Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-02-06 · Civilinė byla Nr. 2-25-767/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-06
Bylos Nr.
2-25-767/2014
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-01906-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Šiukštienė
Ieškovas
P. M.
Atsakovas
žemės ūkio bendrovei „Minaičiai“, R. S., G. V., R. N., A. M., T. N.
Advokatai
Mykolas Romeika
Kategorijos
  • 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-25-767/2014Proceso Nr. 2-35-3-01906-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 30.5.; (S) 30.9.1.; 113.1., 116.1.
RADVILIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 6 d.Radviliškis
Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Šiukštienė,sekretoriaujant Vidai Greičienei,dalyvaujant ieškovui P. M.,atsakovo atstovui advokato padėjėjui Mykolui Romeikai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę pagal ieškovo P. M. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams žemės ūkio bendrovei „Minaičiai“, R. S., G. V., R. N., A. M., T. N. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas P. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, kuriais prašė: 1) perkelti ieškovui P. M. pirkėjo atsakovo žemės ūkio bendrovės „Minaičiai“ teises ir pareigas pagal 2012-10-25 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) perkelti ieškovui P. M. pirkėjo atsakovo žemės ūkio bendrovės „Minaičiai“ teises ir pareigas pagal 2012-10-30 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti ieškovą P. M. sumokėti atsakovui žemės ūkio bendrovei „Minaičiai“ 18643,66 Lt per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) perkelti ieškovui P. M. pirkėjo atsakovo žemės ūkio bendrovės „Minaičiai“ teises ir pareigas pagal 2012-11-07 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 5) įpareigoti ieškovą P. M. sumokėti atsakovui žemės ūkio bendrovei „Minaičiai“ 2322,71 Lt per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 6) priteisti ieškovo naudai solidariai iš visų atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovas nuo 1999-08-06 bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo dalį 18,05 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovui priklauso 1128/1805 žemės sklypo dalys. Iki 2012-10-25 žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat valdė A. M. (226/1805 sklypo dalys), R. N. (75/1805 sklypo dalys), G. V. (76/1805 sklypo dalys), R. S. (225/1805 sklypo dalys) bei T. N. (75/1805 sklypo dalys). 2012-10-30 atsakovas A. M. žodžiu informavo ieškovą, kad A. M., R. N., G. V. bei R. S. jiems priklausiusias žemės sklypo dalis pardavė atsakovui žemės ūkio bendrovei „Minaičiai" ir gavo užmokestį. Ieškovo atstovui patikrinus Nekilnojamojo turto registro Centriniame duomenų banke esančią informaciją tapo žinoma, kad būta dviejų sandorių, kuriais atsakovai A. M., R. N., G. V. bei R. S. perleido jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusias žemės sklypo dalis žemės ūkio bendrovei „Minaičiai“. 2012-10-25 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas R. S. pardavė žemės ūkio bendrovei „Minaičiai“ 225/1805 žemės sklypo dalis. 2012-10-30 A. M., R. N., G. V. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 4549 pardavė jiems priklausiusias 377/1805 žemės sklypo dalis žemės ūkio bendrovei „Minaičiai“. Atsakovo atstovas 2013-10-15 el. paštu pateikė ieškovo atstovui 2013-10-15 Nekilnojamojo turto registro Centrinio banko duomenų išrašą, iš kurio matyti, kad iki 2013-10-15 tik žemės ūkio bendrovė „Minaičiai“ ir ieškovas P. M. buvo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai. Išraše nurodyta, kad atsakovas žemės ūkio bendrovė „Minaičiai“ sudarė ir trečią pirkimo - pardavimo sutartį, t. y. įsigijo 2012-11-07 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. N. jo turėtą žemės sklypo dalį. Ieškovas nurodo, kad minėti sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant jo, kaip bendraturčio, pirmenybės teisę įsigyti parduodamas žemės sklypo dalis. Pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę reglamentuoja LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 str., kur numatyta, kad žemės sklypo bendraturčiai turi pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Minėtame įstatyme taip pat nurodoma, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise valdoma žemės ūkio paskirties žemė parduodama, pirmenybės teisė tokią žemę įsigyti įgyvendinama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – LR CPK) 4.79 str. nustatyta tvarka. Atsakovas R. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdytas 225/1805 žemės sklypo dalis atsakovui žemės ūkio bendrovei „Minaičiai“ pardavė 2012-10-25 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. 41-85/06, t. y. įgyvendindamas savarankišką procesinę turto realizavimo formą, nes pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui nelaikytinas nei varžytynėmis, nei varžytynių proceso dalimi. Todėl atsakovas R. S., siūlydamas antstoliui iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) 4.79 str. Atsakovas R. S. privalėjo per notarą raštu pranešti kitiems žemės sklypo bendraturčiams, tame tarpe ir ieškovui, apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Atsakovas R. S. apie tokį ketinimą ieškovui nepranešė ir jam priklausiusią žemės sklypo dalį pardavė pažeisdamas ieškovo pirmenybės teisę ją pirkti, todėl vadovaujantis LR CK 4.79 str. 3 d., ieškovas turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo žemės ūkio bendrovės „Minaičiai“ teisės ir pareigos pagal 2012-10-25 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovai G. V., A. M., R. N., T. N. nepranešė ieškovui apie tai, kad parduoda žemės ūkio bendrovei „Minaičiai“ jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis. LR CK 4.79 str. nenumato pareigos pranešti bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį bendraturčiui. Tačiau, teismui patenkinus ieškinio reikalavimą ir perkėlus ieškovui pirkėjo žemės ūkio bendrovės „Minaičiai“ teises ir pareigas pagal 2012-10-25 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 41-85/06, žemės sklypo bendrasavininkiais 2012-10-30 dienai būtų laikomi tik ieškovas, atsakovai A. M., R. N., G. V. bei T. N., o atsakovas žemės ūkio bendrovė „Minaičiai“ nebūtų laikomas žemės sklypo bendraturčiu. Tai reiškia, jog atsakovai A. M., R. N., G. V. iki sudarydami 2012-10-30 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas T. N. iki sudarydamas 2012-11-07 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), būtų privalėję LR CK 4.79 str. 2 d. nustatyta tvarka pranešti kitiems bendraturčiams, tame tarpe ir ieškovui, apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui (atsakovui žemės ūkio bendrovei „Minaičiai“) ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda.

Teismo posėdžio metu ieškovas P. M. ir jo atstovas advokato padėjėjas Š. S. ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė visiškai, rėmėsi bylos medžiaga bei ieškinyje ir patikslintame ieškinyje, rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais motyvais. Prašė ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimus tenkinti visiškai ir: 1) perkelti ieškovui P. M. pirkėjo atsakovo žemės ūkio bendrovės „Minaičiai“ teises ir pareigas pagal 2012-10-25 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) perkelti ieškovui P. M. pirkėjo atsakovo žemės ūkio bendrovės „Minaičiai“ teises ir pareigas pagal 2012-10-30 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 3) perkelti ieškovui P. M. pirkėjo atsakovo žemės ūkio bendrovės „Minaičiai" teises ir pareigas pagal 2012-11-07 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 4) įpareigoti ieškovą P. M. sumokėti atsakovui žemės ūkio bendrovei „Minaičiai“ 20966,37 Lt per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5) priteisti ieškovo naudai solidariai iš atsakovų 6306,80 Lt bylinėjimosi išlaidų pagal 2013-12-13 ir 2014-01-07 prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsiliepimas

Atsakovas žemės ūkio bendrovė „Minaičiai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas savo ieškinyje nenurodo, kad ginčijamu sandoriu kaip nors būtų buvusios pažeistos kokios nors jo teisės ir ginčija jo teisėtumą formaliais pagrindais. Žemės ūkio bendrovė „Minaičiai“, sudarydama ieškovo ginčijamą sandorį, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, elgėsi sąžiningai, Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sudarant daikto perleidimo sandorius priverstinio vykdymo procese per antstolį, šalių sąžiningumas ir sandorio teisėtumas yra preziumuojamas, o ieškovas šios prezumpcijos nepaneigė. Atsakovas taip pat pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nesutiko su patikslintu ieškiniu ir nurodė, kad tikslindamas ieškinį atsakovas be anksčiau pareikštųjų reikalavimų kelia reikalavimą dėl pirkėjo teisių pagal žemės ūkio bendrovės „Minaičiai“ su T. N. 2012-11-07 sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį. Ieškovas šį reikalavimą reiškia ignoruodamas faktą, kad jo ginčijamos sutarties sudarymo metu (2012-11-07) žemės ūkio bendrovė „Minaičiai" kaip ir ieškovas, buvo to paties žemės sklypo bendraturčiai. Dėl šios priežasties atsakovas T. N. neprivalėjo pirma siūlyti jo parduodamos žemės sklypo dalies ieškovui (sutarties sudarymo metu ieškovas dar nebuvo padavęs ieškinio dėl žemės ūkio bendrovės „Minaičiai“ anksčiau sudarytos sklypo įsigijimo sutarties), kadangi jo siūlymu žemės sklypą sutiko įsigyti kitas bendraturtis (žemės ūkio bendrovė „Minaičiai"). Dėl šios priežasties darytina išvada, kad sudarant pirkimo pardavimo sutartį tarp žemės ūkio bendrovės „Minaičiai“ ir T. N., nebuvo pažeisti jokių teisės aktų reikalavimai ir dėl šios priežasties ieškinys negali būti tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovo žemės ūkio bendrovės „Minaičiai“ atstovas advokato padėjėjas Mykolas Romeika su ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko visiškai, prašė juos atmesti. Nurodė, kad sandoriai įvykdyti teisėtai, sklypų pirkimo tvarkos buvo laikomasi, tuo labiau, kad vieno sklypo pardavimą vykdė antstolis. Žemė buvo pirkta tikslu ją dirbti, gauti pelną. Yra parodymai byloje, kad ieškovui buvo siūlyta žemę pirkti, tačiau jis atsisakė, nes neturėjo pinigų. Žemė nuosavybėn pereina nuo jos įregistravimo viešajame registre momento. Sutarčių sudarymo metu ieškovas dar nebuvo pateikęs ieškinio teismui. Atkreipė teismo dėmesį, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos turi būti mažintinos. Nurodė, kad neatitinka tikrovės ieškovo teiginiai, kad atsakovas vilkino procesą. Proceso metu paaiškėjo aplinkybės, kad ieškovas pas notarą buvo, bet apie tai jokių duomenų pateikti negali. Ieškovas nesikreipė nei į notarą, nei į antstolį, kad gautų įrodymus, pagrindžiančius jo teiginius. Prašė ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti atsakovui iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas A. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 2012-10-30 pardavė jam priklausančio sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), žemės ūkio bendrovei „Minaičiai“. Apie ketinimą parduoti sklypą maždaug prieš 3-4 mėnesius informavo ieškovą, tačiau jis nepareiškė noro pirkti žemės sklypo, todėl atsakovas jį pardavė žemės ūkio bendrovei „Minaičiai“.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovas A. M. su ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko ir paaiškino, kad nuosavybės teisė jam buvo atkurta į P. kaime esantį 3,17 ha sklypą, kuris susideda iš 2,26 ha ir 0,91 ha miško. Bendras sklypo plotas apie 15 ha. Savo sklypo dalį siūlė pirkti ir ieškovui, tačiau jis pasakė, kad neturi pinigų. Siūlė pirkti žodžiu, pasiūlymo raštu nepateikė. Siūlė ne vieną kartą pirkti sklypą ieškovui, jis atsisakė. Susidarė nuomonę, kad ieškovas atsisako pirkti žemę, atsisakymo raštu iš jo nepaėmė. Visi žinojo, kad jis nori parduoti savo sklypo dalį. Dėl žemės pardavimo žemės ūkio bendrovei „Minaičiai“ visi buvo susirinkę pas notarą, ieškovas pasakė, kad neturi pinigų žemei pirkti.

Atsakovui R. S. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimo į ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovas nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir datą jam pranešta tinkamai.

Atsakovei G. V. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (viešo paskelbimo būdu), atsiliepimo į ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovė nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir datą jai pranešta tinkamai (LR CPK 130 str. 1 d.).

Atsakovui R. N. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (LR CPK 123 str. 1 d.), atsiliepimo į ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovas nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir datą jam pranešta tinkamai (LRCPK 130 str. 1 d.).

Atsakovui T. N. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (viešo paskelbimo būdu), atsiliepimo į ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovas nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir datą jam pranešta tinkamai (LR CPK 130 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir patikslintas ieškinys atmestini.

Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad ieškovas dalinės nuosavybės teise valdo 1128/1805 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuo 1999-08-06. Bendras sklypo plotas yra 18,0500 ha. Iki 2012-10-25 žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat valdė A. M. (226/1805 sklypo dalys), R. N. (75/1805 sklypo dalys), G. V. (76/1805 sklypo dalys), R. S. (225/1805 sklypo dalys) bei T. N. (75/1805 sklypo dalys). Iš 2012-11-05 Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo su istorija duomenų matyti, kad atsakovas R. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdytas 225/1805 sklypo dalis atsakovui žemės ūkio bendrovei „Minaičiai“ pardavė 2012-10-25 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 2012-10-26 žemės ūkio bendrovė „Minaičiai“ tapo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininke, pradėdama valdyti dalinės nuosavybės teise 225/1805 žemės sklypo. Iš 2012-11-05 Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo su istorija duomenų matyti, kad atsakovai A. M., R. N., G. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdytas 377/1805 sklypo dalis atsakovei žemės ūkio bendrovei „Minaičiai“ pardavė 2012-10-30 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu atsakovo žemės ūkio bendrovės „Minaičiai“ valdoma dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalis padidėjo iki 602/1805. Iš 2013-10-15 Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo su istorija duomenų matyti, kad T. N. 2012-11-07 pardavus savo sklypo dalį, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise pradėjo valdyti ieškovas P. M. ir atsakovas žemės ūkio bendrovė „Minaičiai“ (15–18, 106–107 b. l.).

Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos procesiniu įstatymu – LR CPK 185 str., o šių taisyklių esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu teismo posėdyje.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. 1 p. nuostatas pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, turi žemės sklypo bendraturčiai, LR CK 4.79 straipsnio nustatyta tvarka.

Ieškovas mano, kad buvo pažeistos jo, kaip bendraturčio, LR CK 4.79 str. 2 d. numatytos teisės - pirmenybės teise nupirkti bendraturčio parduodamą turto dalį, tačiau, realizuojant skolininko turtą priverstine tvarka vykdymo procese pagal LR CPK VI dalies imperatyviomis normomis reglamentuojamas procedūras, bendrosios LR CK nuostatos netaikomos – nuosavybės (tarp jų – ir bendraturčio LR CK 4.79 str. numatytos teisės) nėra absoliučios (LR CK 4.79 str. 1 d., LR CPK 700 str., LAT 2006-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2006).

LR CK 4.79 str. reglamentuoja bendraturčio pirmenybės teisę pirkti parduodamą daikto dalį, esančią bendrąja nuosavybe, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama nekilnojamojo daikto dalis, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako savo pirmenybės teisės pirkti parduodamą dalį, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. LR CK 4.79 str. 1 d. numatyta išimtis, ribojanti bendraturčio pirmenybės teisę, kai bendras turtas parduodamas iš viešųjų varžytynių, ir ši išimtis taikoma tik tada, kai turtas parduodamas priverstinai LR CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ nustatyta tvarka prieš savininko valią. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog ginčo sklypo dalis, priklausiusi atsakovui R. S., buvo parduodama vykdymo procese, t. y. ne atsakovas R. S. priėmė sprendimą parduoti turtą dėl to, jog jam turtas nebereikalingas ar dar dėl kokių nors kitų priežasčių. Šį pardavimą sąlygojo speciali įstatymo norma, reguliuojanti šį pardavimą, t. y. LR CPK 704 str. 1 d. Ši įstatymo norma numato galimybę iki varžytynių pradžios skolininkui pačiam ar pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Įstatyme numatytos ir tam tikros šios galimybės įgyvendinimo sąlygos, t. y. skolininkas šia galimybe gali pasinaudoti iki varžytynių pradžios, kuri yra laikytina antstolio skelbime nurodytas laikas. Varžytynių, kaip priverstinio aukciono, ypatumus nustato Civilinio proceso kodeksas (LR CK 6.419 str. 2 d.), t. y. pačiame Civiliniame kodekse padaryta nuoroda į specialiąsias normas, reglamentuojančias varžytynių organizavimą, jų eigą ir vedimo tvarką, t. y. taikomos specialiosios normos, nustatančios turto realizavimo vykdymo proceso metu tvarką. Pagal formuojamą teismų praktiką, skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą gali būti sumažintos vykdymo išlaidos ir greičiau patenkinami visų kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių arba skolininko pasirinktam pirkėjui apžvalga, Teismų praktika Nr. 28). LR CPK 704 str. 2 d. numato, jog jeigu iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė, arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas iš varžytynių nutraukiamas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-07 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2005, išaiškinta, jog LR CPK 704 str. 1 d. apibrėžia turto pardavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui kaip varžytynių proceso ypatumą, varžytynėms netaikomos bendrosios sutarčių sudarymo taisyklės. Skolininkas, norėdamas pasinaudoti įstatymo (LR CPK 704 str.) suteikta galimybe parduoti turtą pasirinktam pirkėjui, ir kad būtų nutrauktas priverstinis turto pardavimas (varžytynės), turi veikti operatyviai, nes nuo varžytynių paskelbimo iki varžytynių yra pakankamai trumpas laikas. LR CK 4.79 str. 2 d. numato, kad bendraturtis pirmenybės teisę pirkti nekilnojamąjį daiktą gali įgyvendinti per vieną mėnesį. Skolininkas, šiuo atveju atsakovas R. S., siųsdamas pranešimą bendrasavininkiui apie turto pardavimą ir laukdamas jo atsakymo, gali prarasti galimybę pasinaudoti galimybe nutraukti varžytynes. Be to, apie varžytynes yra skelbiama viešai, todėl bendrasavininkis, šiuo atveju ieškovas, turi visas galimybes sužinoti apie priverstinį turto pardavimą ir domėtis šio pardavimo eiga, kreiptis į skolininką dėl to, kad turtas būtų parduodamas jam (bendrasavininkiui) LR CPK 704 str. tvarka. (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S47-592/2008).

Bendroji nuosavybė reiškia, kad objektas nuosavybės teise visada priklauso dviem ar keliems savininkams (LR CK 4.72 str. 1 d.). Šiuo atveju žemės sklypas priklausė ieškovui ir atsakovams R. S., G. V., A. M., R. N., T. N. iki 2012-10-25, kai nupirkdamas atsakovo R. S. žemės sklypo dalį, žemės sklypo bendrasavininkiu tapo ir atsakovas žemės ūkio bendrovė „Minaičiai“. Bendraturtis savo nuosavybės teisių negali visiškai savarankiškai įgyvendinti, nes pagal LR CK 4.75 str. 1 d. bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Taigi bendraturčio nuosavybės teisės turi tam tikrų suvaržymų, tiek priklausančių nuo bendraturčio valios, tiek įstatymų nustatytų. Vienas įstatymų bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, būtent disponavimo teisės, suvaržymų yra nustatytas LR CK 4.79 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu bendraturtis parduoda savo dalį, tai kitas bendraturtis turi pirmenybės teisę ją pirkti ta kaina, kuria ji parduodama.

LR CK 4.79 str. nustatytu teisiniu reguliavimu yra siekiama, kad tuo atveju, kai bendraturtis

parduoda jam priklausančią dalį, kitas bendraturtis turėtų teisę ją įsigyti, taip padidindamas savo dalį bendrojoje nuosavybėje arba tapdamas vieninteliu turto savininku (Viliaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2367-657/2011).

Jei daiktas parduodamas ne trečiajam asmeniui, o vienam iš bendraturčių, LR CK 4.79 straipsnio nuostatos netaikomos. Taigi nėra svarbu, ar parduodama dalis bendrojoje nuosavybėje buvo pasiūlyta įsigyti vienam bendraturčiui, priėmusiam pasiūlymą ir įsigijusiam parduodamą turto dalį, ar visiems bendraturčiams, nes tai neturi reikšmės siekiant pirmiau nurodyto tikslo – mažinti bendraturčių skaičių ir taip užtikrinti ekonomišką turto valdymą ir laisvą disponavimą juo. Šiuo konkrečiu atveju atsakovai A. M., G. V., R. N., T. N. pardavė jiems priklausančias žemės sklypo dalis bendraturčiui atsakovui žemės ūkio bendrovei „Minaičiai“, nepažeisdami ieškovo teisės pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemę.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. nurodyta, kad nuosavybė neliečiama, o nuosavybės teises saugo įstatymai. Aiškindamas šias konstitucines nuostatas Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Kiti asmenys turi nepažeisti šių savininko teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). LR CK 4.37 str. 1 d. įtvirtinta savininko teisė valdyti, naudoti jam priklausantį turtą ir juo disponuoti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Pardavėjo teisė pasirinkti, kuriam iš bendraturčių parduoti savo dalį bendrojoje nuosavybėje, įstatyme neribojama (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2009).

Kiti šalių išdėstyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas jų plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Ieškovo ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos, numatytos LR CPK 88 str. 3, 6 p., paskirstomos pagal LR CPK 96 str. 2 d. ir 98 str. 1, 2 d. nuostatas ir priteistinos iš ieškovo. Iš ieškovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 86,18 Lt. Atsakovas pateikė 2506,76 Lt dydžio atstovavimo išlaidas patvirtinančius įrodymus (179–185 b. l.). Iš atstovavimą ir jo išlaidas patvirtinančių duomenų matyti, kad atsakovui procesinius dokumentus ruošė advokato padėjėjas Mykolas Romeika. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2.1., 2.2., 4, 5, 8.2., 8.17., 8.18. ir 9 punktus, atsižvelgiant į teismo posėdžių trukmę (1 val.), prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 1200,00 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1200,00 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui žemės ūkio bendrovei „Minaičiai“, į. k. 171292586, buveinės adresas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 86,18 Lt (aštuoniasdešimt šešis litus 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2012-12-06 teismo nutartimi – areštuoti atsakovui žemės ūkio bendrovei „Minaičiai“, į. k. 171292586, buveinės adresas Radviliškio r. sav., Mėnaičių k., priklausančias 602/1805 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Radviliškio rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma ŠiukštienėKopija tikraTeisėja V. Šiukštienė