- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-05
- Bylos Nr.
- 2A-2367-657/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė (pirm.), Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- R. I. U.
- Atsakovas
- V. M., R. M., S. V. M.
- Trečiasis asmuo
- D. U., VĮ Registrų centro
- Advokatai
- Juzefa Brinevičienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Žibutės Budžienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės,
dalyvaujant ieškovei R. I. U., jos atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, atsakovams V. M., R. M., tretiesiems asmenims D. U., įstatyminei A. D. atstovei A. D.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. I. U. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-332-584/2010 pagal ieškovės R. I. U. patikslintą ieškinį atsakovams V. M., R. M. ir S. V. M., tretiesiems asmenims VĮ Registrų centro Kauno filialui, D. U., R. S., I. A. P., I. D., A. D. atstovaujamam A. D., notarėms Birutei Germanavičienei G. ir Ramutei Siliūnienei dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. I. U. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą ieškiniui dėl pirkėjo teisių perkėlimo; pripažinti negaliojančia 2005 m. kovo 14 d. pirkimo – pardavimo sutarties dėl 1/12 dalies namo adresu (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp R. S. ir V. M., dalį, kurioje „Pirkėjas“ nurodyta V. M.; pripažinti R. I. U. 1/12 dalies namo adresu (duomenys neskelbtini), pirkėja, perkeliant jai visas pirkėjo teises ir pareigas tokiomis pačiomis sąlygomis ir kaina, kaip ir V. M., nustatytomis 2005 m. kovo 14 d. Pirkimo-pardavimo sutartyje; taikyti dvišalę restituciją – perkelti 2005 m. kovo 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties pirkėjo teises ir pareigas R. I. U., nustatant, kad R. I. U. privalo sumokėti V. M. 2 000 Lt kompensaciją po to, kai V. M. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatys ir suremontuos pagal byloje esantį 1989-02-02 namo adresu (duomenys neskelbtini) „Pastatų vidaus plotų eksplikacijos“ brėžinį bei perduos R. I. U. 4 butą (duomenys neskelbtini); panaikinti 1/12 dalies namo adresu (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją V. M. vardu pagal 2005 m. kovo 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį; pripažinti negaliojančia 2005 m. kovo 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties dėl 1/12 dalies namo adresu (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp R. D. ir V. M., dalį, kurioje „Pirkėjas“ nurodyta V. M.; pripažinti R. I. U. 1/12 dalies namo adresu (duomenys neskelbtini), pirkėja, perkeliant jai visas pirkėjo teises ir pareigas tokiomis pačiomis sąlygomis ir kaina, kaip ir V. M., nustatytomis 2005 m. kovo 22 d. pirkimo-pardavimo sutartyje; taikyti dvišalę restituciją – perkelti 2005 m. kovo 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties pirkėjo teises ir pareigas R. I. U., nustatant, kad R. I. U. privalo sumokėti V. M. 1 000 Lt kompensaciją po to, kai V. M. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatys ir suremontuos pagal byloje esantį 1989-02-02 namo adresu (duomenys neskelbtini) „Pastatų vidaus plotų eksplikacijos“ brėžinį, bei perduos R. I. U. 4 butą (duomenys neskelbtini); panaikinti 1/12 dalies namo adresu (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją V. M. vardu pagal 2005 m. kovo 22 d. Pirkimo – pardavimo sutartį; pripažinti negaliojančia 2008 m. lapkričio 4 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-10640 dėl 3/12 dalies namo, 120/477 dalių 0,0477 ha žemės sklypo ir 3/12 dalių kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp V. M., S. V. M. ir R. M., nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; panaikinti 3/12 dalies namo, 120/477 dalių 0,0477 ha žemės sklypo ir 3/12 dalių kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją R. M. vardu pagal 2008 m. lapkričio 4 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-10640; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 81-86, 141-143).
Ieškovė nurodė, kad ji bei atsakovai V. M., S. V. M. ir R. M., tretieji asmenys D. U., I. A. P. yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. R. S. 2005 m. kovo 14 d. pirkimo – pardavimo sutartimi jai priklausiusią 1/12 dalį namo ir jo priklausinio adresu (duomenys neskelbtini), pardavė atsakovei V. M. už 2 000 Lt. Tų pačių metų kovo 22 d. R. D. pirkimo-pardavimo sutartimi taip pat pardavė už 1 000 Lt V. M. jam priklausiusią 1/12 dalį namo ir jo priklausinio, esančių (duomenys neskelbtini). V. M. ir S. V. M. 2008 m. lapkričio 4 d. dovanojimo sutartimi (Nr. 2-10640) 3/12 dalis namo, 120/477 dalis 0,0477 ha žemės sklypo ir 3/12 dalis kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) padovanojo R. M.. Ginčijamomis pirkimo-pardavimo sutartimis atsakovei V. M. perleistos gyvenamojo namo 2/12 dalys ir ieškovei nuosavybės teise priklausanti 1/6 namo dalis, bendrai sudėjus, natūroje sudaro butą Nr. 4, apimantį patalpas 4-1, 4-2, 4-3, 4-4. Šios patalpos, šis butas pirmiausia buvo paskirtas naudotis ieškovės močiutei, vėliau perėjo įpėdiniams – R. D., R. S. ir ieškovei. Butas Nr. 4 niekada nebuvo atidalintas. Šio buto bendraturčiai buvo velionis R. D., R. S. ir ieškovė, todėl būtent ji turėjo pirmenybės teisę pirkti ginčijamas buto dalis. Ieškovė teigia, jog apie ginčijamų gyvenamojo namo dalių pardavimą sužinojo 2006 m. gale. Ieškovė laiko, kad ieškinio senaties termino nepraleido, kadangi nuo pat teisių pažeidimo sužinojimo momento aktyviai gynė savo teises, vyko ikiteisminis tyrimas, teisminiai ginčai. Atsakovė V. M., įsigijusi R. D. ir R. S. namo dalis, savavališkai atsidalino butą Nr. 4, prisiskyrė sau patalpas 4-2 ir 4-3, nors butas teisiškai nebuvo atidalintas, išgriovė bendrą šildymo krosnį, atliko kitus pertvarkymus, paliko patalpas 4-1 ir 4-4 be šildymo ir virtuvės, sugriovė stogą, todėl turi savo lėšomis atstatyti tai, ką nugriovė. Kadangi ieškovei, buto Nr. 4 bendraturtei, nebuvo pasiūlyta pirkti nuosavybės dalių pirmenybės teise, be to, butas nebuvo atidalintas, todėl prašo sandorius iš dalies pripažinti negaliojančiais ir perkelti jai pirkėjos teises.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, bylą dalyje dėl teisinės registracijos panaikinimo nutraukė (T.3, b.l. 117-122).
Teismas, atmesdamas ieškinį, nurodė, jog R. S. ir R. D. jiems priklausančias turto dalis pardavė taip pat bendraturčiui. Kai yra keli bendraturčiai įstatymas nenurodo, kuriam iš bendraturčių yra suteikiama pirmenybės teisė pirkti bendroje nuosavybėje esančią turto dalį. Tai yra pardavėjo pasirinkimo teisė. Nėra svarbu ar parduodama dalis bendrojoje nuosavybėje buvo pasiūlyta įsigyti vienam bendraturčiui, priėmusiam pasiūlymą ir įsigijusiam parduodamą turto dalį ar visiems bendraturčiams. Be to, įstatyme nereglamentuota pirmenybės teisė tarp bendraturčių įsigyti parduodamą dalį bendrojoje nuosavybėje, todėl ieškovės argumentai, kad R. S. ir R. D. turėjo pirmiau ieškovei pasiūlyti pirkti ginčo patalpas yra nepagrįstas.
Teismas nustatė, kad kai dalis bendrojoje nuosavybėje parduota ne pašaliniam asmeniui, o bendraturčiui nėra pažeistos CK 4.79 str. nuostatos bei tikslai, kadangi kuriam iš bendraturčių parduoti savo dalį bendrojoje nuosavybėje įstatyme nereguliuojama. Teismas laikė nepagrįstu ieškovės argumentą, kad ginčo sandoriais buvo pažeistos CK 4.82 str. 4 d. nuostatos. Teismas konstatavo, kad butas nebuvo atidalintas natūra ir naudojimosi juo tvarka nebuvo nustatyta, ir tokiu būdu nebuvo pažeistos ieškovės, kaip neatidalinto 4 buto bendrasavininkės teisės pirkti butą pirmenybės teise. Teismas sprendime vadovavosi viešojo registro duomenimis, kuriuose ginčo namas yra įvardijamas vieno buto gyvenamuoju namu. Jokių duomenų apie ketvirtąjį butą, kaip turtinį vienetą suformuotą ir įregistruotą Nekilnojamojo turto registre įstatymo nustatyta tvarka, sutarčių sudarymo metu nebuvo ir šiuo metu nėra. Teismas ieškovės nurodytus argumentus nelaikė turinčiais reikšmės pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo instituto taikymo prasme, sandorių naikinimui bei ieškinio tenkinimui. Minima pirkimo -pardavimo sutartimi bendraturtis įsigijo aritmetines dalis bendrai valdomo turto, nesprendžiant naudojimosi šiuo turtu tvarkos, tokiu būdu bendraturtės - ieškovės teisės į naudojimąsi nekilnojamuoju daiktu nebuvo pažeistos. Teismas darė išvadą, kad atsakovė bei notarai, sudarant ginčijamas sutartis, jokių teisės normų nepažeidė, todėl teismas ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas nurodė, jog atmetus ieškinio reikalavimus dėl pirkėjo teisių perkėlimo, atmestinas kaip nepagrįstas bei neįrodytas yra ir ieškovės išvestinis reikalavimas pripažinti negaliojančia 2008 m. lapkričio 4 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-10640 dėl 3/12 dalies namo, 120/477 dalių 0,0477 ha žemės sklypo ir 3/12 dalių kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp V. M., S. V. M. ir R. M., nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
Teismas nutraukė bylos dalį kaip nenagrinėtiną teisme dėl ieškinio reikalavimų panaikinti 1/12 dalies namo adresu (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją V. M. vardu pagal 2005 m. kovo 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį, panaikinti 1/12 dalies namo adresu (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją V. M. vardu pagal 2005 m. kovo 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir panaikinti 3/12 dalies namo, 120/477 dalių 0,0477 ha žemės sklypo ir 3/12 dalių kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją R. M. vardu pagal 2008 m. lapkričio 4 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-10640. Teismas nustatė, kad bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl teisės į registruojamą daiktą, nereikia reikšti atskiro reikalavimo pripažinti negaliojančia teisinę registraciją (ar jos panaikinimo). Daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus, susijusius su daiktinėmis teisėmis, įregistruoja ir išregistruoja viešojo registro tvarkytojas – VĮ Registrų centras, remdamasis dokumentais, kurių pagrindu atsiranda ar pasibaigia nurodytos daiktinės teisės (CK 4.255 str., 4.257 str. 1 d. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str., 22 str. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinio reikalavimai yra nenagrinėtini teisme, teismui juos priėmus, bylą šioje dalyje nutraukė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (T.3, b.l. 138-142).
Nurodo, kad byla buvo išnagrinėta, pažeidžiant CPK 17 str. įtvirtintą šalių lygiateisiškumo principą, nes teismas tendencingai gynė tik atsakovų interesus, atsisakydavo prijungti prie bylos ieškovės pateikiamus dokumentus, tačiau pažeisdamas CPK 113 str. ir 114 str. 1 d. reikalavimus, priėmė atsakovų V. M. ir R. M. prašymus ir atsiliepimus, bet nepateikė šių procesinių dokumentų, nei ieškovei, nei jos atstovei.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ieškovės nuomone, netyrė bei nevertino į bylą pateiktų įrodymų, taip pažeisdamas CPK 12 str., 185 str. 1 d. nuostatas, todėl nenustatė, jog ginčo name iki 1998 m. gegužės 26 d. buvo keturi butai ir kad nuo 1999 m. liepos 12 d. keturi butai buvo panaikinti be jokio teisinio pagrindo. Teismas netinkamai taikė CK 4.79 str., nes neįvertino faktinių bylos aplinkybių ir neištyrė jas patvirtinančių įrodymų dėl bendraturčių nuosavybės teisės dalių ginčo name faktinio išdėstymo ir naudojimosi tvarkos, nes naudojimosi 4-tu butu tvarka buvo nustatyta 1971 m. 1989 m. buvo pakeista numeracija, o 5-to buto niekada nebuvo. Patalpų išdėstymas ginčo name, jo plotas, nebuvo keičiami ir šie duomenys nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Keturių butų namas, ieškovės nuomone, be pagrindo paverstas vieno buto namu, turinčiu keturis atskirus įėjimus į atskiras patalpas.
Teismas sprendime neteisingai nurodė, jog bendraturčiai, pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu ir šiuo metu nebuvo ir nėra nustatę naudojimosi bendrai valdomu turtu tvarkos, nors bylos nagrinėjimo teisme metu visi bendraturčiai nurodė, kad nuo 1982 m. iki 2005 m. naudojosi atskirais butais. Ieškovė, pažymi, kad atsakovas R. M. be ieškovės kaip bendraturtės sutikimo ir teismo leidimo, pažeisdamas CK 4.75 str. 1 d., 2002 m. gavo statybos leidimą ir pasididino savo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ieškovei priklausanti 1/6 dalis - 0,166 ginčo pastato, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes, be atsakovei priklausančių 1/6 dalies gyvenamojo namo, likusios 4/6 dalys namo buvo padidintos.
Šalies argumentai
Ieškovė taip pat nesutinka su teismo išvada, kad CK 4.79 str. norma įtvirtina bendraturčių teisę prieš trečiuosius asmenis, bet nesuteikia jokių privilegijų, pirmumo teisės vienam bendraturčiui prieš kitus bendraturčius. Tokia teismo išvada, ieškovės nuomone, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai (civilinė byla Nr. 3K-3-451/2009).
Ieškovės teigimu šioje byloje tretysis asmuo VĮ Registrų centras Kauno filialas turėtų būti atsakovu, nes be jokio teisinio pagrindo 1999 m. pakeitė namo, esančio (duomenys neskelbtini), duomenis, nuo 1989 m. buvusius kadastrinėje byloje Nr. 20/74717 ir jam dėl nurodytų neteisėtų veiksmų taikytina civilinė atsakomybė, tačiau tikslinti reikalavimus ieškovė gali tik pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.).
Atsiliepimas
Tretysis asmuo D. U. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (T.3, b.l. 149-152). Tretysis asmuo iš esmės sutinka su ieškovės apeliaciniu skundu ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2010-04-08 teismo posėdžio metu atsisakė prijungti prie bylos atsiradusią, galimai suklastotą „5-to buto“, (duomenys neskelbtini), bylą, apie kurią nėra jokių žinių VĮ Registro centro Kauno filiale. Ši, galimai suklastota „5-to buto“ byla būtų pagrindas atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-02-085-07.
Atsakovai V. M. ir R. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti (T.3, b.l. 158-162).
Atsakovai nurodo, jog ginčijamomis pirkimo – pardavimo sutartimis nebuvo pažeistas CK 4.79 straipsnis, kadangi jos buvo sudarytos tarp bendraturčių. Ginčo patalpos, kurios buvo perleistos atsakovei V. M. visada naudojosi R. D., jis šias patalpas tvarkė, remontavo. Priešingai, pati ieškovė nesinaudojo patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), jomis nesirūpino, neprižiūrėjo, todėl patalpos, kurias ieškovė prisiskyrė sau – 13 kv.m kambarį ir verandą - buvo avarinės būklės, į jas negalėjo patekti kiti bendraturčiai. Atsakovų nuomone, ieškovė nepagrįstai nurodo, jog ji procese negavo priešingos šalies procesinių dokumentų, kadangi šiuos dokumentus atsakovai pateikė ieškovės advokatei, kiti dokumentai buvo įteikti ieškovei teisme. Taip pat atsakovai nurodo, kad ieškovė klaidina teismą nurodydami gyvenamųjų dalių ginčo name pasidalijimą, kadangi Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-304-638/2009 vyksta ginčas dėl nuosavybės teisių į ginčo namo dalis. Išnagrinėjus šią bylą taps aišku kokios ginčo namo dalys priklauso nuosavybės teise kiekvienam bendraturčiui.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas, išnagrinėjęs ieškovės kasacinį skundą 2011 m. spalio 10 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 13 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimo dalis, kuria bylos dalis pagal ieškinio reikalavimą panaikinti teisinę registraciją nutraukta, paliko nepakeistą. Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 13 d. nutarties dalį panaikino ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (T.4, b.l. 26-32).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Ieškovė savo reikalavimus kildina iš jos, kaip bendraturtės, pirmumo teisės įsigyti parduodamą turtą pažeidimo.
Nustatyta, kad ieškovė R. I. U., atsakovai V. M., R. M., tretysis asmuo I. A. P. yra gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (VĮ Registrų centro Kauno filialo 2009-01-26 pažyma, T.1, b.l. 67-72). Ieškovei R. I. U. nuosavybės teise priklauso 1/6 dalis aukščiau nurodytų statinių, atsakovei V. M. - 2/12 dalys, R. M. – 5/12 dalys šių statinių bei pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui I. A. P. – ¼ dalis.
R. S. 2005 m. kovo 14 d. pirkimo – pardavimo sutartimi (reg. Nr. 1-1747) jai nuosavybės teise priklausančią 1/12 dalį ginčo namo ir jo priklausinio, esančių (duomenys neskelbtini) už 2000,00 Lt pardavė atsakovei, namo bendraturtei V. M. (T.1, b.l. 6-12). R. D. 2005 m. kovo 22 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi (reg. Nr. 2-2395) jam nuosavybės teise priklausančią 1/12 dalį namo ir jo priklausinio, esančių adresu (duomenys neskelbtini) už 1000,00 Lt taip pat pardavė bendraturtei V. M. (T.1, b.l. 13-20). R. S. ir R. D. nuosavybės teises įgijo po tėvo L. D. mirties (2005-02-08 papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, registro Nr. 1-1576, T.1, b.l. 124).
Ieškovė 1/6 dalį gyvenamojo namo ir ūkio pastato įgijo 1991-07-08 dovanojimo sutartimi iš savo tėvo M. D. (T.1, b.l. 27-28).
Tiek L. D., tiek M. D. nuosavybės teises įgijo paveldėję 1/3 dalį ginčo pastatų po savo motinos A. D. mirties (T.1, b.l. 26). 1971 m. sausio 15 d. sutartimi (registro Nr. 2-130) nustatyta, kad gyvenamojo namo bendraturčiai – A. D., V. S. ir J. M. susitarė, kad A. D. priklauso 1/3 dalis namo ir ūkio pastato bei kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), ir ji naudosis kambariu I-1/4,70 kv.m., virtuve I-3/4,25 kv.m, kambariu 1-2/13,02 kv.m, vienas sandėliukas ūkio pastate 2I1/m, 185 kv.m žemės sklypo / plane pažymėta „B“ / pietų – vakarų dalyje (T.1, b.l. 21-22).
V. M. ir S. V. M. 2008 m. lapkričio 4 d. dovanojimo sutartimi (registro Nr. 2-10640) 3/12 dalis gyvenamojo namo ir kiemo statinių, bei 120/477 dalis 0,0477 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) padovanojo R. M. (T.1, b.l. 186-188).
Bendroji nuosavybė reiškia, kad objektas nuosavybės teise visada priklauso dviem ar keliems savininkams (CK 4.72 str. 1 d.). Bendraturtis savo nuosavybės teisių negali visiškai savarankiškai įgyvendinti, nes pagal CK 4.75 str. 1 d. bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Taigi bendraturčio nuosavybės teisės turi tam tikrų suvaržymų, tiek priklausančių nuo bendraturčio valios, tiek įstatymų nustatytų. Vienas įstatymų bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, būtent disponavimo teisės, suvaržymų yra nustatytas CK 4.79 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu bendraturtis parduoda savo dalį, tai kitas bendraturtis turi pirmenybės teisę ją pirkti ta kaina, kuria ji parduodama.
Ieškovė R. I. U. ir atsakovė V. M. kartu su R. D. ir R. S. buvo gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Byloje yra kilęs ginčas, kuri iš bendraturčių turėjo pirmumo teisę pirkti parduodamas namo su priklausiniais dalis.
CK 4.79 str. nustatytu teisiniu reguliavimu yra siekiama, kad tuo atveju, kai bendraturtis parduoda jam priklausančią dalį, kitas bendraturtis turėtų teisę ją įsigyti, taip padidindamas savo dalį bendrojoje nuosavybėje arba tapdamas vieninteliu turto savininku.
Jei daiktas parduodamas ne trečiajam asmeniui, o vienam iš bendraturčių, CK4.79 straipsnio nuostatos netaikomos. Taigi nėra svarbu, ar parduodama dalis bendrojoje nuosavybėje buvo pasiūlyta įsigyti vienam bendraturčiui, priėmusiam pasiūlymą ir įsigijusiam parduodamą turto dalį, ar visiems bendraturčiams, nes tai neturi reikšmės siekiant pirmiau nurodyto tikslo – mažinti bendraturčių skaičių ir taip užtikrinti ekonomišką turto valdymą ir laisvą disponavimą juo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. nurodyta, kad nuosavybė neliečiama, o nuosavybės teises saugo įstatymai. Aiškindamas šias konstitucines nuostatas Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Kiti asmenys turi nepažeisti šių savininko teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). CK 4.37 str. 1 d. įtvirtinta savininko teisė valdyti, naudoti jam priklausantį turtą ir juo disponuoti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Pardavėjo teisė pasirinkti, kuriam iš bendraturčių parduoti savo dalį bendrojoje nuosavybėje, įstatyme neribojama (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2009).
CK 4.75 str. numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu. CK 1.137 str. 2 d. numatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Buto ir kitų patalpų savininkas turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų tikslinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 str.1 d.). Namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai privalo bendro naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 str. 3 d.).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai – fotonuotraukos (T.1, b.l. 147, 160-161, 166), Kauno miesto VPK Žaliakalnio PK 2002-01-31 raštas Nr. 4-540 (T.1, b.l. 167), V. M. ir A. A. 1998-10-26 raštas, V. M. ir I.A. P. 2006 m. birželio mėn. prašymas (T.1, b.l. 168-169) leidžia teigti, kad ieškovė R.I. U. ginčo name negyveno, patalpomis nesinaudojo, jai priklausančio turto neprižiūrėjo, neremontavo, netvarkė ir juo nesirūpino. Esant tokiems faktams R. S. ir R. D. pasirinkimas perleisti savo dalį bendrojoje nuosavybės teisėje bendraturtei V. M., kuri bendru turtu rūpinosi, jį prižiūrėjo ir pan. yra visiškai pagrįstas ir neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimams (CK 1.5 str. 1 d.).
Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas yra ieškovės argumentas, kad gyvenamajame name yra keturi butai ir ji, kaip ketvirto buto bendraturtė, turėjo pirmumo teisę pirkti parduodamą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Byloje esantys rašytiniai įrodymai šias ieškovės nurodytas aplinkybes paneigia. Nekilnojamojo turto registre gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas kaip gyvenamasis vieno buto pastatas (VĮ Registrų centro Kauno filialo 2009-01-26 pažyma, T.1, b.l. 67-72). Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol yra nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (NTRĮ 4 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad jokių duomenų apie ketvirtąjį butą, kaip turtinį vienetą suformuotą ir įregistruotą nekilnojamojo turto registre įstatymų nustatyta tvarka, sutarčių sudarymo metu nebuvo ir šiuo metu nėra. Gyvenamojo namo patalpų numeravimas atskirais indeksais negali būti pripažintas atskiru nekilnojamojo turto vienetu – butu, nesant tinkamo teisinio pagrindo (administracinio akto, sprendimo ir pan.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis 1971 m. sausio 15 d. sutartimi (registro Nr. 2-129), kuria buvo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka tarp gyvenamojo namo bendraturčių A. D., V. S. ir J. M., galima daryti išvadą, kad A. D. priklausė 1/3 dalis namo ir ūkio pastato bei kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), ir tuo metu A. D. naudosis kambariu I-1/4,70 kv.m, virtuve I-3/4,25 kv.m, kambariu 1-2/13,02 kv.m (T.1, b.l. 21-22). Savininkui priklausanti dalis nebūtinai turi sutapti su nustatyta naudojimosi tvarka. Naudojimosi tvarkos nustatymas bei aplinkybės, atsiradusios ar pasikeitusios po naudojimosi tvarkos nustatymo yra reikšmingos tada, kai sprendžiamas klausimas dėl turto dalies atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymui iš naujo.
Įstatyme nereglamentuota pirmenybės teisė tarp bendraturčių įsigyti parduodamą dalį bendrojoje nuosavybėje ir įstatyme yra neribojama pardavėjo teisė pasirinkti, kuriam iš bendraturčių parduoti savo dalį bendrojoje nuosavybėje, todėl įvertinus bylos aplinkybes ir nustačius, kad ieškovė faktiškai nesirūpino jai priklausančia turto dalimi, taip pažeisdama kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, kad nėra duomenų, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo atidalintas, suformuojant atskirus nekilnojamojo turto vienetus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės kaip gyvenamojo namo bendraturtės pirmumo teisės pirkti parduodamą buto dalį pažeidimas nėra įrodytas (CPK 178 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio.
Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad V. M. pertvarkė dalį patalpų leidžia teigti, kad bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios nuosavybės valdymo ir naudojimo, tačiau nagrinėjamam ginčui dėl sandorio sudarymo teisėtumo spręsti neturi teisinės reikšmės. Pagal CK 4.75 str. 1 d. tokiu atveju, kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Dėl praleisto termino ieškiniui dėl pirkėjo teisių perkėlimo
Ieškovė taip pat prašė atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą ieškiniui dėl pirkėjo teisių perkėlimo.
CK 4.79 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Tokiu būdu darytina išvada, jog įstatymų leidėjas nustatė sutrumpintą ieškinio senaties terminą savarankiškam ieškiniui dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pareikšti. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį konstatavo, kad byloje nėra nustatyta, kad ieškovės teisė būtų pažeista, todėl taikyti, laikyti praleistu ar atnaujinti ieškinio senatį nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, sutinka su šia pirmosios instancijos išvada, nes, ginčo turtas teisėtai parduotas kitam bendraturčiui, todėl CK 4.79 str. 3 d. nuostatos šiuo atveju yra netaikytinos. Taikyti ieškinio senatį nėra pagrindo, kadangi, nesant pažeistos teisės, ieškinio senatis nėra prasidėjusi.
Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai, laikytini teisiškai nepagrįstais ir neturinčiais įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas jų neanalizuoja.
Dėl aukščiau nurodytų priežasčių apeliacinis skundas atmestinas, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kadangi ieškovė naudojasi 100 procentų apmokama valstybės garantuojama pagalba iš jos nepriteistinos išlaidos valstybei turėtos už procesinių dokumentų siuntimą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.