- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-19
- Bylos Nr.
- e2A-477-278/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- UAB saugos tarnybos „Argus“
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-477-278/2017
Teisėja Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06285-2015-2
2017 m. birželio 19 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) saugos tarnybos „Argus“ ir atsakovo A. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12-488/2017 pagal ieškovo UAB saugos tarnybos „Argus“ ieškinį atsakovui A. K. dėl Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-07-21 sprendimo Nr. DGKS-2973 panaikinimo bei atsakovo A. K. priešieškinį ieškovui UAB saugos tarnybai „Argus“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB saugos tarnyba „Argus“ prašė teismo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-07-21 sprendimą Nr. DGKS-2973 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad su atsakovu 2014-01-22 buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią A. K. buvo priimtas dirbti apsaugos darbuotojo pareigose Panevėžio skyriuje. Pildydamas anketą priėmimui į darbą, A. K. nurodė, kad jo fizinė ir sveikatos būklė gera, jis neserga jokiomis lėtinėmis ligomis. 2014-07-16 atsakovas pateikė pažymą apie jam 2014-05-20 nustatytą neįgalumą su pažyma apie darbo pobūdį. 2014-08-13 atsakovui atlikus sveikatos patikrinimą nustatyta, kad, įvertinus rizikos veiksnius, jis gali toliau dirbti, jokių papildomų apribojimų darbo vietai ir pareigoms nebuvo nustatyta. Teigė, kad 2015-06-08 atsakovas pateikė prašymą atleisti iš darbo pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 2 dalį dėl ligos, pridėdamas 048/a sveikatos pažymos kopiją ir UAB „Kipu“ išrašą. Nurodė, kad tenkinti prašymą atsisakyta, nurodant, jog prašymas nėra pakankamai motyvuotas. 2015-07-30 buvo atliktas darbuotojo sveikatos patikrinimas, kurio išvadoje buvo nurodyta, kad jis gali dirbti prisilaikant nurodytų apribojimų, tačiau 2015-07-30 A. K. pateikė dar vieną prašymą atleisti jį iš darbo DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, nurodant ieškovui nesilaikant darbo sutarties sąlygų. Prašymą atsisakius tenkinti, 2015-07-31 atsakovas atsisakė eiti į darbą. Nurodė, kad 2015-08-03 A. K. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (toliau – DGK) dėl įpareigojimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį dėl darbo sutarties sąlygų nesilaikymo. Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2015-07-21 sprendimu Nr. DGKS-2973 UAB saugos tarnybą „Argus“ įpareigojo nutraukti darbo sutartį su A. K. pagal DK 127 straipsnio 2 dalį.
3. Teigė, jog DGK sprendimas yra nepagrįstas, nes: 1) 2015-06-08 VĮ Integruotų sveikatos paslaugų centro profilaktinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad atsakovas dirbti gali, išskyrus darbo pozą, kuri virs nepatogia darbo poza, priverstinė padėtis nepertraukiamas sėdėjimas, 2015-07-08 VĮ Integruotų sveikatos paslaugų centro buvo nurodyti kiti profesinės rizikos veiksniai – staigūs judesiai, psichologinė įtampa, kas gali išprovokuoti ligos paūmėjimą. 2) UAB „Kipu“ rekomendacijose nurodyta, kad A. K. nėra draudžiamas ilgas sėdėjimas, jo metu rekomenduojama atlikti pertraukėles, atsistoti, išsitiesti. Teigė, jog nėra jokių įrodymų, kad atsakovo pasirinktas darbas jam sukėlė ligos progresavimą ir paūmėjimą. Priešingai, praėjus reabilitaciją, soc. darbuotojas konstatavo, jog A. K. gyvenimo sąlygos geros, gyvenimo būdas aktyvus, darbo sąlygos patenkinamos. Darbo ginčų komisija neįvertino ieškovo teiginio, kad psichosocialiniai veiksniai taip pat patenka į priimtinos rizikos rėmus, o sprendimą pagrindė teiginiais, kurie prieštarauja specialistų įvertintai profesinei rizikai. Nurodė, kad abejoja A. K. sąžiningumu, nes po pakartotinio profilaktinio patikrinimo jis pakeitė savo atleidimo prašymo pagrindą ir akivaizdžiai siekia gauti išeitinę kompensaciją bei pasipelnyti įmonės sąskaita. Teigė, kad A. K. liga ar neįgalumas negali būti pagrindu jo atleidimui iš darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, jeigu tai netrukdo atlikti darbą, nes nenustatyta objektyvių duomenų, jog jis negali atlikti pavesto darbo, nes jo darbo vieta ir darbo sąlygos atitinka sveikatai nustatytus apribojimus.
4. Atsakovas A. K. priešieškiniu prašė panaikinti UAB saugos tarnybos „Argus“ įsakymus dėl drausminių nuobaudų paskyrimo, t. y. 2015-09-03 Nr. DDN-150903/1 skirtą papeikimą pagal DK 237 str. 2 p., 235 str. 2 d. 9 p. ir 2015-10-02 Nr. DDN-151002/1 atleidimą iš darbo nuo 2015-10-02, pagal DK 237 str. 1 d. 3 p., 235 str. 2 d. 9 p., 136 str. 3 d. 1 p. ir 2 p.; išieškoti iš UAB saugos tarnybos „Argus“ jo naudai darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2015-07-21 iki LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-07-21 sprendimo įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad darbdavys nevykdė Darbo ginčų komisijos 2015-07-21 sprendimo Nr. DGKS-2973 ir darbo sutarties su juo DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu nuo 2015-07-21 nenutraukė. UAB saugos tarnybos „Argus“ dirbtinai ir sąmoningai pritaikė jam dvi drausmines nuobaudas: papeikimą ir atleidimą iš darbo. Papeikimas buvo pritaikytas už jo neišėjimą į darbą visas darbo dienas nuo 2015-08-03 iki 2015-09-02, tai laikant šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Teigė, kad jis pasinaudojo DK numatyta teise – darbuotojo atsisakymu dirbti, nes darbdavys neužtikrino saugios darbo vietos, todėl iškilo pavojus jo darbo saugai ir sveikatai. Be to, tai buvo padaryta jau esant priimtam ginčijam darbo ginčų komisijos sprendimui. Nurodė, kad 2015-06-08 medicininės knygelės įraše nurodyta, kad dirbti gali, išskyrus darbo pozos, kuri virs nepatogia darbo poza, priverstinė padėtis, nepertraukiamas sėdėjimas. Teigė, kad nuo 2015-03-03 iki 2015-06-08 buvo nedarbingas, o nuo 2015-05-22 iki 2015-06-08 buvo gydomas Sveikatingumo ir reabilitacijos centre „Kipu“. Be to, tuo metu nebuvo atliktas jo darbo vietos profesinės rizikos vertinimas. Nurodė, kad dėl pablogėjusios sveikatos ir būdamas negarantuotas darbo vietos saugumu, 2015-07-31 darbdaviui pranešė, kad dirbti atsisako DK 275 straipsnio 5 dalies ir 276 straipsnio pagrindais. Teigė, jog atsisakymas dirbti buvo pagrįstas, todėl jis drausmės pažeidimo nepadarė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį atmetė ir įpareigojo UAB saugos tarnybą „Argus“ vykdyti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-07-21 sprendimą Nr. DGKS-2973 nutraukti darbo sutartį su A. K. pagal DK 127 straipsnio 2 dalį nuo 2015-07-21. A. K. priešieškinį paliko nenagrinėtą.
7. Nustatė, kad 2014-01-22 tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 123/5 su 3 mėn. išbandymo laikotarpiu, pagal kurią A. K. įsidarbino apsaugos darbuotojo pareigose. Nurodė, kad A. K. buvo supažindintas su visais tarnybos dokumentais, o jis anketoje nurodė, kad neįgalumo neturi, medikamentų nenaudoja ir lėtinėmis ligomis neserga, bei nurodė, kad „Argus“ saugos tarnyboje yra dirbęs anksčiau. Konstatavo, jog 2014-05-20 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus išvadoje Nr. DPS 1575 A. K. nuo 2014-05-09 iki 2016-05-08 nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, išduotas neįgaliojo pažymėjimas. Nustatė, kad 2015-04-30 atsakovas lankėsi pas gydytoją dėl nugaros skausmų, o 2015-05-20 – 2015-06-08 UAB „Kipu“ pažymoje A. K. konstatuota stuburo osteochondrozė ir diskozė, radikolopatija, rekomenduota mankštintis, sėdimą padėtį keisti, ilgo sėdėjimo metu atlikti pertraukėles atsistojant ir išsitiesiant, vengti staigių judesių. 2015-06-08 medicininės knygelės įraše konstatuota, kad dirbti gali, išskyrus darbo pozą, kuri virs nepatogia darbo poza, priverstinė padėtis, nepertraukiamas sėdėjimas. Nurodė, kad 2015-06-08 A. K. darbdaviui pateikė pareiškimą dėl jo atleidimo iš darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, remdamasis medicininės knygelės įrašu. 2015-06-10 atsakovas buvo darbdavio informuotas, kad jo prašymas dėl atleidimo nurodytu pagrindu nebus tenkinamas bei išdėstyti atsisakymo motyvai, į kurį atsakovas 2015-06-14 nurodė, kad jis savo prašymą motyvuoja 139 dienų nedarbingumu per 10 mėnesių, gydytojų konstatuojamais apribojimais darbui, naujai atsiradusia liga, dėl sveikatos būklės negalėjimu dalyvauti konfliktinių situacijų sprendime. 2015-06-11 darbdavys paprašė atsakovo patikslinti motyvus, dėl kurių atsakovas negalės toliau dirbti, pateikė paklausimą VĮ Integruotas sveikatos paslaugų centras dėl darbuotojo tinkamumo dirbti. 2015-07-08 atsakyme Centras nurodė, kad A. K. draudžiama dirbti periodiškai būnant nepatogioje pozoje, priverstinėje padėtyje sėdint, jis negali atlikti staigių judesių bei esant psichologinei įtampai, kuri gali išprovokuoti ligos paūmėjimą. 2015-07-30 A. K. buvo siunčiamas atlikti profilaktinį sveikatos patikrinimą, kurio metu 2015-07-30 UAB „MediCA klinika“ nustatyta, kad darbuotojas gali dirbti pagal NDNT rekomendacijas.
8. Nustatė, kad 2015-07-30 tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog A. K. atsisakė atlikti sveikatos patikrinimą pas darbdavio nurodomą gydytoją ir parašė prašymą jį atleisti iš darbo dėl darbo sutarties sąlygų nesilaikymo. 2015-07-30 A. K. pateikė darbdaviui prašymą dėl jo atleidimo iš darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį dėl sutarties sąlygų nesilaikymo nuo 2015-08-03. Konstatavo, jog 2015-07-31 darbdavys A. K. informavo, kad jo prašymas nebus tenkinamas. Atsakovas 2015-07-31 raštu, vadovaudamasis DK 275 straipsnio 1 dalies ir DK 276 straipsnio pagrindais dirbti atsisakė, teigdamas, kad jo darbo sąlygos sudaro pavojų jo sveikatai. 2015-08-03 atsakovas kreipėsi į darbo ginčų nagrinėjimo komisiją, prašydamas įpareigoti darbdavį nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį dėl darbo sutarties sąlygų nesilaikymo. Teismas konstatavo, jog 2015-08-17 medicininės kortelės įraše užfiksuoti apribojimai, kad A. K. negali dirbti periodiškai būnant nepatogioje pozoje, priverstinėje padėtyje sėdint, jis negali atlikti staigių judesių. 2015-10-19 atsakovas buvo konsultuotas chirurgo. 2016-05-13 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus išvadoje Nr. DPS 1070 ir pažymoje Nr. 0903064 A. K. nuo 2016-05-09 iki 2037-06-25 nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, nurodant, kad jis negali dirbti darbo, susijusio su nuolatiniu vaikščiojimu. 2016-08-03 Valstybinės teismo medicinos ekspertizės akte Nr. EKG 75/2016(01) konstatuota, kad A. K. neįgalumas nustatytas nuo 2014-05-20 dėl žvynelinės artropatijos aktyvumo I laipsnio su I laipsnio funkcijos nepakankamumu; A. K. 2014-05-20 diagnozuotos ligos stuburo L4-L5 osteochondrozė ir diskozė, L5 radikolopatija nėra visiškai naujos ligos; jos yra toliau progresuojančių degeneracinių pakitimų stuburo juosmeninėje dalyje pasekmės; lyginant A. K. neįgalumo laikotarpį tarp 2012-05-10 ir 2014-05-20, apribojimai jo darbo vietai pagal NDNT išduotą išvadą dėl darbo.
9. Teismas konstatavo, kad iki darbuotojo prašymo darbdaviui jį atleisti iš darbo dėl ligos, darbuotojo sveikata nuolat blogėjo ir jis nebegalėjo atlikti saugos darbuotojo užimamų pareigų. Nurodė, jog apsaugos darbuotojo darbas ekstremalioje situacijoje gali būti susijęs su staigiais judesiais bei psichologine įtampa, ką patvirtina atliktas atsakovo darbo vietos profesinės rizikos paskesnis vertinimas – 2015-09-02 buvo pripažinta didesnė saugos darbuotojo darbo vietos profesinė rizika. Įvertinęs medicininius duomenis, teismas darė išvadą, kad A. K. sveikatos būklė jam nebeleidžia tinkamai vykdyti apsaugos darbuotojo funkcijų. Teismas, išanalizavęs Darbo ginčo komisijoje įvertintus šalių pateiktus įrodymus, įvertinęs naujus byloje surinktus įrodymus, darė išvadą, kad Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2015-07-21 sprendimas darbo byloje Nr. DGKS-2973 yra teisėtas ir pagrįstas.
10. Nurodė, kad darbdavys laiku neatliko darbo vietos profesinio vertinimo, jis buvo atliktas tik to pareikalavus valstybinei darbo inspekcijai. Nurodė, kad 2015-09-02 buvo pripažinta didesnė saugos darbuotojo darbo vietos profesinė rizika nei 2009-05-02, kurios vertinimu buvo vadovaujamasi priimant A. K. į darbą. Teismas vertino, jog priimant A. K. į darbą darbdavys nepagrįstai nustatė, kad jo darbo vietos profesinė rizika yra priimtina.
11. Teismas pripažino, kad A. K. veikė nesąžiningai, nepateikdamas apie savo sveikatą visos informacijos, tačiau vertindamas darbdavio veiksmus, sužinojus šią faktinę aplinkybę, darė išvadą, kad darbdavys tai toleravo, nes jokių drausminio poveikio priemonių jam netaikė. Konstatavo, jog šią aplinkybę, kaip vieną iš ieškinio pagrindų, UAB saugos tarnyba „Argus“ naudoja nepagrįstai.
12. Nustatė, kad 2015-09-08, 2015-09-14, 2015-09-17, 2015-10-02 tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, jog A. K. neatvyko į darbą pagal numatytą grafiką ir, kad 2015-09-08, 2015-09-15 jam pateikti reikalavimai pasiaiškinti raštu. 2015-09-03 UAB saugos tarnyba „Argus“ įsakymu A. K. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą skirtas papeikimas. 2015-09-14 A. K. kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl drausminės nuobaudos papeikimo panaikinimo, 2015-09-19 paaiškinime nurodė, kad jis į darbą neatvyko dėl to, kad jo darbo vieta nesaugi ir jis turi 50 proc. neįgalumą, nėra atliktas jo darbo vietos profesinės rizikos vertinimas. 2015-10-02 UAB saugos tarnyba „Argus“ įsakymu A. K. už pasikartojantį šiurkštų darbo drausmės pažeidimą nuo 2015-10-02 atleido iš darbo. Teismas nustatė, kad nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. kovo mėn. A. K. dirbo UAB „Sigmas“, o 2016-07-20 su UAB „Makveža“ sudarė darbo sutartį, pagal kurią jis įsidarbino salės darbuotoju. Nuo 2016-01-13 iki 2016-03-24 A. K. buvo mokama ligos išmoka.
13. Teismas konstatavo, jog atmetus UAB saugos tarnyba „Argus“ reikalavimus, Darbo ginčų komisijos 2015-07-21 sprendimas Nr. DGKS-2973 įsigalioja, todėl A. K. taikytos drausminės nuobaudos, jau priimtos po nustatyto jo atleidimo iš darbo, jokių teisinių pasekmių nesukeltų. Tuo pagrindu teismas priešieškinio reikalavimus paliko nenagrinėtus (CPK 296 str. 12 p.). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, taikyti darbdaviui piniginę sankciją už sprendimo nevykdymą nuo sprendimo priėmimo, t. y. išieškoti iš UAB saugos tarnybos „Argus“ A. K. naudai darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2015-07-21 iki Darbo ginčų komisijos 2015-07-21 sprendimo įvykdymo, nėra pagrindo, nes darbdavys turi pareigą vykdyti tik įsiteisėjusį 2015-07-21 Darbo ginčų komisijos sprendimą. A. K. prašymą dėl darbo užmokesčio išieškojimo laikė nesavalaikiu ir jį paliko nenagrinėtu, konstatuodamas atsakovo teisę jį reikšti ateityje, jeigu darbdavys nevykdys įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo jis įpareigotas vykdyti darbo ginčų komisijos sprendimą.
14. Teismas darė išvadą, kad atleidus A. K. iš darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis, jam išmokėjus 2 mėnesių atlyginimo dydžio išeitinę išmoką, bus pilnai kompensuoti finansiniai praradimai atleidus jį dėl ligos.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu A. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimą dalyje, kurioje priešieškinys paliktas nenagrinėtu, šioje dalyje priimti naują sprendimą, panaikinti UAB saugos tarnybos „Argus“ 2015-09-03 ir 2015-10-02 įsakymais jam paskirtas drausmines nuobaudas ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
16. Nurodo, kad nepanaikinus darbdavio įsakymų dėl drausminių nuobaudų jo atžvilgiu taikymo, UAB saugos tarnybos „Argus“ negalės įvykdyti Darbo ginčų komisijos 2015-07-21 sprendimo Nr. DGKS-2973, t. y. nutraukti darbo sutartį su juo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį nuo 2015-07-21, motyvuodamas, jog priimti įsakymai dėl drausminių nuobaudų taikymo yra galiojantys, teisėti ir nepanaikinti. Be to, mano, jog svarbus ir ieškovo atliktų veiksmų jo atžvilgiu neteisėtumo konstatavimo faktas. Pripažįsta, jog laikotarpiu nuo 2015-08-03 iki 2015-09-02 imtinai, taip pat laikotarpiu nuo 2015-09-03 iki 2015-10-02 imtinai neatvyko į darbą, tačiau taip pasielgė pasinaudojęs įstatyme numatyta teise – atsisakyti dirbti, jei yra pavojus jo saugai ir sveikatai. Kadangi šis atsisakymas dirbti buvo pagrįstas, todėl jis darbo drausmės nepažeidė, o drausminės nuobaudos paskirtos nepagrįstai ir neteisėtai.
17. Apeliaciniu skundu UAB saugos tarnyba „Argus“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Nurodo, kad teismas, konstatuodamas aplinkybes, nepagrįstai nurodė, jog duomenis apie 2014-05-20 nustatytą neįgalumą ir neįgaliojo pažymėjimą A. K. pateikė darbdaviui įsidarbinant, tačiau faktiškai šie duomenys darbdaviui buvo pateikti tik 2014-07-16, t. y. praėjus beveik dviems mėnesiams po neįgalumo nustatymo, A. K. įmonėje dirbant beveik šešis mėnesius. Mano, jog teismo klaidingi argumentai, prieštaraujantys faktinėms aplinkybėms, turėjo įtakos neteisingo sprendimo priėmimui. Priešingai, nei nurodė teismas, iš byloje surinktų duomenų matyti, kad A. K. savo lėtines ligas ir neįgalumą nuo darbdavio slėpė, pateikė melagingus duomenis apie savo sveikatą įsidarbindamas, o apie tai, kad pateikti duomenys buvo melagingi, darbdavys sužinojo tik po A. K. atleidimo iš darbo, civilinės bylos nagrinėjimo metu, išreikalavus jo medicininius dokumentus. Teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, jog darbdavys toleravo darbuotojo nesąžiningumą.
19. Teigia, jog teismas, pasisakydamas dėl profesinės rizikos vertinimo darbo vietoje, nepagrįstai nurodė, kad priimant A. K. į darbą darbdavys nepagrįstai nustatė, kad jo darbo vietos profesinė rizika yra priimtina. Mano, jog tokie motyvai nurodomi dėl to, kad 2015-09-02, atlikus profesinės rizikos vertinimą, buvo pripažinta didesnė saugos darbuotojo darbo vietos profesinė rizika nei 2009-05-02, kurios vertinimu buvo vadovaujamas priimant A. K. į darbą. Nurodo, kad nei vienu iš atliktų profesinės rizikos vertinimo atveju nebuvo nustatyta, kad profesinė rizika A. K. darbo vietose būtų nepriimtina, nustatyti rizikos veiksniai nebuvo tokie, kurie ribotų jo sveikatos galimybę atlikti darbą, į kurį jis pats, laisva valia įsidarbino, žinodamas ir nuslėpdamas savo progresuojančią ligą.
20. Apeliantas nurodo, kad nevertindamas A. K. nesąžiningo elgesio, priimant jį į darbą bei fakto, jog nėra nei vieno pagrįsto ir objektyvaus medicininio dokumento, kuris patvirtintų, kad A. K. dirbamas darbas jam būtų netinkamas pagal sveikatos būklę arba, kad būtent dėl vykdomų darbo funkcijų jo liga arba invalidumas būtų pasunkėję, teismas ieškinį atmetė pažeisdamas CPK normas dėl įrodymų vertinimo. Nurodo, kad netinkamai įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą ir medikų paaiškinimus, teismas nepagrįstai konstatavo, jog iki darbuotojo prašymo darbdaviui jį atleisti iš darbo dėl ligos, darbuotojo sveikata nuolat blogėjo ir jis nebegalėjo atlikti saugos darbuotojo užimamų pareigų. Teismas taip pat nepagrįstai vadovavosi aplinkybe, jog A. K. 2016-05-09 nustatomas dar mažesnis darbingumo lygis – 45 proc. už prieš tai buvusį 50 proc., tačiau visiškai nevertino faktų, jog apribojimai, taikomi jo darbo vietai, atvirkščiai – švelnėjo ir mažėjo. Teigia, kad priešingai nei sprendė teismas, beveik visi medicininiai dokumentai patvirtino faktą, kad darbuotojas gali dirbti laikantis NDNT nustatytų apribojimų, kurių visada buvo laikomasi, nuo to momento, kada darbuotojas informavo UAB saugos tarnybą „Argus“ apie šiuos apribojimus. Nuo šių apribojimų atsiradimo momento nei darbuotojo darbo rizika, nei apribojimų sunkumas nedidėjo. Priešingai nei teigiama sprendime, faktiniai sveikatos duomenys patvirtina, kad A. K. sveikatos būklė keitėsi nuolat ne pradėjus dirbti apsaugos darbuotoju, bet dar žymiai anksčiau iki įsidarbinimo, todėl jau įsidarbindamas A. K. žinojo, suprato arba galėjo suprasti, kur darbinasi, kokias rizikas tame darbe patirs, tačiau jam jos buvo priimtinos, tinkamos ir netrukdė atlikti darbo. Be to, nors teismas nurodo, kad esminiu įrodymu byloje laiko ekspertizės aktą, tačiau juo tinkamai nesivadovavo, visapusiškai ir išsamiai nevertino. Kaip matyti iš teismo ekspertizės, dėl A. K. galėjimo užimti savo pareigas ir dirbti darbą, galėjo nuspręsti tik sveikatą tikrinę medikai, kurie, išskyrus gyd. R. U., konstatavo, jog jis galėjo dirbti laikantis NDNT nustatytų apribojimų. Teigia, jog neaišku, kodėl teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Nors M. V. parodymus teismas vertino kritiškai, tačiau kritiškai nevertino gydytojos R. U. parodymų, kurie akivaizdžiai prieštaravo visų kitų medikų išvadoms dėl galėjimo dirbti darbą ir taikytinų apribojimų. Ta aplinkybė, jog ši gydytoja ilgą laiką buvo A. K. gydytoja ir galėjo būti subjektyvi bei šališka, teismui nepasirodė svarbi, nors M. V. atveju tokiu motyvu buvo pasiremta. Mano, jog teismas bylą nagrinėjo šališkai ir vienus įrodymus laikė labiau patikimais nei kitus, nors objektyviai nebuvo motyvuotas toks nevienodas jų vertinimas, diskriminuojantis proceso šalis.
21. Apeliantas mano, kad teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo priešieškinį palikti nenagrinėtą. Teigia, jog teismas iš tikrųjų išnagrinėjo A. K. priešieškinį ir dėl jo reikalavimų pasisakė motyvuojamojoje dalyje, nurodydamas aplinkybes, dėl kurių reikalavimai yra nepagrįsti, tačiau vis tiek juos formaliai paliko nenagrinėtus. Apelianto įsitikinimu, toks teismo sprendimas prieštarauja CPK 296 straipsnio nuostatoms, kadangi pagrindo palikti priešieškinį nenagrinėtą nebuvo. Nusprendus, kad darbo sutartis turi būti nutraukta pagal Darbo ginčų komisijos nustatytą datą ir jos nurodytu pagrindu, priešieškinio reikalavimai turi būti atmesti. Taip pat ir reikalavimai dėl piniginės kompensacijos, nes teismas aiškiai motyvavo jų nepagrįstumą. Nurodo, kad sprendimas turėtų užbaigti šalių ginčą iš esmės, o ne sudaryti prielaidas iš naujo A. K. kelti reikalavimus kitoje byloje, kokią suteikia teisę ieškinio palikimas nenagrinėtu.
22. Nurodo, kad teismas nepagrįstai iš apelianto priteisė A. K. bei valstybei bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepriteisė UAB saugos tarnybos „Argus“ patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teigia, net tuo atveju jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, kad priešieškinys paliktas nenagrinėtu pagrįstai, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti perskirstytos, kadangi teismas neįvertino A. K. procesinio elgesio, priežasčių ir aplinkybių, kad dėl jo pareikštų nepagrįstų ar nesavalaikių reikalavimų bendrovė privalėjo teikti atsiliepimus ir kitus procesinius dokumentus, dėl ko patyrė išlaidų.
Atsiliepimas
23. Atsiliepimu į UAB saugos tarnybos „Argus“ apeliacinį skundą A. K. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
24. Nurodo, kad sutinka su apelianto pozicija, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo išnagrinėti priešieškinį, todėl šioje dalyje teismo sprendimas nepagrįstas ir keistinas. Tačiau nesutinka, jog priešieškinys turėtų būti atmestas. Mano, jog kiti apelianto argumentai yra nepagrįsti, paneigti byloje nustatytomis ir ištirtomis aplinkybėmis.
25. Atsiliepimu į A. K. apeliacinį skundą UAB saugos tarnyba „Argus“ prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
26. Nurodo, kad apeliaciniame skunde A. K. nenurodo jokių teisinių argumentų, dėl kurių sprendimas dėl priešieškinio turėtų būti panaikintas jo nurodytų aplinkybių kontekste ir jo reikalavimai dėl priešieškinio patenkinti. UAB saugos tarnyba „Argus“ įsitikinimu, sprendimo panaikinimas dalyje dėl priešieškinio, nors ir būtinas, tačiau ne A. K. nurodytų motyvų parindu, bet dėl įmonės apeliaciniame skunde nurodytų motyvų. Teigia, jog byloje surinkti įrodymai patvirtino, kad A. K. darbo vieta visada buvo saugi, o darbo sąlygos buvo tinkamos, priimtinos ir saugios pagal jo sveikatos būklę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Apelianto A. K. apeliacinis skundas tenkintinas, o UAB saugos tarnybos „Argus“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 str.).
29. Apeliaciniame skunde UAB saugos tarnyba „Argus“ nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai išanalizavo įrodymų visetą ir padarė nepagrįstas išvadas, t. y. netinkamai įvertino byloje esančią rašytinę medžiagą ir medikų paaiškinimus, nepagrįstai konstatavo, jog iki darbuotojo prašymo darbdaviui atleisti jį iš darbo dėl ligos, darbuotojo sveikata nuolat blogėjo ir jis nebegalėjo atlikti saugos darbuotojo užimamų pareigų; teismas pažeidė CPK 296 straipsnio nuostatas, nes nebuvo pagrindo priešieškinį palikti nenagrinėtą, o A. K. reikalavimai turėjo būti atmesti. Apeliantas A. K. apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad nepanaikinus darbdavio įsakymų dėl drausminių nuobaudų taikymo jo atžvilgiu, UAB saugos tarnyba „Argus“ negalės įvykdyti LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-07-21 sprendimo Nr. DGKS-2973 nutraukti darbo sutartį su juo DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu.
30. Pagal galiojančias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas taisykles pripažįstama, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, vadovaujasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Motyvuodamas savo išvadas, teismas neprivalo detaliai aptarti kiekvieno byloje ginčo šalių pateikto įrodymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2012). Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad jame yra nurodytos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas, aptartos ginčo teisinius santykius reglamentuojančios Darbo kodekso nuostatos ir pasisakyta dėl visų šalių pareikštų reikalavimų, todėl atmestini UAB saugos tarnybos „Argus“ teiginiai, jog teismas netinkamai vertino byloje surinktus duomenis ir darė neteisingas išvadas.
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad darbuotojas, įgyvendindamas savo teisę nutraukti darbo sutartį dėl ligos ar neįgalumo, turi darbdaviui pateikti ne tik pareiškimą nutraukti darbo sutartį, bet ir ligą ar neįgalumą, trukdantį tinkamai atlikti darbą, pagrindžiančius įrodymus. DK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta svarbi darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiškimu priežastis – darbuotojo liga ar invalidumas, trukdantys tinkamai atlikti darbą, nėra tapati DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintam darbo sutarties nutraukimo be įspėjimo pagrindui – kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo. Darbuotojas turi teisę pasinaudoti DK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta palankesne darbo sutarties nutraukimo tvarka ir tuo atveju, kai jo sveikatos sutrikimas nėra tokio sunkaus laipsnio, kad būtų nesuderinamas su tolesniu darbu, tačiau jo liga ar neįgalumas objektyviai apsunkina tinkamą darbo pareigų vykdymą. DK 127 straipsnio 2 dalyje nenustatyta imperatyvių reikalavimų darbuotojo sveikatos būklę patvirtinantiems įrodymams, todėl tokiais įrodymais laikytini įvairios formos, leistinumo ir patikimumo kriterijus atitinkantys duomenys apie darbuotojo sveikatos būklę (išrašai iš ligos istorijos, nedarbingumo pažymėjimai, gydytojų pažymos, pan.), pakankami pagrįsti faktinei aplinkybei, kad darbuotojas serga ar yra neįgalus ir tai jam trukdo atlikti savo pareigas pagal darbo sutartį. Vertinimas, ar darbdavys turėjo pakankamai informacijos, kad įsitikintų darbuotojo nurodytos svarbios priežasties nutraukti darbo sutartį buvimu, priklauso nuo kiekvienos situacijos konkrečių aplinkybių. DK 35 straipsnyje suformuluotos bendrosios darbo santykių dalyvių tarpusavio elgesio taisyklės reiškia ir tai, kad darbdavys turi vertinti jam pateiktą darbuotojo pareiškimą atleisti iš darbo dėl sveikatos būklės ne tik formalios jo atitikties įstatymo reikalaujamai formai, bet ir visų su šiuo darbuotoju susijusių darbo santykių kontekste (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2009 ir kt.).
32. Bylos duomenys patvirtina, jog A. K. 2015-06-08 įteikė darbdaviui prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2015-06-11 pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, nurodydamas, kad dėl diagnozuoto susirgimo nebegalės tinkamai atlikti pavesto darbo, nes medicinos specialistai asmens medicininėje knygutėje F.048/a pagal darbo pobūdžius nurodė apribojimus. Iš medicininių dokumentų išrašo, medicininėje knygutėje F.048/a 2015-06-08 padaryto įrašo, Sveikatingumo ir reabilitacijos centro išrašo iš medicininių dokumentų, kurie buvo pateikti darbdaviui kartu su prašymu, matyti, kad A. K. diagnozuota stuburo L4-5 ostechondrozė ir diskozė, L5 radikulopatija su II0 funkcijos nepakankamumu. Medicininėje knygutėje F.048/a 2015-06-08 padarytas įrašas, kuriame nurodyta, kad dirbti gali, išskyrus darbo pozos, kuri virs nepatogia darbo poza, priverstinė padėtis nepertraukiamas sėdėjimas. VSDFV pažymos patvirtina, kad 2014-09-17 - 2014-10-31 ir 2015-03-03 - 2015-06-08 laikotarpiais A. K. buvo nedarbingas, iš jų 2015-05-22 - 2015-06-08 buvo gydomas Sveikatingumo ir reabilitacijos centre „Kipu“. Iš bylos duomenų matyti, kad praėjus keturiems mėnesiams nuo darbo pradžios, A. K. nustatytas penkiasdešimt procentų netekto darbingumo lygis. Praėjus dar devyniems mėnesiams jis lankėsi pas gydytoją dėl nugaros skausmų, o 2015-06-08 konstatuotas stuburo susirgimas: stuburo osteochondrozė ir diskozė, radikolopatija; nustatyta darbo vietoje užimamos pozos apribojimai. 2016-05-09 A. K. nustatytas dar mažesnis darbingumo lygis – 45 procentai. Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su Darbo ginčų komisijos ir teismo sprendimų motyvais, jog iki darbuotojo prašymo darbdaviui jį atleisti iš darbo dėl ligos, darbuotojo sveikata nuolat blogėjo, todėl jis nebegalėjo atlikti saugos darbuotojo užimamų pareigų. Minėtos faktinės aplinkybės buvo pakankamos darbdaviui spręsti apie darbuotojo ligą. Pažymėtina, kad 2016-08-03 Valstybinės teismo medicinos ekspertizės akte Nr. EKG 75/2016 (01) konstatuota, jog A. K. neįgalumas buvo nustatytas nuo 2014-05-20 dėl žvynelinės artropatijos aktyvumo I laipsnio su I laipsnio funkcijos nepakankamumu; nors diagnozuotos ligos stuburo L4-L5 osteochondrozė ir diskozė, L5 radikolopatija nėra visiškai naujos ligos, tačiau jos yra toliau progresuojančių degeneracinių pakitimų stuburo juosmeninėje dalyje pasekmės.
33. Pagal LR Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 patvirtinto pavojingų darbų sąrašo 13.7 punktą, inkasatorių, apsaugos darbuotojų ar budėtojų, saugančių pastatus, patalpas ar kitus objektus, darbas priskiriamas prie pavojingų darbų. Iš apsaugos darbuotojo pareiginės instrukcijos (19 p.) matyti, kad darbuotojas privalo užtikrinti saugomo objekto saugumą, saugo įmonės patalpas ir jose esančias materialines vertybes nuo grobstymo, sunaikinimo ir kt. poveikio bei asmenų įsibrovimo. Dėl paminėto darytina išvada, kad apsaugos darbuotojas privalo atlikti ne tik pasyvius stebėjimo veiksmus, bet ir proporcingus aktyvius veiksmus, siekiant apsaugoti objektus, užkardyti ir sulaikyti į objektų saugumą besikėsinančius asmenis. Todėl pagrįsta teismo išvada, kad apsaugos darbuotojo darbas ekstremalioje situacijoje gali būti susijęs su staigiais judesiais bei psichologine įtampa, kas šiuo atveju A. K., atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, yra kenksminga. Be to, neabejotina, kad darbuotojas, kuriam stipriai skauda nugarą, negalės tinkamai sureaguoti į pavojaus signalą, atlikti staigių ir aktyvių veiksmų bei sulaikyti teisės pažeidėją, t. y. toks darbuotojas negalės tinkamai vykdyti savo tiesioginių pareigų. Priešingai nei teigia apeliantas UAB saugos tarnyba „Argus“, pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių visuma nekelia abejonių, jog A. K. nustatyta ligos diagnozė trukdo tinkamai atlikti apsaugos darbuotojo darbą, tuo tarpu darbdavys, netinkamai įvertino darbuotojo nurodytų priežasčių egzistavimo svarbą, nors turėjo pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti apie darbuotojo ligą, kurie objektyviai apsunkina tinkamą jo darbo pareigų vykdymą.
34. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiais, jog A. K. darbo vietose atlikti profesinės rizikos vertinimais nebuvo nustatyta, jog profesinė rizika darbo vietose būtų nepriiimtina, tačiau nepaneigta, jog 2015-09-02 atliktu darbo vietų profesinės rizikos vertinimu konstatuota, jog yra didesnė saugos darbuotojo darbo vietos profesinė rizika nei vadovautasi 2009-05-02 atliktu rizikos įvertinimu, A. K. priimant į darbą.
35. UAB saugos tarnyba „Argus“ nurodo, kad teismas tinkamai nesivadovavo ekspertizės aktu, jo visapusiškai ir išsamiai nevertino. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai ir pagrįstai nurodė, kad 2016-08-03 Valstybinės teismo medicinos ekspertizės akte Nr. EKG 75/2016 (01) detaliai išnagrinėta A. K. sveikatos būklė, kurią teismo posėdyje savo parodymuose patvirtino liudytojais apklausti gydytojai R. G., V. V. ir R. U.; ekspertizės aktu buvo panaikinti prieštaravimai tarp liudytojų R. G. ir kitų dviejų A. K. gydžiusių ir konsultavusių medikių V. V. ir R. U. parodymų; todėl esminiu A. K. sveikatos būklės įrodymu laikytinas ekspertizės aktas, kurio išvadoje konstatuota, jog A. K. sveikatos būklė prašymo atleisti iš darbo metu buvo blogesnė su iki tol buvusia nustatyta sveikatos būkle; jam nustatytos ligos buvo toliau progresuojančių degeneracinių pakitimų stuburo juosmeninėje dalyje pasekmės. Ekspertizės akto išvados 3 punkte yra atsakoma į klausimą, kaip keitėsi apribojimai A. K. darbo vietai. Ekspertai konstatavo, kad lyginant laikotarpį tarp 2012-05-10, kai dar nebuvo įtraukta stuburo osteochondrozės diagnozė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos siuntime vertinimui ir 2014-05-20, kuomet buvo įtraukta stuburo krūtininės dalies ir juosmeninės srities osteochondrozė vertinimui, apribojimai jo darbo vietai pagal NDNT išduotą išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, veikiant ergonominiams rizikos veiksniams, sumažėjo. Akte nurodoma, jog stuburo L4-5 osteochondrozė ir diskozė, L5 radikulopatija su II laipsnio nepakankamumu (M51.1) buvo nustatyta 2015-03-30, kas, ekspertų išvada, yra pasekmė toliau progresuojančių degeneracinių pakitimų stuburo juosmeninėje dalyje. Minėti duomenys leidžia konstatuoti, jog A. K. sveikatos būklė nuolat blogėjo. Teismas jo sveikatos būklę vertino prašymo atleisti iš darbo dienai, t. y. 2015-06-08, todėl teismo išvados šioje dalyje yra pagrįstos ir neprieštaraujančios ekspertizės akto išvadoms.
36. Atmestini UAB saugos tarnybos „Argus“ teiginiai, jog teismas be pagrindo nevertino kritiškai gydytojos R. U. parodymų, kurie akivaizdžiai prieštaravo visų kitų medikų išvadoms dėl galėjimo dirbti darbą ir taikytinų apribojimų, kas, apelianto manymu, rodo, jog teismas bylą nagrinėjo šališkai ir vienus įrodymus laikė labiau patikimais nei kitus. Šiems teiginiams pagrįsti, apeliantas, išskyrus savo paties nuomonę, nepateikė jokių įrodymų, kodėl šeimos gydytoja R. U. galėtų būti suinteresuota bylos baigtimi ir kodėl teismas jos parodymus turėjo vertinti kritiškai. Ta aplinkybė, jog liudytoja yra šeimos gydytoja, neįrodo jos suinteresuotumo bylos baigtimi A. K. naudai, be to, priešingai, jai, kaip šeimos gydytojai, buvo gerai žinoma reali paciento sveikatos būklė. Be to, apeliantas nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad teisėja turėjo asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi. Visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne samprotavimais ir/ar prielaidomis. Be to, manydamas, jog teismas yra šališkas, apeliantas turėjo teisę pareikšti nušalinimą teisėjai, tačiau šia teise nesinaudojo.
37. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad tiek Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija tiek ir pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino duomenis apie A. K. sveikatos būklę ir darė pagrįstą išvadą, jog A. K. turėjo pagrindą teikti darbdaviui prašymą atleisti jį iš darbo DK 127straipsnio 2 dalies pagrindu.
38. Sutiktina, kad teikdamas prašymą priimti į darbą, A. K. anketoje klaidingai nurodė, jog neturi neįgalumo, nenaudoja medikamentų ir lėtinėmis ligomis neserga, kas duoda pagrindo daryti išvadą apie jo neatsakingumą, pateikiant duomenis apie savo sveikatos būklę. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog nurodyta aplinkybė nesudarė pagrindo darbdaviui atsisakyti atleisti darbuotoją iš darbo DK 127 straispnio 2 dalies pagrindu. Be to, sužinojus apie darbuotojo sveikatos būklę, nebuvo taikytos jokios drausminės priemonės A. K. atžvilgiu, t.y. darbdavys faktą toleravo.
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi abiejų apeliantų skundų argumentus bei teismo skundžiamame sprendime padarytas išvadas dėl priešieškinio reikalavimų, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priešieškinį paliko nenagrinėtą be teisinio pagrindo, t. y. darė nepagrįstą išvadą, kad UAB saugos tarnybos „Argus“ taikytos drausminės nuobaudos A. K., priimtos po teismo nustatyto jo atleidimo iš darbo, jam nesukels jokių teisinių pasekmių (CPK 296 str. 1 d. 12 p.).
40. Ieškinio (šiuo atveju – priešieškinio) palikimas nenagrinėtu yra vienas iš bylos baigimo be teismo sprendimo būdų ir yra taikomas tada, kai dėl iki iškeliant bylą buvusių ar vėliau nagrinėjimo eigoje atsiradusių aplinkybių išspręsti ginčą iš esmės ir priimti sprendimą negalima tik šiame procese, bet ne apskritai. Konstatuojama, jog asmuo turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, tik netinkamai šią teisę įgyvendina, todėl pašalinus priežastis, dėl kurių pareiškimas paliktas nenagrinėtas, ateityje galima kreiptis į teismą su tapačiu pareiškimu (CPK 297 str. 2 d.). Ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai išvardinti CPK 296 straipsnio 1 dalyje. Pateiktas pagrindų sąrašas nėra baigtinis, kadangi CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkte daroma nuoroda į kitus CPK ir CK numatytus atvejus. Papildomus ieškinio palikimo nenagrinėtu atvejus taip pat gali numatyti ir kiti įstatymai, kai CPK suteikia pirmenybę tokių įstatymų normoms (CPK 1 str. 1 ir 2 d.). Ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai negali būti aiškinami plečiamai, kadangi, nors ieškinio palikimas nenagrinėtu ir neužkerta galimybės kreiptis į teismą pakartotinai, tačiau užkerta kelią tolesnei konkrečios bylos eigai, riboja teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą ir nutolina teismo sprendimo dėl pažeistos teisės gynimo priėmimą.
41. Įvertinus aukščiau išdėstytą ir tai, kad Darbo ginčų komisijos 2015-07-21 sprendimas pripažintas teisėtu ir galiojančiu, yra pagrindas spręsti dėl A. K. reikalavimo panaikinti darbdavio jam skirtas drausmines nuobaudas. Atitinkamai šioje dalyje apelianto UAB saugos tarnybos „Argus“ reikalavimas atmesti priešieškinį dalyje dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, laikytini nepagrįstais.
42. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB saugos tarnybos „Argus“ personalo departamento vadovė 2015-09-03 įsakymu Nr. DDN-150903/1 dėl nuobaudos A. K. skyrimo darbuotojui skyrė drausminę nuobaudą papeikimą (pagal DK 237 str. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p.), o 2015-10-02 įsakymu Nr. DDN-151002/1 - drausminę nuobaudą už pasikartojusį šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – atleidimą iš darbo nuo 2015-10-02 (pagal DK 237 str. 1 d. 3 p., 235 str. 2 d. 9 p. ir 136 str. 3 d. 1 p. ir 2 p.). Su paskirtomis drausminėmis nuobaudomis A. K. nesutiko, nes neišeidamas į darbą nurodytomis įsakyme datomis pasinaudojo Darbo kodekso 275 straipsnio 5 dalyje ir 276 straipsnio 1 dalyje numatyta teise – atsisakymu dirbti, manant, kad darbdavys neužtikrina saugios darbo vietos, todėl kyla pavojus darbo saugai ir sveikatai. Iš bylos duomenų matyti, kad A. K. pripažįsta, jog 2015-08-03 - 2015-09-02 ir 2015-09-03 - 2015-10-02 laikotarpiais jis neatvyko į darbą, tačiau taip pasielgė pasinaudojęs įstatyme numatyta teise atsisakyti dirbti, jei yra pavojus jo saugai ir sveikatai. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog blogėjant A. K. sveikatai, jo atsisakymas dirbti buvo pagrįstas, nes darbdavys netenkino jo prašymo dėl atleidimo iš darbo, įstatymo jam suteiktu pagrindu, todėl konstatuotina, jog darbuotojas darbo drausmės nepažeidė, o drausminės nuobaudos jam paskirtos nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas dalyje dėl priešieškinio reikalavimų, keičiamas, panaikinant UAB saugos tarnybos „Argus“ personalo departamento vadovės įsakymus dėl drausminių nuobaudų paskyrimo A. K..
43. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog darbdaviui apskundus darbo ginčų komisijos sprendimą ir jam įsiteisėjus tik priėmus šią nutartį bei įvertinus aplinkybę, jog A. K. iki 2015-08-03 dirbo, o, atleidus iš darbo nuo 2015-10-02, jis dirbo ir kitose įmonėse, yra tikslinga jo atleidimo iš darbo datą, nurodytą Darbo ginčų komisijos 2015-07-21 sprendime, pakeisti, nurodant, jog A. K. iš darbo atleistinas nuo 2015-10-02, DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu.
44. Pasisakydama dėl priešieškinio reikalavimo išieškoti iš UAB saugos tarnybos „Argus“ A. K. naudai darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2015-07-21 iki LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-07-21 sprendimo įvykdymo, teisėjų kolegija sutinka su teismo motyvais, jog atleidus iš darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, A. K. yra išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 140 str. 3 d.). Be to, atleidus iš darbo A. K. dirbo kitose įmonėse, gavo darbo užmokestį, todėl, sutiktina, jog atleidus A. K. pagal DK 127 straipsnio 2 dalį su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis ir jam išmokėjus 2 mėnesių atlyginimo dydžio išeitinę išmoką, bus pilnai kompensuoti finansiniai praradimai. Pagal DK 296 straipsnį, nesutikdamos su darbo ginčų komisijos sprendimu, šalys per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme. UAB saugos tarnyba „Argus“ pasinaudojo šia teise, todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog darbdavys vengė vykdyti sprendimą. Dėl paminėtų motyvų, reikalavimas priteisti darbo užmokestį atmestinas.
45. UAB saugos tarnybos „Argus“ teigia, jog teismas nepagrįstai iš jo priteisė bylinėjimosi išlaidas A. K. ir valstybei, bet nepriteisė jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. Įvertinus tai, kad UAB saugos tarnybos „Argus“ reikalavimai atmesti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog UAB saugos tarnybos „Argus“ turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o iš jo priteistinos išlaidos A. K. ir valstybei. CPK 93 straipsnio nuostatos nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Šių procesinių teisės normų pirmosios instancijos teismas nepažeidė. Be to, darbdavys yra ir finansiškai stipresnė šalis, todėl ir iš dalies tenkinant A. K. reikalavimus priteisti UAB saugos tarnybos „Argus“ patirtas išlaidas nėra pagrindo (CKP 93 str. 4 d.).
46. Dėl aukščiau paminėtų motyvų sprendimas iš dalies keistinas.
47. A. K. prašo priteisti iš UAB saugos tarnybos „Argus“ 300 Eur už apeliacinį skundą bei 200 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Kadangi A. K. apeliacinis skundas tenkinamas, jo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti užmokesčio, todėl tenkintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimą dalyje dėl darbo ginčų komisijos 2015 m. liepos 21d. sprendimo vykdymo iš dalies pakeisti, nurodant naują atleidimo datą, o dalyje dėl priešieškinio reikalavimų, teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir sprendimą minėtose dalyse išdėstyti sekančiai:
Uždarosios akcinės bendrovės saugos tarnybos „Argus“ reikalavimą panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2015 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. DGKS-2973, atmesti. Įpareigoti uždarąja akcinę bendrovę saugos tarnybą „Argus“ įvykdyti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-2973, įforminant darbo sutarties nutraukimą su A. K. nuo 2015 m. spalio 2 d. pagal LR Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalį.
A. K. priešieškinį tenkinti iš dalies.
Panaikinti uždarosios akcinės bendrovės saugos tarnybos „Argus“ personalo departamento vadovės 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. DDN-150903/1, kuriuo A. K. skirta drausminė nuobauda – papeikimas bei 2015 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. DDN-151002/1, kuriuo A. K. skirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo nuo 2015 m. spalio 2 d.. Kitą priešieškinio dalį atmesti.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės saugos tarnybos „Argus“ (į. k. 141237452) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.