Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, dirbantis, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011-05-11 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) 2012-06-22 Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 3 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kiekvieną mėnesį neatlygintinai dirbti po 40 valandų visuomenės labui;

3) 2012-12-19 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-06-22 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, kuri pakeista 2012-11-22 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi, ir skirta galutinė subendrinta 40 parų arešto bausmė;

4) 2013-05-16 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 3 dalį 5 MGL (650 litų) bauda;

5) 2014-10-06 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 5 MGL bauda;

6) 2014-10-30 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) 2022-10-19 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 284 straipsnį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-08-14 nutartimi pakeista 90 parų arešto bausme, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje;

1) 2009-06-22 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant nustatytu laiku būti namuose;

2) 2010-09-29 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 159 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 2 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 30 valandų nemokamų darbų;

3) 2010-12-07 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2, 5, 7 dalimis, 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 70 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 30 valandų nemokamų darbų, įpareigojant tęsti mokslą ar įsigyti specialybę, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų;

4) 2011-02-09 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2, 5, 7 dalimis, 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 70 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 40 valandų nemokamų darbų, įpareigojant tęsti mokslą ar įsigyti specialybę, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų;

5) 2011-11-30 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-02-09 nuosprendžiu skirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimas;

6) 2011-12-22 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2012-04-11 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 4 dalį galutine subendrinta 2 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme; bausmę subendrinus su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-02-09 nuosprendžiu skirta bausme skirta subendrinta bausmė – 3 metų 7 mėnesių laisvės atėmimas, šią bausmę subendrinus su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-11-30 nuosprendžiu skirta bausme, skirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metų laisvės atėmimas;

7) 2012-04-05 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 215 straipsnio 1 dalį 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8) 2015-01-26 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausme;

9) 2024-08-05 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, nustatant pareigas: tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ž. B. ir A. S., veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą, t. y. laikotarpyje nuo 2024 m. vasario 10 d., 16:00 val. iki 2024 m. vasario 11 d., 7:30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, išlaužę medinę laukinių durų apdailą 50 eurų vertės, įsibrovė į A. R. A. priklausantį butą, iš kurio pagrobė svetimą, A. R. A. priklausantį turtą – ketaus vonią, 80 eurų vertės, aliumininę praustuvę, 30 eurų vertės, 8 vnt. radiatorių, kurio vieno vertė 13 eurų, bendros 104 eurų vertės, 1 radiatorių, 26 eurų vertės, tuo padarydami A. R. A. bendrą 290 eurų turtinę žalą.

2. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad važiavo su Ž. be jokio tikslo pasivažinėti. Pamatė (duomenys neskelbtini) kaime apleistą, nebegyvenamą mokyklą ir užsuko ten dėl įdomumo. Rado metalo laužo ir jį išsivežė bei pardavė. Nežinojo, kam priklauso tas pastatas, jis negyvenamas, sudegęs. Jie buvo dviese. Jokių įrankių nenaudojo. Už parduotą turtą gavo virš 100 eurų, pardavė (duomenys neskelbtini) mieste. Į pastatą pateko stipriau timptelėjus duris, durys nebuvo atidarytos. Stipriau patempė, durys buvo medinės. Pastatas buvo sudegęs, nuėjo pasižiūrėti, juos vedė smalsumas. Pastate buvo durys, langai. Jam tas turtas nepriklauso, jam niekas nedavė leidimo patekti į tą pastatą. Radiatoriai patempus nuo laikiklio nulūžo, jokių įrankių nenaudojo. Jis turėjo iš bagažinės atsinešęs štangą, užkišo ir nulaužė. Jis tuo tarpu dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo darbinį automobilį ir su juo važiavo. Buvo dviese su Ž. B.. Viską išgabeno vienu kartu, susikrovė ir išgabeno. Važiavo su valdišku automobiliu, WV Passat universalu. Radiatorių svoris apie 500 kg, nes kažkur tiek buvo metalo punkto supirktuvėje. Dar vežė ir metalo laužo iš namų. Parsivežė pas save į namus, kitą dieną pasiėmė iš kaimyno priekabėlę, susidėjo ir viską išvežė. Jis žino kiek svėrė iš praktikos. Žino, koks yra pareikštas civilinis ieškinys. Buvo nuvykęs pas nukentėjusiąją atsiprašyti ir žalos atlyginti, bandė susitarti su nukentėjusiąja. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, nes 440 Eur yra atidavęs. Tuo metu su juo buvo V. M. ir Ž. B.. Jis su nukentėjusiąja yra visiškai atsiskaitęs. Jis turi du liudininkus: Ž. ir V. M. matė, kaip jis padavė pinigus nukentėjusiajai. Pinigus padavus raštelio jie nesusirašė. Gal davė ir 250 eurų, dėl susijaudinimo galėjo pamiršti. Buvo žodinis susitarimas, nieko nepasirašė. Pinigus padavė 1-2 metrai iki automobilio. Jie su grįžo nukentėjusiąja prie automobilio, buvo prie važiuojamosios dalies prie automobilio, už dvaro teritorijos, gatvės pusėje. V. M. ir Ž. B. išlipo iš automobilio ir persimetė su nukentėjusiąja keliais žodžiais. Kol jis pasiėmė piniginę iš automobilio ir išsiėmė pinigus vyko bendras bendravimas. Kai padavė pinigus jie buvo išlipę iš automobilio, stovėjo rateliu. Dėl metalo laužo, išlaužtų durų jis visiškai sutinka. Sutinka, kad išlaužė medinių durų apdailą, pagrobė turtą. Poelgį vertina blogai, gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė.

3. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Ž. B. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad su A. S. važiavo be jokio tikslo, jam pasiūlė pavaikščioti po mokyklą, tai buvo sudegęs namas. Nuėjo prie mokyklos, durys buvo užrakintos. Jie stipriau patraukė ir lyg išlaužė duris. Truktelėjo stipriau ir durys atsidarė. Neturėjo leidimo eiti į vidų. Įėję pamatė metalo laužą: radiatorius, špižinę vonią. Sumanė metalo laužą paimti ir parduoti. Anksčiau supirkinėdavo metalo laužą. Iš anksto vogti nebuvo sutarę, galvojo tik pasivaikščioti. Radiatorius su štanga nulupo, o vonia ir kriauklė nebuvo pritvirtintos, pasiėmė ir viskas. Susidėjo į mašiną, parsivežė namo pas A.. Jis turėjo daugiau metalo laužo, todėl viską nuvežė į (duomenys neskelbtini). Visą metalą vežė su priekabėle, tilpo visas metalas, priekabėlė buvo iš namų, A. turi namuose, nežino kieno ta priekabėlė. Pinigus pasidalino po lygiai. Elgesį vertina blogai. Žalą atlygino, važiavo kartu su A., sumos nežino. A. sakė, kad susišnekės su nukentėjusiąja. Jie laukė prie vartų, o A. nuėjo pas nukentėjusiąją. Kai davė pinigus tai matė, bet kiek davė nežino. Kiek prašė kai susitiko, tiek ir padavė. Jie nebuvo susitarę susitikti su nukentėjusiąja, nuvažiavo į dvarą, kur (duomenys neskelbtini). Matė internete, kad ieškinys yra 290 eurų, buvo apskelbta „facebook“. Jis neregistruotas Užimtumo tarnyboje, turi individualią veiklą, dirba su vidaus apdaila. Kaime dirba vienadienius darbus. Civilinį ieškinį pripažįsta, sutinka atlyginti žalą.

4. Kadangi kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamieji, prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsniu teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

5.9. 2024 m. vasario 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrimas sandėlis ir butas Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra sujungtame į vieną, dviejų aukštų, be dalies stogo konstrukcijų, daugiabučio name. Teritorija padengta sniegu. Teritorija neaptverta, vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama. Vidiniame kieme yra mediniai ūkiniai pastatai (žr. nuotr. Nr. 1-4). Daugiabučio namo kieme, tarp buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir sandėlio, sniege yra transporto priemonės ridos pėdsakai. Ridos pėdsakai nufotografuoti (žr. nuotr. Nr. 5-6). Buto laukųjų durys yra dengtos rudos spalvos dažais. Apžiūros metu atidarytos, neužrakintos (žr. nuotr. Nr. 15-16). 1,10 m atstumu nuo kairiosios durų staktos laukųjų ir 1,22 m atstumu nuo dešiniosios durų staktos, sniege yra įspaustinis avalynės pėdsakas, kuris nufotografuotas (žr. nuotr. Nr. 17). Duryse yra sumontuota įleidžiama spyna. Apžiūrėjus spynos paviršius ir atrakto išorinius paviršius vizualiai bei panaudojant papildomą šviesos šaltinį, laužimo pėdsakų nerasta. Velkė yra užrakintoje padėtyje. Ant velkės yra deformuota spynos užkaba. Ant laukųjų durų yra atidalinta durų staktos medinė atplaiša. Ant staktos dalies, ties įkaba yra atidalinta staktos dalis (žr. nuotr. Nr. 18-20). Bute yra koridorius, kuris grįstas plytelėmis. Koridoriaus kairės pusės kampe yra lyginimo lenta, ant grindų padėti kilimėliai. Priekyje yra rudos spalvos medinės durys. Durys atidarytoje padėtyje, atrakintos (žr. nuotr. Nr. 21). 0,39 m atstumu nuo kairiosios staktos ir 0,44 m atstumu nuo dešiniosios staktos, ant grindų yra avalynės pėdsakas, kuris nufotografuotas (žr. nuotr. Nr. 22). Koridoriaus kairėje pusėje yra virtuvės patalpa. Virtuvės kairės pusės priekiniame kairiajame kampe yra hidroforo įrenginys. Prie priekinės sienos yra kieto kuro katilas, spintelė. Spintelės durelės atidarytos, be stalčių (žr. nuotr. Nr. 23-25). Už virtuvės patalpos yra kambarys Nr. 1. Kambario grindys laminuotos. Ant grindų avalynės pėdsakų, tinkamų identifikavimui nerasta. Ant grindų yra elektros laidai. Kambario kairėje pusėje, ties viduriu, yra lova, dešinėje ant grindų yra plytos, prie sienos spinta (žr. nuotr. Nr. 28-30). Priekinėje sienoje, šalia langų yra nuo savo tęsinio atidalinti metaliniai, šilumos sistemos vamzdžiai. (žr. nuotr. Nr. 31-32). Koridoriaus kairėje pusėje yra įėjimas į kambarį Nr. 2. Įėjimo durys medinės, baltos spalvos. Durys iškeltos iš vyrių ir atremtos į sieną (žr. nuotr. Nr. 33). Kambario grindys dengtos laminuota grindų danga. Priekinėje sienoje, šalia langų yra atidalinti šilumos sistemos vamzdžiai. Apžiūrėjus vamzdžių atidalinimo vietas vizualiai ir panaudojus papildomą šviesos šaltinį nustatyta, kad esantys atidalinimo pėdsakai yra neapibrėžtos formos, plokštuminiai, tarpusavyje persikloję (žr. nuotr. Nr. 34-35). 2,50 m atstumu nuo kairiojo kambario priekinės sienos kampo ir 1,30 m atstumu nuo dešiniojo kambario priekinės sienos kampo yra avalynės pėdsakai, kurie nufotografuoti (žr. nuotr. Nr. 36-37). Koridoriaus kairėje pusėje yra vonios ir tualeto patalpos. Įėjimo durų nėra. Dešinėje pusėje į sieną yra atremtos medinės, baltos spalvos durys. Prie lango esančios sienos yra nuo savo tęsinio atidalint šilumos sistemos metaliniai vamzdžiai (1 t., b. l. 18-22);

5.10. specialisto išvada Nr. IBPS-V-1740367-24, iš kurios matyti, kad ištyrus pateiktas nuotraukas Nr. 32 (žr. nuotr. Nr. 1) ir Nr. 41 (žr. nuotr. Nr. 2), vizualiai nustatyta, kad jose, ant vamzdžių dalių, kurių maksimalus skersmuo 25 mm, vidinis skersmuo 21 mm, sienelės storis 2 mm, yra užfiksuoti atidalinimo pėdsakai. Ištyrus vamzdžių dalių tiriamąsias atidalinimo vietas vizualiai, naudojant kriminalistinę lupą (didinimas 10x) nustatyta, kad vamzdžio dalys nuo savo tęsinio atidalintos kampu, artimu 95? laipsniams. Atidalinimo vietoje matomas išlygintas mikro reljefas. Atidalinimo plokštuma pasvirusi smailu kampu. Atidalinimo plokštumos kraštuose yra keteros, užlinkusios į vidines vamzdžių puses. Šie požymiai būdingi pjaunamojo tipo įrankiui (grandininiam vamzdžių pjovikliui ir pan.). Tai leidžia teigti, kad tyrimui pateiktose nuotraukose užfiksuotos vamzdžio dalys nuo savo tęsinio atidalintos pjovimo būdu. Vamzdžio dalies vidinis paviršius padengtas suodžių sluoksniu. Detaliai ištyrus pjovimo pėdsakus nustatyta, kad jie yra plokštuminiai, juose jokių individualių požymių neaptikta. Ant tirti nuotraukose pateiktų vamzdžių dalių išorinių paviršių, kokių nors kitų pašalinio įrankio ar įnagio panaudojimo mechaninio poveikio pėdsakų neaptikta (1 t., b. l. 69-73).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

7. Vagystė yra tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, padaromas tik tiesiogine tyčia, kas reiškia, jog grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.

8. Nagrinėjamu atveju kaltinamųjų prisipažinimu, rašytiniais įrodymais, kurių turinys nurodytas nuosprendžio 5.1-5.10 punktuose, neabejotinai nustatyta, kad Ž. B. ir A. S., veikdami tiesiogine tyčia, suvokdami savo nusikalstamų veikų pobūdį, padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. veikdami bendrininkų grupėje pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą, adresu: (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, išlaužę medinę laukinių durų apdailą įsibrovė į A. R. A. priklausantį butą, iš kurio pagrobė svetimą, A. R. A. priklausantį turtą – ketaus vonią, aliumininę praustuvę, 9 vnt. radiatorių, tuo padarydami A. R. A. bendrą 290 eurų turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad Ž. B. ir A. S. padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

Bausmės skyrimas

9. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

10. Skiriant bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

11. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

12. Kaltinamojo Ž. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai).

13. Kaltinamasis Ž. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, įstatymo leidėjo priskiriamą apysunkiams nusikaltimams. Nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas 7 kartus, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, ne kartą teistas už panašius nusikaltimus, paskutinį kartą teistas už viešosios tvarkos pažeidimą. Administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų. Jis nedirba, nors ir vykdo individualią veiklą, tačiau nurodė, kad dirba tik atsitiktinius darbus. 2022 m. spalio 19 d. baudžiamuoju įsakymu Ž. B. skirta laisvės apribojimo bausmė 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pakeista areštu, kurią atlikęs, tačiau turėdamas neišnykusį teistumą, kaltinamasis vėl nusikalto. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad Ž. B. nėra linkęs koreguoti savo elgesio, jo nevertina kritiškai, nededa pastangų pakeisti gyvenimo būdą, jo padaryta veika nėra atsitiktinė, o yra sąmoningas ir sistemingas elgesys.

14. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad švelnesnės bausmės neįtakoja kaltinamojo Ž. B. elgesio ir neatlieka asmens nubaudimo, prevencinės funkcijos, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti Ž. B. skyrus tik griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Švelnesnės bausmės skyrimas nebūtų veiksmingas ir neatgrasytų kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Teismas sprendžia, kad už nusikalstamos veikos padarymą Ž. B. skirtina bausmė, mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis, t. y. jam skirtina 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

15. Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. Kaltinamasis A. S. padarė vieną nusikalstamą veiką, įstatymo leidėjo priskiriamą apysunkiams nusikaltimams. Nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas 8 kartus, ne kartą teistas už panašius nusikaltimus, paskutinį kartą teistas už panašios veikos padarymą 2024 m. rugpjūčio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu. Administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, yra dirbantis. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad A. S. nėra linkęs koreguoti savo elgesio, jo nevertina kritiškai, nededa pastangų pakeisti gyvenimo būdą, jo padaryta veika nėra atsitiktinė, o yra sąmoningas ir sistemingas elgesys. 2024 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu A. S. skirta 8 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas.

17. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad švelnesnės bausmės neįtakoja kaltinamojo A. S. elgesio ir neatlieka asmens nubaudimo, prevencinės funkcijos, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti A. S. skyrus tik griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Švelnesnės bausmės skyrimas nebūtų veiksmingas ir neatgrasytų kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Teismas sprendžia, kad už nusikalstamos veikos padarymą A. S. skirtina bausmė, mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis, t. y. jam skirtina 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu A. S. paskirta bausmė subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir skirtina galutinė subendrinta 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

19. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, jog bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu.

20. Kaltinamajam Ž. B. skiriama 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, nors Ž. B. teisiamas ne pirmą kartą, ne kartą teistas už panašių veikų padarymą, tačiau savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos veikos gailėjosi, nukentėjusiosios atsiprašė, sutiko atlyginti padarytą žalą, todėl yra pagrindas jam skirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į skiriamą galutinės terminuoto laisvės atėmimo bausmės trukmę, bausmės tikslus galima pasiekti Ž. B. atidedant bausmės vykdymą 1 metų 6 mėnesių terminui, skiriant įpareigojimus: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją įpareigojant atlikti per 6 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 8 punktas).

21. Įvertinęs aplinkybes, kad kaltinamajam A. S., subendrinus šiuo nuosprendžiu skiriamą bausmę su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skiriama galutinė 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė, nors A. S. yra teisiamas ne pirmą kartą, ne kartą teistas už panašių veikų padarymą, tačiau savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos veikos gailėjosi, nukentėjusiosios atsiprašė, yra dirbantis, todėl teismas mano, kad yra pagrindas jam skirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į skiriamą galutinės terminuoto laisvės atėmimo bausmės trukmę, bausmės tikslus galima pasiekti A. S. atidedant bausmės vykdymą 2 metų terminui, skiriant įpareigojimus: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją įpareigojant atlikti per 6 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 8 punktas).

Dėl turto konfiskavimo

22. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). BK72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pirmosios instancijos teismas automobilį konfiskavo kaip uždraustos veikos įrankį. Teismų praktikoje, įrankiai – bet kurie daiktai, kurie naudojami darant nusikalstamą veiką, t. y. atliekant veiksmus (neveikimą), numatytus nusikaltimo sudėtyje, ir kuriais tiesiogiai kėsinamasi į nusikaltimo dalyką, objektą, pavyzdžiui, ginklai, sprogmenys, nuodai, įvairūs įsilaužimo įrankiai, ūkiniai, buitiniai įrankiai, kuriais sužalojami nukentėjusieji. Automobilis gali būti pripažintas nusikaltimo vagystės padarymo įrankiu, jeigu jis buvo panaudotas, pavyzdžiui, pašalinant kliūtis patekti į saugomą teritoriją ar pastato vidų.

23. Konfiskuojami ne tik įrankiai, bet ir nusikaltimo padarymo priemonės – įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kt. materialūs daiktai, kurie darant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką tiesiogiai pastarųjų neveikia, nekeičia, nežaloja, tačiau jais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jos padarymą. Nusikaltimo padarymo priemonėmis gali būti transporto priemonės, būtinos atvykti į nusikaltimo padarymo vietą, išvežti pagrobtą daiktą. Nagrinėjamu atveju, pagrindinė nusikaltimo padarymo aplinkybė yra atvykimas į nusikaltimo padarymo vietą ir pagrobtų daiktų išgabenimas iš nusikaltimo vietos su transporto priemone. Įstatymo uždraustos veikos įrankių ir priemonių samprata apibrėžiama specifiniais uždraustos veikos palengvinimui pritaikytais požymiais.

24. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas (pavyzdžiui, transporto priemonė, kurioje įrengta slėptuvė nusikalstamos veikos dalykui paslėpti) arba toks turtas, be kurio panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas būtų labai apsunkintas (pavyzdžiui, transporto priemonė, panaudota nusikaltimo dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas), taip pat, kai kurių nusikalstamų veikų dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2010, 2K-24/2011). Dažnai šis kriterijus taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybę padaryti nusikalstamą veiką. Tuo tarpu nenustačius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, šis turtas nusikalstamos veikos priemone nepripažįstamas ir negali būti konfiskuojamas. Siekiant nustatyti, ar turtas gali būti pripažintas įstatymo uždraustos veikos priemone, turi būti išnagrinėtos visos reikšmingos turto panaudojimo tokios veikos darymo procese aplinkybės, įvertinta šio turto panaudojimo reikšmė nusikalstamos veikos sudėties požymiams įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011).

25. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

26. Nagrinėjamu atveju darydami nusikalstamą veiką kaltinamieji Ž. B. ir A. S. naudojo transporto priemonę – automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo vežamas pagrobtas turtas. Šis automobilis nebuvo niekaip specialiai pritaikytas daryti nusikalstamai veikai, t. y. specialiai pritaikytas gabenti kroviniui, tačiau pažymėtina, kad be automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos padarymas būtų buvęs neįmanomas, kadangi buvo pagrobta daug metalo, įskaitant vonią, praustuvą, 9 vnt. radiatorių, kurių be automobilio kaltinamieji nebūtų sugebėję išsigabenti, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju turtas privalo būti konfiskuotas.

27. Bylos duomenys patvirtina, kad automobilis VW Passat, naudotas nusikalstamos veikos darymo metu, nuosavybės teise priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“ bei buvo išnuomotas MB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje tuo metu dirbo A. S., ir automobilis jam buvo suteiktas vykti į darbą. Nei turto savininkas, nei nuomininkas negalėjo žinoti, kad minėta transporto priemonė bus panaudota darant nusikalstamą veiką, todėl konfiskuotina jo vertę atitinkanti pinigų suma, šiuo atveju 1 370,00 Eur (3 t., b. l. 48).

Dėl civilinio ieškinio

28. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose (pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 16 d. nutarimai) yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę žalos atlyginimo doktriną, grindžiamą esmine nuostata, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnį, asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

29. Nukentėjusioji A. R. A. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 290 Eur turtinės žalos priteisimo iš kaltinamųjų Ž. B. ir A. S.. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl vagytės metu pavogto jai priklausančio turto jai padaryta žala nėra atlyginta.

30. Teismo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio apklausta nukentėjusioji A. R. A. parodė, kad pastatas, iš kurio įvykdyta vagystė, yra apleistas, pastate yra butai. Pirmame aukšte yra jos butai, yra įsteigta jos įmonė. Butai nebuvo gyvenami. Radiatoriai buvo prijungti, yra likęs kūrenimo katilas, nebuvo, kad jie buvo sukirmiję. Jai skaudu, nes butai buvo gyvenami, viskas buvo po gaisro. Ieškinio suma susideda iš durų išlaužimo ir maždaug metalo vertės. Radiatoriai buvo špižiniai. Durų vertė 50 eurų. Ji iš kaltinamųjų atpažįsta tik A. S.. Buvo vasario 27 d., apie 15 val., kai jis atvyko. Ji labai pasimetė, jai buvo šokas. Ji palydėjo link automobilio, buvo sutarta, kad atvažiuos antrą kartą. Prie automobilio buvo dar du asmenys, iki jų buvo apie 10 metrų. Žala jai neatlyginta. Pinigų negavo. Jai nebuvo konkretaus pasiūlymo, žadėjo grįžti, bet negrįžo. Civilinį ieškinį palaiko visiškai, prašo priteisti 290 eurų.

31. Kaltinamasis Ž. B. civilinį ieškinį pripažino visiškai, A. S. su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies. A. S. nurodė, kad nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą atlygino, jos atsiprašė. Nurodė, kad su Ž. B. ir draugu V. M. buvo nuvykę pas nukentėjusiąją į jos darbovietę ir jis jai atlygino turtinę žalą.

33. Teismas, spręsdamas civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstumą, kaltinamųjų Ž. B. ir A. S. bei liudytojo V. M. duotus parodymus vertina kritiškai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios apklausos metu kaltinamasis A. S. parodė, kad nukentėjusiajai padavė 350 eurų, tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusiajai padavė 440 eurų, vėliau savo parodymus keitė ir nurodė, kad davė 250 eurų. Kaltinamasis Ž. B. pirmosios apklausos metu nurodė, kad matė, kaip A. S. nukentėjusiajai padavė pinigus, tačiau nematė sumos. Liudytoju apklaustas V. M. nurodė, kad matė, kaip A. S. padavė 350 eurų. Teisiamojo posėdžio metu išsiskyrė ir pinigų padavimo vietos nurodymas. Kaltinamasis A. S. nurodė, kad pinigus padavė 1-2 metrai iki automobilio, prie kurio grįžo su nukentėjusiąja, automobilis buvo prie važiuojamosios dalies, išėjus iš parko teritorijos; V. M. ir Ž. B. išlipo iš automobilio ir persimetė su nukentėjusiąja keliais žodžiais, vyko bendras bendravimas, kol jis pasiėmė piniginę iš automobilio ir išsiėmė pinigus. Kai padavė pinigus jie buvo išlipę iš automobilio, stovėjo rateliu. Kaltinamasis Ž. B. parodė, kad jie laukė prie vartų, o A. nuėjo pas nukentėjusiąja. Kai davė pinigus matė, bet kiek davė nežino. Kiek prašė kai susitiko, tai tiek ir padavė. Liudytojas V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) dvaro, atėjo prie vartų žmogus ir jie padavė pinigus 350 eurų. Padėkojo, kad susirado greitai. Kai priėjo, jie išlipo iš mašinos ir matė, kaip padavė pinigus nukentėjusiajai moteriai. A. pinigus dvaro teritorijoje, gal koks trisdešimt metrų iki vartų, atstumas buvo toks, kad matėsi kaip paduoda pinigus. Tuo tarpu nukentėjusioji nuo pat pradžių tvirtino, kad kaltinamieji su dar vienu asmeniu buvo atvykę pas ją į darbovietę (duomenys neskelbtini) dvare, kur A. S. prisipažino įvykdęs nusikaltimą, atsiprašė, tačiau jokių pinigų jai nedavė, žala neatlyginta iki šiol.

34. Kaltinamųjų, liudytojo ir nukentėjusiosios parodymai prieštarauja vieni kitiems. Teismo vertinimu, nors įvykis ir buvo vasario mėnesį, tačiau tokios svarbios aplinkybės, kaip atlyginamos žalos suma ar vieta, kurioje buvo kalbama su nukentėjusiąja ir jai paduodami pinigai, negalėjo būti pamirštos. Vienu metu kaltinamieji nurodė, kad kalbėjosi dvaro teritorijoje, kitu metu, kad prie automobilio, kuris buvo ant kelio už dvaro teritorijos. Vieną kartą nurodė, kad davė 440 eurų, tos pačios apklausos metu pinigų suma keitėsi ir jau nurodė, kad davė 250 eurų, kitas kaltinamasis nurodė, kad davė 350 eurų. Teismui kaltinamieji nurodė, kad pranešimą dėl įvykdytos vagystės pamatė internete, jame buvo nurodyta padaryta žala, todėl nesuprantama, kodėl kaltinamieji turėjo atlyginti daugiau nei buvo padaryta žala. Teismas šiuos kaltinamųjų parodymus dėl atlygintos turtinės žalos vertina tik kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti realios padarytos turtinės žalos atlyginimo. Kaip jau minėta, nukentėjusioji šiuo atžvilgiu buvo nuosekli, jos parodymais netikėti teismas neturi pagrindo.

35. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamieji neįrodė žalos atlyginimo fakto, byloje nėra jokių neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių, kad nukentėjusiajai žala atlyginta bent iš dalies, byloje neabejotinai nustatyta, kad daiktus iš nukentėjusiosios bendrais veiksmais pagrobė Ž. B. ir A. S., todėl civilinis ieškinys dėl 290,00 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir 290,00 Eur turtinė žala priteistina solidariai iš kaltinamųjų Ž. B. ir A. S. nukentėjusiosios A. R. A. naudai.

36. Kaltinamiesiems skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti – taikytinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintinos.

37. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 vnt. CD diskas su vaizdo įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ž. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti Ž. B. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, skiriant įpareigojimus:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. S. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. S. bausmės dalį atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikotarpiui, skiriant įpareigojimus:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, Ž. B. ir A. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos, tai yra 1 370,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų septyniasdešimties eurų 00 ct) konfiskavimą, iš kiekvieno konfiskuojant po 685,00 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus), išaiškinant, kad ši pinigų suma turi būti sumokėta į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.

Civilinės ieškovės A. R. A. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti nukentėjusiajai A. R. A. solidariai iš kaltinamųjų Ž. B. ir A. S. 290,00 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimties eurų) turtinę žalą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su vaizdo įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.