Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, D. G., P. Š., D. G., M. J., M. Š., M. P., K. P., bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Jūsų sklypas“, S. G., trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo, pirkimo–pardavimo sutarčių dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 22 d. sprendimu pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą patenkino: panaikino 1993 m. gruodžio 7 d. Lietuvos žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 1-1415-28587, kuriuo atstatytos S. D. nuosavybės teisės į jo turėtą 37,84 ha žemę ir 5,06 ha mišką, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ,(duomenys neskelbtini), dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės į 0,5374 ha valstybinės reikšmės kelią Nr. 1606 ir jo užimtą žemę (kelio juostą); panaikino 1994 m. kovo 25 d. Joniškio rajono valdybos potvarkio Nr. 83v „Dėl žemės suteikimo naudojimui asmenims, susigrąžinusiems žeme žemės ūkio veiklai“ dalį, kuria S. D. suteikto 42,90 ha žemės dalis – 0,5374 ha – pateko į valstybinės reikšmės kelią Nr. 1606 ir jo užimtą žemę (kelio juostą); pripažino negaliojančia 1994 m. gruodžio 23 d. sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria S. D. padovanojo D. G. 42,9 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apylinkėje, (duomenys neskelbtini), dalį dėl 0,5374 ha, į kurią patenka valstybinės reikšmės kelio Nr. 1606 dalis ir jo užimta žemė (kelio juosta); panaikino 1997 m. liepos 23 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 556 „Dėl rodiklių Valstybinio žemės kadastro duomenų registre patikslinimo“ 2 punkto, kuriuo D. G. nuosavybės teise priklausantis 41,7908 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), padalinamas į tris sklypus: 18,2167 ha, 2,9893 ha ir 20,5848 ha, dalį dėl 0,5374 ha, į kurią pateko valstybinės reikšmės kelias Nr. 1606 ir jo užimta žemė (kelio juosta); pripažino negaliojančia 1997 m. rugpjūčio 7 d. sutarties, notarinio registro Nr. 1-2802, kuria D. G. pardavė P. Š. 2,9893 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., Joniškio r. sav., ir jame esančius gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus, dalį, į kurią pateko valstybinės reikšmės kelio Nr. 1606 dalis ir jo užimta žemė (kelio juosta); panaikino 2006 m. lapkričio 24 d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymo Nr. V-5219 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypų suformavimo atlikus kadastrinius matavimus“, kuriuo 2,9893 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., Joniškio r. sav., padalintas į du žemės sklypus: 1,2490 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., Joniškio r. sav., ir į 1,7403 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., Joniškio r. sav., dalį, kuria 0,0540 ha dalis 1,2490 ha žemės sklypo pateko į valstybinės reikšmės kelio Nr. 1606 užimtą žemę (kelio juosta) ir 0,0681 ha dalis 1,7403 ha žemės sklypo pateko į valstybinės reikšmės kelio Nr. 1606 užimtą žemę (kelio juosta); pripažino negaliojančia 2006 m. gruodžio 14 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini), kuria P. Š., M. Š., D. Š. ir M. Š. pardavė M. P. 1,2490 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., Joniškio r. sav., dalį dėl 0,0540 ha, į kurią pateko valstybinės reikšmės kelio Nr. 1606 užimta žemė (kelio juosia); pripažino negaliojančia 2014 m. lapkričio 13 d. žemės sklypų mainų sutarties, notarinio registro Nr. 1-5576, kuria M. P. 1,2490 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., Joniškio r. sav., perleido S. G., dalį dėl 0,0540 ha, į kurią pateko valstybinės reikšmės kelio Nr. 1606 užimta žemė (kelio juosta); pripažino negaliojančia 2006 m. gegužės 19 d. nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria D. G. 20,5848 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) Joniškio r., pardavė UAB „MM Gipaja“, dalį dėl 0,4153 ha, į kurią pateko valstybinės reikšmės kelio Nr. 1606 dalis. Pripažinti negaliojančia 2006 m. birželio 15 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 1-2685, kuria UAB „MM Gipaja“ 20,5848 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) Joniškio r., pardavė K. P., dalį dėl 0,4153 ha, į kurią pateko valstybinės reikšmės kelio Nr. 1606 dalis; pripažino negaliojančia 2014 m. lapkričio 13 d. žemės sklypų mainų sutarties, notarinio registro Nr. 1-5571, kuria K. P. 20,5848 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esantį Joniškio r. sav., (duomenys neskelbtini) perleido S. G., dalį dėl 0,4153 ha, į kurią pateko valstybinės reikšmės kelio Nr. 1606 dalis. Taikė restituciją natūra: 1) grąžino valstybės nuosavybėn 0,0681 ha iš 1,7403 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., Joniškio r. sav., patenkančio į valstybinės reikšmės keliu užimtą žemę (kelio juostą), ir priteisė iš valstybės P. Š. 50,85 Eur žemės sklypo dalies įsigijimo išlaidų; 2) grąžino valstybės nuosavybėn 0,0540 ha iš 1,2490 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., Joniškio r. sav., patenkančio į valstybinės reikšmės keliu užimtą žemę (kelio juostą), o iš valstybės S. G. priteisė 62,61 Eur žemės sklypo dalies įsigijimo išlaidų; 3) grąžino valstybės nuosavybėn 0,4153 ha iš 20,5848 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esančio Joniškio r. sav., (duomenys neskelbtini) patenkančio į valstybinės reikšmės kelio Nr. 1606 dalį, o iš valstybės S. G. priteisė 368,11 Eur žemės sklypo dalies įsigijimo išlaidų (3 t., b. l. 114–127).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi (4 t., b. l. 72–86) atsakovo P. Š. apeliacinį skundą patenkino iš dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimo dalį, kuria P. Š. buvo priteista iš valstybės 50,85 Eur žemės sklypo dalies įsigijimo išlaidų, panaikino ir šią bylos dalį grąžino tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo; kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad dėl kompensacijos (restitucijos taikymo) dydžio nustatymo yra reikšminga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika, todėl ja būtina remtis ir šioje byloje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras prieš A. Č. ir kt., bylos Nr. 3K‑3-92/2015). Byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (§ 66) EŽTT pažymėjo, kad panašių bylų aplinkybėmis teisinga interesų pusiausvyra paprastai nustatoma, kai asmeniui, kurio turtas nusavinamas, sumokama kompensacija yra pagrįstai susijusi su jo rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo (praradimo) metu. Pagal EŽTT praktiką, jeigu priteisiama mažesnė negu turto rinkos vertė, disproporcija negali būti pernelyg didelė. Nurodė, kad kompensacija yra susijusi su turto rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo (praradimo) metu. Restitutio in integrum (visiškas teisių atkūrimas) principo taikymas, atkuriant tik pažeistą išimtinę valstybės teisę, nepaisant arba visiškai paneigiant sąžiningo naujo teisės įgijėjo teises ir teisėtus interesus, reikštų Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos saugomų teisių paneigimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-793-415/2017). Valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita, todėl klaidingai perduotų nuosavybės teisių panaikinimo kontekste gero valdymo principas gali ne tik valdžios institucijoms uždėti pareigą veikti greitai taisant padarytas klaidas, bet ir pareikalauti sumokėti adekvačią kompensaciją ar kitos formos tinkamą reparaciją buvusiam bona fide (atvirai, sąžiningai) nuosavybės savininkui. Teismas konstatavo, kad apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad jo sklypo vertė yra 8 400 Eur, kuri tiksliai apskaičiuota vienoje civilinėje byloje, todėl mano, kad jam turėtų būti priteista 328,44 Eur kompensacija, tačiau byloje tokios aplinkybės netirtos ir nevertintos, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nei paneigti, nei patvirtinti pareiškėjo argumentus. Be to, byloje nėra duomenų, kurie leistų įvertinti ginčo sklypo rinkos vertę turto nusavinimo (praradimo) metu.

Šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl kompensacijos atsakovui už valstybei grąžinamą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypo dalį) dydžio nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (iš pradžių) arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. CK 6.147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad restitucija reiškia negaliojančio sandorio šalių grąžinimą į status quo – iki sandorio įvykdymo buvusią padėtį. Ji taikoma pagal CK šeštosios knygos normas (CK 1.80 straipsnio 3 dalis), atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, panaikinus sprendimą atkurti nuosavybės teises, restitucija turi būti taikoma atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimo srityje susiklosčiusių santykių ypatumus ir teisės normų pažeidimo, dėl kurio sprendimas atkurti nuosavybės teises pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas, pobūdį (2012 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2012), taip pat į restitucijos objekto specifiką (2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).

Nagrinėjamu atveju taikant restituciją žemės sklypas grąžinamas valstybei, panaikinus administracinius aktus dėl jų neteisėtumo, t. y. dėl valstybės padarytos klaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad kai restitucija taikytina dėl valstybės įgaliotų pareigūnų priimtų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkūrimo neteisėtumo, valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o atsakovams – fiziniams asmenims –taikomi tokie minimaliai negatyvūs turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai, kokie nustatyti įstatyme (žr. 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012). Sprendžiant dėl piniginės sumos taikant restituciją, atsižvelgtina į aktualią EŽTT jurisprudenciją. Valstybės klaidų taisymo kontekste EŽTT nuolat pabrėžia „gero valdymo“ principo svarbą (paprastai aiškindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio (nuosavybės apsauga) nuostatas (žr. 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą byloje Bogdel prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 41248/06, 65–66 punktus). Nurodytas principas reikalauja, kad, spręsdamos klausimą dėl viešojo intereso, ypač susijusio su tokiomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis kaip nuosavybės teisė, valstybės institucijos veiktų greitai, tinkamai ir nuosekliai (2011 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Rysovskyy prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 29979/04, 70 punktas). Valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita (2007 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje Gashi prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 32457/05, 40 punktas; 2009 m. birželio 11 d. sprendimas byloje Trgo prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 35298/04, 67 punktas). Klaidingai perduotų nuosavybės teisių panaikinimo kontekste gero valdymo principas gali ne tik valdžios institucijoms uždėti pareigą veikti greitai taisant padarytas klaidas (žr. 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Moskal prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 10373/05, 69 punktą), bet ir pareikalauti sumokėti adekvačią kompensaciją ar kitos formos tinkamą reparaciją buvusiam bona fide nuosavybės savininkui (žr. 2002 m. lapkričio 5 d. sprendimą byloje Pinc prieš Čekijos Respubliką, pareiškimo Nr. 36548/9, 53 punktą). Sprendžiant dėl protingos kompensacijos priteisimo, turi būti atsižvelgiama į laikotarpį, kada valstybė pastebėjo savo padarytą klaidą ir kaip greitai ją ištaisė (2014 m. gruodžio 2 d. sprendimas byloje Romankevič prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 25747/07, 46–47 punktai). Šia Europos EŽTT suformuota pozicija rėmėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-793-415/2017, 2018 m. vasario 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-55-492/2018.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad sutartis, kuria D. G. pardavė P. Š. 2,9893 ha žemės sklypą, sudaryta 1997 m. rugpjūčio 7 d., o prokuroras, gindamas viešąjį interesą, dėl šio sandorio panaikinimo kreipėsi į teismą su pradiniu pareiškimu 2015 m. birželio 22 d., t. y. praėjus daugiau nei 10 metų. Ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant dėl teismų praktikoje suformuotų restitucijos taikymo taisyklių taikymo, nustatant kompensacijos dydį paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžinamas valstybei.

Nagrinėjamai bylai taip pat reikšmingi teisingo atlyginimo už valstybei grąžinamą turtą dydžio nustatymo principai, išdėstyti EŽTT 2013 m. lapkričio 12 d. sprendime byloje Pyrantienė prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 45092/07, kuriame teismas pažymėjo, kad kompensacijos sąlygos pagal atitinkamus įstatymus priklauso nuo vertinimo, ar ginčijama priemonė taikoma atsižvelgiant į reikiamą teisingą pusiausvyrą ir, svarbiausia, ar ji neužkrauna pareiškėjai neproporcingos naštos. Teisinga pusiausvyra paprastai būna pasiekiama tais atvejais, kai asmenims, iš kurių buvo atimta nuosavybė, sumokama tokia kompensacija, kuri yra pagrįstai susijusi su to turto rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo (praradimo) metu (sprendimo 65–67 punktai). Tokia EŽTT pozicija rėmėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-779-415/2017.

Byloje atsakovo P. Š. sąžiningumas nėra paneigtas, be to, įvertinus, kad ginčo žemės sklypu, kaip rinkos vertę turinčiu objektu, buvo disponuojama ilgą laiką, darytina išvada, kad atsakovas P. Š. įgijo teisėtus ekonominio pobūdžio lūkesčius, kurie tiesiogiai susiję su disponavimu ginčo žemės sklypais, kaip turinčiais rinkos vertę objektais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartyje konstatavo, kad kompensacija yra susijusi su turto rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo (praradimo) metu (2017 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-779-415/2017, 62 punktas). Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teismų praktiką, darytina išvada, kad atsakovui P. Š. kompensacija už prarastą turtą turi būti atlyginama turto rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo (praradimo) metu, t. y. 2017 m. gruodžio 6 d., kai įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimo dalis dėl administracinių aktų dalies panaikinimo ir sutarties dalies pripažinimo negaliojančia (3 t., b. l. 114–127, 4 t., b. l. 72–86).

Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, nekilnojamojo daikto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, 2018 m. sausio 1 d. yra 6 260 Eur (4 t., b. l. 93). Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad įvertinus proporcingai valstybei grąžintinos žemės sklypo dalį atsakovui P. Š. galėtų būti priteista 245 Eur kompensacija. Atsakovas P. Š. su siūlomu priteisti kompensacijos dydžiu nesutinka, mano, kad mažiausiai jam priteistina 328,44 Eur kompensacija. Teismui įvertinus pateiktus skaičiavimus ir VĮ Registrų centro duomenis darytina išvada, kad atsakovui P. Š. iš Lietuvos valstybės priteistina 244,96 (6 260 Eur x 0,0681 ha : 1,7403) Eur kompensacija, kuri atitinka vidutinę ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertę, esančią šio nekilnojamojo turto praradimo, t. y. grąžinimo valstybės nuosavybėn, metu.

Atsakovas P. Š. 2018 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje nurodė, kad grąžinto valstybei turto vertė turėtų būti apskaičiuota pagal 2015 m. atliktą sklypo vertės nustatymo ekspertizę. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, eksperto išvada kaip įrodymas administracinių bylų procese laikoma tik iškeltoje administracinėje byloje teismo nutartimi po paskirtos ekspertizės gauta išvada (žr., pvz., 2009 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1304/2009). Administracinių bylų teisenos įstatymo 61 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas. Taigi, eksperto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kuris turi būti vertinamas atsižvelgiant į kitų įrodymų visumą, nesuteikiant jam jokios viršenybės prieš kitus įrodymus. Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, nesant individualaus prarasto turto rinkos vertės vertinimo paprastai remiasi Nekilnojamojo turto registre nustatyta nekilnojamo turto rinkos verte (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-247-261/2018).

Taigi teismas, įvertinęs teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose ir šioje byloje priimtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartyje išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad atsakovui P. Š. kompensacija už prarastą turtą turi būti atlyginama turto rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo (praradimo) metu, todėl atsakovo P. Š. prašymas taikyti 2015 m. atliktą turto vertės nustatymo ekspertizę nėra pagrįstas. Teismo nuomone, VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pateikti duomenys yra objektyvūs ir jais nėra pagrindo abejoti, juolab kad P. Š. teismo neprašė skirti naujos ekspertizės turto vertei nustatyti turto nusavinimo metu bei nepateikė jokių kitų įrodymų, paneigiančių VĮ Registrų centro duomenis ir pagrindžiančių priteisti jo nurodytą kompensacijos dydį.

Atsakovas P. Š. 2018 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. 757 atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (2018 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją (Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Minėtos taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai teismas suabejoja, ar Lietuvos Respublikos Prezidento aktas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, neprieštarauja įstatymams ar Konstitucijai. Proceso dalyvio prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik vada spręsti, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, tačiau jame išdėstyti argumentai teismo nesaisto ir prašymo pagrįstumą teismas vertina savarankiškai. Klausimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija, todėl pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-997/2009, 2009 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-152/2009).

Įvertinus keliamo ginčo pobūdį, darytina išvada, kad atsakovo P. Š. prašomas ištirti teisės aktas šio nagrinėjamo ginčo atveju nėra teisiškai reikšmingas, be to, atsakovas tik suformulavo prašymą, tačiau jokių teisinių argumentų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. 757 atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai nenurodė. Atsižvelgiant į tai, atsakovo P. Š. prašymas netenkintinas.

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą ir priteisti iš Lietuvos valstybės atsakovui P. Š. 244,96 Eur dydžio kompensaciją iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, už valstybei grąžinamą nekilnojamąjį turtą – 0,0681 ha iš 1,7403 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., Joniškio r. sav., patenkančio į valstybinės reikšmės keliu užimtą žemę (kelio juostą).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Priteisti P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 244,96 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt keturių eurų ir devyniasdešimt šešių centų) dydžio kompensaciją iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, už valstybei grąžinamą nekilnojamąjį turtą – 0,0681 hektaro iš 1,7403 hektaro žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) 5, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Joniškio rajono savivaldybėje, patenkančio į valstybinės reikšmės keliu užimtą žemę (kelio juostą).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.