Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiajam specialistui M. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl D. R. paskirtos piniginės sankcijos perdavimo vykdyti Jungtinei Karalystei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) teikime nurodė, kad 2013 m. sausio 30 d. Palangos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo baudžiamąją byla Nr. 1-20-890/2013 ir 2013 m. vasario 25 d. išdavė vykdomąjį raštą, kuriame nurodė, kad iš nuteistojo D. R. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteista 1285,19 Eur (4437,50 Lt) ekstradicijos, kaip bylinėjimosi proceso, išlaidų. Iki šios dienos priteista suma skolininko nėra geranoriškai sumokėta, taip pat nėra priverstine tvarka išieškota. 2021 m. rugpjūčio 3 d. antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0172/17/00295 priėmė išieškojimo negalimumo aktą, kuriame nurodė, kad užbaigia vykdomąją bylą bei nurodė, jog skolininkas gyvena Jungtinėje Karalystėje. Iš asmens duomenų išrašo matyti, kad skolininkas yra deklaravęs gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje. Iš Lietuvos Respublikos sienos kirtimų duomenų bazės matyti, kad skolininkas nuolatos vyksta ir grįžta į/iš Jungtinę/-ės Karalystę/-ės. Taip pat matyti, kad paskutinis išvykimas į Jungtinę Karalystę buvo 2019 m. kovo 9 d.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad antstolis nurodė skolininko gyvenamą šalį kaip Jungtinę Karalystę, asmuo deklaravo savo gyvenamąją vietą minėtoje šalyje bei nuolatos vyksta į šią šalį, darytina išvada, kad skolininkas gyvena ir dirba šioje šalyje, taip pat turi turto ar piniginių lėšų į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas, todėl prašo: 1) spręsti klausimą dėl sprendimo įvykdymo metu gautų pinigų ar jų dalies atitekimo Lietuvos Respublikai; 2) išduoti liudijimą dėl piniginės sankcijos skolininko D. R. atžvilgiu vykdymo Jungtinėje Karalystėje.

Teismo posėdyje Policijos departamento atstovas paaiškino, kad teikimą palaiko, vien dėl gyvenamosios vietos deklaravimo neturi būti išvengiamas skolos išieškojimas. Policijos departamentas kitokių duomenų apie asmenį pateikti negali, neturi prieigos prie kitų šalių duomenų bazių. Daro prielaidą, jog asmuo gyvena Anglijoje, o be pajamų išgyventi būtų neįmanoma. Jis ten gyveno dar prieš ekstradiciją, prieš 2013 m. Prašo perduoti išieškojimą Jungtinei Karalystei, kur bus nustatyta tiksli asmens deklaruota gyvenamoji vieta bei gaunamos pajamos.

Teismo posėdyje prokuroras siūlė teikimą tenkinti.

D. R. teismo posėdyje nedalyvavo. D. R. paskutiniu žinomu jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Lietuvos Respublikoje registruotais laiškais siųsti teismo šaukimai į 2022 m. vasario 21 d., 2022 m. kovo 16 d., 2022 m. birželio 27 d. teismo posėdžius grįžo neįteikti. Pašto žymose nurodyta, kad siuntos nebuvo atsiimtos pašte per jų saugojimo terminą. Byloje esančiame antstolio J. P. 2021 m. rugpjūčio 3 d. išieškojimo negalimumo akte Nr. S-21-172-31690 vykdomojoje byloje Nr. 0172/17/00295 nurodyta, kad antstoliui patvarkymu paskelbus skolininko D. R. paiešką per policiją, antstolio patvarkymą vykdęs policijos komisariatas informavo antstolį, kad skolininkas gyvena užsienio valstybėje, Jungtinėje Karalystėje, paieška skelbiama nebus (b. l. 4). D. R. deklaravo savo išvykimą į Jungtinę Karalystę nuo 2011 m. rugsėjo 22 d. (b. l. 6). „Sodroje“ nėra duomenų apie D. R. darbovietę Lietuvos Respublikoje (b. l. 31). Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad skelbti D. R. paiešką yra netikslinga.

Teikimas paliekamas nenagrinėtas.

Nustatyta, kad antstolis J. P. 2021 m. rugpjūčio 3 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-21-172-31690 vykdomojoje byloje Nr. 0172/17/00295, užvestoje pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-20-890/2013 dėl 1285,19 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. R. išieškotojui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 1 punktu, vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojui (b. l. 4). Iš asmens duomenų matyti, kad D. R. deklaravo savo išvykimą į Jungtinę Karalystę nuo 2011 m. rugsėjo 22 d. (b. l. 6). Iš Lietuvos Respublikos sienos kirtimo duomenų matyti, kad D. R. 2012 m. - 2019 m. atvykdavo į Lietuvos Respubliką iš Jungtinės Karalystės ir į ją išvykdavo (b. l. 5). VĮ Registrų centras nėra duomenų apie D. R. vardu registruotą turtą Lietuvos Respublikoje (b. l. 32). „Sodroje“ nėra duomenų apie D. R. darbovietę Lietuvos Respublikoje (b. l. 31).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 342 straipsnio 5 dalį, jeigu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė – bauda arba baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą arba teismas iš nuteistojo nusprendė išieškoti proceso išlaidas, o nuteistasis ar turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, teismas savo iniciatyva arba bausmę (baudžiamojo poveikio priemonę) vykdančios institucijos teikimu gali šią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę arba sprendimą dėl proceso išlaidų išieškojimo perduoti vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai. Sprendimas priimamas šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisykles patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 219 patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklės (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 287 redakcija) (toliau – ir taisyklės). Pagal taisyklių 2.2 punktą piniginė sankcija – fiziniam ar juridiniam asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikos teismo priimtu ir įsiteisėjusiu nuosprendžiu ar nutartimi nustatyta pareiga sumokėti pinigų sumą, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 17² straipsnyje. Piniginė sankcija apima baudos bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 ir 90 straipsnius, baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą pagal Baudžiamojo kodekso 71 straipsnį, taip pat pagal Baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnį priimtus sprendimus dėl proceso išlaidų išieškojimo.

Pagal taisyklių 3 punktą, jeigu piniginės sankcijos priverstinio vykdymo metu nustatomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 9 punkte nurodytos aplinkybės, tačiau yra duomenų, kad pinigine sankcija nubaustas asmuo (toliau – nubaustas asmuo) ar turtas (pajamos), į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, piniginę sankciją vykdanti institucija privalo pateikti baudžiamąją bylą išnagrinėjusiam teismui teikimą perduoti piniginės sankcijos vykdymą kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Kartu su šiuo teikimu teismui pateikiamas liudijimo projektas, antstolio surašytas išieškojimo negalimumo aktas, dokumentai, galintys patvirtinti, kad nubaustas asmuo ar turtas (pajamos), į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.

Pagal taisyklių 4 punktą piniginė sankcija gali būti perduodama vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei tik esant šioms sąlygoms: 4.1. nubaustas asmuo savanoriškai nesumokėjo piniginės sankcijos ir yra teisinis pagrindas ją vykdyti priverstinai; 4.2. turima duomenų, kad nubaustas asmuo yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar nuolatinis gyventojas arba nubausto asmens turtas ar pajamos, į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba nubausto juridinio asmens buveinė yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje; 4.3. piniginė sankcija yra didesnė už 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnio 2 dalies h punkte nustatytą sumą ir nežinoma aplinkybių, dėl kurių kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija galėtų atsisakyti pripažinti ar vykdyti paskirtą piniginę sankciją; 4.4. nustatomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 9 punkte nurodytos aplinkybės arba yra kitų priežasčių manyti, kad priverstinis piniginės sankcijos išieškojimas Lietuvos Respublikoje būtų neįmanomas ar sudėtingas; 4.5. piniginę sankciją būtų tikslinga perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei.

Pagal taisyklių 5 punktą klausimą dėl piniginės sankcijos perdavimo vykdyti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai Baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėja ir nutartimi išsprendžia sprendimą dėl piniginės sankcijos priėmęs teismas. Šį sprendimą teismas priima savo iniciatyva pagal baudžiamojoje byloje esančią medžiagą arba piniginę sankciją vykdančios institucijos teikimą.

Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-61-870/2022, kurioje taip pat buvo nagrinėjamas klausimas dėl policijos įstaigos teismui pareikšto teikimo dėl piniginės sankcijos (dėl priteistos proceso išlaidų sumos) perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos narei, nurodė, kad „Nagrinėjamu atveju bausmę vykdanti institucija yra antstolis, nes būtent policija ir kreipiasi į antstolį dėl išduoto vykdomojo rašto vykdymo, pati to neatlieka. Byloje susidarė minėtam teisės aiškinimui prieštaraujant situacija, jog Institucija (Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas) neturėjo teisės su teikimu kreiptis į teismą, o teismas nagrinėti teikimą dėl piniginės sankcijos perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos narei“ (Nutarties 13 punktas).

Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtą teisinį reguliavimą ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje suformuotą išaiškinimą, taip pat tai, kad nagrinėjamoje byloje su teikimu dėl D. R. paskirtos piniginės sankcijos perdavimo vykdyti Jungtinei Karalystei į teismą kreipėsi ne antstolis, o Policijos departamentas, teismas sprendžia, kad yra pagrindas teikimą palikti nenagrinėtą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl D. R. paskirtos piniginės sankcijos perdavimo vykdyti Jungtinei Karalystei palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.