- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-14
- Bylos Nr.
- 1A-422-1072/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14537-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Paulius Veršekys, Giedrė Telksnienė, Eglė Venckienė
- Nuteistasis
- A. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. P. (toliau – ir apeliantas, nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (2024 m. balandžio 17 d. veika) – 2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2024 m. liepos 29 d. veika) – 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, A. P. pripažintas recidyvistu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie 2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmės pridėta 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir A. P. paskirta subendrinta 2 (dviejų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimi, paskirta subendrinta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. P. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityta jo atliktos bausmės dalis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. nuosprendį.
Nuosprendžiu taip pat išspręsti civilinių ieškinių, proceso išlaidų, kardomųjų priemonių, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. A. P. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2024 m. balandžio 17 d., apie 17.50 val., viešojoje vietoje, važiuojant viešojo transporto 10 maršruto autobusu nuo stotelės „Kalvarijų turgus“, ties pastatu Kalvarijų g. 59, Vilnius, iki „Broniaus Laurinavičiaus“ stotelės, ties pastatu, Vilnius, Kalvarijų g. 81, iš nukentėjusiosios K. B. dešinės palto kišenės ištraukė 1 314,25 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 14 Pro Max“ ir su paimtu telefonu pasišalino iš autobuso „Broniaus Laurinavičiaus“ stotelėje, taip viešoje vietoje iš nukentėjusiosios K. B. drabužių pagrobė svetimą 1 314,25 Eur vertės turtą.
2. Taip pat A. P. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2024 m. liepos 29 d., apie 11.20 val., viešojoje vietoje, prie parduotuvės „Biržų duona“, Vilniuje, Kalvarijų g. 3, iš nukentėjusios A. P. kairės liemenės kišenės ištraukė jai priklausantį 100 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A21s“ ir su paimtu telefonu pasišalino, taip viešoje vietoje iš nukentėjusiosios A. P. drabužių pagrobė svetimą 100 Eur vertės turtą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje K. B. epizode, padarymą ir jį išteisinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir naikintinas dėl netinkamo procesinės ir materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismui nepavyko visapusiškai išnagrinėti visų bylos aplinkybių, tinkamai įvertinti jo kaltės įrodymus. Kaltinamajame akte turėjo būti įvardinti inkriminuojamos veikos subjektyvinės pusės įrodymai, kurie teismui nepateikti ir teismo posėdyje netirti, kaltinamajame akte neįvardinti ir jų šaltinis nenurodytas.
3.2. Nuteistasis pažymi, kad jis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai aiškino, kad nepavogė iš K. B. telefono. Važiuodamas autobusu, pastebėjo šalia esančią moterį, apsirengusią paltu, kurio kišenės buvo atsegtos, todėl įkišo ranką, norėdamas patikrinti, ar kišenėje yra kas nors vertingo, tačiau nieko neradęs išlipo stotelėje. Nuteistasis neginčija, kad turėjo mintį pavogti, tačiau kišenėje nieko nebuvo. Pasak nuteistojo, vaizdo įraše negalima pamatyti, ar jis ištraukė mobiliojo ryšio telefoną, be to, jame nematyti viso įvykio konteksto, nėra aiškaus identifikavimo, ar įvykis išvis laikytinas vagyste. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas jo kaltę, rėmėsi tais pačiais įrodymų šaltiniais, juos perrašė iš kaltinamojo akto į nuosprendį, tačiau nei vieno įrodymo patikimumo neanalizavo. Todėl akivaizdu, kad nuosprendis yra formalus.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis A. P. neginčija jo nuteisimo už nusikaltimo nukentėjusiosios A. P. atžvilgiu padarymą, tačiau prašo pakeisti nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo už nusikaltimo nukentėjusiosios K. B. atžvilgiu padarymą ir jį šioje dalyje išteisinti. Taigi nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas vertins skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl nuteistojo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje
6. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimą reglamentuojančios BPK normos reikalauja, jog, priimdamas procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje, teismas aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimą, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis).
7. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, išimtinė teisė, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės bei pasiūlymai dėl įrodymų vertinimo ir išvadų darymo teismui nėra privalomos. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime negali būti laikomas esminiu BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu. Pritardama pakankamai išsamiems pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams, teisėjų kolegija atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.
8. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo pripažįstant A. P. kaltu dėl K. B. priklausančio mobiliojo ryšio telefono vagystės, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas gana išsamiai ir visapusiškai ištyrė visas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog nuteistojo A. P. kaltės konstatavimui dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo duomenų pakanka. Priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl abejoti skundžiamo nuosprendžio objektyvumu bei teisėtumu, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
9. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-97/2011, 2K-91/2013).??? ???
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. P. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo, pagrįstai ir objektyviai vertino byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. paties nuteistojo A. P. ir nukentėjusiosios K. B. proceso eigoje duotus parodymus, byloje esančius vaizdo įrašus ir padarė išvadą, kad A. P. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra įrodyta. Nors nuteistasis A. P. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, o taip pat ir apeliaciniu skundu savo kaltę neigia, tačiau baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad būtent nuteistasis A. P. pagrobė nukentėjusiajai K. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. Nuteistasis A. P., apklausiamas pirmosios instancijos teisme metu, neneigė įkišęs ranką į nukentėjusiosios K. B. palto kišenę, tačiau teigė joje nieko neradęs. Pasak nuteistojo A. P., jam nėra prasmės meluoti, būtų prisipažinęs, jeigu būtų pavogęs. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo tikėti tokiais nuteistojo parodymais. Tuo tarpu nukentėjusioji K. B. apklausiama pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad važiuodama autobusu pajuto, jog šalia stovėjo žmogus. Telefoną įdėjo į kišenę, kad galėtų laikytis. Kiek pamena, telefonas gulėjo dešinėje pusėje, daugiau toje kišenėje nieko nebuvo. Nukentėjusiosios K. B. teigimu, išlipusi iš autobuso praleisti kitus keleivius ir vėl į jį įlipusi, iš karto suprato, kad palengvėjo kišenės. Prieš išlipant pajuto palei kūną žmogaus pabraukimą. Nuteistasis, išlipęs iš autobuso, nuėjo į kitą pusę, o ji suprato, kad telefono jau nebėra ir artimiausioje stotelėje iš praeivės mobiliojo ryšio telefono paskambino 112. Tokias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios K. B. protokole–pareiškime nurodytos aplinkybės (1 t., b. l. 19–20), taip pat jos ikiteisminio tyrimo metu duoti analogiški parodymai (1 t., b. l. 34–36), nukentėjusiosios K. B. ir Bendrojo pagalbos centro operatorės pokalbio turinys, apžiūrėtas kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad praėjus penkioms minutėms po aptariamo įvykio nukentėjusioji pranešė apie autobuse iš jos palto pavogtą mobiliojo ryšio telefoną (1 t., b. l. 65–67). Šias aplinkybes detalizuoja bei papildo byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip laiku nuo 17:52:07 mergina įdeda mobilaus ryšio telefoną į dešinę palto kišenę, 17:52:13 mergina išlipa iš autobuso ir 17:52:30 įlipa į autobusą atsistojusi arčiau maršrutinio autobuso durų. 17:52:34 į autobusą įlipa minėtas vyras Nr. 1 ir vyras Nr. 2, kurie atsistoja arčiau autobuso durų už nugaros merginos. 17:53:50 vyras Nr. 1 stovi už merginos nugaros ir 17:53:54, įkišęs savo ranką į merginos palto kišenę, iš jos paima galimai mobilaus ryšio telefoną. 17:54:11 vyras Nr. 1, vyras Nr. 2 ir moteris išlipa iš autobuso (1 t., b. l. 53–58). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šiais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais ir sutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis, kad būtent nuteistasis A. P., jam pareikštame kaltinime nurodytu metu ir vietoje, pagrobė nukentėjusiajai K. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad joks kitas asmuo nukentėjusiajai priklausančio mobiliojo ryšio telefono autobuse nepagrobė, nes po to, kai nuteistoji įdėjo savo mobiliojo ryšio telefoną į dešinę palto kišenę, o nuteistasis įkišo ranką į jos palto kišenę neva tik norėdamas patikrinti, ar nieko nėra vertingo, nukentėjusioji pasigedo mobiliojo ryšio telefono. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus, kad nukentėjusiosios K. B. palto kišenėje nieko nebuvo, o nuteistasis A. P. svetimo, nukentėjusiajai priklausančio mobiliojo ryšio telefono nepagrobė, vertina kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir todėl atmeta.
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. P. 2024 m. balandžio 17 d., apie 17.50 val., viešojoje vietoje, važiuojant viešojo transporto 10 maršruto autobusu nuo stotelės „Kalvarijų turgus“, ties pastatu Vilnius, Kalvarijų g. 59, iki „Broniaus Laurinavičiaus“ stotelės, ties pastatu, Vilnius, iš Kalvarijų g. 81, nukentėjusiosios K. B. dešinės palto kišenės ištraukė 1 314,25 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 14 Pro Max“ ir su paimtu telefonu pasišalino iš autobuso „Broniaus Laurinavičiaus“ stotelėje bei tokiu būdu viešoje vietoje iš nukentėjusiosios K. B. drabužių pagrobė svetimą, nukentėjusiosios 1 314,25 Eur vertės turtą.
Dėl nuteistajam paskirtos bausmės
12. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. neginčija jam paskirtos bausmės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo skundas paduotas prašant jį išteisinti, t. y. skundu apibrėžtos plačiausios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, teisėjų kolegija patikrina ir nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė.
13. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. P. bausmę, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei nuteistajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje nukentėjusiosios K. B. atžvilgiu, padarymą paskyrė tinkamai individualizuotą bei savo paskirtį atitinkančią bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
14. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas A. P. dviejų metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę už minėto nusikaltimo padarymą, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, ir laisvės atėmimo bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes bei su jais visiškai sutinka ir teisėjų kolegija. Skirdamas bausmę nuteistajam A. P. už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas baigtas tyčinis nusikaltimas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas iš savanaudiškų paskatų, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, kad jis daug metų nedirba, priklausomas nuo narkotinių medžiagų, kartu įvertino jo baustumą administracine tvarka bei kriminalinę praeitį, padarydamas išvadą, kad nuteistasis A. P. vengia keistis, o jo elgesys ir gyvenimo būdas yra žalingas visuomenei.
15. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau pagrįstai nustatė jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (neišnykus ankstesniems teistumams (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)). Motyvuodamas bausmės skyrimą nuteistajam, pirmosios instancijos teismas į be pirmiau paminėtų aplinkybių, atsižvelgė ir į tai, kad A. P. šiurkščiai ir sistemingai pažeidinėja įstatymo saugomas vertybes, anksčiau jau atliko terminuotas laisvės atėmimo bausmes, tačiau teigiamų išvadų dėl to nepadarė ir sprendė, kad jokios kitos švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės yra nepakankamos koreguoti A. P. elgesį teigiama linkme. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti tikslai dėl pirmiau aptartų aplinkybių gali būti įgyvendinti A. P. paskyrus švelnesnę bausme. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aukščiau paminėtas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, pagrįstai už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį nustatydamas didesnį nei šios bausmės, skiriamos už apysunkius nusikaltimus, minimalus dydis, t. y. dvejus metus vieną mėnesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. P. už atskiras nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšis bei jų dydžius, o bendrindamas paskirtas bausmes tarpusavyje, taikė nuteistajam A. P. palankesnį bendrinimo būdą (dalinį bausmių sudėjimą).
16. Pirmiau paminėtos nuteistojo A. P. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės turi esminę reikšmę sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, dėl kurio taikymo galimybės pirmosios instancijos teismas nepasisakė, tačiau priėmė pagrįstą sprendimą A. P. taikyti realią laisvės atėmimo bausmę. Šiuo aspektu, teisėjų kolegija, nekartodama šioje nutartyje aptartų aplinkybių, sprendžia, kad sprendimas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šioje byloje baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo nepakaktų A. P. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo.
Dėl civilinio ieškinio
17. Kaip jau minėta, nuteistasis pirmosios instancijos teismo nuosprendį ginčija plačiausiu aspektu, t. y. prašo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nuosprendį ir dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo.
18. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė baudžiamojo proceso metu įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims pareikšti civilinį ieškinį, jeigu dėl nusikalstamos veikos jis patyrė turtinės arba ne turtinės žalos. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019).
19. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios K. B. civilinį ieškinį tenkino visiškai ir jai iš A. P. nutarė priteisti 1 314,25 Eur turtinės žalos atlyginimo. Šioje baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų – nukentėjusiajai priklausančio mobiliojo ryšio telefono vagystės iš palto kišenės K. B. patyrė turtinę žalą. Taigi, tarp A. P. teisei priešingų veiksmų ir nukentėjusiosios K. B. patirtos turtinės žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu pateikė patirtą žalą dėl netekto mobiliojo ryšio telefono patvirtinančius dokumentus – įsigijimo PVM sąskaitą faktūrą (1 t., b. l. 45–47). Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiajai K. B. priteisė būtent tokio dydžio turtinės žalos atlyginimą iš nuteistojo, nes jis yra realus ir įrodytas byloje pateiktais duomenimis, taigi keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje taip pat nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.