Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-476-476/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui M. S. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovo M. S. priteisti: 1) 119,61 Eur skolą už suteiktą pakrovimo, iškrovimo ir transportavimo paslaugą; 2) 1810,13 Eur skolą už transporto priemonės saugojimą; 3) 482,44 Eur vėlavimo palūkanas; 4) 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad Kauno rajono policijos komisariatas ir UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko 2007 m. kovo 30 d. sudarė Motorinių transporto priemonių transportavimo iš įvykio vietų ir pristatytų motorinių transporto priemonių saugojimo sutartį, kuria UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo (transporto priemonių iškėlimas, užkėlimas, transportavimas, nukėlimas), jų saugojimo tam pritaikytose transporto priemonių saugojimo aikštelėse Kauno mieste bei rajone ir grąžinimo paslaugas.

Ieškovė nurodė, kad 2007 m. balandžio 26 d. buvo surašytas transporto priemonės (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo aktas ir automobilis buvo perduotas nuvežti jį į UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko saugojimo aikštelę. Nurodytu automobiliu buvo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai – buvo sukeltas eismo įvykis, pažeidimą padarė transporto priemonės vairuotojas M. S., kuriam už tai 2007 m. gegužės 17 d. buvo paskirta bauda. Apie automobilio transportavimą iš įvykio vietos į automobilių saugojimo aikštelę buvo informuotas transporto priemonės vairuotojas M. S..

Ieškovė pažymėjo, kad UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko suteikė transporto priemonės transportavimo ir saugojimo paslaugas, kurios nėra apmokėtos. Į šią skolą bei su ja susijusias papildomas teises pagal UAB „Legal Balance“ ir UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko Reikalavimo teisių perleidimo sutartį 2017 m. sausio 17 d. perėmė UAB „Legal Balance“, kuri prašo teismo priteisti iš atsakovo visą skolos sumą (1929,74 Eur), kurią sudaro transporto priemonės pakrovimo, iškrovimo ir transportavimo paslauga (119,61 Eur) bei saugojimo paslauga (1810,13 Eur).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. sausio 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovės argumentai yra nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais: byloje nėra duomenų, kad atsakovas M. S. būtų padaręs administracinį nusižengimą ir 2007 m. balandžio 26 d. vairavęs transporto priemonę; kad atsakovas būtų buvęs informuotas apie transporto priemonės priverstinį nutempimą į saugojimo aikštelę; kad vilkiko (kuriuo transportuojami automobiliai) vairuotojas būtų paėmęs transporto priemonę transportavimui; nėra duomenų apie tai, kad 2007 m. balandžio 26 d. priverstinai nuvežus automobilį į saugojimo aikštelę, būtų imtasi veiksmų nustatyti sulaikyto automobilio savininką ar teisėtą valdytoją bei informuoti juos apie sulaikytą automobilį. Teismas pabrėžė, kad Motorinių transporto priemonių pridavimo – priėmimo akte nėra pasirašęs nei policijos pareigūnas, nei transportavimą vykdęs asmuo (kuris nėra pasirašęs ir transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte), o akto grafoje „transporto priemonės savininkas“ padėto parašo identifikuoti nėra galimybės. Teismas nurodė, kad iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad niekas neieškojo nei automobilio savininko, nei automobilio naudotojo, o įrodymų apie tai, kad 2007 m. balandžio 26 d. transportavus automobilį, atsakovas būtų apie tai informuotas, ieškovė į bylą nepateikė. Teismas darė išvadą, kad atsakovas M. S. apie transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą nebuvo informuotas. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, dėl kokių priežasčių nuo 2007 m. balandžio 26 d. iki 2009 m. sausio 14 d. nebuvo atliekami jokie aktyvūs veiksmai, kodėl šiuo automobiliu niekas nesidomėjo, t. y. duomenų apie automobilio savininką pradėta ieškoti tik po daugiau kaip pusantrų metų. Teismas darė išvadą, kad atsakovas apie transporto priemonės atlygintiną saugojimą nuo 2007 m. balandžio 26 d. iki 2009 m. sausio 14 d. informuotas nebuvo, todėl negalėjo imtis aktyvių veiksmų susigrąžinti transporto priemonę, todėl sprendė, kad ieškovė neįrodė savo ieškinio dėl skolos priteisimo pagrįstumo ir teisėtumo.

III. Apeliacinio skundo esmė

Skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovė (apeliantė) UAB „Legal Balance“ prašo: 1) priimti papildomus įrodymus; 2) iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato išreikalauti išrašą iš Administracinių nusižengimų registro apie atsakovo M. S. 2007 m. balandžio 26 d. registruotą administracinės teisės nusižengimą, vairuojant transporto priemonę; 3) pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti; 4) jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog ieškinys gali būti tenkintas tik iš dalies, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį iš dalies, atsižvelgiant į atsakovo ir ieškovės veiksmų (neveikimo) įtaką saugojimo išlaidų sumai bei trukmei; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. Ieškovė 2017 m. birželio 7 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su ieškiniu dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų – M. S. ir P. S.. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms (kad tarp P. S. ir M. S. buvo sudaryta panaudos sutartis) 2017 m. rugsėjo 27 d. teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl ieškinio dalies atsisakymo buvusio atsakovo P. S. atžvilgiu, taip pat buvo pateiktas patikslintas ieškinys. Teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartimi ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo tenkino bei 2017 m. spalio 13 d. nutartimi patikslint ieškinį išsiuntė pagal teismingumą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, jog atsakovui be pateisinamos priežasties nepateikus atsiliepimo į patikslintą ieškinį, prašo byloje priimti sprendimą už akių. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tik viešo paskelbimo būdu, atsakovas atsiliepimo nepateikė, į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nepasisakė, kodėl šiuo atveju buvo priimtas sprendimas, o ne sprendimas už akių, kai ieškinyje buvo išreikštas aiškus ieškovės prašymas, egzistuojant atitinkamoms sąlygoms, priimti sprendimą už akių.

6.2. Teismas neturėjo teisės spręsti pirminio ieškinio klausimo, kadangi tokiu būdu jis nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens P. S. materialiųjų teisių bei pareigų, o tai yra absoliutus pirmos instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

6.3. Ieškovė savo reikalavimą grindžia dviem pagrindiniais kartu su ieškiniu teismui pateiktais įrodymais: 2007 m. balandžio 26 d. Transporto priemonės pridavimo – priėmimo akto Nr. 07-013 ir 2007 m. balandžio 26 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto Nr. E650401 kopijomis. Ieškovės nuomone, teismas netinkamai vertino šiuos įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad viena iš Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto kopijų buvo būtent pas pradinį kreditorių, kuris su Kauno rajono policijos komisariatu buvo sudaręs Motorinių transporto priemonių transportavimo iš įvykio vietos ir pristatytų motorinių transporto priemonių saugojimo sutartį; kad priverstinio nuvežimo aktas buvo išduotas valstybės tarnautojo E. N.; teismas nepagrįstai nelaikė šio akto įrodymu, kuris patvirtina padarytą administracinės teisės nusižengimą ir teisėtą transporto priemonės nutransportavimą. Teismas analizavo tik kiekvieną pateiktą įrodymą atskirai ir neanalizavo jų viseto kartu su šioje civilinėje byloje egzistuojančiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

6.4. Visi įrodymai, susiję su atsakovo informavimu, turėjo būti užfiksuoti Kauno rajono policijos komisariate, tačiau jie yra sunaikinti kartu su administracinio teisės nusižengimo byla. Atsakovo informavimą patvirtina: 1) atsakovas buvo sustabdytas Kauno rajono policijos komisariato pareigūnų, kada vairavo transporto priemonę neblaivus ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, jis buvo eismo įvykio vietoje transporto priemonės pakrovimo ir išvežimo metu, todėl jam buvo žinomas automobilio perdavimo saugojimui faktas; 2) atsakovas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus 2007 m. gegužės 17 d. buvo nubaustas bauda, jam netaikytas transporto priemonės konfiskavimas, todėl atsakovas negalėjo nesuprasti turintis teisę transporto priemonę atsiimti; 3) atsakovas neginčijo aplinkybės, jog jis dėl transporto priemonės į policiją niekada nesikreipė, jam priklausančia transporto priemone niekada nesidomėjo. Atsakovas privalėjo pasidomėti transporto priemonės likimu, turėjo visas sąlygas išsiaiškinti transporto priemonės buvimo vietą, tačiau šia aplinkybe nepasinaudojo, elgėsi pasyviai ir neapdairiai, o tai turėjo neigiamos įtakos transporto priemonės saugojimo trukmei bei saugojimo išlaidų dydžiui, tačiau teismas sprendime analizavo tik ieškovės ir pradinio kreditoriaus veiksmus (neveikimą) ir visiškai neanalizavo atsakovo veiksmų įtakos transporto priemonės transportavimui, saugojimui bei jo trukmei.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

Prieš vertinant skundo argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia ieškovės (apeliantės) kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priėmimo klausimą. Ieškovė (apeliantė) prie apeliacinio skundo pridėjo naujus įrodymus (2009 m. vasario 23 d. Raginimą dėl įsiskolinimo apmokėjimo, įrodymus dėl dokumentų siuntimo). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra kliūčių ieškovės (apeliantės) įrodymams priimti ir įvertinti kartu su kita bylos medžiaga.

Apeliantės (ieškovės) UAB „Legal Balance“ apeliacinis skundas atmestinas

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinys ir patikslintas ieškinys buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, ieškovė (apeliantė) UAB „Legal Balance“ pareiškė ieškinį atsakovui M. S., prašė priteisti iš atsakovo 1929,74 Eur skolą, kurią sudaro transporto priemonės pakrovimo, iškrovimo ir transportavimo paslauga (119,6 Eur) bei saugojimo paslauga (1810,13 Eur), taip pat palūkanas, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė (apeliantė) teismui pateikė šiuos savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus: 1) 2007 m. balandžio 26 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą Nr. E650401, iš kurio matyti, kad automobilis Mazda 626 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini); apžiūrint transporto priemonę dalyvavo G. V., kuris akte pasirašė; akto dalis apie tai, kas priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą gavo, kam buvo išaiškinta transporto priemonės priverstinio nuvežimo apskundimo tvarka, neužpildyta; 2) 2007 m. balandžio 26 d. Transporto priemonės pridavimo – priėmimo aktą, kuriame nurodyta transporto priemonė (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „transporto priemonės savininkas“ esančio parašo identifikuoti nėra galimybės, t. y. iš pateikto akto neįmanoma nustatyti, kas pasirašė, kad su aktu sutinka, kas yra įspėtas, kad už transporto priemonės transportavimą reikės mokėti mokestį pagal nustatytą ir patvirtintą kainininką, grafos apie tai, kas minėtą transporto priemonę priėmė ir pridavė – neužpildytos.

Teismui taip pat buvo pateikta ir 2007 m. kovo 30 d. Motorinių transporto priemonių transportavimo iš įvykio vietos ir pristatytų transporto priemonių saugojimo sutartis Nr. 65-IL-340, sudaryta tarp UAB ,,Šančių autoservisas“ ir Ko ir Kauno rajono policijos komisariato, pagal kurią UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas. Sutarties 1.1. punktas numatė, kad šia sutartimi Autoservisas įsipareigoja transportuoti motorines transporto priemones iš įvykių vietų ir saugoti jas transporto saugojimo aikštelėse, o Policija įsipareigoja pranešti Autoservisui apie sulaikomas motorines transporto priemones. Sutarties 1.2. punktas numatė, kad už Autoserviso suteiktas paslaugas sumoka motorinių transporto priemonių savininkai arba teisėti turto valdytojai, jas atsiimdami pagal šioje sutartyje nustatytą tarką ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Sutarties 2.5. punkte buvo numatyta, kad prieš išvežant Policijos sulaikytas motorines transporto priemones, Autoservisas įsipareigoja užpildyti Motorinių transporto priemonių pridavimo – priėmimo aktą, kuriame turi būti surašyti transportuojamose motorinėse transporto priemonėse gamintojų (gamyklų) sukomplektuoti technikos paskirties įrengimai ir agregatai bei įmontuota garso ir vaizdo aparatūra. Motorinių transporto priemonių pridavimo – priėmimo aktą turi pasirašyti transportavimą vykdantis asmuo ir Policija. Jeigu įvykio vietoje yra nustatyti motorinių transporto priemonių savininkai arba teisėti turto valdytojai, jie taip pat turi pasirašyti Motorinių transporto priemonių pridavimo – priėmimo akte. Sutarties 2.6. punkte buvo numatyta, kad Autoservisas įsipareigoja motorinės transporto priemonės savininkui arba teisėtam valdytojui pateikus nustatytos formos dokumentą, gautą Kauno rajono policijos komisariate, grąžinti motorinę transporto priemonę jos savininkui. Sutarties 4.2. punktas numatė, kad Policija įsipareigoja prieš išvežant motorines transporto priemones, pasirašyti Motorinių transporto priemonių pridavimo – priėmimo akte, taip patvirtinti akte išdėstytus duomenis. Pagal sutarties 4.3. punktą – Policija įsipareigoja nustatyti sulaikomų ir transportavimui rengiamų motorinių transporto priemonių savininkus arba teisėtus turto valdytojus. Dėl objektyvių priežasčių nenustačius motorinių transporto priemonių savininkus arba teisėtus turto valdytojus, apie tai pranešti Autoservisui.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

Ieškovės (apeliantės) nurodymu vairuojant minėtą transporto priemonę, įvyko eismo įvykis, kurio kaltininkas – atsakovas M. S., 2007 m. balandžio 26 d. buvo surašytas Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, kuriuo buvo priimtas sprendimas priverstinai nuvežti transporto priemonę.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės (apeliantės) teismui pateiktą 2007 m. kovo 30 d. Motorinių transporto priemonių transportavimo iš įvykio vietos ir pristatytų transporto priemonių saugojimo sutartį Nr. 65-IL-340 bei jos sąlygas, tai pat ieškovės (apeliantės) teismui pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais ieškovė (apeliantė) grindžia savo patikslinto ieškinio reikalavimus atsakovui M. S., konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas M. S. būtų informuotas apie transporto priemonės priverstinį nuvežimą į saugojimo aikštelę; kad byloje nėra duomenų apie tai, kas konkrečiai gavo priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą, kam buvo išaiškinta transporto priemonės priverstinio nuvežimo apskundimo tvarka; kad iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų neįmanoma nustatyti, kas pasirašė, jog su Transporto priemonės pridavimo – priėmimo aktu sutinka, yra įspėtas, kad už transporto priemonės transportavimą reikės mokėti mokestį pagal nustatytą ir patvirtintą kainininką; kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl objektyvių priežasčių nenustačius motorinės transporto priemonės savininko arba teisėto turto valdytojo, apie tai buvo pranešta transportavimo ir saugojimo paslaugas teikusiam subjektui ar kad priverstinai nuvežus automobilį į saugojimo aikštelę, būtų imtasi kokių nors veiksmų nustatyti sulaikyto automobilio savininką ar teisėtą valdytoją.

Teismui buvo pateikti įrodymai, iš kurių matyti, jog buvo tikrinti duomenys VĮ „Regitra“ duomenų bazėje 2009 m. sausio 9 d., tai yra, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo automobilio saugojimo aikštelėje pradžios. Kartu su apeliaciniu skundu buvo pateiktas 2009 m. vasario 23 d. Raginimas dėl įsiskolinimo apmokėjimo, atsakovui siųstas 2009 m. vasario 26 d. ir grąžintas neįteiktas su pašto žyma „nežinomas“. Byloje yra ir atsakovui adresuotas 2017 m. vasario 9 d. pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtus rašytinius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, dėl kokių priežasčių nuo 2007 m. balandžio 26 d. iki 2009 m. sausio mėnesio nebuvo atliekami jokie aktyvūs veiksmai, kurie padėtų išsiaiškinti, kodėl automobiliu niekas nesidomėjo ir niekas jo neatsiėmė.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad į bylą nepateiktą įrodymų apie tai, kad atsakovas M. S. apie transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą buvo informuotas, kad jam buvo išaiškinta priverstinio nuvežimo apskundimo tvarka, kad jis buvo įspėtas, jog už transporto priemonės transportavimą reikės mokėti mokestį pagal nustatytą ir patvirtintą kainininką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė (apeliantė) UAB „Legal Balance“ savo ieškinio dėl skolos priteisimo iš atsakovo M. S. neįrodė, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.

Ieškovė (apeliantė) savo apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendime nepasisakė, kodėl šiuo atveju buvo priimtas sprendimas, o ne sprendimas už akių. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis). Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių (CPK 258 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės (apeliantės) pateiktus įrodymus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, jog ieškovė (apeliantė) savo ieškinio dėl skolos priteisimo neįrodė, todėl ieškinį ir patikslintą ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės (apeliantės) prašymo priimti sprendimą už akių, kadangi jos nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai kėlė teismui rimtų abejonių.

Ieškovė (apeliantė) savo apeliaciniame skunde tai pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės spręsti pirminio ieškinio klausimo, kadangi tokiu būdu jis nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens P. S. materialiųjų teisių bei pareigų, o tai yra absoliutus pirmos instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2017 m. birželio 9 d. buvo priimtas ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinys atsakovams M. S. ir P. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo. 2017 m. rugsėjo 27 d. teisme buvo gautas ieškovės pareiškimas, kuriame ieškovė nurodė, jog atsisako atsakovo P. S. atžvilgiu reikštų ieškinio reikalavimų. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2017 m. spalio 3 d. nutartimi ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų atsakovo P. S. atžvilgiu buvo priimtas ir civilinė byla šioje dalyje buvo nutraukta. 2017 m. spalio 4 d. teisme buvo gautas ieškovės patikslintas ieškinys atsakovui M. S.. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2017 m. spalio 13 d. nutartimi civilinė byla pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo buvo perduota nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. sausio 10 d. sprendimu ieškovės ieškinys ir patikslintas ieškinys buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl neįtraukto į bylą asmens P. S. materialiųjų teisių bei pareigų, todėl ieškovės (apeliantės) teiginiai dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų yra visiškai nepagrįsti. Tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, jog ieškinys ir patikslintas ieškinys atmetamas neturėjo reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino į bylą pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl papildomų įrodymų išreikalavimo

Ieškovė (apeliantė) UAB „Legal Balance“ apeliaciniame skunde nurodė, kad gavo informacijos, jog galimai faktas dėl padaryto administracinio nusižengimo užfiksuotas Administracinių nusižengimų registre, todėl prašė teismo iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato išreikalauti išrašą iš Administracinių nusižengimų registro apie atsakovo M. S. registruotą administracinės teisės nusižengimą, vairuojant transporto priemonę. Ieškovės (apeliantės) nuomone, nors administracinio nusižengimo byla sunaikinta, tačiau galimai turėtų būti išlikęs išrašas Administracinių nusižengimų registre, kadangi šis išrašas neginčijimai patvirtintų buvusio administracinio nusižengimo faktą.

CPK 198 straipsnio 1 dalis numato, kad rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba šio Kodekso nustatyta tvarka išreikalaujami teismo. Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 straipsnio 1 dalis). Teismas išreikalauja įrodymus (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu, išnagrinėjęs prašymą, konstatuoja, kad prašomi išreikalauti įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės (apeliantės) prašymą bei įvertinęs civilinės bylos aplinkybes, sprendžia, kad nėra tikslinga tenkinti ieškovės (apeliantės) prašymą dėl papildomos informacijos išreikalavimo. Šioje byloje ginčo dėl to, ar atsakovas M. S. padarė administracinės teisės nusižengimą, ar transporto priemonė buvo nuvežta teisėtai, nėra. Nagrinėjamu atveju atitinkamas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas, nes ieškovė (apeliantė) neįrodė, kad atsakovas būtų informuotas apie transporto priemonės nuvežimą bei jos saugojimą atitinkamą terminą. Ieškovei (apeliantei) neįrodžius savo reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo, jos ieškinys buvo atmestas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.