Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. patikslintą ieškinį atsakovei A. Š. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – A. J., S. Š., bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir argumentai, atsikirtimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl skolos priteisimo

5. Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą, vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ), kuriame vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis).

7. Bylos duomenimis, ieškovas yra praleidęs įstatyme nustatytus terminus vekselį pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį. Šią aplinkybę pripažįsta pats ieškovas.

8. Lietuvos Aukščiausio Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-496/2019, atsižvelgdama į iš dalies nenuoseklią kasacinio teismo praktiką dėl vekselio, neturinčio vertybinio popieriaus statuso, įrodomosios reikšmės ir į dėl to kylantį poreikį ją tikslinti, įgyvendindama kasacinio teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką bei vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas.

9. Ieškovas byloje tvirtina, kad vekselis buvo išduotas tarp šalių susiklosčiusių paskolos teisnių santykių pagrindu. Tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką.

11. Tam, kad vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

12. Šioje byloje atsakovės mokėjimo pagal paskolos sutartį prievolę patvirtina visus paprastojo vekselio rekvizitus turintis atsakovės, kaip vekselio davėjos, pasirašytas vekselis, patvirtintas notaro, kuriuo ji besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui vekselyje nurodytą 15 500 Eur skolos sumą. Nagrinėjamoje byloje ieškovui savo reikalavimą pagal vekselį dėl mokėjimo prievolės įvykdymo grindžiant tarp šalių susiklosčiusiais paskolos teisiniais santykiais, o atsakovei pasirašytame vekselyje esant aiškiai išreikštai jos valiai besąlygiškai įvykdyti savo prievolę dėl skolos ieškovui sumokėjimo, būtent atsakovei teko pareiga įrodyti, kad paskolos teisiniai santykiai tarp šalių iš esmės neegzistuoja ar yra kitokio pobūdžio.

14. Atsakovė byloje nurodė, jog pagal šį vekselį jokių pinigų iš ieškovo negavo, o vekselį išrašė kaip 2017 m. gegužės 5 d. sudarytos su uždarąja akcine bendrove (duomenys neskelbtini) paskolos sutarties dėl 31 000 Eur įvykdymo užtikrinimą, tačiau atsakovė neprašė pripažinti vekselyje nurodyto įsipareigojimo atsiradimo teisinio pagrindo (sandorio) negaliojančiu, nepateikė kitų jo nebuvimą patvirtinančių įrodymų. Atsakovė taip pat neprašė pripažinti negaliojančiu vekselio dėl jos valios ar kitų trūkumų. Atsakovė dalyvavo tik viename parengiamajame posėdyje, jai buvo išaiškinta teisė turėti byloje atstovą, reikšti priešieškinį, tačiau į kitus du posėdžius ji neatvyko. Teismas pažymi, jog faktą, kad vekselis buvo ne uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skolos užtikrinimo priemonė, o pagal jį buvo skolinami pinigai, netiesiogiai patvirtina ir ta aplinkybė, kad ieškovui pagal tą pačią dieną pasirašytą vekselį jau yra teismo prisiteista skola ir vykdomas išieškojimas iš atsakovės sutuoktinio S. Š., kuris vekselio neginčijo ir sutiko, kad tai skolą, o ne skolos grąžinimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad atsakovės kaip uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcininkės pasirašytas vekselis, kaip skolos grąžinimo užtikrinimo priemonė, būtų įtrauktas į bendrovės finansinę apskaitą.

15. Teismas ištyrė ieškovo nurodytas aplinkybes, susijusias su vekselio išdavimo pagrindu (paskolos teisiniais santykiais), ir, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad toks pagrindas egzistavo. Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė byloje elgėsi pasyviai, nesiekė ginti savo pozicijos, nors jai teismas sudarė visas sąlygas. Esant galiojančiam, nenuginčytam, neturinčiam jį pasirašiusio asmens valios trūkumų vekseliui, darytina išvada, kad vekselio davėjo prievolė sumokėti vekselio gavėjui jame nurodytą skolos sumą yra galiojanti ir turi būti vykdoma, todėl iš atsakovės ieškovui priteisiama 15 500 Eur skola.

Dėl palūkanų priteisimo

16. Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 825,96 Eur palūkanų, t. y. 5 proc. dydžio metines palūkanas už ginčo sumą nuo 2018 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. gegužės 28 d.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad palūkanų sąvoka CK neįtvirtinta, todėl palūkanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimą (pavyzdžiui, CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma) (toliau – mokėjimo palūkanos); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis, toliau – kompensuojamosios palūkanos). Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis (toliau – mokėjimo, pelno palūkanos), iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452). Palūkanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentai priklauso nuo palūkanų funkcijos. Pagal bendrąja taisyklę, mokėjimo (pelno) palūkanos skaičiuojamos iki sutarties pasibaigimo, o įstatymų ar sutarties nustatytos kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą.

18. ĮPVĮ 50 straipsnis numato, kad vekselio turėtojas gali reikalauti, kad asmuo, kuriam jis pareiškė reikalavimus, sumokėtų: 1) neakceptuoto arba neapmokėto vekselio sumą su palūkanomis, jeigu jos buvo numatytos; 2) šešių procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo mokėjimo termino pasibaigimo; 3) protesto išlaidas, pranešimų siuntimo bei kitas išlaidas. Minėto straipsnio 1 punkte yra numatytos mokėjimo (pelno) palūkanos, dėl kurių mokėjimo šalys turėjo susitarti vekselyje. Dėl tokių palūkanų nagrinėjamu atveju nebuvo susitarta, tačiau to paties straipsnio 2 punkte yra įtvirtinta teisė į kompensuojamąsias palūkanas, kurios skaičiuojamos po vekselio mokėjimo termino pasibaigimo ir į kurių gavimą kreditorius šiuo atveju turi teisę, nes, kaip jau buvo nustatyta, terminas vekseliui įvykdyti jau yra pasibaigęs, todėl iš atsakovės ieškovui priteisiamos 825,96 Eur palūkanos (KAT nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-483-413/2018).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

20. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovui iš atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už skolos sumą (15 500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. birželio 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl baudos skyrimo atsakovei už piktnaudžiavimą

21. Ieškovas teismo posėdyje prašė atsakovei už piktnaudžiavimą procesu ir neatvykimą į du posėdžius, remiantis LR CPK 95 straipsniu, skirti baudą, pusę šios sumos skiriant ieškovui. Nurodė, kad tokiu nesąžiningu elgesiu atsakovė nesiekia ginti savo teises, o daro žalą ieškovui ir gaišina jo laiką.

22. Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos šioms teisėms ar interesams apginti (CPK 5 straipsnis). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012). Nors nagrinėjamu atveju atsakovė neatvyko į du posėdžius ir ieškinys yra tenkinamas, tačiau vien tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad ji piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Teismas taip pat nenustatė ir kitų išskirtinių aplinkybių, leidžiančių teigti, kad piktnaudžiavimo procesu požymių buvo kituose atsakovės veiksmuose, todėl ieškovo prašymas skirti atsakovei baudą 95 straipsnio 2 dalies pagrindu netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteisiamas 478 Eur žyminis mokestis (1 t., b. l. 35), (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

24. Ieškovas prašė pagal pateiktą kvitą iš atsakovės priteisti 2,14 Eur registruoto pašto pranešimo atsakovei siuntimo išlaidas (2 t., b. l. 8). Ši suma laikytina pagrįsta ir priteisiama iš atsakovės.

25. Ieškovas taip pat prašė priteisti 4,20 Eur patirtų išlaidų perkant popierių (2 t., b. l. 11). Teismui pateikė 2019 m. liepos 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. A1305 ir kvitą. Teismas sprendžia, kad ieškovo ieškiniai teismui buvo pateikti 2019 m. gegužės 30 d. ir 2019 m. birželio 17 d., o popierius pagal pateiktą sąskaitą faktūrą pirktas vėliau, t. y. 2019 m. liepos 26 d., todėl tokio pobūdžio patirtų išlaidų pagrindimas nelaikytinas pagrįstu.

26. Ieškovas parengiamajame posėdyje taip pat nurodė, kad patyrė 5 Eur išlaidas pildant kasetę „HP Q2612A“ spausdintuvui. Šių išlaidų pagrindimui ieškovas teismui pateikė 2020 m. sausio 14 d., 2020 m, vasario 25 d. ir 2020 m. kovo 13 d. PVM sąskaitas faktūras ir kvitus, kurių suma 45 Eur (2 t., b. l. 10–11). Pažymėtina, kad išlaidų suma, patirta ieškovui ruošiant (spausdinant) ieškinį ir kitus dokumentus šioje civilinėje byloje nėra aiški. Įrodymais nepagrįsta, kiek realiai kasetės buvo sunaudota, todėl teismas šį prašymą atmeta kaip neįrodytą.

27. Ieškovas teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet šių išlaidų paskaičiavimą bei jų pagrindimą. Ieškovas pateikia subjektyvų savo išlaidų už kanceliarines prekes apskaičiavimą, tačiau, kaip minėta, pateiktos PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina, kad pirktas popierius bei spausdintuvo kasetės pripildymas buvo panaudoti išlaidoms dėl ieškinio surašymo ir padavimo būtent šioje byloje.

28. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės 8 Eur automobilio kuro išlaidas, nes jis turėjo vykti į tris teismo posėdžius, taip pat du kartus vyko į teismą ir teikė ieškinius. Šioms išlaidoms įrodyti pateikė kuro pirkimo kvitus (2 t., b. l. 9). Pažymėtina, kad dėl transporto išlaidų, kai jos patiriamos proceso šaliai vykstant į teismą savo transporto priemone, atlyginimo teismui turi būti pateikti ir tokie dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti patirtų išlaidų apskaičiavimui būtinus parametrus, t. y. degalų kainą, automobilio vidutines kuro sąnaudas, nuvažiuotą atstumą. Ieškovas nepateikė dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti patirtų išlaidų apskaičiavimui būtinus parametrus, todėl prašymas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.

29. Valstybė šioje byloje patyrė 6,92 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, kurios patenkinus ieškinį, priteisiamos iš atsakovės valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 284 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 500 Eur (penkiolikos tūkstančių penkių šimtų eurų) skolą, 825,96 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt penkis eurus 96 ct) palūkanų nuo prievolės įvykdymo pasibaigimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (16 325,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 480,14 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų 14 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,92 Eur (šešių eurų 92 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.