Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą skolininkui D. A., suinteresuotiems asmenims A. A., antstoliui Artūrui Augliui dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui D. A. priklauso pusė sutuoktinės A. A. gaunamų pajamų.

Suinteresuoti asmenys D. A., A. A., antstolis Artūras Auglys raštiškos nuomonės dėl pareiškėjos prašymo nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas iš dalies.

Įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. (...). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. (...). Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi.

Tai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), reiškia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Taigi, įstatyme garantuojama išieškotojo teisė vykdymo procese nustatyti skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje ir į ją nukreipti išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užtikrina išieškotojo teises ir pagrindinį vykdymo proceso principą – veiksmingą ir operatyvų teismo sprendimo vykdymą. Teismų praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-17 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-484/2005). Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (dalinės ar solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Pažymėtina, kad šiuo atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Sprendžiant klausimą dėl išieškojimo iš bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto, svarbu nustatyti turto teisinį režimą. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.).

Nustatyta, kad antstolio Artūro Auglio žinioje yra vykdomoji byla Nr.0023/18/01381 užvesta pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018-12-14 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr.(23.31-08)483-122823 dėl 60 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. A. trečios eilės išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

Antstolio vykdomas skolos išieškojimas nurodyto vykdomojo dokumento pagrindu, laikytina asmenine skolininko prievole, todėl pirmiausiai turėtų būti nukreipiamas į skolininkui priklausantį asmeninį turtą. Tačiau tuo atveju, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka skolininko turto, kuris yra asmeninė nuosavybė, įstatymas numato galimybę skolos išieškojimą nukreipti į bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad iš bendro turto sutuoktinio dalies vykdomos asmeninės sutuoktinio prievolės, jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Antstolis nustatė, jog skolos išieškojimas iš skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto nėra galimas, jokio registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto jis neturi niekur nedirba, todėl yra pagrindas nustatyti skolininko turto dalį, esančią bendrojoje nuosavybėje kartu su sutuoktiniu. Suinteresuotų asmenų D. A. ir A. A. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Iš Lietuvos Respublikos Vedybų sutarčių registro išrašo matyti, kad skolininkas su sutuoktine Vedybų (Povedybinės) sutarties nėra sudarę.

Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr.e2-36-301/2020 dėl santuokos tarp D. A. ir A. A. nutraukimo, turto padalijimo bei kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo.

Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, teisme esant iškeltoms santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir vykdymo procese skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo byloms, teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva spręsti dėl šios bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Bylos stabdymo CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Teismo nuomone, tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje, kurioje sprendžiami su santuokos nutraukimu susiję klausimai nėra tiesioginio prejudicinio ryšio, kliudančio išspręsti šią nagrinėjamą bylą, teismui išieškotojo prašymą dėl skolininkui priklausančio sutuoktinės darbo užmokesčio dalies nustatymo galint tinkamai išspręsti ir nelaukiant teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalijimo. Be to, kaip nustatyta Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,LITEKO“ duomenimis, civilinė byla Nr.e2-36-301/2020, kurioje sprendžiami santuokos nutraukimo bei kiti su tuo susiję klausimai, užvesta nuo 2019-01-15, t. y. daugiau nei metus laiko, todėl šios bylos sustabdymas nepagrįstai užvilkintų jos išnagrinėjimą bei išieškojimo vykdymo procesą, dėl to gali būti pažeisti teisėti išieškotojų interesai, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas, pareiškėjai kaip kreditoriui santuokos nutraukimo byloje nesant įtrauktam, o patiems bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviams šioje byloje dalyvaujant pasyviai.

CPK 664 straipsnis nustato, kad išieškojimas iš piniginių lėšų yra prioritetinis išieškojimui iš kito turto, todėl skolininko turto dalies nustatymas sutuoktinio pajamose atitinka šias nuostatas, juolab atsižvelgiant į skolos dydį, duomenų, jog išieškojimas gali būti įvykdytas per šešis mėnesius darant įstatyme nustatyto dydžio išskaitymus iš skolininkui priklausančių pajamų dėl ko išieškojimas negalėtų būti nukreipiamas į kitą skolininko turtą, nenustatyta (CPK 663 straipsnis). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog skolininko sutuoktinė dirba AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filiale, gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. 2019 m. spalio 17 d. antstolis surašytu turto arešto aktu areštavo skolininko sutuoktinės dalį darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų pajamų, t. y. 25 procentus nuo jos gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą MMA, ir 10 procentų nuo darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų pajamų dalies, neviršijančios MMA, kurį kartu su sutikimu dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka išsiuntė skolininkui, jo sutuoktinei pasiūlant užpildyti sutikimą ir ne vėliau kaip per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui. Sutinkamai su CPK 644 straipsnio 2 punkte nustatytu, skolininkui D. A. apie antstolio procesinius veiksmus pranešta tinkamai. Skolininkui per antstolio nustatytą terminą sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine, nepateikus, antstolis 2019-11-07 patvarkymu Nr.S-19009395 priėmė siūlymą pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktiniu nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Kadangi bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl, esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis CPK 667 straipsniu, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. CK 3.88 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra pripažįstama bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje sprendžiamas klausimas, kokia skolininko sutuoktinės A. A. gaunamų pajamų dalis priklauso jos sutuoktiniui D. A.. Tai reiškia, jog vyksta ne santuokinio turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendroje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr.e2-36-301/2020 duomenimis nustatyta, jog skolininkas su sutuoktine A. A. turi nepilnametį sūnų J. A., gimusį (duomenys neskelbtini) CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo galima nukrypti tik atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį, arba kitas svarbias aplinkybes. Tokiu atveju vienam iš sutuoktinių gali būti priteisiama didesnė dalis turto (CK 3.117 straipsnio 2 dalis ir 3.123 straipsnio 1 dalis). CK 3.123 straipsnyje pateikti kriterijai, kuriais remdamasis teismas bendrą turtą sutuoktiniams gali padalyti nelygiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio straipsnio 1 dalyje pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes, tačiau neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Vaikų interesai yra vienas iš teisinių gėrių, kurį gindamas teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Todėl atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus bei atsižvelgiant į tai, kad skolininko sutuoktinė iš gaunamų pajamų turi pareigą išlaikyti savo turimą nepilnametį sūnų, nes tėvai privalo išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) ir šios pareigos atsisakyti negalima, pareiškėjos reikalavimas nustatyti kad skolininkui D. A. priklauso pusė jo sutuoktinės gaunamų pajamų, tenkintinas iš dalies, nustatant, kad skolininkui bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine priklauso 1/3 dalis A. A. pajamų gaunamų iš darbinės, ar intelektinės veiklos, ar pensijos, pašalpos bei kitokių išmokų (CK 3.88 straipsnio 1dalies 5 punktas, CPK 667 straipsnio 2 dalis, 593 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso 1/3 dalis jo sutuoktinės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.