- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-28
- Bylos Nr.
- eI-1140-554/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02023-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Daina Kukalienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- V.Š., UAB „Justicija“, J.Š.
- Atsakovas
- Marijampolės savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
trečiojo suinteresuoto asmens - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei J.B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V.Š., J.Š., UAB „Justicija“ skundą atsakovui Marijampolės savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai 2017-09-18 skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė:
1) panaikinti 2017-08-17 Marijampolės savivaldybės administracijos sprendimą Nr. SA-8094-(12.20.E) ,,Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų neišdavimo“;
2) įpareigoti Marijampolės savivaldybės administraciją išduoti reikalavimus žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) Formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui, rengiamam pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo 2017-08-08 įsakymą Nr. 20FPĮ-148-(14.20.124.).
Pareiškėjai skunde nurodė, taip pat ir jų atstovai paaiškino teismo posėdžio metu, kad skundžiamame sprendime atsakovas nepagrįstai teigia, jog ginčo atveju turėtų būti rengiamas naujai planuojamo kvartalo detalusis planas. Dėl tų pačių planavimo tikslų ir tokių pačių atsakovo atsisakymo motyvų Kauno apygardos administracinis teismas 2017-06-22 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eI-1144-423/2017, patenkino pareiškėjų skundą ir panaikino Marijampolės savivaldybės administracijos 2016-12-23 sprendimą Nr. SA-12757-(12.20.K) ,,Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų neišdavimo“ bei įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pradėti ginčo žemės formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą iš naujo ir vėl kreiptis į Marijampolės savivaldybės administraciją su prašymu pateikti reikalavimus ginčo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Teismas taip pat įpareigojo atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymą pateikti reikalavimus ginčo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Vykdydamas paminėtą Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjas 2017-08-08 įsakymu nusprendė rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypus (esančius (duomenys neskelbtini)), sujungiant žemės ūkio paskirties žemės sklypus į vieną sklypą, sujungtą žemės sklypą padalinti į du ir daugiau žemės sklypų ir pakeisti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį į kitą, naudojimo būdą į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų gyvenamųjų pastatų teritorijos, panaikinti esamus ir nustatyti naujus žemės servitutus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administraciją prašydama išduoti reikalavimus žemėtvarkos projekto rengimui. Atsakovas vėl atsisakė išduoti reikalavimus projekto rengimui, pateikdamas iš esmės identišką argumentaciją, kuri jau buvo paneigta Kauno apygardos administracinio teismo 2017-06-22 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1144-423/2017.
Pareiškėjai ir jų atstovai nurodė, kad pagal nuo 2014-01-01 įsigaliojusį Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XII-407 (toliau – ir TPĮ) sklypo savininkas gali nusistatyti jam priklausančio žemės sklypo naudojimo reglamentą pagal patvirtinto tos teritorijos Bendrojo plano sprendinius. Tai daroma priimant atitinkamą administratoriaus direktoriaus įsakymą (TPĮ 20 str.). Ši nuostata yra vienas esminių 2013 metais vykdytos teritorijų planavimo reformos pasiekimų, nes ja buvo atsisakyta perteklinio, niekam nereikalingo detaliųjų planų ir kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, kai Bendrojo plano sprendiniuose yra aiškiai nurodytas sklypo naudojimo režimas, o visus kitus klausimus galima išspręsti rengiant techninį projektą. Vadovaudamiesi TPĮ 20 str. 1 d. nuostata ir galiojančiais Marijampolės miesto Bendrojo plano sprendiniais, pareiškėjai turi teisę pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirtį, nustatyti jo būdą ir pobūdį administracijos direktoriaus įsakymu – t.y. nerengiant jokių teritorijų planavimo dokumentų.
Akcentavo, kad TPĮ 20 str. 6 d. 3 p., Žemės įstatymo 37 str. 7 d., 40 str., Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2.1 p. nustato, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra rengiami, kai sklypai yra padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami. Atsakovas su tuo nesutinka ir nurodo, kad šiuo atveju planuojamas gyvenamųjų namų kvartalas, todėl reikia rengti detalųjį planą, o ne žemėtvarkos projektą. Tokia atsakovo pozicija yra nieko nepagrįsta, nes paminėtos teisės aktų normos neišskiria (nenumato), kad tais atvejais, kai sklypai yra pertvarkomi gyvenamojo kvartalo įrengimui, žemėtvarkos projektai nerengiami, o vietoj jų turi būti rengiami kompleksinio planavimo dokumentai. Žemės įstatymo 24 str. 2 d. nustatyta, kad sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.
Nurodė, kad pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo bei keitimo tvarką reglamentuoja Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašas, patvirtintas 1999-09-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1073. Aprašo 9 p. nustatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo, savivaldybės tarybos, savivaldybės administracijos direktoriaus arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos sprendimu pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priimamas kartu su sprendimu patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Aprašo 10 p. nustatyta, kad Žemės įstatymo 24 str. 1 d., TPĮ 20 str. 2 d. 2 p. ir Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 3 d., 4 d. nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas. Pagal galiojantį Marijampolės savivaldybės teritorijos Bendrąjį planą, patvirtintą Marijampolės savivaldybės tarybos 2012-08-27 sprendimu Nr. 1-606, planuojama teritorija patenka į suplanuotas vienbučių – dvibučių namų gyvenamųjų namų teritorijas (urbanizuojama). Iš to seka, kad žemės sklypų naudojimo paskirtis gali būti keičiama tiek rengiant žemės valdos projektą, tiek nerengiant jokio dokumento - t. y. savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal Bendrąjį planą.
Nurodė, kad pareiškėjų norimas atlikti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo atvejis (tikslas) nustatytas ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2.7. p., kuris reglamentuoja, jog projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Projektas rengiamas šiais atvejais: <...> 2.7. - kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai), jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 str. 1 d. nustatytus atvejus.
Pabrėžė, kad atsakovas nepagrįstai nurodo, jog šiuo atveju planuojamas gyvenamųjų namų kvartalas, todėl reikia rengti detalųjį planą, o ne žemėtvarkos projektą. Dėl tokios atsakovo pozicijos nepagrįstumo jau buvo pasisakyta ir Kauno apygardos administracinio teismo 2017-06-22 sprendime, o atsakovas skundžiamame spendime nenurodė jokių naujų argumentų, kurie verstų suabejoti paminėtame teismo sprendime pateiktu teisės aiškinimu. TPĮ 17 str. 4 d. 2 p. nustatyta, kad detalieji planai nerengiami, jeigu vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatyti visi detaliesiems planams privalomo teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai. Atsakovas skundžiamame sprendime nepateikė jokių įrodymų, kad galiojančiame Bendrajame plane būtų nenustatyti privalomi teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai, kuriuos reikėtų nustatyti rengiant detalųjį planą. Pareiškėjų planavimo tikslai neprieštarauja Marijampolės savivaldybės tarybos 2012-08-27 sprendimu Nr. 1-606 patvirtinto Marijampolės savivaldybės teritorijos Bendrojo plano sprendiniams, o priešingai, planuojama žemėtvarkos projektas įgyvendins galiojančio savivaldybės Bendrojo plano sprendinius.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovės teismo prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, taip pat atstovės paaiškino teismo posėdžio metu, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą reglamentuoja Žemės įstatymo 40 str. ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Žemės ūkio ministro ir Aplinkos apsaugos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“. Taisyklių 24 p. nustatyta, kad kai priimamas sprendimas pradėti rengti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į projekto tikslus, per žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau - ŽPDRIS) parengia projekto rengimo reikalavimus. Taip pat organizatorius dėl reikalavimų pateikimo per ŽPDRIS kreipiasi į savivaldybės administraciją, kai organizatorius yra NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (Taisyklių 24.1 p.). Reikalavimai per ŽPDRIS turi būti pateikti per 5 darbo dienas nuo prašymo juos pateikti gavimo dienos (Taisyklių 25 p.). Jei reikalavimai per Taisyklių 25 p. nustatytą terminą nebuvo pateikti ir nepateikiamas motyvuotas atsakymas apie reikalavimų nepateikimo priežastis, organizatorius turi teisę pradėti rengti projektą. Kai pateikiamas teisės aktais pagrįstas atsakymas apie reikalavimų nepateikimo priežastis, projektas nerengiamas ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuojamas prašymą pateikęs iniciatorius (Taisyklių 26 p.). Projekto organizatorius - NŽT kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administraciją per ŽPDRIS 2017-08-09 su prašymu pateikti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui gauti. Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos departamentas 2017-08-17 raštu Nr. SA-8094-(12.20.E) pateikė motyvuotą ir teisės aktais pagrįstą atsisakymą išduoti reikalavimų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui.
Šalies argumentai
Pabrėžė, kad pareiškėjai savo skunde klaidingai nurodo aplinkybę, jog atsakovas atsisakė išduoti reikalavimus projekto rengimui, motyvuodamas identiška argumentacija, kuri jau buvo paneigta 2017-06-22 Kauno apygardos administracinio teismo sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eI-1144-423/2017. Priešingai, teismas sprendime tik konstatavo, kad Marijampolės savivaldybės administracija nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, kadangi administracinis aktas buvo nemotyvuotas. Tai buvo pagrindinis teismo argumentas dėl kurio buvo panaikintas ankstesnis Marijampolės savivaldybės administracijos sprendimas. Marijampolės savivaldybės administracija, atsižvelgusi į Kauno apygardos teismo 2017-06-22 sprendimą, skundžiamajame akte rėmėsi konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir motyvais, o ištyrusi ir įvertinusi ginčo situaciją, ją susiejo su konkrečiomis teisės aktų normomis, todėl teigti, kad šios aplinkybės jau yra paneigtos nėra pagrindo.
Akcentavo, kad vadovaujantis TPĮ 17 str. detalieji planai rengiami savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kai numatomas teritorijos vystymas ir (ar) kai urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose keičiamas teritorijos naudojimo reglamentas. TPĮ 17 str. 5 d. nustatyta, kad detaliųjų planų objektais gali būti esamos arba naujai planuojamos miestų ir miestelių dalys, jų kvartalai arba esamos ar naujai planuojamos kaimų kompaktiškai užstatytos teritorijos, jų kvartalai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyti detaliųjų planų uždaviniai: 1) detalizuoti savivaldybės lygmens bendrajame plane ar vietovės lygmens bendrajame plane, jeigu jis parengtas, nustatytus teritorijų naudojimo privalomuosius reikalavimus; 2) nustatyti užstatytų ir numatomų užstatyti teritorijų naudojimo reglamentus; 3) suplanuoti optimalų planuojamos teritorijos inžinerinių komunikacinių koridorių tinklą; 4) numatyti teritorijas socialinei infrastruktūrai; 5) nurodyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas; 6) numatyti priemones gamtos ir nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti ir naudoti; 7) numatyti teritorijas želdynų plėtrai, priemones jiems atkurti, esamų apsaugai ir naudojimui; 8) suformuoti optimalią urbanistinę struktūrą.
Skundžiamajame akte Marijampolės savivaldybės administracija išskiria uždavinius, kurių įgyvendinimui ir būtina rengti detalųjį planą: 1) detalizuoti savivaldybės lygmens bendrajame plane ar vietovės lygmens bendrajame plane, jeigu jis parengtas, nustatytus teritorijų naudojimo privalomuosius reikalavimus (TPĮ 17 str. 6 d. 1 p.); 2) suplanuoti optimalų planuojamos teritorijos inžinerinių komunikacinių koridorių tinklą (TPĮ 17 str. 6 d. 3 p.); 3) suformuoti optimalią urbanistinę struktūrą (TPĮ 17 str. 6 d. 8 p.).
Nurodė, kad vadovaujantis TPĮ 5 str. 2 d. kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams priskiriami: 1) valstybės bendrasis planas ir valstybės teritorijos dalių bendrieji planai (rengiami valstybės lygmeniu); 2) savivaldybių (rengiami savivaldybių lygmeniu) ar jų dalių (rengiami vietovės lygmeniu) bendrieji planai; 3) detalieji planai (rengiami vietovės lygmeniu). Kituose įstatymuose ar teisės aktuose nustatyti kitus kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus negu nurodytieji šio straipsnio 2 dalyje draudžiama. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentams priskiriami: 1) specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai: žemėtvarkos schemos, kaimo plėtros žemėtvarkos projektai; 2) miškų tvarkymo schemos; 3) saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentai: saugomų teritorijų sistemos ar jos dalių schemos, saugomų teritorijų ribų planai, saugomų teritorijų planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planai), saugomų teritorijų tvarkymo planai; 4) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentai; 5) inžinerinės infrastruktūros vystymo planai; 6) žemės gelmių naudojimo planai. Žemės įstatymo 37 str. reglamentuota Žemėtvarkos planavimo dokumentų sistema, kurią sudaro: 1) specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai; 2) žemės valdos projektai. Specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentams priskiriama žemėtvarkos schemos ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektai. Žemės valdos projektai pagal tikslus ir uždavinius skirstomi į: 1) žemės reformos žemėtvarkos projektus; 2) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus; 3) žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus; 4) žemės konsolidacijos projektus. Iš išvardintų teisės aktų nuostatų seka, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas nėra teritorijų planavimo dokumentas, todėl privalomi teritorijos tvarkymo reglamentai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu negali būti nustatomi.
Pabrėžė, kad TPĮ 18 str. 1 d. numatyta, jog detaliuosiuose planuose pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles, detalizuojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas: 1) teritorijos naudojimo tipas, atitinkantis vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, arba konkreti pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, konkretūs žemės naudojimo būdai; 2) leistinas pastatų aukštis; 3) leistinas žemės sklypų užstatymo tankis; 4) leistinas žemės sklypų užstatymo intensyvumas ar užstatymo tūrio tankis (pramonės ir sandėliavimo objektų ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijose); 5) galimi užstatymo tipai, atitinkantys vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, statinių statybos zona, riba ir linija; 6) inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribos; 7) galimos žemės sklypų ribos ir (ar) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principai (mažiausi ir (ar) didžiausi galimi žemės sklypų dydžiai); 8) atskirųjų želdynų plotai, priklausomųjų želdynų ir želdinių teritorijų dalys procentais. Detaliuosiuose planuose taip pat nustatomi planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijos (numatomų skirstomųjų tinklų bei aptarnaujančių gatvių ir pagalbinių gatvių trasų išdėstymas), joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis. Vadovaujantis Taisyklių 2 p., žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Tai yra nėra teritorijų planavimo dokumentas, todėl privalomi teritorijos tvarkymo reglamentai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu negali būti nustatomi. Tai padaryti galima tik rengiant kompleksinį teritorijų planavimo dokumentą – detalųjį planą. Analizuojant TPĮ 18 str. 1 d. turinį ir vertinant jį detaliojo plano būtinumo aspektu, darytina išvada, kad rengiant pateiktą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą šioje teritorijoje turi būti parengtas detalusis planas, detalizuojantis savivaldybės bendrąjį planą ir reglamentuojantis teritorijos naudojimą fiziniams ir juridiniams asmenims.
Akcentavo, kad planavimo organizatorius nustato konkrečius planavimo tikslus, vadovaudamasis TPĮ 3 str. 2 d. nuostatomis. Vadovaujantis Kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų 2014-01-02 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ 257.2. p., kvartalo planuojamos teritorijos ribos nustatomos, įvertinant esamą bei suplanuotą urbanistinę struktūrą aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose. Į kvartalo planuojamą teritoriją gali būti įtrauktos teritorijos tarp esamų ir (ar) suplanuotų inžinerinės infrastruktūros koridorių, natūralių barjerų - žemės reljefo formų, vandens telkinių, esamų ir (ar) suplanuotų želdinių, esamų antropogeninių komponentų.
Ginčo situacijoje buvo pateiktas prašymas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas pertvarkyti 7 žemės ūkio paskirties žemės sklypus sujungiant juos į vieną žemės sklypą ir padalinant į 20 žemės sklypų bei pakeičiant suformuotų sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą, naudojimo būdą - į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Įvertinus esamą bei suplanuotą urbanistinę struktūrą Marijampolės miesto teritorijos Bendrajame plane, patvirtintame Marijampolės savivaldybės tarybos 2012-08-27 sprendimu Nr. 1-605, pertvarkoma teritorija atitinka kvartalo apibrėžimą. Pertvarkyti planuojami žemės sklypai, vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais, patenka į Marijampolės miesto statybos plėtros teritoriją, periferinę miesto zoną, kurioje vyrauja mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos, todėl svarbu suplanuoti optimalią urbanistinę struktūrą bei inžinerinių komunikacijų tinklą, kadangi ateityje ši teritorija bus Marijampolės miesto teritorijos dalis. Tai padaryti galima tik rengiant kompleksinį teritorijų planavimo dokumentą - detalųjį planą. Pagal padalijimo schemą yra planuojama suformuoti 20 žemės sklypų teritoriją, todėl neparengus detaliojo plano nėra galimybės tinkamai suformuoti optimalią urbanistinę struktūrą, optimalų inžinerinių komunikacijų koridorių tinklą. Naujos redakcijos TPĮ atsisakyta sklypinio planavimo principo, kai vienam sklypui būdavo rengiamas detalusis planas, todėl numatyta mažiausia planuojama teritorija yra kvartalas. Kvartalas – tai gyvenamosios vietovės urbanizuotos ar urbanizuojamos teritorijos struktūros elementas, kurį mažiausiai iš 3 pusių riboja inžinerinių komunikacijų koridoriai ar natūralūs barjerai: žemės reljefo formos, vandens telkiniai, želdiniai, antropogeniniai komponentai ir kt.. Urbanizuojamos teritorijos - savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose numatomos kompaktiškai pastatais užstatyti teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatomais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose.
Nurodė, kad formuojami žemės sklypai atitinka TPĮ 2 str. 10 d. įtvirtintą kvartalo sąvoką. Bendrojo plano ištraukoje aiškiai matyti, kad iš visų gretimų formuojamo kvartalo pusių yra inžineriniai komunikacijų koridoriai (projektuojamos ir esamos gatvės). TPĮ 17 str. 5 d. numatyta, kad detaliųjų planų objektai yra esamos arba naujai planuojamos miestų ir miestelių dalys, jų kvartalai, taip pat esamos arba naujai planuojamos kaimų kompaktiškai užstatytos teritorijos, jų kvartalai. Nors projektas ir neprieštarauja Marijampolės savivaldybės teritorijos Bendrojo plano, patvirtinto Marijampolės savivaldybės tarybos 2012-08-27 sprendimu Nr. 1-606, sprendiniams, tačiau tikslinga detalizuoti jame nustatytus teritorijų naudojimo privalomuosius reikalavimus, taip formuoti optimalią urbanistinę struktūrą, o tai galima tik rengiant detalųjį planą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir jos atstovė teismo prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, taip pat atstovė paaiškino teisme, kad Žemės įstatymo 2 str. 20 d. nurodyta, jog žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – tai visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą. Žemės įstatymo 37 str. 7 d. įtvirtinta, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio įstatymo 40 str. nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje. Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise. Žemės įstatymo 40 str. 4 d. nurodyta, kad asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia: Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose; savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose.
Pabrėžė, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos 2004-10-04 Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau - Taisyklės), nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant projekto. Taisyklių 19 p. nurodyta, kad iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1 - 13.10 p., prašymą organizuoti projekto rengimą pateikia raštu užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba užpildydami elektroninę prašymo formą ŽPDRIS NŽT teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui, kai projektą pageidaujama rengti kaimo gyvenamosios vietovės (išskyrus miestelius) teritorijoje. Organizatorius prašymą organizuoti projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 p. nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusi iniciatorių. Taisyklių 24 p. nurodyta, kad kai priimamas sprendimas pradėti rengti projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į projekto tikslus, per ŽPDRIS parengia projekto rengimo reikalavimus (Taisyklių 3 priedas)(toliau — reikalavimai). Taip pat organizatorius dėl reikalavimų pateikimo per ŽPDRIS kreipiasi į savivaldybės administraciją, kai organizatorius yra NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.
Nurodė, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2017-06-22 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1144-423/2017 įpareigojo NŽT teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pradėti ginčo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą ir iš naujo kreiptis į atsakovą su prašymu pateikti reikalavimus ginčo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. NŽT 2017-08-08 įsakymu Nr. 20FPĮ-148-(14.20.124.) nusprendė pradėti rengti projektą. Šis įsakymas 2017-08-09 buvo patalpintas ŽPDRIS, kaip ir numato Taisyklės. Kaip projekto organizatorius per ŽPDRIS 2017-08-09 taip pat kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti reikalavimus projekto rengimui. Atsakovas per ŽPDRIS 2017-08-17 pateikė šioje byloje skundžiamą 2017-08-17 raštą Nr. SA-8094-(12.20.E), kuriuo atsisakoma pateikti reikalavimus projekto rengimui ir prašoma pasinaudoti iniciatyvos teise bei pateikti atsakovui prašymą - pasiūlymą dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo.
Pareiškėjų skundas patenkintinas visiškai.
Teismui pateiktų įrodymų visetas (taip pat ir TIS Liteko duomenys – KAAT administracinės bylos Nr. eI-1144-423/2017 dokumentų duomenys) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjai 2016-12-16 NŽT pateikė prašymą organizuoti Projekto rengimą. NŽT 2016-12-21 įsakymu Nr. 20FPĮ-226-(14.20.124.) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo“ nusprendė pradėti rengti Projektą. Šis įsakymas 2016-12-21 buvo patalpintas ŽPDRIS. NŽT, kaip Projekto organizatorius, 2016-12-21 kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti reikalavimus Projekto rengimui. Marijampolės savivaldybės administracija per ŽPDRIS 2016-12-23 sprendimu Nr. SA-12757-(12.20.K) „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų neišdavimo“ atsisakė pateikti reikalavimus Projekto rengimui, kadangi pagal TPĮ 17 str. nuostatas detalizuoti savivaldybės lygmens bendrajame plane ar vietovės lygmens bendrajame plane, jeigu jis parengtas, nustatytus teritorijų naudojimo privalomuosius reikalavimus, suplanuoti optimalų planuojamosios teritorijos inžinerinių komunikacijų koridorių tinklą bei suformuoti optimalią urbanistinę struktūrą turi būti rengiamas urbanizuojamos teritorijos (kvartalo) detalusis planas. 2017-06-22 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1144-423/2017 šis atsakovo sprendimas buvo panaikintas, kaip prieštaraujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 str. imperatyvioms nuostatoms (sprendimas nebuvo tinkamai motyvuotas). KAAT paminėtame sprendime taip pat konstatavo, kad atsakovas teisiškai neargumentavo, kodėl ginčo žemės sklypai atitinka kvartalo sąvoką.
Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad vykdant 2017-06-22 KAAT sprendimą, NŽT 2017-08-08 įsakymu Nr. 20FPĮ-148-(14.20.124.) pakartotinai nusprendė pradėti rengti Projektą. Šis įsakymas 2017-08-09 buvo patalpintas ŽPDRIS. Tretysis suinteresuotas asmuo, kaip Projekto organizatorius, per ŽPDRIS 2017-08-09 vėl kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti reikalavimus Projekto rengimui. Atsakovas per ŽPDRIS 2017-08-17 pateikė šioje byloje skundžiamą 2017-08-17 raštą Nr. SA-8094-(12.20.E), kuriuo vėl atsisakė trečiajam suinteresuotam asmeniui pateikti reikalavimus Projekto rengimui. Ginčijamame sprendime atsakovas nurodė, kad vadovaujantis TPĮ 17 str. 5 d., 6 d. 3 p., 8 p., 18 str. nuostatomis, planuojama teritorija atitinka kvartalo požymius, todėl būtina suprojektuoti inžinerinių komunikacijų koridorių tinklą bei optimalią urbanistinę struktūrą ir tai galima tik rengiant detalų planą, nes Projektas šių klausimų nesprendžia. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovės pabrėžė, kad rengiant detalųjį planą būtų suplanuoti privažiavimo prie atskirų žemės sklypų keliai ir šiuos sprendinius privalėtų įgyvendinti pareiškėjai. Neįrengus privažiavimo prie atskirų sklypų kelių, naujieji savininkai paprastai kreipiasi į savivaldybę ir reikalauja įrengti paminėtą infrastruktūrą.
Žemės įstatymo 2 str. 20 d. nurodyta, jog žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – tai visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą. Žemės įstatymo 37 str. 7 d. taip pat įtvirtinta, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai (toliau – Projektai) rengiami ir įgyvendinami šio įstatymo 40 str. nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje. Žemės įstatymo 40 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia: NŽT teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose; savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose. Šis reglamentavimas patvirtina, kad pareiškėjai yra tinkami Projekto rengimo iniciatoriai ir pagrįstai kreipėsi dėl Projekto rengimo į trečiąjį suinteresuotą asmenį, kadangi žemės sklypai išdėstyti kaimo gyvenamojoje vietovėje, kurią perspektyvoje planuojama prijungti prie Marijampolės miesto teritorijos (Bendrojo plano duomenys, atsakovo paaiškinimai).
Poįstatyminis teisės aktas - Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos 2004-10-04 Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau - Taisyklės), detalizuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant projekto. Taisyklių 19 p. nurodyta, kad iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1 - 13.10 p., prašymą organizuoti projekto rengimą pateikia raštu užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba užpildydami elektroninę prašymo formą ŽPDRIS NŽT teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui, kai projektą pageidaujama rengti kaimo gyvenamosios vietovės (išskyrus miestelius) teritorijoje. Organizatorius (šiuo atveju – NŽT) prašymą organizuoti projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 p. nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusi iniciatorių. Taisyklių 24 p. nurodyta, kad kai priimamas sprendimas pradėti rengti projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į projekto tikslus, per ŽPDRIS parengia Projekto rengimo reikalavimus (Taisyklių 3 priedas)(toliau — reikalavimai). Taip pat organizatorius dėl reikalavimų pateikimo per ŽPDRIS kreipiasi į savivaldybės administraciją, kai organizatorius yra NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Kaipo jau buvo paminėta, įsiteisėjus KAAT 2017-06-22 sprendimui administracinėje byloje Nr. eI-1144-423/2017, tretysis suinteresuotas asmuo priėmė 2017-08-08 įsakymą Nr. 20FPĮ-148-(14.20.124.) dėl Projekto rengimo ir 2017-08-09 per ŽPDRIS kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti reikalavimus Projekto rengimui.
Pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad rengiamo Projekto tikslas – pertvarkyti pareiškėjams priklausančius žemės sklypus, sujungiant šiuos žemės ūkio paskirties žemės sklypus į vieną sklypą, o sujungtą žemės sklypą padalinti į du ir daugiau žemės sklypų ir pakeisti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį - į kitą, naudojimo būdą - į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų gyvenamųjų pastatų teritorijos, panaikinti esamus ir nustatyti naujus žemės servitutus. Pagal Marijampolės savivaldybės teritorijos Bendrojo plano, patvirtinto Marijampolės savivaldybės tarybos 2012-08-27 sprendimu Nr. 1-606 (taip pat ir naujos redakcijos Bendrojo plano, patvirtinto 2017-09-25 sprendimu Nr. I-230) sprendinius, pareiškėjų žemės sklypai (šiuo metu - žemės ūkio paskirties) patenka į suplanuotas vienbučių – dvibučių namų gyvenamųjų namų teritorijas (urbanizuojama teritorija).
TPĮ 20 str. 1 d., 2 d. 2 p. nuostatų analizė duoda pagrindą išvadai, kad žemės sklypo savininkas gali nusistatyti jam priklausančio žemės sklypo naudojimo reglamentą pagal patvirtinto tos teritorijos Bendrojo plano sprendinius ir tai daroma priimant atitinkamą administracijos direktoriaus įsakymą, o kiti klausimai sprendžiami vėliau – pvz., rengiant statybos techninį projektą. TPĮ 20 str. 6 d. 3 p., Žemės įstatymo 37 str. 7 d., 40 str., Taisyklių 2.1 p. reglamentuoja, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo Projektai yra rengiami, kai sklypai yra padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami. Žemės įstatymo 24 str. 2 d. nustatyta, kad sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo bei keitimo tvarką reglamentuoja Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas 1999-09-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1073. Aprašo 9 p. reglamentuoja, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo, savivaldybės tarybos, savivaldybės administracijos direktoriaus arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos sprendimu pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priimamas kartu su sprendimu patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą arba žemės valdos Projektą. Aprašo 10 p. numato, kad Žemės įstatymo 24 str. 1 d., TPĮ 20 str. 2 d. 2 p. ir Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 3 d., 4 d. nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas.
TPĮ 2 str. 10 d. apibrėžia, kad kvartalas - tai gyvenamosios vietovės urbanizuotos ar urbanizuojamos teritorijos struktūros elementas, kurį mažiausiai iš trijų pusių riboja inžinerinių komunikacijų koridoriai ar natūralūs barjerai – žemės reljefo formos, vandens telkiniai, želdiniai, antropogeniniai komponentai ir kt.. Teismui pateiktos planinės medžiagos šioje administracinėje byloje, Bendrojo plano ginčo teritorijos sprendinių, taip pat KAAT administracinėje byloje Nr. eI-1144-426/2017 esančios planinės medžiagos sprendinių turinio analizė neduoda pakankamo pagrindo išvadai, kad pareiškėjams priklausančių žemės sklypų užimamą teritoriją galima TPĮ apibrėžti kaip kvartalą (ginčo žemės plotas iš trijų pusių apribotas kitiems subjektams priklausančių žemės baldų ir tik iš vienos pusės ribojasi su gatve).
Teismas taip pat akcentuoja, kad imperatyvus reikalavimas ginčo teritorijoje rengti detalųjį planą nėra nustatytas ir TPĮ 17 str. 1 d., nes numatyta išimtis, kuri įtvirtinta to paties straipsnio 4 dalyje. TPĮ 17 str. 4 d. 2 p. nustatyta, kad detalieji planai nerengiami jeigu vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatyti visi detaliesiems planams privalomi teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai. Marijampolės rajono Bendrojo plano sprendiniuose yra nustatyti visi privalomi visi detaliesiems planams privalomi teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai: pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis, teritorijos užstatymo tipas ir intensyvumas bei t.t.. Dėl to teismas laiko nepagrįstai atsakovo ir jo atstovių argumentus, kad rengti teritorijos detalų planą įpareigoja TPĮ 17 str. 6 d. (ABTĮ 56 str.).
Teismas pabrėžia, kad sprendžiant iškilusį ginčą, būtina vadovautis tomis teisės aktų redakcijomis, kurios galiojo atitinkamos procedūros atlikimo metu (kai projekto rengimo organizatorius kreipėsi į atsakovą dėl reikalavimų projekto rengimui išdavimo, kuomet atsakovas turėjo pareigą priimti sprendimą dėl reikalavimų išdavimo).
Įvertinus atsakovo ir jų atstovių argumentų esmę, matyti, kad jie pagrinde susiję ne su teritorijos naudojimo režimo pasikeitimu, bet su teisiškai neapibrėžtais klausimais dėl infrastruktūros įrengimo ateityje. Paminėta pozicija buvo grindžiama ne TPĮ ar Bendrojo plano sprendinių nuostatomis, bet galimais ateityje asmenų skundais dėl infrastruktūros neįrengimo. Šie argumentai negali būti pakankamu pagrindu atmesti pareiškėjų skundą, kadangi jie neparemti imperatyviais TPĮ, Žemės įstatymo, Taisyklių, Aprašo, Bendrojo plano sprendinių ir kt. teisės aktų reikalavimais. Teismas pritaria pareiškėjų ir jų atstovo argumentams, kad Civilinio kodekso 1.2 str. 1 d., 6.156 str. 1 d. 2 d. įtvirtintas sutarties laisvės principas ir jeigu ateityje pareiškėjai norės parduoti žemės sklypus, jie negalės padaryti to prievarta, nei esant įrengtai infrastruktūrai, nei jos nesant. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas ir gali elgtis tik taip, kaip numatyta teisės aktuose. Jeigu teisės aktai nenumato pareigos įrengti infrastruktūrą konkrečioje teritorijoje, tai jos įrengti nereikės, o jeigu teisės normos numato tokią pareigą – infrastruktūrą privalės įrengti atsakovas, nežiūrint to, ar bus parengtas detalusis planas, ar Projektas (ABTĮ 56 str.).
Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas akcentuoja, kad pareiškėjams priklausančių žemės sklypų naudojimo paskirtis gali būti keičiama rengiant Projektą - t.y. atsakovo direktoriaus sprendimu pagal ginčo teritorijoje galiojančio Bendrojo plano sprendinius. Dėl to pareiškėjų skundas patenkintinas visiškai – panaikintinas skundžiamas administracinis aktas ir atsakovas įpareigotinas išduoti reikalavimus Projekto rengimui (ABTĮ 56 str., 88 str. 2 p., 3 p., 91 str. 1 d. 1 p.). Ši išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad atsakovas jau antrą kartą iš esmės tuo pačiu pagrindu atsisako išduoti reikalavimus Projekto rengimui, tačiau teismas savo įpareigojime nedetalizuoja išduodamų reikalavimų turinio.
Likusieji tiek pareiškėjų, tiek ir atsakovo bei jo atstovių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 3 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjų skundą patenkinti visiškai.
Panaikinti 2017-08-17 Marijampolės savivaldybės administracijos sprendimą Nr. SA-8094-(12.20.E) ,,Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų neišdavimo“.
Įpareigoti Marijampolės savivaldybės administraciją išduoti reikalavimus žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui, rengiamam pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo 2017-08-08 įsakymą Nr. 20FPĮ-148-(14.20.124.).
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.