Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2021-10-28 · Civilinė byla Nr. e2A-2051-912/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-28
Bylos Nr.
e2A-2051-912/2021
Teisminio proceso Nr.
2-61-3-02007-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza, Tomas Venckus
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Ieškovas
I. K.
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-2051-912/2021Teisminio proceso Nr. 2-61-3-02007-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.4; 2.4.2.4.5; 3.3.1.18.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. K.–K., K. K. ir A. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus; trečiasis asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) Vilniaus skyriaus 2019 m. vasario 28 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ ir atsakovės direktoriaus 2019 m. gegužės 10 d. sprendimo „Dėl ieškovų skundo išnagrinėjimo“ dalį, kuria atmestas skundas dėl pirmiau nurodyto rašto panaikinimo, ir įpareigoti atsakovę parduoti ieškovams jų naudojamą 0,0375 ha valstybinės žemės sklypą, esantį greta 0,01 ha žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (bendras žemės sklypo plotas 0,0475 ha) pagal UAB „Tiksli riba“ parengtą 2018 m. spalio 22 d. žemės sklypo planą.

2. Ieškovai nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jie 2018 m. spalio 22 d. kreipėsi į trečiąjį asmenį Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – VMSA), prašydami organizuoti ir rengti nurodyto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą tam, kad galėtų įsigyti naudojamą namų valdos žemės sklypą. Trečiasis asmuo 2019 m. sausio 17 d. rašte nurodė, kad namų valdų žemės sklypai formuojami pagal žemės sklypų planus, parengtus žemės sklypų planų, esančių gyvenamojo namo kadastro duomenų byloje, pagrindu, jeigu namų valdos žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta ir pateikta apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos skyriui iki 2009 m. gruodžio 31 d. Vilniaus miesto valdybos 1997 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 678V nustatytos (duomenys neskelbtini) privačios namų valdos žemės sklypo ribos. Atsižvelgdama į tai, kad su ieškovų prašymu pateiktas 1997 m. birželio 5 d. parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų planas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyriui pateiktas iki 2009 m. gruodžio 31 d. (plane yra 1997 m. birželio 6 d. derinimo žyma), atsakovė nusprendė, kad nėra pagrindo rengti kokį nors papildomą šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nes būtina vykdyti jau priimtą Vilniaus miesto valdybos 1997 m. balandžio 10 d sprendimą Nr. 678V. VMSA 2019 m. sausio 17 d. raštu pasiūlė ieškovams kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl 1997 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto valdybos sprendime Nr. 678V nurodyto žemės sklypo pardavimo. Ieškovai 2019 m. sausio 23 d. kreipėsi į atsakovę, prašydami parduoti valstybinės žemės sklypą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuriame yra jiems nuosavybės teise priklausantys statiniai, t. y. prie jiems priklausančio 0,0100 ha žemės sklypo leisti įsigyti papildomą 0,0375 ha valstybinės žemės sklypo plotą. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. vasario 28 d. raštu atmetė prašymą. Atsakovės direktorius, išnagrinėjęs ieškovų skundą, 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu nusprendė neparduoti 0,0375 ha valstybinės žemės ploto. Ieškovai teigia, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė parduoti žemės sklypą, ilgiau kaip 10 metų faktiškai naudojamą kaip namų valdą, nes jame įrengta dalis gyvenamojo namo, atraminė sienutė, aikštelė, tvora. Šie statiniai pripažinti tinkamais naudoti, įrengti gavus Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. rugsėjo 18 d. sutikimą, 2005 m. balandžio 15 d. gavus statybos leidimą, statiniai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise. Be to, prašomame suformuoti žemės sklype faktiškai yra Nekilnojamojo turto registre neregistruotini gyvenamojo namo šalto vandens tiekimo įvadas ir elektros tinklai. Žemės sklypo dalis užstatyta ieškovams nuosavybės teise priklausančiais teisėtai pastatytais statiniais, būtina šiems statiniams eksploatuoti, todėl gali būti parduota ne aukciono tvarka.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime prašė atmesti ieškinį, nurodė, jog ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojo Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtinta Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka. Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad, jeigu privačių namų valdų žemės sklypas mažesnis negu 0,2 ar 0,3 hektaro, o pirkėjas pageidauja didesnio sklypo, meras (valdyba) gali suprojektuoti ir techninės apskaitos bylos plano kopijoje pažymėtą išplėstą 0,2 ar 0,3 hektaro žemės sklypą, jeigu tai neprieštarauja nustatytąja tvarka patvirtintam detaliajam planui. Ieškovų vertinimu, tvarkos 7.1.1.3 papunktis negali būti taikomas, turėtų būti taikomas 6 punktas, nes ginčo žemės sklypas suformuotas namų valdai. Tvarkos 7.1.1.3 papunktyje nustatyta, kad piliečiams ne aukciono tvarka parduodami valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai prie nustatyta tvarka leistų statyti individualių automobilių garažų, bet ne didesni kaip 0,01 ha vienam garažui. Potvarkiu ieškovui A. K. leista įsigyti 0,01 ha valstybinės žemės sklypą prie jam nuosavybės teise priklausančio garažo Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Tai, kad žemės sklype vietoje buvusio garažo šiuo metu pastatytas gyvenamasis namas, nėra pagrindas šį žemės sklypą laikyti namų valda ir papildomai skirti valstybinės žemės ploto. Vilniaus miesto savivaldybė 2000 m. rugpjūčio 7 d. rašte nurodė, kad teritorijų planavimo registre neįregistruotas sklypo M. (duomenys neskelbtini) detalaus suplanavimo projektas. Neparengtas detalus teritorijos suplanavimo projektas. Ieškovų norimas prisijungti 0,0375 ha valstybinės žemės plotas šiaurinėje dalyje ribojasi su žemės sklypais, vakarinėje dalyje su žemės sklypu, pietinėje dalyje su žemės sklypu ir (duomenys neskelbtini) gatve, o rytinėje dalyje – su nesuformuota valstybine žeme. Tai prieštarauja Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunkčiui, nes įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą. Norimas prisijungti valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusiam žemės sklypui keliamų reikalavimų, nes prie žemės sklypo galėtų būti prijungtas ne didesnis negu 0,01 ha ploto įsiterpęs žemės sklypas.

4. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, jog ieškovai, siekdami įsigyti naudojamą namų valdos žemės sklypą iš valstybės, 2018 m. spalio 22 d. raštu prašė organizuoti žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. VMSA 2019 m. sausio 17 d. rašte informavo, kad, pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.15 papunktį, namų valdų žemės sklypai formuojami pagal žemės sklypų planus, parengtus žemės sklypų planų, esančių gyvenamojo namo kadastro duomenų byloje, pagrindu, jeigu namų valdos žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta ir pateikta apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos skyriui iki 2009 m. gruodžio 31 d. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos 1997 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 678V nustatytos privačios namų valdos žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ribos. Atsižvelgiant į tai, kad 1997 m. birželio 5 d. parengtas žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų planas, kuris pateiktas derinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyriui iki 2009 m. gruodžio 31 d., nėra pagrindo rengti šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pasiūlyta kreiptis dėl žemės sklypo suformavimo ir jo pardavimo. Sprendimą nustatyti valstybinės žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, taip pat žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą, parengtus Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, priima NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. NŽT kompetentinga priimti sprendimą dėl sklypo pardavimo arba nuomos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 2 d. sprendimu tenkino ieškinį: panaikino NŽT Vilniaus skyriaus 2019 m. vasario 28 d. sprendimą „Dėl informacijos pateikimo“ ir NŽT direktoriaus 2019 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta neparduoti ieškovams 0,0375 ha valstybinės žemės ploto, esančio greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigojo atsakovę sudaryti su ieškovais 0,0375 ha valstybinės žemės sklypo, esančio greta 0,01 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (bendras žemės sklypo plotas 0,0475 ha) pirkimo–pardavimo sutartį pagal UAB „Tiksli riba“ parengtą 2018 m. spalio 22 d. žemės sklypo planą M 1:500.

6. Teismas nustatė, kad 100 kv. m ploto žemės sklypas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui A. K.. Sklype yra gyvenamasis namas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams I. K.–K ir K. K.. Taip pat žemės sklype yra inžineriniai tinklai – fekalinės kanalizacijos vamzdynas bei kiti statiniai: atraminė sienutė, aikštelė ir tvora, kurie nuosavybės teise priklauso atsakovui A. K.. Visi statiniai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Registro išraše nurodyta, kad Vilniaus miesto valdybos 1997 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 678V nustatytos M. K. (duomenys neskelbtini) privačios namų valdos 375 kv. m papildomo žemės sklypo (bendras plotas – 475 kv. m) ribos; 2008 m. birželio 30 d. kadastro duomenimis, atraminė sienutė, dalis tvoros ir kiemo aikštelės pastatyti už nurodyto žemės sklypo ribų.

7. Sklypas negali būti vertinamas kaip naujas kitos paskirties valstybinės žemės sklypas, nes jame yra ieškovams priklausantys pastatai. Jeigu sklypas atitiktų įsiterpusio žemės sklypo reikalavimus, galėtų būti ieškovams perleistas pagal Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 patvirtintas Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles. Teismas išsamiau nepasisakė dėl sklypo atitikties įsiterpusio sklypo reikalavimams, nes prašomas parduoti sklypas neatitinka minėtų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.1.1 punkte nustatytų reikalavimų ir negali būti perleidžiamas kaip naujas valstybinės žemės sklypas.

Šalies argumentai

8. Ieškovai grindė prašymą Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu. Pirmiau nurodytame sklype yra gyvenamasis namas, inžineriniai tinklai ir kiti inžineriniai statiniai, dėl kurių statybos teisėtumo nekilo ginčo. Ieškovų prašomas parduoti sklypas neviršija Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyto dydžio. Prašomas parduoti žemės sklypas suformuotas pagal Vilniaus miesto valdybos 1997 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 678V. Sklypo planas parengtas ir pateiktas derinti Vilniaus apskrities viršininko administracijai 1997 m. birželio 5 d., o 1997 m. birželio 6 d. pritarta planui. Patvirtintame plane naujai suformuoto 375 kv. m žemės sklypo paskirtis – namų valda. Ieškovo A. K. nuosavybės teise valdomo 0,01 ha žemės sklypo naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Šį žemės sklypą ieškovas nuosavybės teise įgijo pagal 1994 m. rugsėjo 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Neatskiriamas sutarties priedas – parduodamo žemės sklypo planas, t. y. 1993 m. rugsėjo 14 d. namų valdos žemės sklypo ribų planas M 1:500. Ieškovui parduotas namų valdos žemės sklypas, kuriame valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvo teisėtai rekonstruotas garažo pastatas. Dėl to atsakovės direktorius, 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu atmesdamas ieškovų prašymą, nepagrįstai nurodė, jog ieškovui A. K. parduotas žemės sklypas prie garažo, nes tuo metu garažas jau buvo rekonstruotas ir pakeista parduodamo žemės sklypo naudojimo paskirtis.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovų nuosavybės teise valdomame ir prašomame parduoti žemės sklype esantys pastatai, taip pat gyvenamasis namas, yra ant abiejų žemės sklypo dalių (turimos ir prašomos parduoti), jie pastatyti ar rekonstruoti, gavus valstybinės žemės patikėtinės sutikimą, nekilo ginčas dėl pastatų statybos teisėtumo, ieškovai atliko visus sklypui įsigyti būtinus veiksmus, o jų prašomas parduoti faktiškai naudojamas žemės sklypas būtinas jiems nuosavybės teise valdomiems pastatams eksploatuoti, konstatavo, jog yra visos įstatyme nustatytos teisinės prielaidos tenkinti ieškovų reikalavimus. Aplinkybės, kad ieškovas A. K. jau pasinaudojo teise išsipirkti valstybinės žemės sklypo dalį, būtiną jo pastatui (rekonstruotam garažui) eksploatuoti, teismas nevertino kaip apribojančios jo teises išsipirkti papildomą valstybinės žemės sklypo dalį, nes tokia papildoma žemės sklypo dalis buvo suformuota nenuginčytu Vilniaus miesto valdybos 1997 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 678V. Valstybinės žemės patikėtinė sutiko su statinių statyba ant valstybinės žemės, tuo sukurdama pagrįstus lūkesčius asmenims dėl galimybės žemės sklypo dalį, būtiną naujai pastatytiems statiniams eksploatuoti, išsipirkti lengvatine tvarka.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Nauji žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais, kurie turi būti vertinami ir aiškinami atsižvelgiant į jų numatymo tikslus. Vilniaus miesto valdybos sprendimu nustatyta 375 kv. m privačios namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, papildomo žemės sklypo (bendras plotas - 475 kv. m) ribos, prie šio miesto plano ištraukoje pažymėtomis linijomis ir skaičiais 1–21, sklypo naudojimo sąlygos ir apribojimai. Aplinkybė, kad šiuo sprendimu nustatytas papildomo žemės sklypo plotas nėra teisinis pagrindas įsigyti 375 kv. m ploto žemės sklypą. Šis sprendimas nėra teritorijų planavimo dokumentas. Teritorijų planavimo registre neįregistruotas sklypo detalaus suplanavimo projektas. VMSA Miesto plėtros departamentas 2000 rugpjūčio 7 d. rašte nurodė, kad teritorijų planavimo registre sklypo (duomenys neskelbtini) detalaus suplanavimo projektas neįregistruotas. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamentas 2002 m. lapkričio 6 d. raštu informavo Vilniaus miesto skyrių, kad nėra duomenų apie parengtą ar rengiamą teritorijų planavimo dokumentą teritorijai, esančiai Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išskyrus Vilniaus miesto bendrąjį planą, kurio sprendinių nepakanka formuojant žemės sklypus nuosavybėn ar nuomai įsigyti.

10.2. Būtina atsižvelgti į tai, kokiu pagrindu ir tikslu žemės sklypas suformuotas ir parduotas. Ieškovui A. K. prie jam nuosavybės teise priklausančio garažo parduotas 100 kv. m ploto žemės sklypas, todėl ieškovas sandorio sudarymo metu įgyvendino savo teisę išsipirkti lengvatine ne aukciono tvarka valstybinę žemę. Asmuo, įgyvendinęs nustatyta tvarka ir laiku savo teisę įsigyti valstybinę žemę, negali įgyti ir turėti daugiau teisių į žemės sklypą, pakeitęs pastato paskirtį ar pastatęs naują pastatą. Ieškovas, 1994 m. rugsėjo 22 d. sudarydamas pirkimo–pardavimo sandorį, žinojo, kad jam perleidžiama tik 100 kv. m valstybinės žemės. Ieškovas tapo tik 100 kv. m ploto žemės sklypo savininku, 375 kv. m valstybinės žemės plotu naudojasi be teisinio pagrindo.

Atsiliepimas

10.3. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui A. K. 1994 m. rugsėjo 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi parduotas namų valdos žemės sklypas. Aplinkybė, kad ant plano yra nurodyta formuluotė „Namų valdos žemės sklypų ribų planas M 1:500“, ar tai, kad Vilniaus miesto valdybos žemėtvarkos tarnybos 1994 m. rugsėjo 22 d. pažymoje toks žemės sklypas įvardintas kaip namų valda, nereiškia, jog tai yra namų valda. Žemės sklypas niekada nebuvo namų valda ir nuo pat pradžių, pagal inventorinius duomenis, skirtas garažui, bet ne gyvenamajam namui. Nuo žemės sklypo įsigijimo momento nepriimta sprendimų, patvirtinančių valstybės institucijų neveikimą. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir jos teisių perėmėja atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškovai prašė įsigyti papildomą (naują) žemės sklypą, kuriam taikytinas Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692, t. y. naujai suformuoti sklypai, pagal tuo metu galiojusi reglamentavimą, parduodami, vadovaujantis detaliaisiais planais. Toks planas nepatvirtintas. Ieškovų pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės sklypas gali būti vertinamas tik kaip įsiterpęs žemės sklypas, jeigu atitiktų sąlygas, nurodytas Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos” 2.15 papunktyje. Potvarkiu ieškovui A. K. leista įsigyti 0,01 ha valstybinės žemės sklypą prie jam nuosavybės teise priklausančio garažo. Aplinkybė, kad žemės sklype vietoj buvusio garažo šiuo metu pastatytas gyvenamasis namas, nėra pagrindas šį žemės sklypą laikyti namų valda ir papildomai ieškovui priskirti valstybinės žemės ploto. Be to, pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį sprendimo priėmimo metu, prie garažų galėjo būti parduodami valstybinės žemės sklypai, ne didesni kaip 0,01 ha vienam individualiam automobilio garažui.

10.4. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2003 m. rugsėjo 18 d. sutikimu neprieštaravo, kad būtų rekonstruotas žemės sklype esančio gyvenamasis namas ir valstybinėje žemėje nutiesti inžineriniai tinklai, bet šia pažyma nepritarta inžinerinių statinių – atraminės sienutės, tvoros ir kiemo aikštelės įrengimui laisvoje valstybinėje žemėje. Dėl to negalima sutikti su tuo, kad atsirado ieškovų lūkesčiai ar teisinis pagrindas išsipirkti valstybinę žemę lengvatine tvarka. Kvestionuotinas pirmiau nurodytų statinių teisėtumas ir tai, kokiu pagrindu VĮ Registrų centras įregistravo šiuos statinius. Ginčo teritorija – nesuformuota valstybinė žemė. Tai, kad statiniai užima dalį nesuformuotos valstybinės žemės, nėra pagrindas tokio žemės sklypo traktuoti kaip namų valdos. Įstatymuose netvirtintas pagrindas, leidžiantis parduoti valstybinę žemę, jeigu asmuo pakeičia pastato paskirtį ar pastato naują pastatą.

11. Ieškovai prašė atmesti atsakovės apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė tokiais argumentais:

Šalies argumentai

11.1. Ieškovai prašė atsakovės parduoti žemės sklypą ne kaip įsiterpusį, bet kaip naudojamą prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų. Ieškovai prašymą grindė Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu.

11.2. Ieškovai nesutinka, kad gali būti suformuotas tik 0,01 ha žemės sklypas, prašomas parduoti žemės sklypas negali būti priskiriamas namų valdai ir nėra pagrindo papildomai priskirti valstybinės žemės sklypą. Atsakovė turi pareigą parduoti ilgiau kaip 10 metų faktiškai naudojamą namų valdos žemės sklypą pagal Vilniaus miesto valdybos 1997 m. balandžio 10 d. sprendimą, kuris yra nenuginčytas individualus administracinis aktas.

11.3. Pagal teisės aktus žemė sklypas suformuotas tinkamai, Vilniaus miesto valdybos 1997 m. balandžio 10 d. sprendimu nuspręsta nustatyti privačios namų valdos (duomenys neskelbtini) papildomo 375 kv. m žemės sklypo ribas (bendrasis sklypo plotas - 475 kv. m), naudojimo sąlygas ir apribojimus. Formuodama sklypą, savivaldybė atliko teritorijų planavimo organizatoriaus funkcijas, o žemės patikėtinis turėtų parduoti žemės sklypus pagal teisės aktų reikalavimus.

11.4. Įstatymas garantuoja ieškovams teisę įsigyti naudojamą žemės sklypą. Valdybos sprendimu suformuotos žemės sklypo ribos – tai yra tinkamas teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo privalo vadovautis atsakovė. Ieškovai dėl žemės sklypo suformavimo kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, kuri atlieka teritorijų planavimo organizatoriaus funkcijas pagal Vietos savivaldos įstatymą. Pastaroji nurodė, kad nėra pagrindo rengti papildomą žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, nes vykdytinas Vilniaus miesto valdybos 1997 m. balandžio 10 d. sprendimas. Vilniaus miesto valdyba 1995 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu nustatė pirmiau nurodytos privačios namų valdos papildomo 375 kv. m žemės sklypo (bendras sklypo plotas – 475 kv. m) ribas, naudojimo sąlygas ir apribojimus; 1997 m. balandžio 10 d. sprendimu patvirtino namų valdos žemės sklypo planą. Atsakovas naudojosi 375 kv. m sklypu, mokėjo žemės nuomos mokestį.

11.5. Valdybos sprendimu prie esamo ir suformuoto 0,01 ha žemės sklypo prijungta 0,0375 ha žemės sklypo dalis. Kadangi prijungtame žemės sklype buvo gyvenamojo namo dalis bei kiti inžineriniai statiniai, valdybos sprendimu suformuotas namų valdos žemės sklypas. Aplinkybė, jog dalis žemės sklypo (0,01 ha) anksčiau parduota, netrukdo pagal valdybos sprendimą suformuoti didesnį žemės sklypą ir į jo plotą įskaičiuoti ieškovų faktiškai naudojamą 0,0375 ha sklypo dalį. Teisės aktai nenustatė draudimų iš naujo suformuoti žemės sklypą.

11.6. Žemės sklypas nuo pat pradžių suteiktas ieškovui A. K. kaip namų valdos paskirties žemės sklypas. Jis naudojamas ir visas yra faktiškai užstatytas ieškovams nuosavybės teise priklausančiais statiniais (gyvenamuoju namu ir pagalbiniais jam eksploatuoti reikalingais statiniais). Prašoma parduoti žemės sklypo dalis būtina pagalbiniams statiniams eksploatuoti. Suformuotame sklype faktiškai yra namų valda su gyvenamuoju namu ir su jam tinkamai eksploatuoti skirtais inžineriniais statiniais. Visi statiniai pripažinti tinkamais naudoti, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ieškovų nuosavybės teise. Sklype nėra garažo.

11.7. Žemės sklype valdybos sprendimo priėmimo metu buvo pastatai, gyvenamojo namo dalis, todėl buvo pagrindas formuoti namų valdos žemės sklypą, bet ne sklypą garažui eksploatuoti. Ginčo teritorija – nesuformuota valstybinė žemė. Atsakovė neneigia davusi sutikimą gyvenamojo namo, kuris netelpa į dabar suformuoto 1 a žemės sklypą, rekonstrukcijai ir inžineriniams tinklams tiesti valstybinėje žemėje, bet neigia, kad sutiko su tame pačiame plane pažymėtų gyvenamojo namo priklausinių (inžinerinių statinių) statyba ir rekonstrukcija. Ieškovai daugiau kaip 25 metus naudojo ginčo žemės sklypą, kaip namų valdą, mokėjo žemės nuomos mokestį, todėl turi pagrįstus teisėtus lūkesčius įsigyti žemės sklypą.

12. Ieškovai pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovai nurodė, kad prašomoje parduoti namų valdos dalyje yra ne tik gyvenamojo namo dalis, bet taip pat ir inžineriniai statiniai, kiti statiniai (elektros, vandens įvadai, kiemo apšvietimas), želdiniai. Visi statiniai natūraliai suformuoja ieškovų prašomo išpirkti integralios namų valdos žemės sklypo ribas. Ieškovas A. K. įsigijo žemės sklypą gyvenamųjų namų statybai, sklype pastatytas gyvenamasis namas. Žemes sklypo paskirtis niekada nebuvo, komercine, transporto infrastruktūros objektų eksploatavimo ar kokia nors kita, iš kurios būtų galima daryti išvadą, kad ji skirta garažui eksploatuoti. Gyvenamosios patalpos, tvora, vartai, grįsti takai, atraminės sienutės žemės sklype buvo iki Vilniaus miesto valdybos 1997 m. balandžio 10 d. sprendimo priėmimo. Dėl nuokalnės ir aukščių perkritimo be atraminių sienučių ir betoninių laiptų bei takų pastato nebuvo galimybės eksploatuoti, nes į pastatą patekdavo tik per prašomą parduoti namų valdos dalį. Ta aplinkybė, kad pastatas paskutinį kartą rekonstruotas ir pripažintas tinkamu naudoti 2007 m. spalio 8 d., o kiemo inžineriniai statiniai – 2008 m. kovo 17 d., nereiškia, kad anksčiau toje vietoje nebuvo pastato ir inžinerinių statinių. Ieškovai visą laiką ieškojo būdų, kaip įteisinti savo namų valdą. Ieškovai ne kartą prašė išnuomoti valstybinės žemės sklypą, parduoti žemės sklypą kaip įsiterpusį, bet šie prašymai atmesti. Vilniaus miesto valdybos 1997 m. balandžio 10 d. sprendime nevienodai formuluojami priimami sprendimai dėl namų valdų, nes 1, 3, 4, 5 punktuose nustatytos naujos namų valdos. Ieškovams šalia jau priklausiusio 100 kv. m žemės sklypo suformuota 375 kv. m papildoma žemės sklypo dalis, bendras plotas – 475 kv. m (375 + 100 = 475). Atsakovė neteisingai aiškina VAVA sutikimą rekonstruoti statinius. Toks aiškinimas prieštarauja kitų institucijų aiškinimui ir faktui, kad statiniai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovai atkreipė dėmesį į STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 3 puntą, kuriame nustatyta, kad formuojant naujus, pertvarkant esamus žemės sklypus ar keičiant naudojimo būdą į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų žemės naudojimo būdą, namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 kv. m.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

13. Nagrinėjamoje byloje keliamas teisės įsigyti lengvatine tvarka valstybinės žemės sklypą, ant kurio yra dalie ieškovų namo, klausimas.

Žemesnės instancijos teismas

14. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad 100 kv. m ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui A. K.. Šiame sklype pastatytas gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams I. K.–K. ir K. K.. Žemės sklype yra inžineriniai tinklai – fekalinės kanalizacijos vamzdynas bei kiti inžineriniai statiniai: atraminė sienutė, aikštelė ir tvora, kurie nuosavybės teise priklauso ieškovui A. K.. Visi statiniai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Registro išrašo 11 punkte „Registro pastabos ir nuorodos“ įrašyta pastaba, kad Vilniaus miesto valdybos 1997 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 678V nustatytos privačios namų valdos (duomenys neskelbtini) papildomo 375 kv. m žemės sklypo ribos (bendras plotas – 475 kv. m); 2008 m. birželio 30 d. kadastro duomenimis, atraminė sienutė, dalis tvoros ir kiemo aikštelės stovi už žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribų. 2015 m. spalio 28 d. kadastro duomenų bylos duomenimis, nustatyti nauji nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, kurie neįrašyti į kadastrą.

16. Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1982 m. birželio 3 d. potvarkiu Nr. 287p ieškovui A. K. paskirtas apie 20 kv. m sklypas mūriniam garažui statyti pridedamojoje miesto plano ištraukoje pažymėtoje vietoje. 1984 m. lapkričio 30 d. akte valstybiniam pastato priėmimui pripažinta, kad pastatytas ir tinkamas naudoti vieno bokso mūrinis garažas, esantis (duomenys neskelbtini).

17. Vilniaus miesto Antakalnio seniūnijos valdybos 1991 m. balandžio 2 d. potvarkiu „Dėl garažo rekonstrukcijos“ ieškovui A. K. leista rekonstruoti jam priklausantį garažą, pristatant tarp esamų garažų pagalbinę ūkio paskirties patalpą, pridedamoje miesto plano ištraukoje skaičiais 1-4 pažymėtoje vietoje. Tą pačią dieną išduotas statybos leidimas ūkinės pagalbinės patalpos statybai prie esamo garažo.

18. Vilniaus miesto Antakalnio seniūnijos valdyba 1992 m. lapkričio 4 d. išdavė pažymą Nr. K-581, kurioje nurodyta, kad ieškovas A. K. garažo rekonstrukciją atliko pagal 1991 metais parengtą projektą bei išduotą 1991 m. balandžio 2 d. leidimą Nr. 3/91 ir gali juo naudotis.

19. Ieškovas A. K. 1993 m. rugsėjo 22 d. pateikė Vilniaus miesto valdybos Žemėtvarkos tarnybos Antakalnio seniūnijos valdybai prašymus leisti lengvatine tvarka įsigyti žemės sklypą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Viename prašyme nurodyta, kad žemės sklype pastatyti individualus garažas ir ūkinis pastatas su uždaru kiemu, kitame – prašoma įteisinti prie gyvenamojo namo naudojamą 0,0126 ha žemės sklypą. Vilniaus miesto valdybos 1994 m. rugpjūčio 4 potvarkiu Nr. 1503V „Dėl žemės sklypo pardavimo pil. A. K. prie jam privatinės nuosavybės teise priklausančio garažo adresu (duomenys neskelbtini)“ nuspręsta parduoti ieškovui A. K. 0,01 ha žemės sklypą prie jam nuosavybės teise priklausančio garažo, esančio nurodytame žemės sklype. Šio potvarkio pagrindu su ieškovu A. K. 1994 m. rugsėjo 22 d. sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis.

20. Vilniaus miesto valdybos Žemėtvarkos tarnyba 1994 m. rugsėjo 22 d. išdavė pažymą apie piliečio, įmonės, įstaigos ar organizacijos žemės sklypo registraciją Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Pažymoje nurodyta, jog ieškovas A. K. – žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savininkas, žemės sklypas suteiktas (įsigytas): gyvenamųjų namų statybai (namų valda).

21. Vilniaus miesto valdybos 1995 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. 1379V „Dėl naudojamų žemės sklypų žemės privatizavimo dokumentų rengimo laikinosios tvarkos nustatymo Vilniaus miesto savivaldybėje“ nustatytos sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), privačios namų valdos papildomo 375 kv. m žemės sklypo ribos, sklypo naudojimo sąlygos ir apribojimai (bendras sklypo plotas – 475 kv. m).

22. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Valstybinės statinių statybos inspekcija 1996 m. kovo 15 d. leido ieškovui A. K. rekonstruoti pirmiau nurodytą garažą su pagalbinėmis patalpomis. Rekonstrukcijos tikslas – įrengti gyvenamas patalpas su kūrybinėmis dirbtuvėmis.

Žemesnės instancijos teismas

23. Vilniaus miesto valdybos 1997 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 678V „Dėl privačių namų valdų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo Antakalnio seniūnijoje“ nustatytos privačios namų (duomenys neskelbtini) valdos papildomo 375 kv. m žemės sklypo ribos, naudojimo sąlygos ir apribojimai (bendrasis sklypo plotas – 475 kv. m). Nustatytos privačios namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, pažymėtos raudonomis linijomis ir skaičiais 1–21pridedamoje miesto plano ištraukoje.

24. 1997 m. birželio 5 d. parengtas 486 kv. m žemės sklypo M. K. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų planas M 1:500, kuris pateiktas derinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyriui. Planas parengtas atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates Vilniaus vietinėje koordinačių sistemoje.

25. Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – VAVA) 2002 m. rugsėjo 25 d. raštu ieškovas A. K. informuotas, kad potvarkiu nuspręsta parduoti jam 0,01 ha žemės sklypą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie jam nuosavybės teise priklausančio garažo. Rašte pažymėta, kad, vadovaujantis Vyriausybės nutarimo Nr. 260 2.3 papunkčiu, prie nustatyta tvarka leistų įsigyti (statyti) individualių automobilių garažų parduodami ne didesni kaip 0,01 ha žemės sklypai vieno individualaus automobilio garažui.

26. VAVA Vilniaus žemėtvarkos skyriaus 2003 m. rugsėjo 18 d. pažymoje „Dėl pastato rekonstrukcijos bei inžinerinių tinklų statybos valstybės žemėje“ nurodyta, jog neprieštarauja, kad ieškovai įstatymų nustatyta tvarka rekonstruotų nuosavybės teise ieškovų I. K.–K. ir K. K. valdomą gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 1A2p) bei tiestų inžinerinius tinklus.

27. VAVA, išnagrinėjusi ieškovo A. K. skundą, 2003 m. spalio 26 d. rašte konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo parduoti didesnio ploto žemės sklypą.

28. VAVA Teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros departamentas 2007 m. spalio 8 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu pripažino tinkamu naudoti 163,57 kv. m ieškovų namą, atlikus rekonstrukciją. VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. kovo 17 d. linijinio inžinerinio statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu inžineriniai statiniai, esantys Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (lauko vandentiekio tinklas, lauko elektros tinklas, atraminės sienutės, tvora ir takas) pripažinti tinkamais naudoti.

Žemesnės instancijos teismas

29. UAB „Tiksli riba“ 2018 m. spalio 22 d. parengė 475 kv. m žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), planą, pagal sklypo ribas, pažymėtas Vilniaus miesto valdybos 1997 m. balandžio 10 d. sprendime Nr. 678V ir prie jo pridėtoje miesto plano ištraukoje, atsižvelgdama į tikslias po sprendimo priėmimo suformuotų gretimų žemės sklypų ribas.

30. Ieškovai 2018 m. spalio 22 d. kreipėsi į VMSA, prašydami organizuoti žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nes siekė įsigyti iš valstybės naudojamą namų valdos žemės sklypą.

31. VMSA 2019 m. sausio 17 d. rašte atsižvelgė į tai, kad 1997 m. birželio 5 d. parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų planas, kuris pateiktas derinti VAVA Žemėtvarkos skyriui iki 2009 m. gruodžio 31 d. (tai patvirtina plane esanti 1997 m. birželio 6 d. derinimo žyma), ir nurodė, jog nėra pagrindo rengti šio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto. Rašte pasiūlyta pareiškėjams kreiptis dėl žemės sklypo suformavimo ir jo pardavimo.

32. Ieškovai 2019 m. sausio 29 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydami parduoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą. Vilniaus miesto skyrius 2019 m. vasario 28 d. raštu netenkino ieškovų prašymo, nes ieškovai prašo parduoti papildomą žemės sklypą pagal Vilniaus miesto valdybos 1997 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 678V, kuris nėra teritorijų planavimo dokumentas, neparengtas detalus teritorijos suplanavimo projektas. Ieškovai apskundė nurodytą NŽT atsakymą. Atsakovės direktorius 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu netenkino ieškovų skundo, nusprendė neparduoti ieškovams 0,0375 ha valstybinės žemės šalia jiems priklausančio žemės sklypo; pavedė Vilniaus miesto skyriui atlikti valstybinės žemės naudojimo kontrolę; nustačius, jog valstybinėje žemėje stovi statiniai, kuriems leidimas juos statyti valstybinėje žemėje nėra išduotas, imtis veiksmų dėl valstybinės žemės atlaisvinimo ir viešo intereso gynimo pašalinant valstybinėje žemėje esančius statinius, kuriems leidimas įrengti juos valstybinėje žemėje neišduotas. Sprendime nurodyta, jog žemės sklypai, suformuoti prie garažų, nepriskirtini prie namų valdų. Tai, kad žemės sklype vietoj buvusio garažo pastatytas gyvenamasis namas, nėra teisinis pagrindas žemės sklypą laikyti namų valda ir papildomai skirti valstybinės žemės ploto. Ieškovas A. K. įsigijo valstybinės žemės sklypą prie jam nuosavybės teise priklausančio garažo. Pagal įsigijimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, prie garažų galėjo būti parduoti ne didesni kaip 0,01 ha valstybinės žemės sklypai vieno individualaus automobilio garažui.

Žemesnės instancijos teismas

33. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 2 d. sprendimu tenkino ieškinį, panaikino NŽT Vilniaus skyriaus 2019 m. vasario 28 d. sprendimą ir NŽT direktoriaus 2019 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta neparduoti ieškovams 0,0375 ha valstybinės žemės ploto, įpareigojo atsakovę sudaryti su ieškovais 0,0375 ha valstybinės žemės sklypo, esančio greta 0,01 ha žemės sklypo M. K. (duomenys neskelbtini), (bendras žemės sklypo plotas – 0,0475 ha) pirkimo–pardavimo sutartį pagal UAB „Tiksli riba“ parengtą 2018 m. spalio 22 d. žemės sklypo planą.

34. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. sprendimą.

35. Atsakovė, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo nutartimi, pateikė kasacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį.

Žemesnės instancijos teismas

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 23 d. panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo (civilinė byla Nr. e3K-3-190-313/2021). Kasacinis teismas nurodė, kad byloje esminis klausimas yra ar ieškovų naudojamas sklypas laikytinas namų valda ir ar yra teisinės prielaidos parduoti jį lengvatine tvarka. Kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, buvusių Vilniaus miesto valdybos 1997 m. balandžio 10 d. sprendimo priėmimo metu, netyrė šio sprendimo 6 punktu suteiktos teisės apimties ir neįvertino šios nuostatos kartu su kitomis bylos aplinkybėmis, taip pat neįvertino ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo paskirties pakeitimo pagrįstumo, todėl galėjo būti netinkamai taikytos materialiosios teisės normos ir padaryta nepagrįsta išvada, kad yra teisės aktų nustatyta tvarka parengti valstybinės žemės sklypo suformavimo dokumentai (namų valdos planas), pagal kuriuos turi būti formuojamas ir ne aukciono būdu parduodamas valstybinės žemės sklypas.

Dėl galimybės ne aukciono tvarka išsipirkti naudojamą valstybinės žemės sklypą

37. Žemės įstatyme reglamentuota žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykiai bei žemės tvarkymas ir administravimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje (Žemės įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalis).

38. Pagal Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Nurodyta įstatymo nuostata reiškia, kad su valstybinės žemės disponavimu susiję teisiniai santykiai reglamentuojami taikant ne dispozityvų, bet imperatyvų teisinio reguliavimo metodą. Taigi teisės normos, kuriose reglamentuotas disponavimas valstybine žeme, yra imperatyvios ir jų privalu griežtai laikytis.

39. Valstybinės žemės perleidimas reglamentuotas Žemės įstatymo 10 straipsnyje. Valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą (Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Pagal nurodyto straipsnio 5 dalį, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono: 1) jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; 2) jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka; 3) jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis; 4) jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams; 5) jeigu jie yra su įrengtais akvakultūros tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę), – tvenkiniuose akvakultūrai naudojamų statinių ar įrenginių savininkams. Iš valstybės įsigyto žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir veiklos žemės sklype pobūdis (žuvų veisimas, auginimas ir žvejyba akvakultūros tvenkiniuose) gali būti keičiamas ne anksčiau kaip po 5 metų nuo šio žemės sklypo įsigijimo dienos; 6) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalis).

40. Asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai (Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Miesto gyvenamosiose vietovėse (iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje), išskyrus Neringos miestą, fiziniams asmenims, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami jų namų valdų naudojami žemės sklypai, pažymėti namų valdos techninės apskaitos bylose, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų, bet ne didesni kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesni kaip 0,3 ha – kituose miestuose. Parduodamo žemės sklypo plotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti padidintas, bet ne daugiau kaip atitinkamai iki 0,3 ha arba iki 0,4 ha ir parduotas visas naudojamas namų valdos žemės sklypas, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus nenumatoma panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar individualiai statybai suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą (Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 dalis).

41. Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalis). Ne žemės ūkio paskirčiai žemė miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 2 dalis).

42. Vyriausybė 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtino Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles (toliau – Taisyklės). Šio nutarimo 2.2 punkte nustatyta, kad pagal Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. Taisyklių 2.2 punkte taip pat nustatyta, kad asmenys pagal Taisykles gali įsigyti nuosavybėn žemės sklypus prie individualių automobilių garažų; prie individualių automobilių garažų parduodami ne didesni kaip 0,01 ha žemės sklypai vieno individualaus automobilio garažui. Pagal Taisyklių 2.4 punktą, asmenys gali įsigyti nuosavybėn žemės sklypus, kurių reikia kitiems, nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taisyklių 3 punkte įtvirtinta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Teritorijų įstatymų nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Žemės įstatyme ir Žemės reformos įstatyme nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

43. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui ne aukciono tvarka turi būti išnuomojamas arba parduodamas valstybinės žemės sklypas, užstatytas jam priklausančiais statiniais ir įrenginiais, reikia įvertinti, ar šie statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos ar nuosavybės teisę; taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti ar įsigyti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018, 21 punktas). Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018, 32 punktas). Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018, 42 punktas; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-823/2021, 26 punktas).

44. Namų valdai naudojamas žemės sklypas yra gyvenamajam namui ir jo priklausiniams išdėstyti bei su tuo susijusiems gyventojo poreikiams patenkinti skirtas žemės sklypas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2004). Namų valda laikytinas sklypas, užimtas gyvenamuoju namu, kitais statiniais, sodybos želdiniais, kiemu ir kt., kurie reikalingi šiems statiniams eksploatuoti ir gyventojo poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-313/2021, 25 punktas).

45. Kasacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą, atsižvelgė į tai, kad byloje sprendžiama dėl valstybinės žemės pardavimo ne aukciono tvarka, o teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Nagrinėjamu atveju svarbi 1997 m. balandžio 10 d. sprendimo 6 punkto esmė, t. y. kokius padarinius sukėlė ar galėjo sukelti savivaldybės sprendimo nuostata, ar ji gali būti pripažįstama sprendimu dėl naudojamo namų valdos dydžio nustatymo taip, kaip buvo reglamentuojama tuo metu galiojusiuose teisės aktuose. Dėl to kyla būtinybė teisiškai įvertinti minėto sprendimo nuostatas, atsižvelgiant į tuo metu buvusias aplinkybes, ar papildomai skirtas sklypas gali būti vertinamas kaip suformuotas namų valdos sklypas. Vilniaus miesto valdybos 1997 m. balandžio 10 d. sprendimo priėmimo metu galiojusios Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 6 punkte nustatyta, kad naudojami privačių namų valdų žemės sklypai parduodami ar išnuomojami, kai rajono žemės ūkio valdyba arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba patvirtina jų dydį, o kiti naudojami ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio paskirties žemės sklypai – kai jų dydis patvirtinamas mero (valdybos) potvarkiu. Naudojamais ne žemės ūkio paskirties sklypais laikomi žemės sklypai, kuriuos užima juridiniams ir fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai, statiniai bei įrenginiai, taip pat žemės sklypai, kuriuose pastatyti valstybinės nuosavybės objektai, ir žemės sklypai, naudojami įmonių, organizacijų ar kitų juridinių asmenų. Sprendimas dėl naudojamo žemės sklypo dydžio priimamas įvertinus teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus, patikrinus sklype esančio nekilnojamojo turto teisinį registravimą, tai, ar faktinis žemės sklypo naudojimas atitinka nustatytą gamybos ar kitos veiklos paskirtį, projekte skirtą statiniams, ir tam nepanaudotą žemės sklypo plotą. Sprendimo pagrindu vėliau sudaromas parduodamo ar nuomojamo žemės sklypo brėžinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-313/2021, 36, 37 punktai).

46. Kasacinis teismas šioje byloje nurodė, kad turi būti įvertintos aplinkybės dėl valstybinės žemės sklypo užstatymo Vilniaus miesto valdybos 1997 m. balandžio 10 d. sprendimo priėmimo metu. Byloje esančiais duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės Architektūros ir statybos skyrius 1996 m. vasario 15 d. leido ieškovui A. K. parengti nuosavo garažo rekonstrukcijos projektą turimame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (100 kv. m); 1996 m. kovo 15 d. ieškovui A. K. išduotas statybos leidimas vykdyti statybos darbus – remontuoti garažą dviejų aukštų žemės sklype pagal suderintą projektą (žodžiai „statyti, perstatyti, išplėsti, modernizuoti“ išbraukti). Aiškinamajame rašte nurodyta, kad garažo su pagalbinėmis patalpomis (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos tikslas – įrengti gyvenamas patalpas su kūrybinėmis dirbtuvėmis. Techniniuose rodikliuose nurodyta, kad teritorijos plotas 0,01 ha. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Vilniaus miesto valdybos 1997 m. balandžio 10 d. sprendimo priėmimo metu greta ieškovui A. K. priklausančio 0,01 ha sklypo esančioje valstybinėje žemėje buvo ieškovui priklausančių pastatų, statinių ar įrenginių, pastatytų teisės aktų nustatyta tvarka. Tik 2003 m. liepos 29 d. ieškovas A. K. pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui prašymą išduoti pažymą dėl gyvenamojo namo ir inžinerinių tinklų statybos valstybės žemėje detaliojo plano rengimo, jo pagrindu ieškovui priklausęs statinys buvo rekonstruotas taip, kad dalis jo pastatyta ir ant valstybinės žemės sklypo, nutiesti inžineriniai tinklai. Ieškovų gyvenamasis namas pripažintas tinkamu naudoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. spalio 8 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu; 2008 m. kovo 17 d. linijinio inžinerinio statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu pripažinti tinkamais naudoti inžineriniai statiniai (duomenys neskelbtini) (lauko vandentiekio tinklas, lauko elektros tinklas, atraminės sienutės, tvora ir takas). Nenustačius aplinkybių apie valstybinės žemės sklypo užstatymą ieškovui priklausančiais statiniais Vilniaus miesto valdybos 1997 m. balandžio 10 d. sprendimo priėmimo metu, negalima išvada, kad šiuo sprendimu pripažintas naudojamo namų valdos sklypo dydis.

47. Be to, Vilniaus miesto valdybos sprendimas dėl naudojamo žemės sklypo dydžio galėjo būti priimamas ne tik patikrinus sklype esančio nekilnojamojo turto teisinį registravimą, tai, ar faktinis žemės sklypo naudojimas atitinka nustatytą paskirtį, projekte skirtą statiniams, ir tam nepanaudotą žemės sklypo plotą, bet taip pat ir įvertinus teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus. Byloje pateiktas ieškovo A. K. 1995 m. gruodžio 21 d. prašymas parduoti 0,02 ha žemės sklypą, esantį šalia jo išpirkto 0,01 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), grindžiamas tuo, kad jis ilgą laiką prižiūri ir tvarko sklypą, taip pat Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2002 m. rugpjūčio 12 d. pažyma ieškovui A. K., kurioje nurodyta, kad nuo 1994 m. rugsėjo 22 d. ieškovas nuosavybės teise naudojasi 0,01 ha sklypu ir nuo 1996 m. liepos 9 d. nuomos teise naudojasi 0,035 ha sklypu, nurodytas mokėtinas valstybinės žemės nuomos mokestis. Byloje nėra pateikta kitokių duomenų, kurie patvirtintų teisinį pagrindą ieškovui naudotis greta esančiu valstybinės žemės sklypu. Dėl to, byloje nesant duomenų apie gretimame valstybinės žemės sklype esančius ieškovui priklausančius ir įregistruotus kokius nors statinius, kokius nors dokumentus, suteikiančius teisę naudotis šiuo žemės sklypu, Vilniaus miesto valdybos sprendimo 1997 m. balandžio 10 d. sprendimo 6 punkto nuostata galėtų būti vertinama tik kaip leidimas prie esamo sklypo naudotis konkrečia valstybinės žemės sklypo dalimi, nesukuriantis pagrindo lengvatine tvarka išsipirkti tokį sklypą, bet ne kaip sprendimas dėl naudojamo namų valdos sklypo dydžio Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 6 punkto prasme.

48. Vilniaus miesto valdybos 1997 m. balandžio 10 d. sprendimo 6 punkto prasmei ir jo sukeltiems padariniams aiškinti svarbios taip pat ir kitos byloje esančios aplinkybės: tiek Vilniaus apskrities viršininko administracija, tiek atsakovė laikėsi pozicijos, jog ieškovas siekia įsigyti papildomą sklypą, bet ne namų valdą, todėl ne kartą atmetė ieškovo prašymus parduoti valstybinės žemės sklypą ar jį išnuomoti. Ieškovas tokių VAVA ir atsakovės veiksmų (sprendimų) neskundė, byloje nėra duomenų apie priimtus sprendimus dėl atsakovės neveikimo. Tokių aplinkybių vertinimas gali būti reikšmingas išvadai, ar pagal tuo metu galiojusią tvarką buvo teisinės galimybės tęsti valstybinės žemės sklypo pirkimą lengvatine ne aukciono tvarka procedūrą.

49. Kasacinis teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog šiuo metu ieškovams nuosavybės teise priklausantys statiniai patenka į nesuformuotą valstybinę žemę, savaime negali būti pagrindas laikyti tokį žemės sklypą suformuota naudojama namų valda Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies prasme. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2003 m. rugsėjo 18 d. pažymoje neprieštaravo, kad ieškovai per valstybinės žemės sklypą iki nuosavybės teise ieškovo A. K. valdomo 0,01 ha sklypo (duomenys neskelbtini) teisės aktų nustatyta tvarka rekonstruotų nuosavybės teise kitų ieškovų valdomą pastatą (gyvenamąjį namą) bei tiestų inžinerinius tinklus. Pagal ieškovų pateiktą projektą rekonstruojamo namo dalis pastatyta ant valstybinės žemės sklypo. Aplinkybės, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija leido rekonstruoti ieškovų pastatą – gyvenamąjį namą, esantį ant jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, taip, kad dalis jo buvo pastatyta valstybinės žemės sklype, ieškovai naudojasi šiuo namu ilgą laiką, galėjo sukurti teisėtą lūkestį nuomoti ar pirkti pastatu užstatytą jam eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą, bet negali būti pagrindas atsirasti teisėtiems lūkesčiams ar teisiniam pagrindui išsipirkti visą jų faktiškai naudojamą žemės sklypą, juo labiau negali būti pagrindas pripažinti, kad šis sklypas yra tinkamai suformuotas kaip namų valda teisės aktų nustatyta tvarka. Sklype nutiesti inžineriniai tinklai nėra savarankiškas pagrindas išsipirkti ar nuomoti šį sklypą (žr. Taisyklių 3 punktą). Nors inžineriniai statiniai (atraminės sienutės, tvoros ir kiemo aikštelės) įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau jie galėtų būti pagrindas įsigyti ar nuomoti šį sklypą ne aukciono tvarka tik tuo atveju, jei jie pastatyti turint valstybinės žemės patikėtinės sutikimą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad valstybinės žemės patikėtinė aiškiai ir nedviprasmiškai yra davusi sutikimą statyti tokius statinius (2003 m. rugsėjo 18 d. pažymoje neprieštaraujama, kad per valstybei priklausantį žemės sklypą būtų tiesiami inžineriniai tinklai ir rekonstruojamas gyvenamasis namas, plane pažymėtas 1A2p). Dėl to išvada, kad yra nustatytos aplinkybės, jog dėl žemės sklypo, naudojamo šiems statiniams eksploatuoti, galėjo atsirasti ieškovams teisėtų lūkesčių ar pagrindo išsipirkti valstybinę žemę lengvatine ne aukciono tvarka, padaryta tinkamai neištyrus ir neįvertinus bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-313/2021, 39–41, 43 punktai).

50. Ieškovai teigia, kad Vilniaus miesto valdybos 1997 m. balandžio 10 d. sprendimu patvirtintos namų valdos sklypo ribos, kurios pažymėtos prie jo pridėtame plane. Atsakovė teigia, kad šis dokumentas nėra teritorijų planavimo dokumentas, sklypas nesuformuotas teisės aktų nustatyta tvarka, ieškovams nuosavybės teise priklausantis 0,01 ha žemės sklypas skirtas garažui eksploatuoti, todėl negali būti vertinamas kaip namų valda.

51. Pirmiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1982 metais ieškovui A. K. paskirtas apie 20 kv. m žemės sklypas mūriniam garažui statyti. 1984 metais garažas pastatytas ir pripažintas tinkamu naudoti. Ieškovas 1991 metais rekonstravo garažą, pristatydamas pagalbinę ūkio paskirties patalpą. Ją Vilniaus miesto Antakalnio seniūnijos valdyba 1992 m. lapkričio 4 d. pripažino tinkama naudoti. Ieškovas A. K. 1993 metais prašė leisti lengvatine tvarka įsigyti žemės sklypą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nes jame pastatyti individualus garažas ir ūkinis pastatas su uždaru kiemu. Vilniaus miesto valdybos 1994 m. rugpjūčio 4 d. potvarkiu nuspręsta parduoti ieškovui A. K. 0,01 ha žemės sklypą prie jam nuosavybės teise priklausančio garažo. Nurodyto potvarkio pagrindu su ieškovu A. K. 1994 m. rugsėjo 22 d. sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VAVA 2003 metais nesutiko parduoti didesnio žemės sklypo ploto, nes, pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 2.3 punktą, prie nustatyta tvarka leistų įsigyti statyti individualių automobilių garažų parduodami ne didesni kaip 0,01 ha žemės sklypai vieno individualaus automobilio garažui. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovui parduotas 100 kv. m žemės sklypas ieškovui priklausančiam garažui eksploatuoti. Dėl to ieškovo įsigytas žemės sklypas nelaikytinas namų valda, šio sklypo paskirtis buvo individualaus garažo statybai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 1994 m. rugsėjo 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties priedas yra Vilniaus miesto valdybos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 1993 m. rugsėjo 13 d. patvirtintas 126 kv. m sklypo planas, įvardijamas kaip namų valdos planas, bet sutartimi parduotas tik 100 kv. m valstybinės žemės sklypas pagal Vilniaus miesto valdybos 1994 m. rugpjūčio 4 d. potvarkį.

52. Ieškovai teigia, kad ieškovui A. K. suteiktas žemės sklypas gyvenamųjų namų statybai (namų valda). Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 776 patvirtinta Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarka (toliau – Tvarka). Tvarkos 1 punkte įtvirtinta, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma teritorinio planavimo dokumentuose: savivaldybių teritorijų tvarkymo planuose, miestų ir gyvenviečių generaliniuose bei detaliuosiuose planuose, preliminariniuose ir kompleksiniuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose (žemės reformos laikotarpiu), taip pat kituose projektuose ir schemose, kurių pagrindu gali būti formuojamos žemėnaudų ribos. Vadovaudamosi šiais teritorinio planavimo dokumentais, Vyriausybė arba miestų (rajonų) valdybos priima sprendimus dėl žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo arba pakeitimo.

53. Pagal Tvarkos 3.2 punktą, suformuotų naujų sklypų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma, kai jie pirmą kartą įregistruojami miesto (rajono) Valstybinio žemės kadastro duomenų registre Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų tvirtinimo“ nustatyta tvarka, vadovaujantis valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi.

54. Tai, kad ieškovo A. K. įsigytame žemės sklype šiuo metu pastatytas gyvenamasis namas, nėra pagrindas jį laikyti namų valda. Akcentuotina tai, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu, t. y. 1994 m. rugsėjo 22 d., žemės sklype buvo pastatytas tik garažas ir pagalbinė ūkinė patalpa. Dėl to žemės sklypas negalėjo būti parduotas kaip būtinas gyvenamajam namui eksploatuoti.

55. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dieną Vilniaus miesto Valdybos žemėtvarkos tarnyba 1994 m. rugsėjo 22 d. išdavė pažymą apie piliečio, įmonės, įstaigos ar organizacijos žemės sklypo registraciją Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Pažymoje nurodyta, jog ieškovas A. K. – žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savininkas, žemės sklypas suteiktas (įsigytas) gyvenamųjų namų statybai (namų valda). Nors 1994 m. rugsėjo 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nenurodyta ieškovo įsigyto žemės sklypo paskirtis, bet byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad buvo pakeista žemės sklypo, kurį Vilniaus miesto valdyba 1994 m. rugpjūčio 4 d. potvarkiu nusprendė parduoti ieškovui, paskirtis. Ieškovo A. K. žemės sklypo paskirtį patvirtina į bylą pateikta garažo techninės apskaitos kortelė.

56. 1994 metais galiojusios redakcijos Tvarkos 4 punkte įtvirtinta, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama, jeigu prašoma, kad Valstybinio žemės kadastro duomenų registre įregistruotą žemės sklypą arba jo dalį, remiantis teritorinio planavimo dokumentais, būtų leista naudoti ne pagal tą paskirtį, kuri buvo nustatyta žemės sklypo įregistravimo metu.

57. Pagal Tvarkos 5 punktą, raštišką prašymą pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį žemės naudotojas: privačios žemės savininkas, valstybinė institucija, įstaiga arba įmonė, kurioms nustatytąja tvarka suteikta teisė naudotis žeme arba ją valdyti – valstybinės žemės nuomininkas, – pateikia miesto (rajono) valdybai. Prašyme nurodomi žemės naudojimo paskirties pakeitimo, o prireikus – žemės sklypo suskaidymo motyvai. Prie prašymo pridedama: 1) pažyma apie žemės sklypo teisinį įregistravimą miesto (rajono) Valstybinio žemės kadastro duomenų registre; 2) žemės sklypo planas.

58. Žemės naudotojų prašymus pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį per mėnesį nuo jų pateikimo dienos išnagrinėja miesto (rajono) valdybos sudaryta nuolatinė komisija, į kurios sudėtį įeina miesto (rajono) valdybos žemėtvarkos tarnybos vadovas, miesto (rajono) architektūros tarnybos atstovas arba vyriausiasis architektas, Aplinkos apsaugos ministerijai pavaldžios tarnybos atstovas, miškų urėdijos atstovas, o prireikus – kitų valstybinių institucijų ir tarnybų specialistai. Komisija, išnagrinėjusi prašymus, parengia išvadas apie jų tenkinimą (Tvarkos 6 punktas).

59. Tvarkos 8 punkte nustatyta, kad miesto (rajono) valdybos žemėtvarkos tarnyba, gavusi žemės naudotojo prašymą pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir 6 punkte nurodytos komisijos išvadą šiuo klausimu, parengia šiuos papildomus dokumentus, kurių reikia sprendimui dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo priimti: teritorinio planavimo dokumentus rengusios institucijos arba miesto (rajono) architekto patvirtintą teritorinio planavimo dokumento (brėžinio arba jo dalies) kopiją, žemės sklypų pakeitimo žemėtvarkos projektą arba žemės sklypo padalijimo projektą (prireikus) ir pasiūlymus dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo.

60. Byloje nenustatytas nė vienas iš Tvarkos 13.1–13.3 nustatytų atvejų, kai leidimą pakeisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį priima Vyriausybė. Dėl to, gavusi nuolatinės komisijos išvadą, sprendimą dėl ieškovo įsigyto sklypo naudojimo paskirties pakeitimo turėjo priimti Vilniaus miesto valdyba (Tvarkos 12 punktas ir 13 punkto paskutinė pastraipa (sakinys). Valdybos sprendimas pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį turėjo būti priimtas iki 1194 m. rugsėjo 22 d. , prieš tai gavus savininko prašymą ir nuolatinės komisijos išvadą.

61. Kasacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą, nurodė, kad Vilniaus miesto valdyba 1994 m. rugpjūčio 4 d. potvarkiu Nr. 1503v nusprendė parduoti ieškovui A. K. 100 kv. m ploto žemės sklypą prie jam nuosavybės teise priklausančio garažo, šio potvarkio pagrindu 1994 m. rugsėjo 22 d. sudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis. Šios sutarties priedas yra Vilniaus miesto valdybos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 1993 m. rugsėjo 13 d. patvirtintas sklypo planas, įvardijamas kaip namų valdos planas, kuriame nurodytas 126 kv. m sklypo plotas, tačiau pirkimo–pardavimo sutartimi parduotas tik 100 kv. m sklypas. Tokios aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad lengvatine tvarka parduotas tik tokio dydžio žemės sklypas, koks reikalingas ieškovo garažui eksploatuoti (Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 6.1.1.3 punktas). Be to, pagal bylos esančius duomenis 1994 m. rugsėjo 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu parduodamame valstybinės žemės sklype buvo pastatytas tik ieškovui priklausantis garažas su pagalbine ūkine patalpa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-313/2021, 33 punktas).

62. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių Vilniaus miesto valdybos Žemėtvarkos tarnybos 1994 m. rugsėjo 22 d. pažymos išdavimo pagrindą. Taip pat byloje nėra duomenų, kad žemės naudotojas pateikė žemėtvarkos tarnybai rašytinį prašymą pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, nuolatinė komisija parengė išvadą, ginčo žemės sklypo pakeitimo žemėtvarkos projektą, o Vilniaus miesto valdyba 1994 m. rugsėjo 22 d. ar po šios datos priėmė sprendimą leisti pakeisti ginčo sklypo pagrindinę tikslinę paskirtį iš individualių garažų naudojimo į gyvenamosios paskirties pastatų naudojimo paskirtį (Tvarkos 5, 7, 8, 12, 13 punktai). Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto valdybos Žemėtvarkos tarnybos 1994 m. rugsėjo 22 d. pažymos nepakanka įrodyti, kad ieškovas A. K. teisėtai pakeitė ginčo sklypo paskirtį iš individualių garažų į gyvenamųjų pastatų naudojimo paskirtį. Taigi ieškovai neįrodė, kad ieškovui A. K. parduoto žemės sklypo paskirtis pakeista į namų valdos teisės aktų nustatyta tvarka ar kad buvo priimtas kompetentingos institucijos (Vilniaus miesto valdybos) sprendimas, panaikinantis ar pakeičiantis pirmiau nurodytą Vilniaus miesto valdybos 1994 m. rugpjūčio 4 d. potvarkį ir nustatantis, kad ieškovui nuspręsta parduoti ieškovui 100 kv. m žemės sklypą, kurio paskirtis – namų valda. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog 0,01 ha žemės sklype yra pastatytas gyvenamasis namas, savaime nelemia pagrindo tokį sklypą laikyti namų valda, nes pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis nebuvo pakeista.

63. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad 1984 metais (ar anksčiau) ieškovams išduotas leidimas statyti gyvenamąjį namą. Bylos duomenys patvirtina, kad 1984 metais pastatytas garažas. Jį Vilniaus miesto Antakalnio seniūnijos valdyba 1991 m. balandžio 2 d. potvarkiu leido rekonstruoti, pristatant ūkio paskirties patalpą. Rekonstrukcija baigta 1992 m. lapkričio 4 d. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Valstybinės statinių statybos inspekcija 1996 m. kovo 15 d. leido ieškovui A. K. rekonstruoti pirmiau nurodytą garažą su pagalbinėmis patalpomis. Rekonstrukcijos tikslas – įrengti gyvenamas patalpas su kūrybinėmis dirbtuvėmis pagal pateiktą projektą, techniniuose rodikliuose nurodyta, kad teritorijos plotas – 0,01 ha. VAVA Vilniaus žemėtvarkos skyriaus 2003 m. rugsėjo 18 d. pažymoje nurodyta, jog neprieštarauja, kad ieškovai įstatymų nustatyta tvarka rekonstruotų nuosavybės teise ieškovų I. K.–K. ir K. K. valdomą gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 1A2p, bei tiestų inžinerinius tinklus valstybės žemėje. Atlikus rekonstrukciją, ieškovams nuosavybės teise priklausantis namas pripažintas tinkamu naudoti 2007 m. spalio 8 d., inžineriniai statiniai (lauko vandentiekio tinklas, lauko elektros tinklas, atraminės sienutės, tvora ir takas) – 2008 m. kovo 17 d. Į bylą pateikta Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2002 m. rugpjūčio 12 d. pažyma patvirtina, kad ieškovas nuo 1994 m. rugsėjo 22 d. pažyma nuosavybės teise naudojasi 0,01 ha žemės sklypu ir nuo 1996 m. liepos 9 d. nuomos teise 0,035 ha sklypu. Nors dalis su garažo rekonstrukcija ir papildomo sklypo dydžiu susiję institucijų sprendimai po 1994 metų priimti, laikant, kad 100 kv. m sklypo paskirtis pakeista į gyvenamosios paskirties statybą. Visgi pirmiau šiame sprendime nustatyta, kad Vilniaus miesto valdybos Žemėtvarkos tarnybos 1994 m. rugsėjo 22 d. pažyma išduota nesant pagal Tvarkos reikalavimus priimtų reikiamų dokumentų. Dėl to Vilniaus miesto valdybos 1997 m. balandžio 10 d. sprendimo 6 punktas, kuriuo nustatytos (duomenys neskelbtini) privačios namų valdos 375 kv. m papildomo žemės sklypo (bendrasis sklypo plotas – 475 kv. m) ribos, nelaikytinas sprendimu, kuriuo pripažintas namų valdos dydis, ir nesukuria ieškovams teisės lengvatine tvarka išsipirkti papildomą žemės sklypą (375 kv. m). Nurodytas sprendimas – leidimas ieškovams naudotis greta esančiu papildomu žemės sklypu. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovų naudojamas žemės sklypas (475 kv. m) nėra tinkamai suformuotas kaip namų valda. Dėl to ieškovų nurodytos aplinkybės, kad jiems buvo leista rekonstruoti pastatą, pastatant dalį namo ant valstybinio žemės sklypo ir tiesiant inžinerinius tinklus, negalėjo būti pagrindas atsirasti teisėtiems lūkesčiams išsipirkti lengvatinėmis sąlygomis visą papildomą žemės sklypą (375 kv. m). Nustačius, kad nesilaikyta imperatyvių teisės normų, kuriose reglamentuota žemės paskirties pakeitimo tvarka, ieškovams negali atsirasti teisėto lūkesčio.

64. Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, parduodami aukcione vadovaujantis Vyriausybės nustatyta valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo tvarka. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, aplinkybė, kad sklype yra inžineriniai tinklai, taip pat nėra pagrindas išsipirkti valstybinę žemę ne aukciono tvarka. Be to, į bylą pateiktas ieškovo A. K. 2000 m. rugpjūčio 22 d. prašymas išnuomoti jam privačios namų valdos žemės sklypą (375 kv. m.). Prašyme ieškovas nurodo, kad dėl sunkių žemės sklypo naudojimo sąlygų ir apribojimų, jo padėties netikslinga jį įsigyti.

65. Vilniaus miesto valdybos 1997 m. balandžio 10 d. sprendimo priėmimo metu galiojo Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimas Nr. 987, kuriuo patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka. Pagal šių taisyklių 6 punktą, naudojami privačių namų valdų žemės sklypai parduodami ar išnuomojami, kai rajono žemės ūkio valdyba arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba patvirtina jų dydį, o kiti naudojami ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio paskirties žemės sklypai – kai jų dydis patvirtinamas mero (valdybos) potvarkiu. Naudojamais ne žemės ūkio paskirties sklypais laikomi žemės sklypai, kuriuos užima juridiniams ir fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai, statiniai bei įrenginiai, taip pat žemės sklypai, kuriuose pastatyti valstybinės nuosavybės objektai, ir žemės sklypai, naudojami įmonių, organizacijų ar kitų juridinių asmenų. Sprendimas dėl naudojamo žemės sklypo dydžio priimamas įvertinus teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus, patikrinus sklype esančio nekilnojamojo turto teisinį registravimą, tai, ar faktinis žemės sklypo naudojimas atitinka nustatytą gamybos ar kitos veiklos paskirtį, projekte skirtą statiniams, ir tam nepanaudotą žemės sklypo plotą. Sprendimo pagrindu vėliau sudaromas parduodamo ar nuomojamo žemės sklypo brėžinys.

66. Kasacinis teismas nurodė, kad šioje byloje, sprendžiant, ar savivaldybė šiuo atveju atliko teritorijų planavimo organizatoriaus funkcijas ir nustatė naudojamos namų valdos dydį, kurio pagrindu gali būti parduodamas žemės sklypas, ar tiesiog leido papildomai naudoti sklypą šalia turėto sklypo, turėtų būti sistemiškai įvertintos ir Vilniaus miesto valdybos 1997 m. balandžio 10 d. sprendimo nuostatos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendime nevienodai formuluojami priimami sprendimai dėl konkrečių namų valdų: 1, 3, 4, 5 punktų formuluotė „nustatyti <...> privačios namų valdos <...> žemės sklypo ribas“ leistų spręsti, kad jais priimtas sprendimas nustatyti nurodytiems sklypams konkrečius namų valdos dydžius, tačiau 6 punkto nuostata formuluojama kitaip: „nustatyti (duomenys neskelbtini) privačios namų valdos 375 kv. m papildomo žemės sklypo (bendras plotas 475 kv. m) ribas“.

67. Ieškovai rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos 1997 m. balandžio 10 d. sprendimo 1, 3, 4, 5 punktų ir 6 punktų formuluotės skiriasi, nes 1, 3, 4, 5 punktuose suformuotos naujos nurodyto ploto namų valdos. Nustačius, kad 100 kv. m sklypo (duomenys neskelbtini) individualių garažų paskirtis nepakeista į gyvenamąją pastatų paskirtį, nėra pagrindo spręsti, jog papildomos 375 kv. m valstybinis sklypas ieškovams suteiktas naudotis kaip privačios namų valdos paskirties sklypas ir taip suformuotas bendras 475 kv. m privačios namų valdos paskirties sklypas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto valdybos 1997 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškovams leista tik papildomai naudotis 375 kv. m valstybine žeme, esančia prie jų turimo 100 kv. m garažų paskirties sklypo. Taigi Vilniaus miesto valdyba nurodytu sprendimu nenustatė bendros 475 kv. m ieškovų naudojamos namų valdos dydžio.

68. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas A. K. nusipirko iš valstybės 100 kv. m. namų valdos paskirties žemės sklypą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad, vadovaujantis teisės aktais, ieškovui priklausantis žemės sklypas suformuotas kaip namų valda. Vilniaus miesto valdybos 1997 m. balandžio 10 d. sprendimu nustatytos sklypo ribos nėra pagrindas pripažinti, kad sklypas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 475 kv. m, suformuotas kaip namų valdos paskirties sklypas. Nurodytas sprendimas suteikė ieškovams teisę naudotis papildomu 375 kv. m žemės sklypu, bet nesuteikė teisės įsigyti jį lengvatinėmis sąlygomis. Dėl visų pirmiau nustatytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – atmesti ieškinį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovų I. K.–K., K. K. ir A. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjai Irmantas Šulcas Žilvinas Terebeiza Tomas Venckus