Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-06-28 · Byla Nr. 2SA-195-567/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-28
Bylos Nr.
2SA-195-567/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Pareiškėjas
A. V.
Suinteresuotas asmuo
M. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorija: 128.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-10545-600/2013 pagal pareiškėjos A. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys M. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis D. T..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. esmė

Pareiškėja A. V. pateikė skundą, prašydama antstolio D. T. 2013-01-23 patvarkymus Nr. 10 241 2013 01 23 1222 areštuoti lėšas, esančias AB Swedbank, AB NORD banke ir AB SEB banke, 2013-01-23 Turto arešto aktą Nr. 9 241 2013 01 23 1222/12-9, kuriuo areštuotas automobilis VW Golf, pirma registracija 1997 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vin kodas (duomenys neskelbtini), 2013-01-23 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. 5 241 2013 01 23 1222 bei 2013-01-23 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 4 241 2013 01 23 1222 panaikinti. Nurodė, kad vykdomojoje byloje pradėti vykdymo veiksmai pateikus mokesčių inspekcijai 2010-10-28 sprendimą Nr. 14-19-26459 dėl 43209,51 Lt skolos išieškojimo iš pareiškėjos sutuoktinio M. V.. Teismų praktikoje pripažįstama, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame, kaip skolininkas, nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto. Antstolis vykdymo procese ginčijamais 2013-01-23 patvarkymais areštavo pareiškėjos lėšas ir nurodė ją, kaip skolininkę, pagal mokesčių inspekcijos sprendimą, nors ji nėra skolininkė (LR CPK 510 str., 513 str.).

Antstolis D. T. 2013-02-06 patvarkymu Nr. S 241 2013 02 06 1222/10-9 nutarė atsisakyti tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad LR CK 3.88 str. 1 d. 1-5 punktai reglamentuoja, koks turtas pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe. LR (duomenys neskelbtini) str. ir 667 str. numato, jog antstolis areštuoja bendrą skolininko turto su kitais asmenimis ir pasiūlo proceso šalims kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, kas ir buvo atlikta vykdymo procese. Pareiškėjos argumentai, kad antstolis skolininko sutuoktinę nurodo skolininke ir areštavo jos asmeninį turtą, yra nepagrįsti. Iš areštuotų sąskaitų skolininko sutuoktinei leidžiama naudotis 1 MMA suma (LR CPK 668 str.) ir kitomis lėšomis, į kurias išieškojimas negali būti nukreiptas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo M. V. pateikė atsiliepimą į skundą, prašydamas antstolio D. T. 2013-01-23 patvarkymus Nr. 10 241 2013 01 23 1222 areštuoti lėšas, esančias AB Swedbank, AB NORD banke ir AB SEB banke, 2013-01-23 Turto arešto aktą Nr. 9 241 2013 01 23 1222/12-9, kuriuo areštuotas automobilis VW Golf, pirma registracija 1997 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vin kodas (duomenys neskelbtini), 2013-01-23 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. 5 241 2013 01 23 1222 bei 2013-01-23 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 4 241 2013 01 23 1222 panaikinti. Nurodė, kad antstolis savo patvarkymu pakeitė mokesčių inspekcijos sprendimą, pažeisdamas LR CPK 586 str.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį režimą reglamentuoja Civilinio kodekso normos, kuriose yra įtvirtinta sutuoktinių teisė išvengti sutuoktinių turto bendrumo teisinio režimo, sudarant vedybų sutartį, kurios skolininkė ir jos sutuoktinis nesudarė, todėl yra pagrindas vadovautis CK 3.88 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įskaitant ir darbines pajamas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu.

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-27 nutartimi nutarė pareiškėjos A. V. skundą dėl antstolio D. T. veiksmų atmesti. Teismas nustatė, kad D. T. vykdo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-10-28 sprendimą Nr. 14-19-26459 dėl 43209,51 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo iš skolininko M. V. (vykdomoji byla Nr. 241/10/01222, b. l. 2). 2013-01-23 antstolio raštu išieškotojui konstatuota, kad skolininkas M. V. piniginių lėšų banko sąskaitose neturi, registruotino turto nenustatyta (v.b.l. 43). Antstolis 2013-01-23 patvarkymais areštavo pareiškėjos A. V. sąskaitas: AB SEB banke ir AB DNB banke (vykdomoji byla Nr. 241/10/01222, b. l. 46-47, 54-55, 58-59). VSDFV rašte nurodyta, kad pareiškėjos darbo užmokestis yra pervedamas į AB SEB banką (b.l. 54-55). Antstolis 2013-02-06 patvarkymu nustatęs, kad skolininkas turi turto, kuris jam priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise su pareiškėja, vadovaudamasis CPK 667 str. 1 d., pasiūlė išieškotojui, skolininkui ir jo sutuoktinei per vieną mėnesį nuo siūlymo gavimo dienos su prašymu kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo (v. b. l. 60). Teismas pažymėjo, jog pareiškėja teisingai nurodo, kad skola yra priteista iš jos sutuoktinio M. V., o ne iš jos. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad vykdomajame rašte skolininku nurodytas tik M. V., todėl pagal šį vykdomąjį raštą negali būti nukreipiamas išieškojimas į kitiems asmenims, o ne M. V. priklausantį turtą, įskaitant ir į skolininko sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ar jos dalį bendrame turte. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas pagal vykdomąjį raštą dėl M. V. skolos, išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą. Tokiu atveju būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 str. nustatyta tvarka. CPK 667 str. 1 d. numato, kad jei skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Iki skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja sutuoktinių turtą, įskaitant ir gautą iš darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.,5 p.), išskyrus tą pajamų dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas (CPK 668 str. 1 d.). Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CPK 3.88 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. bendrąja sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Vykdomosios bylos medžiagos duomenimis skolininkas nuo 1998-11-21 yra sudaręs santuoką su A. V., vedybų sutarties pareiškėja ir jos sutuoktinis nėra sudarę (v. b. l. 17, 34, 42), todėl, nepaneigus prezumpcijos, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė, lėšos, esančios skolininko sutuoktinės banko sąskaitose, bei automobilis VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu, laikytini bendrąja jungtine nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Teismas konstatavo, jog santuoka tarp skolininko ir pareiškėjos nėra nutraukta, todėl antstolis, areštuodamas pareiškėjos banko sąskaitas (v.b.l. 55, 59) bei pareiškėjos vardu registruotą automobilį VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (v.b.l. 32), ir pasiūlydamas bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, nepažeidė procesinių ir materialinių teisės normų bei tinkamai vadovavosi CPK 667 str. nuostatomis. Priverstinis ieškojimas iš areštuotų lėšų ir automobilio nebuvo vykdomas, nebuvo dengiamas skolininko įsiskolinimas pagal vykdomąjį dokumentą. Pagal CK 3.88 str. nuostatas preziumuojama, kad santuokos metu įgytas turtas bei pajamos yra bendra sutuoktinių jungtinė nuosavybė, todėl antstolis, neturėdamas duomenų, paneigiančių LR CK 3.87 str. įtvirtintą sutuoktinių turto teisinio režimo prezumpciją, laikydamasis LR CPK 667 str. nustatytos tvarkos, pirmiausia areštavo galimai bendrąja skolininko ir jo sutuoktinės nuosavybe esantį automobilį bei sąskaitas banke, bei pasiūlė išieškotojui ir bendrosios nuosavybės dalyviams per 1 mėn. nuo šio patvarkymo gavimo kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktiniu nuosavybe, nustatymo (v.b.l. 60). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad antstolis nevykdė išieškojimo iš M. V. sutuoktinės turto, o tik jį aprašė ir areštavo. Vykdymo išlaidų apskaičiavimas ir patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo pareiškėjai jokių pasekmių nesukelia. Minėtos išlaidos bus išieškomos tik iš skolininko, t.y. pareiškėjos sutuoktinio asmeninio turto. Tai, kad antstolio procesiniai dokumentai buvo atsiųsti pareiškėjos žiniai, nesudaro pagrindo konstatuoti jų neteisėtumą ir panaikinti (LR CK 3.88 str., LR CPK 667 str.).

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja A. V. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-27 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodė, kad išieškotojas, nustatęs, jog pareiškėjos sutuoktinis neturi jokio turto ir yra bedarbis, turėjo teisę pagal Mokesčių administravimo įstatymo 88 str. atidėti arba išdėstyti mokestinę nepriemoką sudarant mokestinę paskolos sutartį su mokesčių mokėtoju. Mokesčių inspekcija pagal specialų įstatymą gali pati administruoti ir išieškoti M. V. nepriemoką, taip suvaržymų nepajustų kitas bendraturtis - sutuoktinis. Antstolis šio ginčo atveju yra perteklinis, lemiantis neekonomišką procedūrų taikymą. M. V. prievolės išieškotojui nėra susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendron nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusiais po jo įsigijimo, taip pat nėra susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis, nėra susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu. Nagrinėjamu atveju išieškoma asmeninė prievolė ir skolininkas neturi pajamų bei turto. Nukreipti išieškojimą į skolininkui jungtinės nuosavybės teise priklausančią kito sutuoktinio darbo užmokesčio dalį, neteisinga. Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę prašyti nustatyti sutuoktinio turto dalį pareiškėjai mokamame darbo užmokestyje. Ši norma garantuoja sutuoktiniams lygias teises, kad jie turi teisę į vienas kito sutuoktinio ½ turto ir pajamų dalį. Apeliantės manymu, išieškotojas gali kreiptis ir prašyti nustatyti, kokia dalis asmeninio turto priklauso bendruose santuokos metu įgytuose kilnojamuose ir nekilnojamuose daiktuose, teisėse ir santaupose, tik ne kito sutuoktinio gaunamose pajamose - darbo užmokestyje. Apeliantės sutuoktinis bendro turto su apeliante neturi, o Mokesčių administravimo įstatymas pareigų mokėti A. V. iš savo darbo užmokesčio kito asmens mokestinę nepriemoką nenustato, todėl nei išieškotojas, nei antstolis neturi teisės reikalauti, kad būtų atidalinta sutuoktinio dalis nuo apeliantės darbinių pajamų. Apeliantė teigia, jog ji nėra skolininkė, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nesant nustatytai sutuoktinio turto daliai bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, apeliantės ir apeliantės išlaikytinių teisės yra suvaržomos. Apeliantė pažymėjo, jog jos vyras yra bedarbis, o sąskaita, į kurią pervedamas darbo užmokestis, yra areštuota. Antstolio patvarkymas areštuoti apeliantei į asmenines banko sąskaitas pervedamą darbo užmokestį ir jam prilygintas sumas yra neteisėtas, nes iš šių pajamų ji gyvena pati ir išlaiko du nepilnamečius vaikus.

Atsiliepimas

Antstolis D. T. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti, nurodė, kad pagal LR CK 3.88 str. turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, todėl antstolis turėjo teisę areštuoti skolininko sutuoktinės lėšas ir pasiūlyti šalims kreiptis dėl skolininko turto dalies nustatymo (LR CK 3.88 str., LR 666 str., 667 str.).

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas, kurio pasekmė, nuosavybės teisės rūšies pasikeitimas, t.y. bendrosios dalinės nuosavybės teisė modifikuojasi į asmeninę nuosavybės teisę. Pasikeičia tik nuosavybės teisės rūšis, bet ne apimtis, t.y. bendraturčiai negali įgyti daugiau nuosavybės teisių nei turėjo ar, priešingai, dalį jų prarasti (LR CK 1.116 str. - 3.129 str., LR 666 str., 667 str.).

Suinteresuotas asmuo M. V. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas. Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), nes dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, kadangi priešingu atveju vykdomojo dokumento įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 str. 3 d.), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti.

Nagrinėjamu atveju antstolio D. T. kontoroje vykdomas 2010-10-28 sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (v.b.l. 2). 2010-11-08 Patvarkymu antstolis D. T. priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą (v.b.l. 4). Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenimis skolininkas M. V. 1998-11-21 sudarė santuoką su A. V.. Šeima turi du nepilnamečius vaikus D. V. gim. 1999(duomenys neskelbtini), ir M. V. gim. (duomenys neskelbtini) (v.b.l. 16). Vedybų sutarčių registro išrašas patvirtina, jog sutuoktiniai A. V. ir M. V. nėra sudarę vedybų sutarties dėl turto padalijimo (v.b.l. 15). 2013-01-23 antstolio raštu išieškotojui konstatuota, kad skolininkas M. V. piniginių lėšų banko sąskaitose neturi, registruotino turto nenustatyta (v.b.l. 43). Antstolis 2013-01-23 patvarkymais areštavo pareiškėjos A. V. sąskaitas: AB SEB banke ir AB DNB banke (vykdomoji byla Nr. 241/10/01222, b. l. 46-47, 54-55, 58-59).

Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.

Teismas kritiškai vertina apeliantės argumentą, jog antstolio patvarkymas areštuoti apeliantei į asmenines banko sąskaitas pervedamą darbo užmokestį ir jam prilygintas sumas yra neteisėtas. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.).

Aplinkybė, kad skolininkas M. V. yra bedarbis, savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Tai, kad M. V., neturėdamas nustatytų sveikatos problemų ir turėdamas skolą, yra bedarbis bei aktyviai neieško darbinių pajamų, savaime nereiškia, kad antstolio D. T. patvarkymai dėl turto arešto turi būti panaikinti. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog dėl objektyvių priežasčių - dėl neįgalumo ar kitų sveikatos sutrikimų skolininkas nedirba ir neturi galimybės užsiimti aktyviomis darbo paieškomis.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog antstolis, laikydamasis LR CPK 667 str. nustatytos tvarkos, pirmiausia areštavo galimai bendrąja skolininko ir jo sutuoktinės nuosavybe esantį automobilį bei sąskaitas banke, bei pasiūlė išieškotojui ir bendrosios nuosavybės dalyviams per 1 mėn. nuo šio patvarkymo gavimo kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktiniu nuosavybė, nustatymo (v.b.l. 60). Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo ir nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą naikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes byla išspręsta teisingai.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-1117-647/2013 pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. V., A. V., antstoliui D. T. dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, įsiteisėjusia 2013-05-24 nutartimi nutarė prašymą tenkinti iš dalies; nustatyti, kad skolininkui M. V. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su A. V. priklauso:

1) 1/3 dalis automobilio VolksWagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);

2) 1/3 dalis piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į A. V. sąskaitas kredito įstaigose;

3) 1/3 dalis darbo užmokesčio ir jam prilyginamų pajamų, priklausančių išmokėti A. V.. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusia 2013-05-24 nutartimi išnagrinėtas klausimas dėl sutuoktinių A. V. ir M. V. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (CPK 18 str.), todėl nevertinami apeliantės argumentai dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (LR CK 1.5 str., 3.88 str., CPK 6 str., 7 str., 8 str., 18 str., 177 str. -179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str., 443 str., 666 str. 1 d., 667 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Neringa Švedienė