- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-30
- Bylos Nr.
- I-2000-739/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02831-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- Š. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 51.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Š. J. (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas Alytaus pataisos namai), neturtinei žalai atlyginti po 1000 Eur už kiekvieną dieną, kurią jis laikytas be patalynės ir čiužinio, ir iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovės atstovas Kalėjimų departamentas), neturtinei žalai atlyginti po 1000 Eur už kiekvieną dieną, kurią jis laikytas be čiužinio ir patalynės (2018 m. gruodžio 7 d. ir 2019 m. sausio 25 d. teismo nutartimis (b. l. 8–9, 32–33) Kalėjimų departamento procesinė padėtis pakeista iš trečiojo suinteresuoto asmens į atsakovės Lietuvos valstybės kitą atstovą).
Pareiškėjas skunde (b. l. 2–4) teigė, kad Alytaus pataisos namų pareigūnai, vadovaudamiesi Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. lapkričio 13 d. išleistu įsakymu, iš jo paimdavo čiužinį. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213(toliau – ir Įsakymas) 1.5 papunktyje (kuriame rašoma apie patalynės paėmimą, ir kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 220 punktas), yra aiškiai nurodyta, kad šis punktas nėra taikomas nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Dėl to, pareiškėjo teigimu, jam atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpose, pareigūnai negalėjo paimti iš jo čiužinio. Tačiau Alytaus pataisos namų pareigūnai iš jo paimdavo čiužinį. Jo patalynė buvo paimama 7 val. ryto, kažkur padedama (neaišku, kokiomis sąlygomis laikoma), ir tik 23 val. jam grąžinama, dulkėta, išvoliota. Teigė, kad dėl tokių pareigūnų veiksmų jis paskelbė bado akciją, kad būtų nutraukti kankinimo veiksmai. Nurodė, kad jo laikymas be patalynės 16 val. per parą buvo žiaurus kankinimas, nes jis visą dieną buvo verčiamas vaikščioti ir sėdėti ant šaltos geležinės lovos, šalti, jam buvo draudžiama miegoti. Teigė, kad Taisyklių 1 punkte yra nurodyta, kad Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimus nustato tik įstatymai. Čiužinio paėmimas buvo ne tik kankinimo priemonė, bet ir dvigubas baudimas, kadangi jis iki tol jau buvo nubaustas uždarant jį kamerų tipo patalpas ir buvo apribotos tam tikros jo teisės. Nurodė, kad minėtasis priimtas poįstatyminis teisės aktas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Teigė, kad jis buvo kankinamas nuo 2018 m. lapkričio 13 d., t. y. verčiamas visą dieną stovėti arba sėdėti ant metalinių plikų šaltų lovų ir suolo, iš jo neteisėtai buvo paimta patalynė, jam buvo draudžiama miegoti, dėl tokių atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų jis patyrė kančias. Prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Atsikirtime į atsakovės atstovų atsiliepimus į skundą (b. l. 47–48) pareiškėjas teigė, kad Įsakymo 1.5 papunktis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 daliai, nustatančiai, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniui, nustatančiam, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį, arba tokiu būdu būti baudžiamas. Atkreipė dėmesį, kad iš jo buvo paimama ne tik viršutinė patalynės dalis, bet ir čiužinys, antklodė, pagalvė, o lovos rėmas yra metalinis, tad paimant minkštąjį inventorių buvo sudaromos kankinančios sąlygos, iš jo buvo atimama galimybė gulėti ir ilsėtis. Teigė, kad iš atsakovės atstovo pateiktų fotografijų matyti, kad iš jo paimta patalynė buvo laikoma higieniškai nesteriliai. Be patalynės, patalpoje buvo dar ir lagaminai, pan. Čiužinys patalpoje padėtas pusiau ant žemės, pusiau ant stovo. Čiužiniai patalpoje lietėsi su kitais čiužiniais, dėl to kyla grėsmė, kad psichotropinių medžiagų likučiai papuls ant kito asmens patalynės, tas pats pasakytina ir dėl ligų, nes visi nuteistieji laikosi švaros, ne visi yra sveiki.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Alytaus pataisos namai atsiliepimu į skundą į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. 13–16) nurodė, kad pareiškėjas buvo priskirtas drausmės grupei, 2018 m. spalio 31 d. jam paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas dviem mėnesiams. Pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Įsigaliojus Taisyklių 220 punkto pakeitimams, t. y. Įsakymui, patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Nurodė, kad įgyvendinant Įsakymą, Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1-294 „Dėl nuteistųjų dienotvarkių patvirtinimo“ buvo įtvirtinta Nuteistųjų, atliekančių bausmę kamerų tipo patalpose, dienotvarkė, kuri numato patalynės pridavimą ir išdavimą. Remdamasis teisės normomis, atsakovės atstovas nurodė, kad į patalynės sąvoką įeina antklodė, čiužinys, pagalvė, patalynės komplektai (paklodė, užvalkalai antklodei ir pagalvei) ir rankšluostis. 2019 m. vasario 6 d. ir 2019 m. kovo 12 d. raštuose „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (b. l. 37, 50) paaiškino, kad pareiškėjo patalynė buvo saugoma atskiroje patalpoje – specialiai įrengtame sandėlyje, todėl pareiškėjo argumentai dėl dulkių ir pan. atmestini. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas atsiliepime teigė, kad pareiškėjas skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, o nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui.
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Kalėjimų departamentas atsiliepimu į skundą į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. 27–30) nurodė, kad Taisyklių 220 punkto nuostata, kad „Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui“ yra taikoma visiems nuteistiesiems, perkeltiems į kamerų tipo patalpas. Prašė teismą pakeisti jo procesinę padėtį – įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namuose. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas atsiliepime teigė, kad pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad čiužinio ir patalynės paėmimas yra kankinimo forma, nenurodė, kokias neigiamas pasekmes jis patyrė ir kaip jie viršijo neišvengiamai su įkalinimu susijusias kančias.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento, dėl atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą.
Pareiškėjo skundas yra 2018 m. lapkričio 28 dienos (b. l. 2). Pareiškėjas, surašęs skundą ir užrašęs jo datą, šiuo atveju nurodė ir laikotarpio, kuriuo galimai buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, pabaigą (kadangi laikotarpio pabaigos pačiame skundo tekste nenurodė). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Alytaus pataisos namuose buvo laikomas nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. (b. l. 21–22). Todėl ginčo laikotarpis yra nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).
Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš atsakovės atstovo Alytaus pataisos namų neteisėtų veiksmų (neveikimo), teigdamas, kad Alytaus pataisos namų pareigūnai iš jo, laikomo kamerų tipo patalpose, paimdavo čiužinį ir kitą patalynę ir dėl to jis patyrė kankinimus.
Iš atsakovės atstovo paaiškinimų atsiliepime nustatyta, kad Alytaus pataisos namų direktorius 2018 m. spalio 31 d. nutarimu pareiškėjui (nuteistajam) paskyrė nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas dviem mėnesiams (b. l. 14). Ši nuobauda numatyta Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuriame įtvirtinta, kad nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriama nuobauda – pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių. Iš atsakovės atstovo paaiškinimų atsiliepime (b. l. 14) ir atsiliepimo priedų – duomenų apie pareiškėją (b. l. 18, 20) duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 31 d. buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas dviem mėnesiams.
Byloje nėra duomenų, kad ši nuobauda būtų apskųsta Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka. Pareiškėjas nekelia ginčo dėl nuobaudos jam paskyrimo ir perkėlimo į kamerų tipo patalpas.
Alytaus pataisos namų direktorius, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 117 straipsniu, 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1-294 patvirtino Nuteistųjų, atliekančių bausmę kamerų tipo patalpose, dienotvarkę (įsakymo 1.3 papunktis), kurioje numatyta, kad šie nuteistieji rytą 7–8 val. priduoda patalynę, o vakare 22.30–23 val. patalynė jiems išduodama (b. l. 23–24).
Remiantis pareiškėjo paaiškinimais skunde teismui (b. l. 2, 4) atsakovės atstovo Alytaus pataisos namų paaiškinimais atsiliepime (b. l. 14) ir minėtos Nuteistųjų, atliekančių bausmę kamerų tipo patalpose, dienotvarkės duomenimis (b. l. 23–24), nustatyta, kad iš pareiškėjo, atliekančio bausmę kamerų tipo patalpose, pradedant nuo 2018 m. lapkričio 13 dienos, rytais 7–8 val. būdavo paimamas čiužinys ir kita patalynė, kurie padedami į sandėlį ir sugrąžinami pareiškėjui vakare 22.30–23 val.
Taisyklių 220 punktas Įsakymo 1.5 papunktyje buvo pakeistas, įtvirtinant, kad „Nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą. Ilgai saugoti ir dėl natūralių sąlygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami. Apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą.“
Ši nuostata, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, atsirado pakeitus Taisyklių 220 punktą Įsakymo 1.5 papunkčiu (Įsakymas įsigaliojo nuo 2018 m. spalio 20 d.).
Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalyje yra teigiama, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė; nuteistieji gali naudotis nuosava patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu to pageidauja. Iš šios nuostatos matyti, kad patalynei priskiriama ir antklodė, ir čiužinys, ir pagalvė. Be to, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (nuo 2017 m. sausio 1 d. išdėstyto nauja redakcija 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132) patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 1 priede „Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normos“ patalynei yra priskiriami šie daiktai: antklodė, čiužinys, pagalvė, patalynės komplektas (paklodė, užvalkalai antklodei ir pagalvei) ir rankšluostis.
Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad Taisyklių 220 punkto nuostata taikoma ir nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudą pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą, taigi, ir pareiškėjui. Pareiškėjo teigimu, pareigūnai negalėjo paimti iš jo patalynės. Tačiau Taisyklių 220 punkto nuostata, kad „Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui“ yra taikoma visiems į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems, nepriklausomai nuo to, kokio Bausmių vykdymo kodekso straipsnio, dalies, punkto pagrindu jie buvo perkelti į kamerų tipo patalpas.
Atsakovės atstovas Alytaus pataisos namai 2019 m. vasario 6 d. ir 2019 m. kovo 12 d. raštuose „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ paaiškino, kad pareiškėjo, kaip ir kitų nuteistųjų esančių kamerų tipo patalpose, paimta patalynė saugoma atskiroje patalpoje – specialiai įrengtame sandėlyje (b. l. 37, 50), bei pateikė į bylą fotografijas (b. l. 38–39, 51–52), kuriose užfiksuotas patalynės (paimtos iš kamerų tipo patalpose laikomų nuteistųjų) saugojimo patalpos vaizdas. Iš šių fotografijų matyti, kad patalynei saugoti yra skirta speciali patalpa. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad ši patalpa yra dulkėta, nešvari. Nenustatyta, kad šioje patalpoje sudėta nuteistųjų patalynė susiliečia su greta padėta kitų nuteistųjų patalyne. Langas patalpoje yra praviras, todėl patalpa vėdinama. Todėl pareiškėjo skundo argumentas, kad paimta iš jo patalynė buvo saugoma netinkamai, neturi pagrindo ir yra atmestinas.
Remdamasis nurodytais motyvais, teismas daro išvadą, kad Alytaus pataisos namų pareigūnai, rytais paimdami iš pareiškėjo patalynę (t. y. čiužinį ir kitą patalynę), ir ją sugrąžindami dienotvarkėje nustatytam miego laikui, neteisėtų veiksmų neatliko, nes vadovavosi aptartų teisės normų reikalavimais. Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo Alytaus pataisos namų veiksmų neteisėtumą.
Nenustačius neteisėtų Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmų, paimant iš pareiškėjo patalynę, pareiškėjo teiginiai, jog dėl paimamos patalynės jis pradėjo vykdyti bado akciją ir buvo marinamas badu, vertintini kaip nepagrįsti, kadangi bado akcijos vykdymas ir dėl to galimai patirtos pasekmės buvo paties pareiškėjo pasirinkimas, o ne atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų pasekmė.
Pareiškėjas skunde prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir iš atsakovės atstovo Kalėjimų departamento.
Teismas neturėjo pagrindo Kalėjimų departamento prašymu pakeisti jo procesinę padėtį iš atsakovės atstovo į trečiąjį suinteresuotą asmenį, kadangi pareiškėjas skunde reiškė savarankišką reikalavimą priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą iš Kalėjimų departamento, o reikalavimas negali būti reiškiamas trečiajam suinteresuotam asmeniui, tik atsakovui.
Pagal Kalėjimo departamento nuostatų, patvirtintų Teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58, 1 punktą, Kalėjimų departamentas yra įstaiga prie Teisingumo ministerijos, kurios paskirtis – metodiškai vadovauti ir kontroliuoti probacijos tarnybų ir laisvės atėmimo vietų įstaigų veiklą. Šių nuostatų 7 punkte įtvirtinta, kad Kalėjimų departamento veiklos tikslai yra dalyvauti nacionalinės bausmių vykdymo ir probacijos politikos formavimo procese organizuojant, koordinuojant ir kontroliuojant tinkamą ir vienodą probacijos, bausmių (išskyrus baudas), baudžiamojo poveikio priemonių (išskyrus turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą ir įmokas į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą), auklėjamojo poveikio priemonių (išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą) ir kardomosios priemonės – suėmimo vykdymą Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose, nepažeidžiant asmens teisių ir laisvių.
Pareiškėjas Kalėjimų departamento neteisėtus veiksmus siejo su patalynės paėmimu iš jo, jokių kitų konkrečių Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų nenurodė. Byloje nenustatyta, kad Alytaus pataisos namų pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus. Įstatymų leidėjas Kalėjimų departamentui nesuteikė teisės nustatyti pataisos įstaigų vidaus tvarką. Įsakymą priėmė Teisingumo ministerija, o ne Kalėjimų departamentas. Byloje nenustatyti atsakovės atstovo Kalėjimų departamento neteisėti veiksmai ar neveikimas.
Nenustačius neteisėtų atsakovės atstovų Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento veiksmų, t. y. nesant vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei nekyla prievolė atlyginti žalą.
Pareiškėjas teigė, kad Įsakymas yra neteisėtas dar ir dėl to, kad nuteistųjų teisių apribojimas (paimant patalynę) nustatytas ne įstatyme, o Teisingumo ministerijos įsakyme (jo 1.5 papunktyje), taigi, pagal formą yra prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams.
Tačiau įstatymų leidėjas Bausmių vykdymo kodekso 64 straipsnyje pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių tvirtinimą delegavo Teisingumo ministerijai. Viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių, įtvirtintų Bausmių vykdymo kodekso 113 straipsnyje, yra būtent pataisos įstaigų vidaus tvarka. Taigi, Teisingumo ministerija turėjo teisinį pagrindą spręsti dėl vidaus tvarkos taisyklių nustatymo, įskaitant ir patalynės paėmimo tvarkos nustatymą. Todėl nėra pagrindo abejoti Įsakymo 1.5 papunkčio teisėtumu.
Pareiškėjas taip pat teigė, kad Įsakymo 1.5 papunkčio nuostatos yra neteisėtos, nes toks teisinis reguliavimas, nustatantis patalynės paėmimą, yra prilyginamas jo kankinimui dėl to, kad, neturėdamas patalynės, jis negali tinkamai pailsėti. Tačiau nuteistųjų teisė minkštai atsisėti ir atsigulti dienos metu, kai nemiegama pagal nuteistųjų dienotvarkę, nėra numatyta, todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.