Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, turi individualios veiklos pažymėjimą ((duomenys neskelbtini)), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. E. vairavo motorinę transporto priemonę, būdama neblaivi, šiomis aplinkybėmis:

ji 2024 m. lapkričio 2 d., 04.23 val., ties (duomenys neskelbtini) pastatu, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,01 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamojo posėdžio metu S. E. savo kaltę pripažino ir parodė, kad buvo jos sūnaus (duomenys neskelbtini). Su drauge buvo bare. Užsibuvo bare ilgai, kol uždarė barą. Bare gėrė alų, paskui tekilą. Pirmą kartą buvo išvažiavusi į barą su mašina. Išėjusios iš baro įlipo į ją tik parūkyti, vairuoti neketino. Atėjo policijos pareigūnas, perspėjo ją, kad nevairuotų. Sutiko ir pasakė jam, kad jos išsikvies taksi. Pasėdėjo dar kažkiek automobilyje ir jos draugė užmigo. Pagalvojo, kad iki taksi jos nepaneš, bet ji netoli gyvena, kelias tuščias, gali ją parvežti. Pradėjo važiuoti ir ją sustabdė pareigūnai, liepė pūsti į alkotesterį. Supranta, kad blogai pasielgė. Jos poelgis buvo kvailas. Žino, kad negalima vairuoti neblaiviai. Apie galimą baudžiamąją atsakomybę tuomet nepagalvojo. Jos draugė taip pat pabėgėlė iš (duomenys neskelbtini), ji prašė jos neįvardinti. N. Y. yra žmogus, kuris jai padėjo su dokumentais, kai ji atvyko į Lietuvą. Ji yra (duomenys neskelbtini). Dėstė lietuvių kalbą „(duomenys neskelbtini)“. Jos pradėjo labiau bendrauti, susidraugavo. Ji įdomus žmogus, jos draugė. Bendrauja su ja dvejus metus. N. padėjo jai susirasti dabartinį gyvenamąjį būstą. Kartą per savaitę su ja susitinka, susirašinėja su ja per savaitę bent tris kartus. Ne su ja buvo tą naktį bare. N. apie įvykį papasakojo iš karto, ji atsakingas žmogus, sakė, kad nesitikėjo iš jos tokio poelgio. N. jaunesnė už ją vieneriais metais, bet daro jai teigiamą poveikį. Palaiko ją, yra draugiška, bet gali su ja griežtai pakalbėti, kai reikia. Automobilis BMW yra jos (kaltinamosios). Jos pajamos dabar yra 900 Eur. Problemų su alkoholiu ji neturi, išgeria tik retkarčiais. Labai gailisi dėl savo poelgio, padarė didelę klaidą ir neturi jokio noro jos kartoti. Iš (duomenys neskelbtini) dėl politinio persekiojimo į Lietuvą atvyko 2023 m. lapkričio 1 d. ir čia pasiprašė politinio prieglobsčio. Sūnui (duomenys neskelbtini) metai, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Turi dvi dukras. Jos kaip pabėgėlės gyvena (duomenys neskelbtini). Tėvams yra (duomenys neskelbtini) metai, jų sveikata bloga, bet negali jų pamatyti. Dirba (duomenys neskelbtini). Moko groti fortepijonu. Dirba kasdien, bet ne pilną darbo dieną. Tai jos vienintelė darbovietė. (Duomenys neskelbtini) su pagyrimu baigė (duomenys neskelbtini) akademiją, daug metų dirbo (duomenys neskelbtini), yra tarptautinių konkursų laureatė, turi valstybinę padėką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. S. E. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji S. E. dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad galvos traumų neturėjo, psichiatrinėje nėra gulėjusi, priklausomybės ligų centre įskaitos neturėjo. Lietuvių kalbos nesupranta, skaityti, rašyti nemoka, kalba rusų kalba. Turi pabėgėlio statusą, nes pabėgo iš (duomenys neskelbtini) ir atvyko į Lietuvą 2023 m. sausio 1 d., nuo to laiko yra Lietuvoje. (Duomenys neskelbtini) liko jos senyvo amžiaus ligoti tėvai, mama serga onkologine liga. Taip pat (duomenys neskelbtini) liko ir jos sūnus, kuriam (duomenys neskelbtini) metai. Pagal individualią veiklą veda muzikos pamokas. Pajamos šiuo metu yra 1300 eurų per mėnesį. Nuomą turi mokėti pati, niekas nekompensuoja. Ji 2024 m. lapkričio 1 d. su viena drauge (jos duomenų atskleisti nenori ir atsisako), atvyko į barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atvyko su drauge į minėtą barą apie 23.00 val. su jai priklausančiu automobiliu BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilį pasistatė prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo aikštelėje ir su drauge nuėjo į barą. Bare išgėrė du bokalus alaus, taip pat dar kažkoks lietuvis vaikinas vaišino ją ir draugę tekila. Tekilą gėrė taurelėmis, tačiau kiek išgėrė, pasakyti negali, neskaičiavo, nes sėdėjo, kalbėjo, bendravo ir tiek. Baras dirbo iki 03.00 valandos nakties, todėl užsidarius barui, ji su drauge (su kuria atvyko) išėjo į lauką, atsisėdo į jos (kaltinamosios) automobilį ir rūkė, klausė muzikos, kalbėjo. Ji sėdėjo vairuotojo pusėje. Po kokių 10 minučių prie jų priėjo pareigūnai, tačiau ką tiksliai jie klausė, neprisimena. Prisimena, kad jie pasakė, jog ji neblaivi nevažiuotų, kad kviestųsi taksi. Ji atsakė gerai, kad jos tik parūkys ir viskas. Pareigūnai su ja kalbėjo rusų kalba. Jie jai paaiškino, kad negalima neblaiviai važiuoti. Viską pasakę pareigūnai išvažiavo. Jos dar su drauge sėdėjo automobilyje, kalbėjo, klausėsi muzikos ir po kokios valandos pastebėjo, kad šalia sėdinti draugė užmigo, todėl nusprendė nuvežti ją savo automobiliu namo. Ji žinojo, kad buvo išgėrusi ir buvo neblaivi, bet draugė gyveno netoli, gatvės tuščios, todėl nusprendė važiuoti pati ir ją parvežti. Ji užvedė automobilį, išvažiavo iš stovėjimo aikštelės į gatvę ir tada ją sustabdė, kaip jai atrodo, tie patys pareigūnai, kurie prieš tai perspėjo. Pareigūnai su ja kalbėjo rusų kalba, liepė jai pūsti į alkotesterį, ir po to pasakė, kad jai nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Tada paėmė jos automobilio raktus, o ją ir draugę nuvežė į nakvynės namus, tačiau kodėl ten jas nuvežė, ji nežino, sakė, kad jai nustatytas didelis girtumas. Savo kaltę pripažino pilnai ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Labai pergyvena dėl įvykusios situacijos, dėl įvykių (duomenys neskelbtini), kad buvo priversta palikti savo šalį (b. l. 70-72).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta S. E. parodė, kad įtarimo esmė jai yra aiški, su jai pareikštu įtarimu sutinka pilnai, kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai dėl to gailisi ir nori likti prie savo pirminių parodymų, kuriuos davė apklausos metu 2024 m. lapkričio 7 d. (b. l. 85-86).

Liudytojas D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. lapkričio 2 d. dirbo kartu su specialistais A. K. ir E. B., jo darbo laikas buvo nuo 2024 m. lapkričio 1 d. 18.00 val. iki 2024 m. lapkričio 2 d. 07.00 val. 2024 m. lapkričio 2 d. apie 03.50 val. nuvyko į pagalbą kolegoms, kurie reagavo į įvykį (duomenys neskelbtini). Atvykus paaiškėjo, kad dvi neblaivios moterys automobiliu BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (viena iš jų buvo vairuotoja), bandė kažkur važiuoti. Įvykio vietoje buvo ekipažas V1754. Minėtas automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjo aikštelėje, vairuotojo vietoje sėdėjo jam nepažįstama moteris, kaip vėliau nustatyta – S. E., gim. (duomenys neskelbtini) m., automobilio variklis buvo užgesintas, stovėjo tvarkingai. Įvykio vietoje buvę kolegos informavo, kad automobilio vairuotoja nesupranta lietuvių kalbos, todėl paprašė jo, mokančio rusų kalbą, pasikalbėti su minėta vairuotoja ir ja prevenciškai įspėti, kad nevairuotų neblaivi, ką jis ir padarė. Jis S. E. paaiškino gresiančią atsakomybę dėl vairavimo neblaiviai, pasiūlė išsikviesti taksi automobilį ir saugiau parvykti į namus. Buvo akivaizdu, kad S. E. buvo gerokai neblaivi, nes jos kalba buvo nerišli bei nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, tačiau ji pokalbio metu jam parodė viską supratusi. Automobilio keleivio vietoje buvo taip pat gerokai neblaivi moteris, su kuria nei jis, nei jo kolegos tuo metu nebendravo, nes nebuvo tam reikalo. Po to jie iš įvykio vietos išvyko tarnybiniu automobiliu ir sustojo tolėliau prie „Circle C“ degalinės, (duomenys neskelbtini), nes buvo įtarimų, kad moteris, su kuria bendravo, gali visgi neblaivi vairuoti. Maždaug po 10 minučių, apie 04.20 val., jie pamatė, kad automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo užvestas ir pradėjo važiuoti. Matė, kaip minėtą automobilį vairuojanti moteris atbulomis išvažiavo iš parkavimo vietos, po ko pradėjo važiuoti link jų tarnybinio automobilio. Kai privažiavo jų tarnybinį automobilį, kuri S. E. teoriškai turėjo važiuodama matyti, ji pasuko į dešinę, pravažiavo minėtą degalinę ir išvažiavo link (duomenys neskelbtini). Matydami, kad yra daromas nusikaltimas, ėmėsi veiksmų sustabdyti minėtą automobilį ir tai padarė. Paaiškėjo, kad automobilį vairuojanti S. E. taksi automobilio nekvietė, o nusprendė parvažiuoti pati būdama neblaivi. Patikrinus jos blaivumą, pirmu pūtimu jai nustatė 2,01 promilės girtumą, antru pūtimu moteriai buvo nustatytas 2,07 promilės neblaivumas. Jis S. E. paklausė, kodėl ji vis tiek vairavo neblaivi automobilį. Ši nurodė, kad norėjo į namus parvežti draugę. S. E. ir jos neblaivi keleivė buvo perduotos ekipažui V1754, kurie joms suteikė socialinę pagalbą, išveždami į nakvynės namus, kadangi jos nesugebėjo pasakyti adreso, kur gyvena. Automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilnius. Su neblaivia S. E. buvo bendrauta rusų kalba ir jai suprantama rusų kalba buvo paaiškinta, kad dėl vairavimo neblaiviai bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, jai pasirašytinai įteiktas šaukimas atvykti į Vilniaus miesto penktąjį policijos komisariatą adresu Sietyno g. 24, Vilniuje, būtiniems procesiniams veiksmams su ja atlikti. Moteris Lietuvoje išduoto vairuotojo pažymėjimo neturėjo, turėjo tik (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą. Moteriai jai suprantama rusų kalba buvo išaiškinta, jog automobilis bus išvežamas į saugojimo aikštelę, ką ji aiškiai suprato. Taip pat jai buvo pasiūlyta susirinkti iš automobilio jai reikalingus daiktus, po ko ji iš automobilio pasiėmė kelis maišus su daiktais. Po to kolegos nuvežė ją su drauge į nakvynės namus. Sulaukęs tralo ir pasirūpinęs automobilio išvežimu, nuvyko į Reagavimo valdybą baigti pildyti būtinus procesinius dokumentus. Nurodė, jog moteris viso bendravimo su juo metu elgėsi ramiai, konflikto nekėlė, todėl jos atžvilgiu jokios spec. priemonės naudotos nebuvo. Įvykis buvo filmuojamas Body kūno kamera (b. l. 26-28).

2024 m. lapkričio 2 d. (duomenys neskelbtini) specialisto A. K. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2024 m. lapkričio 2 d.,apie 03.50 val., dirbant kartu su specialistu D. K. ir E. B. buvo nuvykta į pagalbą kolegoms, kurie reagavo į įvykį adresu (duomenys neskelbtini), kai iš prekybos centro ,,(duomenys neskelbtini)“ aikštelės bandė išvažiuoti dvi visiškai neblaivios moterys su automobiliu BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atvykus vietoje buvo ekipažas V1754, o automobilis BMW stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje. Moteriai, sėdinčiai už automobilio vairo, t. y. S. E., gim. (duomenys neskelbtini), buvo paaiškinta atsakomybė už vairavimą neblaiviai. Kadangi moteris buvo akivaizdžiai neblaivi (jai iš burnos sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli), nusprendė atsistoti šiek tiek toliau aikštelėje, kad galėtų įsitikinti, jog ji tikrai nevažiuos. Kiek vėliau pastebėjo iš ,, (duomenys neskelbtini)“ aikštelės išvažiuojantį anksčiau minėtą BMW. Jį sustabdžius apie 04.20 val., už vairo sėdėjo minėta S. E. Patikrinus jos blaivumą alkotesteriu, pirmu pūtimu ji įpūtė 2,01 promilės, o antru pūtimu ji įpūtė 2,07 promilės. S. E. buvo įteiktas šaukimas, ji bei jos neblaivi keleivė buvo perduotos V1754 ekipažui, jie joms suteikė socialinę pagalbą nuveždami į nakvynės namus. Automobilis BMW buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę Minsko pl. 21, Vilniuje. Visi dokumentai pristatyti į Reagavimo valdybą (b. l. 10).

2024 m. lapkričio 2 d. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog atlikta automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), apžiūra. Transporto priemonė stovi (duomenys neskelbtini) autobusų sustojime. Automobilio kėbulas turi daug eksploatacinių pabraižymų. Taip pat yra apgadinti priekinis ir galinis automobilio bamperiai. Automobilio salone alkoholio nėra, guli asmeniniai daiktai. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo kaip priedas yra pridedama Fotolentelė Nr. 1 su 17 fotonuotraukų iš įvykio vietos ir automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros (b. l. 11-18).

2024 m. lapkričio 2 d. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad S. E. 05.17 val. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę konstatuota, jog S. E. eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkusi ir užsimerkusi) gali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 02.00 val., buvo atliktas tikrinimas prietaisu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0113, Nr. 2070075. Pirmasis tikrinimas atliktas 04.23 val. – 2,01 promilės, antrasis tikrinimas atliktas 04.42 val. – 2,07 promilės (b. l. 19).

2024 m. lapkričio 2 d. Alkotesterio ,,Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0113 (Patikros sertifikatas Nr. 2070075, patikra galiojo iki 2024 m. gruodžio 3 d.) išraše nurodyta, kad S. E. 2024 m. lapkričio 2 d. 04.23.40 val. nustatytas 2,01 promilės neblaivumas; 2024 m. lapkričio 2 d. 04.45.43 val. – 2,07 promilės neblaivumas (b. l. 20-22).

2024 m. lapkričio 8 d. Kitų objektų apžiūros protokole nustatyta, jog apžiūros objektas yra vaizdo įrašas, gautas iš įvykio vietoje buvusio policijos pareigūno Body kameros. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „Body (duomenys neskelbtini)“, vaizdo įrašo trukmė 5 min. 41 sek. Atidarius vaizdo įrašą girdimas pareigūnas, kuris sako „S., Jūs buvot įspėta dėl vairavimo, taip?“. Tuomet moteris kažką pasako, tačiau nesigirdi ką. Pareigūnas atsako „kokios būsenos Jūs norit važiuoti?“ Toliau matoma, kaip automobilyje vairuotojo pusėje sėdi moteris, ji kažką paduoda pareigūnams. Toliau vaizdas nematomas, galimai pareigūnas kažkuo uždengė kūno kamerą, taip pat pučia stiprus vėjas, dėl to neaiškiai girdisi, kas ką šneka. Pareigūnas duoda alkotesterį moteriai ir aiškina, kaip reikia pūsti. Vaizdas matomas ne pilnai, nes kūno kamera pridengta. Pareigūnas atsisėda į tarnybinį automobilį. Kiek vėliau pareigūnai bendrauja tarpusavyje ir pasako, kad moteris įpūtė 2,01 promilės (b. l. 51-52).

2024 m. lapkričio 8 d. Kitų objektų apžiūros protokole nustatyta, jog apžiūros objektas yra Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso skambučio įrašas, gauta viena skaitmeninė garso įrašo kopija. Perklausomas garso įrašas pavadinimu „BPC (duomenys neskelbtini).mp3“. Iš pokalbio stenogramos matyti, kad pranešėjas informuoja operatorių, jog skambina iš (duomenys neskelbtini), prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, dvi visiškai neblaivios moterys bando išvažiuoti su mašina. Automobilis BMW e91, sidabrinis. Valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu nurodo, kad jau užsivedė variklį. Operatorė sujungia su pareigūnais. Atsiliepęs pareigūnas klausia, ar jau išvažiavo. Pranešėjas nurodo, kad dar stovi aikštelėje. Pareigūnas prašo nedėti ragelio, kol pranešėjas mato minimą automobilį. Klausia, kur stovi BMW. Pranešėjas nurodo, kad šalia „(duomenys neskelbtini) baro“. Girdisi, kaip įsijungia policijos garsinis signalas (b. l. 44-45).

2024 m. lapkričio 2 d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akte nurodyta, kad automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 2 d. 05.14 val. vilkiku Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 29).

AB ,,Regitra“ duomenimis nustatyta, jog automobilio BMW 3ER-REIHE, kurio VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas S. E., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 32).

VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis vidutinė lengvojo automobilio BMW (universalas, variklio darbinis tūris 1995 cm³) 2006 metų laidos, (2024 m. lapkričio leidinys), 2005-2008 metų gamybos periodo, vertė Lietuvoje su PVM yra 3 870 eurų (b. l. 31).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad S. E. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Pati kaltinamoji dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Paaiškino, kad su savo drauge buvo bare, vartojo alkoholį (alų ir tekilą). Po baro uždarymo su drauge įsėdo į automobilį, kuriuo buvo atvykusi į barą, parūkyti. Bendraujant draugė užmigo. Kadangi draugė gyveno netoli baro, o naktį gatvės tuščios, nusprendė parvežti ją namo, nepaisydama to, kad policijos pareigūnų buvo įspėta nevairuoti ir pažadėjusi išsikviesti taksi. Pakeliui buvo sustabdyta policijos pareigūnų, kurie nustatė girtumą. Alkotesterio rezultatų kaltinamoji neginčijo.

S. E. kaltę be jos pačios parodymų taip pat įrodo kiti byloje surinkti duomenys: policijos pareigūno D. K. parodymai apie automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stabdymo ir jo vairuotojos tikrinimo aplinkybes; neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARKB-0113, Nr. 2070075, rodmenys, pokalbio su Bendruoju pagalbos centru įrašo apžiūros protokolas, pareigūnų vaizdo kamerų įrašų apžiūros protokolas. Iš visų šių duomenų darytina išvada, kad automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo neblaivi S. E., jai alkotesteriu nustatytas vidutinis – 2,01 promilės girtumas. Alkotesteris metrologiškai patikrintas, patikra galiojanti, teismui abejoti jo rodmenimis pagrindo nėra.

Visų šių duomenų visuma patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje S. E. vairavo automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,01 promilės etilo alkoholio koncentracija. S. E. nustatytas vidutinis girtumas. Žinodama, kad vartojo alkoholį, ji vairavo transporto priemonę, ignoruodama faktą, kad dėl girtumo transporto priemonės valdyti negali, t. y. darydama nusikalstamą veiką, kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi ji transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisme buvo gautas laiduotojos N. Y. prašymas atleisti S. E. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašyme nurodoma, jog S. E. savo kaltę pagal jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai prisipažino ir dėl jos nuoširdžiai gailisi. Pažįsta S. E. nuo 2023 m. sausio mėnesio, kai ši atvyko į Lietuvos Respubliką iš (duomenys neskelbtini). Jų santykiai geri ir šilti. Padėdavo jai forminti dokumentus Migracijos departamentui. Be to, apie 4 mėnesius padėjo jai mokytis lietuvių kalbos. Nuo 2023 m. sausio mėnesio iki šiol nuolat palaiko ryšius telefonu, kiekvieną savaitę susitinka, turi bendrų interesų, atvažiuoja pas ją į pirtį. Dirba (duomenys neskelbtini). Yra apibūdinama kaip atsakinga, kruopšti ir iniciatyvi, pasižyminti puikiais organizaciniais, komunikaciniais, analitiniais gebėjimais. Jos bendravimo įgūdžiai leidžia sėkmingai bendradarbiauti su kolegomis bei klientais, užtikrinant sklandžią ir efektyvią veiklą, ir t.t. Yra neteista. Jai yra žinoma, kuo yra kaltinama S. E. ir kokiomis aplinkybėmis ji padarė nusikalstamą veiką. Mano, kad betarpiškas bendravimas, bendravimas telefonu, kitomis elektroninėmis priemonėms tikrai padarys S. teigiamą įtaką, nuolat jai primins apie būtinybę laikytis įstatymų ir nedaryti jokių teisės pažeidimų. Yra įsitikinusi, kad S. E. jau padarė tinkamas išvadas dėl savo neigiamo elgesio pasekmių, geba savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir kritiškai vertina savo poelgį. Laisvai apsisprendė dėl sutikimo priimti kaltininką pagal laidavimą savo atsakomybei. Prašo pripažinti ją byloje laiduotoja ir perduoti S. E. jos atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 117-118).

Teisiamojo posėdžio metu N. Y. nurodė, kad dirba įstaigoje, kuri padeda (duomenys neskelbtini) adaptuotis Lietuvoje. Su S. susipažino, kai ši atvyko į Lietuvą. Palaiko labai glaudžius ryšius. Ji yra inteligentiškas ir labai išsilavinęs žmogus. Kuruoja ją iki šiol. Labai artimai bendrauja, palaiko draugiškus santykius. Dažnai su S. lankosi kultūriniuose renginiuose, moko ją lietuvių kalbos. Atvažiuoja į svečius, padeda. Daug bendrauja telefonu, aplanko kartą į dvi savaites. Susitinka ir mieste, išgeria kartu kavos. Apie įvykį sužinojo iš jos pačios. Ji labai verkė paskambinusi. Buvo strese. Ramino ją. Ji labai sunkiai viską išgyveno. Pati nevartoja alkoholio. Turi administracinių baudų savo vardu, tačiau mašiną dažnai vairuoja vyras ir jis prirenka tų baudų. Jos požiūris į įvykį nėra teigiamas, tačiau poelgis nebuvo piktybinis. S. labai nori likti gyventi Lietuvoje, žino, kad turi laikytis visų taisyklių. Mano, kad ji yra autoritetas S.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi veikos padarymo metu) buvo nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors BK 40 straipsnio redakcijos, galiojančios nuo 2025 m. vasario 1 d., 2 dalies pakeitimas, išbraukiantis reikalavimą dėl veikos padarymo pirmą kartą, yra lengvinantis kaltinamųjų teisinę padėtį, tačiau eilė kitų pakeitimų šią padėtį sunkina. S. E. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą gyvenime, todėl šis pakeitimas jai nėra aktualus, atitinkamai individualiai įvertinus naują BK 40 straipsnio redakciją, laikytina, kad jos atžvilgiu palankesnė yra nusikalstamos veikos metu galiojusi BK 40 straipsnio redakcija, todėl ji ir taikytina.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. E. padarė nesunkų nusikaltimą, yra neteista ir nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 56-57), per pastaruosius trejus metus keturis kartus buvo bausta administracine tvarka už nedidelius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 59-60). Vykdo individualią veiklą (dirba (duomenys neskelbtini)) (b. l. 58). S. E. savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tai lengvina jos atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teigiamai charakterizuojama savo darbdavio – (duomenys neskelbtini) administracijos, kuri ją apibūdina kaip asmenį, turintį aukštą pedagogo ir pianisto kvalifikaciją, rimtą, atsakingą, kruopščiai dirbantį savo srities profesionalą, gerą, šiltą, mandagų žmogų, drausmingą darbuotoją (b. l. 145). Teismui pateikti diplomai, kad S. E. yra baigusi (duomenys neskelbtini) akademiją ir turi (duomenys neskelbtini) bakalauro akademinį laipsnį, (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, ne kartą buvo apdovanota garbės, padėkos raštais (b. l. 130-143). Sunkinančių kaltinamosios atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Girtumas yra jos veiką kvalifikuojanti aplinkybė ir atsakomybės nesunkina. Žala nusikaltimu nepadaryta. Todėl, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, atsitiktinį ir vienkartinį jos pobūdį, kaltinamosios asmenybę ir savikritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, galima pagrįstai manyti, jog dalyvavimas baudžiamajame procese jai padarė pakankamą poveikį ir S. E. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, byloje pateiktas prašymas perduoti S. E. jos draugės N. Y. atsakomybei pagal laidavimą. Pateikti duomenys patvirtina, kad N. Y. neteista (b. l. 121). Per pastaruosius penkerius metus dešimt kartų buvo bausta administracine tvarka, daugiausiai už nedidelius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 146-156). LITEKO duomenimis, niekada nebausta administracine tvarka už vairavimą neblaiviai ar kitus šiurkščius KET pažeidimus (duomenys tikrinti nuo 2001 m.). Dirba (duomenys neskelbtini), itin teigiamai charakterizuojama darbdavio, kuris ją apibūdina kaip atsakingą, kruopštų, iniciatyvų, patikimą asmenį, turintį lyderystės gebėjimų, kompetentingą, motyvuotą, atsakingą specialistą, pasižymintį aukšta darbo etika (b. l. 122).

N. Y. nurodo, jog su kaltinamąja ją siejo dalykiniai santykiai, kurie peraugo į tvirtą draugystę, iki šiol su ja bendrauja, mato, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl teisės pažeidimo, pasitiki, kad ateityje tokių veikų ji nebedarys, ir mano, kad galės daryti draugei teigiamą įtaką. Teismo vertinimu, N. Y. charakterizuojantys duomenys, jos ir S. E. savitarpio pasitikėjimu, pagarba ir draugyste pagrįsti santykiai leidžia pagrįstai konstatuoti, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą poveikį S. E. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog N. Y. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.

Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, S. E. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį (vidutinis girtumas, ignoruotas pareigūnų prevencinis įspėjimas dėl vairavimo neteisėtumo), kaltinamosios asmenybę, laiduotojos asmenybę, kaltinamosios turtinę padėtį (teigia gaunanti tik 900 Eur atlyginimą), nustatytinas pusantrų metų laidavimo terminas, be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tuo metu pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, tarp jų ir turto konfiskavimo, ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018 ir kt.). Pagal teismų praktiką tai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019 ir kt.).

S. E. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles vairuodama transporto priemonę būdama neblaivi, t. y. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teismas vertina, kad S. E. pirmą kartą teisiama už nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nėra praeityje bausta nei už vairavimą esant neblaiviai, nei už kitus šiurkščius KET pažeidimus, visas jai paskirtas baudas už administracinius nusižengimus yra sumokėjusi, tačiau jos girtumas vis tik ženkliai viršijo 1,5 promilės ribą. Vairuodama ji buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. Kaltinamoji pasielgė itin lengvabūdiškai, ignoruodama policijos pareigūnų įspėjimą nevairuoti ir nevertindama, kad po visą naktį vartoto alkoholio jos reakcija ir koordinacija yra sutrikusi, vairuodama neblaivi ji kelia pavojų kitiems eismo dalyviams ir jų turtui.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas terminui, viršijančiam įstatymų leidėjo nustatytą minimumą, tačiau nesiekiančiam šio termino vidurkio – dvejiems metams.

Paprastai šios rūšies bylose specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos. Tačiau nustačius, kad asmuo neturi teisės vairuoti, jis skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalį Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Iš šio teisinio reglamentavimo išeina, kad Lietuvos Respublika nepripažįsta užsieniečių turimų trečiųjų šalių išduotų vairuotojo pažymėjimų, kai nustatoma, kad toks asmuo Lietuvoje gyvena daugiau kaip 185 dienas per metus. Po šio termino asmuo (užsienietis), turintis trečiosios šalies išduotą pažymėjimą ir vairuojantis transporto priemonę bei ketinantis ir toliau vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo šį pažymėjimą pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad Lietuvos Respublikoje motorinę transporto priemonę vairuojantis asmuo (užsienietis), Lietuvoje gyvena daugiau kaip 185 dienas per metus ir turi tik trečiosios šalies išduotą vairuotojo pažymėjimą, konstatuojama, kad jis vairuoja neturėdamas teisės vairuoti motorines transporto priemones (2024 m. gegužės 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje 2AT-26-697/2024). Kaltinamoji S. E. nurodo, kad Lietuvoje ji gyvena nuo 2023 m. sausio. VSDFF duomenimis, nuo 2023 m. spalio ji dirba Lietuvoje. Atitinkamai nagrinėjamos veikos padarymo metu Lietuvoje ji buvo mažiausiai vienerius metus, todėl norėdama teisėtai vairuoti Lietuvoje ji turėjo pasikeisti (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką, atlikdama teisės aktų numatytas procedūras. Iš policijos registro matyti, kad lietuviško vairuotojo pažymėjimo ji neturi. Šių aplinkybių pagrindu teismas specialiosios teisės atėmimo terminą skaičiuoja nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Taip pat kaltinamajai taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

S. E. vairavo savo vardu registruotą transporto priemonę. Kaip nurodyta aukščiau minėtoje kasacinio teismo praktikoje, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, tarp jų ir turto konfiskavimo, ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įvertinus kaltinamosios asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, automobilio vertę – 3870 Eur (b. l. 31), teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas nėra per griežta prevencinė priemonė.

Teismo vertinimu, tai, kad S. E. yra atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutą, nesudaro pagrindo jai priklausančio automobilio konfiskavimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti.

2024 m. lapkričio 11 d. prokurorės nutarimu, siekiant užtikrinti turto konfiskavimą, S. E. nuo 2024 m. lapkričio 11 d. iki 2025 m. gegužės 12 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW 3ER-REIHE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą – uždraudžiant turtą valdyti juo disponuoti, bet paliekant teisę jį naudoti, turto saugotoju paskiriant S. E. (b. l. 35-40). Šis apribojimas taikytinas iki nuosprendžio pateikimo vykdyti turto konfiskavimo dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu S. E. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento ((duomenys neskelbtini) išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 73-79) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

Paprastai užsieniečių vairuotojų pažymėjimai, išduoti jų kilmės šalyse, po nuosprendžio įsiteisėjimo yra perduodami atitinkamų valstybių ambasadų konsuliniams skyriams, tačiau atsižvelgiant į tai, kad S. E. yra pabėgėlė, turinti leidimą gyventi Lietuvoje, siekiant išvengti kliūčių šį dokumentą atgauti po draudimo vairuoti transporto priemones termino pabaigos, minėtas dokumentas iki šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pabaigos paliktinas saugoti byloje.

Dėl daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Dvi skaitmeninės laikmenos su vaizdo ir garso įrašais (BPC garso įrašu ir pareigūnų Body kamerų įrašais) paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. balandžio 1 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.1; 14.2.2.1, 11 punktais, valstybės naudai iš kaltinamosios S. E. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 654,19 Eur (b. l. 160-165).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020 m. birželio 26 d. įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020 m. liepos 15 d.). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju S. E. gynėjas skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes kaltinamoji yra užsienio valstybės pilietė ir nemoka valstybinės kalbos.

Byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji vengė pati pasisamdyti gynėją. Nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo kaltinamosios valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamoji, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesinėmis kaltinamosios teisėmis į gynybą. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. E. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant ją N. Y., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti S. E. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, paskirti S. E. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti jai priklausantį automobilį „BMW 3ER-REIHE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą S. E. į automobilį „BMW 3ER-REIHE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento ((duomenys neskelbtini) išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti saugoti baudžiamojoje byloje iki uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo pabaigos, šiam terminui pasibaigus – grąžinti kaltinamajai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, AB „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones S. E. atėmimą.

Dvi skaitmenines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais (BPC garso įrašu ir pareigūnų Body kamerų įrašais) palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti S. E., kad jeigu laidavimo metu ji padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

N. Y. išaiškinti, kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.