Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3478-920/2017 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui D. L. R., trečiajam asmeniui I. Z. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).Apeliantė savo skunde nurodo, kad kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 405,47 Eur skolos, 105,84 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 2017 m. kovo 29 d. vykusio teismo posėdžio metu apeliantas (ieškovė) pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo sumažino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovo 187,68 Eur skolos, 53,16 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tačiau teismas bylą išnagrinėjo pagal pradinį ieškinį.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2017 m. kovo 29 d. teismo posėdžio metu ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo buvo sumažinti ieškinio reikalavimai, tačiau šio patikslinto ieškinio priėmimo klausimas teismo posėdyje nebuvo išspręstas, kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims suteikta galimybė iki 2017 m. gegužės 1 d. pareikšti nuomonę ir tuo pagrindu bylos nagrinėjimas atidėtas 2017 m. birželio 15 d. Paskirtą teismo posėdžio dieną į bylos nagrinėjimą nė viena iš šalių neatvyko. Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. potvarkiu byla perduota nagrinėti kitam teisėjui, kuris nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2017 m. rugpjūčio 28 d. 14.00 val. Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 23 d. pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, savo prašyme nurodydama, kad palaiko ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir prašo ieškinį tenkinti visa apimtimi. Į paskirtą teismo posėdį nė viena iš šalių neatvyko, todėl byla iš esmės išnagrinėta šalims nedalyvaujant.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad patikslintas ieškinys teismui buvo pateiktas, tačiau jo priėmimo klausimas nebuvo išspręstas. Sprendžiant iš paties ieškovo minėto 2017 m. rugpjūčio 23 d. prašymo ir teismo sprendimo turinio, teismas sprendė, kad ieškovas palaiko pirminį ieškinį visa apimtimi, nes prašyme apie patikslinto ieškinio reikalavimus nebuvo užsiminta. Nežiūrint į aptartas patikslinto ieškinio pateikimo aplinkybes, šios teismo nutarties 8. 1, 11 – 12 punktuose nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad nuo kreipimosi į teismą dienos ieškovei turėjo būti žinoma, kad pradinis jos ieškinys dėl skolos dydžio yra pagrįstas ir gali būti patenkintas tik iš dalies, todėl netgi tuo atveju, jeigu būtų nagrinėtas ir patenkintas ieškovės patikslintas ieškinys, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos visa apimtimi negalėtų būti atlyginamos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškinys kildinamas iš paprastojo neprotestuotino vekselio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012). Ieškovė savo reikalavimus grindė 2011 m. spalio 19 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, pagal kurį vekselio davėjas D. L. R. įsipareigojo iki 2012 m. vasario 19 d. sumokėti vekselio turėtojui I. Z. 1400,00 Lt. Bylos duomenys patvirtina ir ginčo dėl to nėra, kad dalį skolos iki vekselyje nustatyto termino atsakovas grąžino, likusi nesumokėta suma yra 187,69 Eur. Trečiasis asmuo I. Z. 2016 m. lapkričio 4 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2016-11/01 pagrindu reikalavimo teises perleido apeliantei UAB „Legal balance“, nors reikalavimo teisių perleidimo sutartyje ir nenurodyta, kokiai sumai yra perleidžiamas reikalavimas, tačiau spręstina, kad tai yra likusi vekseliu neapmokėta skolos dalis – 187,69 Eur.Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė teisingai, tokio paties dydžio skolą pripažįsta ir atsakovas ir dėl to ginčo nėra. Taip pat byloje nėra ginčo, kad vekselio įvykdymo terminas (2012 m. vasario 19 d.) yra pasibaigęs.Pažymėtina, kad tais atvejais, kai įstatymo reikalavimus atitinkantis vekselis įstatyme nustatytais terminais nepateiktas apmokėti ir dėl jo nėra išduotas notaro vykdomasis įrašas, nereiškia, jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį savaime pasibaigė ar jis netenka teisinės galios. Tokiais atvejais vekselio turėtojas praranda teisę patenkinti reikalavimui, atsiradusiam pagal vekselį, kreiptis ne ginčo tvarka į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, bet jam išlieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka. Neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai bei pagrįstai pripažino ieškovės reikalavimo teisę į 187,69 Eur skolos išieškojimą pagal 2014 m. spalio 19 d. vekselį ir šią ieškinio reikalavimo dalį tenkino. Be to, ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 105,54 Eur kompensuojamąsias palūkanas, vėliau kurių dydį sumažino iki 53,16 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo atmetė vadovaudamasis Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) nuostatomis. ĮPVĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselyje, mokėtiname jį pateikus arba per tam tikrą laiką po pateikimo, davėjas gali nustatyti sąlygą, kad už vekselio sumą skaičiuojamos palūkanos. Vekseliuose, išrašytuose mokėti kitais terminais, sąlyga dėl palūkanų negalioja. Palūkanų norma privalo būti nurodyta vekselyje. Jeigu ji nenurodyta, palūkanų mokėjimo sąlyga negalioja (ĮPVĮ 7 str. 2 d.). Palūkanos skaičiuojamos nuo vekselio išrašymo dienos, jeigu nenurodyta kita data (ĮPVĮ 7 str. 3 d.). Apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai aiškino įstatymo nuostatas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, nepagrįstai sutapatino mokėjimo (pelno) palūkanas už naudojimąsi vekselio suma su kompensacinėmis palūkanomis už vekselio mokėjimo termino praleidimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad palūkanų sąvoka CK neįtvirtinta, todėl palūkanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimą (pavyzdžiui, CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma) (toliau – mokėjimo palūkanos); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis, toliau – kompensuojamosios palūkanos). Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis (toliau – mokėjimo, pelno palūkanos), iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452).Palūkanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentai priklauso nuo palūkanų funkcijos. Pagal bendrąja taisyklę, mokėjimo (pelno) palūkanos skaičiuojamos iki sutarties pasibaigimo, o įstatymų ar sutarties nustatytos kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. ĮPVĮ 50 straipsnis numato, kad vekselio turėtojas gali reikalauti, kad asmuo, kuriam jis pareiškė reikalavimus, sumokėtų: 1) neakceptuoto arba neapmokėto vekselio sumą su palūkanomis, jeigu jos buvo numatytos; 2) šešių procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo mokėjimo termino pasibaigimo; 3) protesto išlaidas, pranešimų siuntimo bei kitas išlaidas. Minėto straipsnio 1 punkte yra numatytos mokėjimo (pelno) palūkanos, dėl kurių mokėjimo šalys turėjo susitarti vekselyje. Dėl tokių palūkanų nagrinėjamu atveju nebuvo susitarta, tačiau to paties straipsnio 2 punkte yra įtvirtinta teisė į kompensuojamąsias palūkanas, kurios skaičiuojamos po vekselio mokėjimo termino pasibaigimo ir į kurių gavimą kreditorius šiuo atveju turi teisę, nes, kaip jau buvo nustatyta, terminas vekseliui įvykdyti jau yra pasibaigęs. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo priteisti kompensuojamąsias palūkanas, neteisingai aiškino ir taikė šį teisinį santykį reglamentuojančias materialinės teisės normas, kas laidžia minėtoje dalyje teismo sprendimą panaikinti. Apeliantė prašo priteisti iš atsakovo 53,16 Eur kompensuojamųjų palūkanų. Ši suma paskaičiuota remiantis specialiuoju įstatymu (ĮPVĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu), už termino įvykdyti prievolę praleidimą skaičiuojant 6 proc. metines palūkanas nuo negrąžintos sumos (187,68 Eur x 0,06 / 365 d.), kur palūkanų norma už vieną dieną yra 0,03 Eur, pradelsta 1772 dienos (nuo 2012 m. vasario 20 d. iki 2016 m. gruodžio 27 d.), iš viso palūkanos – 53,16 Eur (1772 d. x 0,03 Eur/d). Su ieškovės paskaičiavimu apeliacinės instancijos teismas sutinka.Remiantis šios nutarties 23–25 punktais, yra pagrindas apeliacinį skundą ginčijamoje dalyje tenkinti ir priteisti iš atsakovo apeliantei 53,16 Eur dydžio kompensuojamąsias palūkanas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Apeliantę teigia, kad teismas neteisingai paskaičiavo ir priteisė ieškovei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Anot apeliantės, kadangi ieškovė patikslintu ieškiniu sumažino ieškinio reikalavimus remdamasi atsakovo teismui pateiktais įrodymais apie mažesnį skolos dydį, tai turi būti vertinama kaip atsakovo netinkamas elgesys, nes jis laiku apie tai nepranešė ieškovei, dėl ko ieškovės patirtos išlaidos turi būti atlyginamos (priteisiamos) visa apimtimi. Su tokia apeliantės pozicija negalima sutikti. Ieškovė reikalavimo teises į atsakovą įgijo iš trečiojo asmens I. Z., todėl arba šis asmuo turėjo informuoti ieškovę, kokią dalį yra skolingas atsakovas, arba pati ieškovė turėjo išsiaiškinti į kokią skolą ar jos dalį ji įgijo reikalavimo teisę ir tik po to reikalauti jos atlyginimo iš atsakovo. Taigi, pačios ieškovės procesinis elgesys nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, dėl ko, kaip nurodyta šios nutarties 13 punkte, nėra pagrindo pripažinti ieškovei teisės į visišką patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis).Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys patenkintas 37 proc., tačiau apeliacinės instancijos teismui nusprendus patenkinti ieškinio reikalavimus kompensuojamųjų palūkanų dalyje, laikytina, kad ieškinio 511,31 Eur dydžio reikalavimai (405,47 Eur + 105,84 Eur) yra patenkinti 47 proc. (187,68 Eur + 53,16 Eur = 240,80 Eur x 100 proc. / 511,31 Eur.).Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 136 Eur, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma turėtų būti padidinta nuo 50,32 Eur iki 64,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atsižvelgė į tai, kad ir atsakovas byloje patyrė 15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš ieškovės atsakovui turėtų būti priteista 9,45 Eur (15 Eur x 63 proc. / 100 proc. = 9,45 Eur) bylinėjimosi išlaidų, vadovaudamasis CPK 7 straipsniu atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir priteisė ieškovei iš atsakovo 40,87 Eur (50,32 Eur – 9,45 Eur = 40,87 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus iš dalies pakeisti skundžiamą teismo sprendimą ir padidinti priteistą iš atsakovo sumą, pasikeitė tenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija, todėl ji perskaičiuotina. Apeliacinės instancijos teismas patenkino 47 proc. ieškinio reikalavimų, atmetė – 53 proc., todėl atsakovui iš ieškovės turėtų būti priteista 8 Eur (15 Eur x 53 proc. / 100 proc.). Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 56 Eur (64 Eur – 8 Eur = 56 Eur) bylinėjimosi išlaidų.Apeliantė apeliaciniu skundu prašė teismo patenkinti ieškinio reikalavimą kompensuojamųjų palūkanų dalyje ir priteisti iš atsakovo 53,16 Eur, sumokėdama už apeliacinį skundą 15 Eur žyminį mokestį. Šis apeliacinio skundo reikalavimas patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo priteistina 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovės turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, ir priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“ (j. a. k. 302528679) iš atsakovo D. L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 53,16 Eur (penkiasdešimt tris eurus 16 ct) kompensuojamųjų palūkanų.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir padidinti ieškovei UAB „Legal Balance“ (j. a. k. 302528679) iš atsakovo D. L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą 40,87 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme sumą iki 56,00 Eur (penkiasdešimt šešių eurų).

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“ (j. a. k. 302528679) iš atsakovo D. L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme,.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.