Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-436-318/2012

Teisėja Ričardas Prašmuntas Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00365-2011-0

2012 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu visiškai tenkintas UAB „Rimi Lietuva“ civilinis ieškinys. Iš A. J. UAB „Rimi Lietuva“ naudai priteista 406 Lt (keturi šimtai šeši litai) turtinės žalos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugsėjo 4 d., turėdamas tikslą įvykdyti vagystę, iš UAB „RIMI Lietuva PC 87“ patalpų, esančių Pergalės g. 9B Elektrėnuose, alkoholinių gėrimų savitarnos skyriaus pagrobė: 1) 20.45 val. butelį 0,7 l konjako „Hennesy“ 119,00 litų vertės, 2) 20.46 val. butelį 0,7 l konjako „Hennesy“ 119,00 litų vertės, 3) 20.50 val. 0,7 l butelį konjako „Otard Usop“ 168 litų vertės. Viso jis pagrobė UAB „RIMI Lietuva“ priklausančių alkoholinių gėrimų už 406,00 litus, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. J. ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Nuteistasis A. J. savo kaltės padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 178 str. 1 d., neginčija. Kolegijai šis klausimas abejonių taip pat nekelia. Apylinkės teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, tinkamai įvertino ir jų pagrindu A. J. nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., nes pastarasis pagrobė svetimą turtą.

Skirdamas nuteistajam A. J. bausmę, apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. A. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jų, kolegijos manymu, ir nėra.

Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. nustato, kad asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. įtvirtinta taisyklė, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė.

Faktiniai bylos duomenys tvirtina, jog A. J. inkriminuotą nusikaltimą padarė jau turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą (b.l. 42-45). Taigi apylinkės teismas pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. nuostata, parinko kaltininkui baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

A. J. padarė nusikaltimą nuosavybei, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo ir nuoširdžiai gailėjosi. Kita vertus, nuteistasis praeityje 5 kartus teistas, daugiausiai už nusikalstamas veikas nuosavybei, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (b.l. 42-45), taip pat baustas administracine tvarka, tame tarpe už smulkius svetimo turto pagrobimus (b.l. 74-77). Nustatytos aplinkybės rodo, kad A. J. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nenori paklūsti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir toliau daro nusikalstamas veikas. A. J. yra darbingo amžiaus (gim. 1989-10-05), tačiau niekur nedirba ir neturi kito legalaus pragyvenimo šaltinio, vartojo narkotikus, o nusikalstamos veikos nuosavybei yra vienu iš jo pragyvenimo šaltinių (b.l. 103, 45). Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri yra žymiai mažesnė už baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatytą šios bausmės vidurkį, tikrai nėra per griežta.

A. J. nurodytas aplinkybes, kad jis prisipažino, atsiprašė nukentėjusiojo ir nuoširdžiai gailisi, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, įvertino. Dar kartą atsižvelgti į šias aplinkybes ir jų pagrindu dar labiau švelninti nubaustajam paskirtą bausmę nėra įstatyminio pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl A. J. apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.