės teisės aktus; arba d) skolininkas aiškiai sutiko su juo autentiškame dokumente. Taigi, Reglamentas Nr. 805/2004 taikomas tik neginčytinų reikalavimų atžvilgiu, t. y. kai skolininkas su reikalavimu aiškiai sutiko ar niekada jam neprieštaravo (Reglamento Nr. 805/2004 3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje atsakovas neginčijo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. priimto sprendimo už akių, todėl ieškovui kreipusis dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo, teismas pagrįstai nustatė, jog pateiktas prašymas atitinka Reglamento Nr. 805/2004 reikalavimus, nurodytus Europos vykdomajam raštui išduoti.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atliko visas reikiamas procedūras, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog Europos vykdomasis raštas buvo išduotas nesilaikant procedūrinių reikalavimų. Pažymėtina, kad ir pats atsakovas byloje neginčija fakto, kad ieškinys ir teismo procesiniai dokumentai, laikantis Reglamento reikalavimų, jam buvo įteikti jo buveinės vietoje 2010 m. gruodžio 10 d. (b. l. 159-160). Kartu su įteiktais procesiniais dokumentais, atsakovui buvo išaiškinta ir jo pareiga paskirti Lietuvos Respublikoje gyvenantį įgaliotą asmenį, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai, taip pat šios pareigos neįvykdymo pasekmės, o būtent, jog visi procesiniai dokumentai, skirti užsienyje esančiai šaliai, liks byloje ir bus laikomi jai įteikti, taip pat išaiškintos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės, t. y. kad atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovo prašymu gali būti priimtas sprendimas už akių. Nors apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad du mėnesiai (nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. vasario 9 d.) jam buvo per trumpas laikotarpis pasirūpinti tinkamu atstovu byloje, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais ir juos atmeta. Tai paneigia ir byloje esantys įrodymai, nes atsakovas 2015 m. sausio 19 d. buvo sudaręs atstovavimo sutartį su Irmanto Norkaus ir partnerių advokatų kontora „Raidla Lejins & Norcous“ (b. l. 156-157), tačiau 2015 m. vasario 5 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas pranešimas, kad kontora, nenurodžiusi jokių priežasčių, nebeatstovaus atsakovo šioje byloje (b. l. 162). Šie įrodymai patvirtina, kad atsakovas turėjo pakankamai laiko pasirūpinti savo atstovu šioje byloje, tačiau to nepadarė. Be to, atsakovas matydamas, jog jam trūksta laiko susirasti tinkamą atstovą, galėjo pateikti teismui prašymą pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti ir / ar tinkamam atstovui susirasti, tačiau to nepadarė. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas neišsiuntė atsakovui priimto sprendimo už akių ir nenurodė jo apskundimo tvarkos, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas padarė procedūrinius pažeidimus, kadangi remiantis CPK 805 straipsnio 2 dalimi, atsakovui buvo išaiškinta, jog nepaskyrus atstovo Lietuvoje, visi procesiniai dokumentai, skirti užsienio šaliai, lieka byloje ir laikoma, jog laikomi teiktais. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pats atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas, nepasirūpino atstovo paskyrimu, todėl jo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, pranešdamas jam apie bylos iškėlimą, priimdamas sprendimą už akių ir išduodamas Europos vykdomąjį raštą, nesilaikė procedūrinių reikalavimų, yra atmestini.
Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335 - 339 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.