Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-02-14 · Civilinė byla Nr. e2YT-24-884/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-14
Bylos Nr.
e2YT-24-884/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Skaistė Valinskytė
Pareiškėjas
J. T., L. N.
Suinteresuotas asmuo
L. L., T. B.
Advokatai
Dženeta Terespolskienė, Virginija Pargaliauskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr.e2YT-24-884/2017Teisminio proceso Nr.2-38-3-00550-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.9.; (S) 3.4.5.19
SKUODO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 14 d.Skuodas
Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Skaistė Valinskytė,sekretoriaujant Šarūnui Dargiui,

dalyvaujant pareiškėjai J. T., jos ir pareiškėjos L. N. atstovei advokato padėjėjai Dženetai Terespolskienei,

suinteresuotiems asmenims L. L., T. B., jo atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. T. ir L. N. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys L. L. ir T. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjos prašo pratęsti joms terminą palikimui priimti po palikėjos A. S. B., mirusios 2015-12-23, mirties. Nurodė, kad A. S. B. ir A. B. susilaukė trijų vaikų: V. N., L. L. ir A. B.. V. N., pareiškėjų mama, buvo ištekėjusi už A. N., kuris 1987-10-12 mirė. V. N. mirė 2010-02-27. A. S. B. paliko šį turtą - gyvenamąjį namą su priklausiniais ir 0,1998 ha žemės sklypą prie minėto namo, esančius (duomenys neskelbtini). Po A. S. B. mirties palikimą priėmė sūnus A. B. ir duktė L. L.. 2016-07-05 mirus įpėdiniui A. B., jo palikimą priėmė sūnus T. B.. Palikimą priimti turėjo teisę ir J. T. bei L. N., t. y., tą palikimo dalį, kurią būtų priėmusi jų motina V. N., jeigu būtų buvusi gyva. Joms nebuvo žinomos Civilinio kodekso 5.12 straipsnio nuostatos, kad palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Abi pareiškėjos dalyvavo močiutės laidotuvėse, tačiau tuo metu niekas apie jokius palikimo priėmimus nekalbėjo. Tik praėjus trims mėnesiams po A. S. B. mirties J. T. paskambino L. L. ir paklausė, ar jos nesitvarko paveldėjimo po jų močiutės mirties. J. T. pasakė, jog nežinanti, kad tokią teisę turinti, o jos sesuo L. N. nuolat dirba užsienyje, todėl ne tik apie tai nežinojo, tačiau ir neturėjo galimybės parvykti į Lietuvą. Tuo tarpu L. L. pasakė, kad ji sutinkanti dalintis paveldimą turtą su jomis ir tai reikia atlikti pas notarą. Tačiau dalintis turi sutikti ir T. B.. Pareiškėjos skambino T. B. ne kartą ir siūlė bei prašė geruoju išspręsti tą klausimą, t. y. pasidalinti paveldimą turtą, T. B. atsakymas buvo vienas, kad spręs tik per teismą. Vaikaitėms A. S. B. gyvenamasis namas sukelia prisiminimus apie senelius bei jų motinos buvusius namus. Jų santykiai buvo gražūs, dažnai lankydavo. L. N. išvyko dirbti atgal į Norvegiją, o pareiškėja J. T. taip pat dirba, nors ir Skuodo mieste, tačiau ji taip pat yra užsiėmusi tiek darbine veikla, tiek ir kasdiene veikla.

Pareiškėja L. N. teismo posėdyje nedalyvavo, jos atstovė reikalavimą palaikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėja J. T. palaikė savo reikalavimą paaiškino, kad joms su seseria nebuvo žinoma, kad po močiutės mirties jos gali paveldėti dalį, kuri būtų priklausiusi jos mamai. Ir po močiutės mirties ji naudojosi šiltnamio bei žemės dalimi, kuria naudojosi jų mama, augino daržoves, žinojo, kur padėtas raktas, tai derino su teta Loreta.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo T. B. prašo reikalavimo netenkinti, nurodė, kad A. S. B. turtą po jos mirties pradėjo valdyti palikimą priėmę L. L. ir A. B.. Pastarasis iki savo mirties gyveno namo pirmajame aukšte, jis šiame name gyveno dar ir A. S. B. gyvai esant, ja rūpinosi, prižiūrėjo. L. L. visą laiką rūpinasi antruoju namo aukštu, jį yra susiremontavusi. Jis pats name negyvena, tik pagal poreikį prižiūri namo vidų ir aplinką. Jam telefonu paskambino J. T. tik 2016 m. spalio mėnesį, t. y. praėjus maždaug devyniems mėnesiams po senelės A. S. B. mirties, pareiškėjos nagrinėjamo klausimo nekėlė esant gyvam A. B., su juo nevyko jokių derybų. Palikimu susidomėjo tik po šio mirties.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo T. B. palaikė atsiliepime į pareiškimą išdėstytus nesutikimo motyvus.

Suinteresuotas asmuo L. L. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji sutinka su tuo, kad jos sesers dalį turi paveldėti sesers dukros Jurga ir Lina, sesuo daug prisidėjo slaugydama motiną, mergaitės palaikė su močiute šiltus santykius. Kai mirus broliui Audriui jo sūnus Tomas pradėjo tvarkytis paveldėjimo dokumentus, ji paskambino Jurgai ir paklausė, ar šios nesitvarkančios dokumentų dėl močiutės palikimo. Mano, kad palikimas priklauso ir mergaitėms, ne tik Tomui, nes visi trys yra vaikaičiai. Palikimo pasidalijimo klausimas liko atidėtas, nes galvojo tai spręsti, kai bus mamos mirties metinės, tačiau mirė brolis ir tada į notarą kreipėsi jo sūnus Tomas. Jis močiutės nelankė ir ja nesirūpino.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Civilinio kdekso 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas, tai pagal Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalį teismo gali būti pratęstas, jeigu teismas pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

Bylos medžiaga nustatyta, kad A. S. B. mirė 2015-12-23 būdama našle. Su A. B. ji buvo susilaukusi trijų vaikų - V. N., L. L., A. B.. V. N. mirė 2010-02-27, pareiškėjos L. N., gim. 1973 metais, ir J. T., gim. 1978 metais, yra jos dukros, o A. S. B. vaikaitės. VĮ Registrų centro pažyma nustatyta, kad A. S. B. vardu yra registruota gyvenamasis namas su priklausiniais ir 0,1998 ha žemės sklypas prie minėto namo, esantys (duomenys neskelbtini). Iš notarės Vidos Žerlauskienės pažymų matyti, kad Skuodo rajono notarų biure užvesta paveldėjimo byla dėl A. S. B. palikimo priėmimo, palikimą 2016-03-21 priėmė įstatyminiai įpėdiniai L. L. ir A. B., po A. B., mirusio 2016-07-05, mirties palikimą 2016-08-09 priėmė įstatyminis įpėdinis T. B..

Teismų praktikoje nustatyta, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, Civilinio kodekso 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Atsižvelgiant į tai, kad asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą įstatymas sieja su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Pareiškėjos nurodė šias priežastis, dėl kurių jos praleido terminą po senelės mirties atsiradusiam palikimui priimti – joms nebuvo žinomos Civilinio kodekso 5.12 straipsnio nuostatos, kad palikėjo vaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis, bei tai, kad L. N. išvyko dirbti atgal į Norvegiją, retai grįžta į Lietuvą, o pareiškėja J. T. taip pat dirba, užsiėmusi tiek darbine veikla, tiek ir kasdiene veikla. J. T. yra pateikusi UAB „Žibosa“ išduotą grafiką, iš jo matyti, kad pareiškėja nuo 2015 metų gruodžio pabaigos iki 2016 metų kovo pabaigos turėjo laisvų dienų, o vasario mėnesį buvo atostogose. Iš UAB „Artaleka“ pažymos apie L. N. komandiruotes matyti, kad ji turėjo laisvą nuo darbo laiką nuo 2015-12-15 iki 2016-01-28. Taigi pareiškėjos turėjo galimybę pačios arba per įgaliotą atstovą atlikti veiksmus, būtinus palikimui priimti. Svarbu pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Pareiškime nurodoma, kad tik praėjus trims mėnesiams po A. S. B. mirties, J. T. paskambino L. L. ir paklausė, ar jos nesitvarko paveldėjimo po jų močiutės mirties. Tačiau iš J. T., L. L. bei T. B. paaiškinimų nustatyta, kad L. L. skambino Jurgai po brolio A. B. mirties (mirė 2016-07-05) ir būtent tuomet, kai jau T. B. buvo pasikreipęs į notarą dėl palikimo priėmimo, taigi tai galėjo būti ne anksčiau 2016-08-09. L. L. sutinka, kad terminas palikimui priimti būtų pratęstas, jos manymu, visi anūkai turi į močiutės palikimą lygias teises. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad T. B. išreiškė valią ne į A. S. B. palikimą, bet į savo tėvo, A. B., kuris kaip įstatyminis įpėdinis įstatymo nustatyta tvarka buvo priėmęs savo motinos palikimą. Iš pateiktų į bylą L. L. ir A. B. prašymų notarui matyti, kad šiuose prašymuose tarp kitų įpėdinių yra nurodytos J. T., L. N.. L. L. teigia, kad notarės padėjėja jai sakiusi, kad vaikaitėms bus raštu pranešta apie jų teisę paveldėti močiutės turtą. Teismo posėdžio metu notarės V.Žerlauskienės sekretorė A. L. paaiškino, kad žino L. L., ji bendravo su ja kol buvo rengiami dokumentai, tačiau apie tai, kad vaikaitėms bus siunčiami rašytiniai pranešimai, tikrai nesakiusi. Ji su L. L. kalbėjo apie tai, jeigu palikimą priėmę įpėdiniai prašo, tuomet informuojami kiti įpėdiniai. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad su paveldėjimo santykiais pareiškėjos jau buvo susidūrusios, per įstatymo nustatytą terminą jos buvo pasikreipusios į notarą po savo mamos mirties dėl jos palikimo priėmimo. Atsiliepime pagrįstai nurodoma, kad pareiškėjos iki A. B., jų dėdės, mirties nesiėmė jokių veiksmų. Pareiškėjos nepateikė jokių duomenų, kad būtų nors bandžiusios susisiekti su notarų biuru (paštu ar elektroninio ryšio priemonėmis), ar kitaip bandžiusios parodyti, jog vėliau norės išreikšti savo poziciją (valią) dėl palikimo priėmimo. Abi pareiškėjos yra suaugusios, raštingos, sveikos, tad darytina išvada, kad jos tiesiog nesiekė rūpestingai įgyvendinti savo teisių. Įstatyme numatyta, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.5 straipsnis).

Paaiškinimuose L. L. ir J. T. nurodė, kad pareiškėjos dažnai močiutę lankė, jų santykiai buvo šilti, pareiškėjų mama slaugė ir prižiūrėjo A. S. B., o T. B. močiutės nelankęs, tačiau šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės sprendžiant termino palikimo priėmimui pratęsimo klausimą. Teismas nenustatė ir aplinkybių, kurios leistų daryti bent jau prielaidą, kad pareiškėjos priėmė palikimą pradėdamos faktiškai jį valdyti. Kaip aiškino L. L. ir J. T., J. T. ir po močiutės mirties lankėsi tuose namuose, šiltnamyje augino pomidorus, lauke esančioje žemėje augino bulves, kitas daržoves, tačiau iš J. T. atsakymų į jai užduotus klausimus, matyti, kad ji tai darė atsiklaususi L. L..

Įvertinant aptartas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjų nurodytų termino palikimui priimti praleidimo priežasčių pripažinti svarbiomis nėra pagrindo, todėl pareiškimas netenkintinas.

Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.). T. B. yra pateikęs duomenis, kad patyrė 500 Eur išlaidų už advokatės V. P. paslaugas surašant atsiliepimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose, šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis, todėl T. B. iš pareiškėjų lygiomis dalimis priteistina po 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi nagrinėjant bylą dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo kilo ginčas dėl teisės, byloje priimtinas sprendimas, o ne nutartis (LAT 2010-03-15 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-115/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 443 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškimo netenkinti.

Priteisti T. B. iš J. T. ir L. N. po 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.

Teisėja Skaistė Valinskytė