- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-22
- Bylos Nr.
- eI-1144-423/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00179-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Audrius Grauželis, Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- V. Š., J. Š., UAB „Justicija“
- Atsakovas
- Marijampolės savivaldybės administracijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Audriaus Grauželio ir Gintaro Čekanausko,
nedalyvaujant pareiškėjams V. Š. , J. Š. , UAB „Justicija“ atstovui bei pareiškėjų atstovui advokatui K. P. ,
dalyvaujant atsakovų Marijampolės savivaldybės administracijos atstovams J. S. ir S. L. , Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei J. B. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. Š. , J. Š. , UAB „Justicija“ skundą atsakovams Marijampolės savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai. V. Š., J. Š. , UAB „Justicija“ patikslintu skundu prašo: panaikinti Marijampolės savivaldybės administracijos 2016-12-23 sprendimą Nr. SA-12757-(12.20.K) ,,Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų neišdavimo“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-04-25 sprendimą Nr. 1SS-1102-18.5 dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo 2016-12-30 įsakymo Nr. 20FPĮ-234-(14.20.124.) teisėtumo; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo 2016-12-30 įsakymą Nr. 20FPĮ-234-(14.20.124.) ,,Dėl žemės sklypų (Kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo nutraukimo“; įpareigoti Marijampolės savivaldybės administraciją išduoti reikalavimus žemės sklypų (Kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui, rengiamam pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo 2016-12-21 įsakymą Nr. 20FPĮ-226-(14.20.124.); įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrių atnaujinti žemės sklypų (Kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūras.
Pareiškėjai patikslintame skunde nurodė, kad ginčijami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – NŽT), nusprendusi pradėti rengti pareiškėjų 2016-05-03 prašyme nurodytų ginčo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, pagrįstai kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administraciją ir prašė pateikti reikalavimus projektui rengti. Išnagrinėjusi prašymą, Marijampolės savivaldybės administracija ginčijamu 2016-12-23 sprendimu nepritarė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui ir nurodė, jog vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio nuostatomis, detalizuoti savivaldybės lygmens bendrajame plane ar vietovės lygmens bendrajame plane, jeigu jis parengtas, nustatytus teritorijų naudojimo privalomuosius reikalavimus, suplanuoti optimalų planuojamos teritorijos inžinerinių komunikacijų koridorių tinklą bei suformuoti optimalią urbanistinę struktūrą turi būti rengiamas urbanizuojamos teritorijos (kvartalo) detalusis planas. Minėtas sprendimas yra individualus administracinis aktas, todėl jam taikomi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai.
Pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomo poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.
Priešingai, nei galima suprasti iš Marijampolės savivaldybės administracijos ginčijamo akto, nei pareiškėjai, nei NŽT nesikreipė į savivaldybės administraciją dėl detaliojo plano rengimo. Be to, Marijampolės rajono savivaldybės administracija, manydama, kad nagrinėjamu atveju tikslinga detalizuoti Bendrojo plano sprendinius, rengiant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus - atskirų savivaldybės teritorijos dalių detaliuosius planus - turi visas galimybes ir pareigą tai daryti. Taigi, ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas, iš šio rašto turinio neįmanoma suprasti atsisakymo pateikti reikalavimus motyvus, jame nėra nagrinėjami Marijampolės rajono savivaldybės tarybos patvirtinto Bendrojo plano sprendiniai bei Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio nuostatos, jis neatitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytų reikalavimų individualiam administraciniam aktui ir jį galima vertinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą atsakovo neveikimą (reikalavimų neišdavimą).
Atitinkamai nepagrįsti ir naikintini šio administracinio akto pagrindu priimti NŽT 2016-12-30 įsakymas Nr. 20FPĮ-234-(14.20.124.) nutraukti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą bei 2017-04-25 sprendimas Nr.1SS-1102-18.5.
Taip pat nurodė, jog pareiškėjų planavimo tikslai neprieštarauja Marijampolės savivaldybės tarybos 2012-08-27 sprendimu Nr. 1-606 patvirtinto Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams, priešingai, planuojamas žemėtvarkos projektas įgyvendins galiojančio savivaldybės Bendrojo plano sprendinius. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punkto nuostatomis, galima teigti, kad vienbučių ir dvibučių namų statyba, atitinkanti Bendrojo plano sprendinius, gali būti vykdoma ir šiai statybai vykdyti būtinas pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas, atliekamas ne tik urbanizuotose ir urbanizuojamose, bet ir neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose. Be to, minėto įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalys reglamentuoja atvejus, kai atitinkamus sprendimus, reikalingus statybai ar kitai veiklai vykdyti bei žemės sklypo pagrindinei naudojimo paskirčiai ir (ar) būdui pakeisti, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pareiškėjų nuomone, nei Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnis, nei Žemės įstatymo 24 straipsnis neriboja galimybės keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pagal žemės valdos projektus, jeigu tai atitinka Bendrojo plano sprendinius. Atsakovų sprendimai yra nemotyvuoti, iš jų turinio neįmanoma aiškiai suprasti atsisakymo rengti projektą ir pateikti reikalavimus (nepritarimo projekto rengimui) priežasčių - sklypas pagal Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrąjį planą yra intensyvios statybos plėtros teritorijoje, kurioje numatyta - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos, o tai reiškia, kad pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas atitinka Bendrojo plano sprendinius. Ginčijami sprendimai pažeidžia žemės sklypų savininkų teises, interesus bei teisėtus lūkesčius dėl žemės sklypų naudojimo galimybės, taip pat pažeidžia konstitucinį lygiateisiškumo principą: vienų subjektų atžvilgiu yra reikalauja rengti detaliuosius planus, kitiems subjektams identiškais atvejais leidžiama rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Marijampolės savivaldybės administracija su pareiškėjų patikslintu skundu nesutinka, atsiliepime į patikslintą skundą nurodė bei atsakovo atstovai teismo posėdyje paaiškino, jog Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą reglamentuoja Žemės įstatymo 40 straipsnis ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau - Taisyklės). Taisyklių 24 punkte nustatyta, kai priimamas sprendimas pradėti rengti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau - Projektas), organizatorius, atsižvelgdamas į Projekto tikslus, per žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau - ŽPDRIS) parengia Projekto rengimo reikalavimus. Taip pat organizatorius dėl reikalavimų pateikimo per ŽPDRIS kreipiasi į savivaldybės administraciją, kai organizatorius yra NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Reikalavimai per ŽPDRIS turi būti pateikti per 5 darbo dienas nuo prašymo juos pateikti gavimo dienos. Jei reikalavimai per Taisyklių 25 punkte nustatytą terminą nebuvo pateikti ir nepateikiamas motyvuotas atsakymas apie reikalavimų nepateikimo priežastis, organizatorius turi teisę pradėti rengti Projektą. Kai pateikiamas teisės aktais pagrįstas atsakymas apie reikalavimų nepateikimo priežastis, Projektas nerengiamas ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuojamas prašymą pateikęs iniciatorius.
Šiuo atveju Projekto organizatorius - NŽT kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administraciją per ŽPDRIS 2016-12-21 su prašymu pateikti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui gauti. Atsakovas ginčijamu 2016-12-23 aktu Nr. SA-12757-(12.20.K) atsisakė išduoti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui. Atsakovo nuomone, administraciniame akte nurodyti aiškūs motyvai bei konkretus teisinis pagrindas, kuriais atsakovas rėmėsi priimdamas sprendimą. Akcentavo, jog teisės aktai nenustato konkrečių motyvų, dėl kurių galima atsisakyti išduoti projekto reikalavimus, todėl prieš pateikiant motyvuotą atsisakymą išduoti reikalavimus kiekvienas atvejis analizuojamas ir vertinamas individualiai, veikiant įstatymų nustatytose ribose. Be to, NŽT savo sprendime rėmėsi tais pačiais motyvais, kuriuos nurodė Marijampolės savivaldybės administracija, atsisakydama išduoti projekto reikalavimus, nors teisės aktuose nenustatyta pareiga Projekto organizatoriui (NŽT), priimant sprendimą, privalomai vadovautis savivaldybės administracijos sprendimu.
Pažymėjo, jog ŽPDRIS buvo pateiktas prašymas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas pertvarkyti 7 žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), sujungiant juos į vieną žemės sklypą ir padalinant į 20 žemės sklypų bei pakeičiant suformuotų sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą, naudojimo būdą - į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Įvertinus esamą bei suplanuotą urbanistinę struktūrą Marijampolės miesto teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Marijampolės savivaldybės tarybos 2012-08-27 sprendimu Nr. 1-605, pertvarkoma teritorija atitinka kvartalo apibrėžimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pertvarkyti planuojami žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais, patenka į Marijampolės miesto statybos plėtros teritoriją, periferinę miesto zoną, kurioje vyrauja mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos, todėl svarbu suplanuoti optimalią urbanistinę struktūrą bei inžinerinių komunikacijų tinklą, kadangi ateityje ši teritorija bus Marijampolės miesto teritorijos dalis. Tai padaryti galima tik rengiant kompleksinį teritorijų planavimo dokumentą - detalųjį planą, todėl pagrindinė reikalavimų neišdavimo priežastis ir buvo detaliojo plano rengimas. Atsakovo nuomone, urbanizuojamose teritorijose, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus bei keičiant jų paskirtį, reikia optimaliai suformuoti urbanistinę struktūrą ir kitus inžinerinius komunikacinius tinklus, jei planuojamoje teritorijoje nustatyti ne visi būtini reglamentai, todėl pašė skundą atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjų patikslintu skundu nesutinka, atsiliepime nurodė bei atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjai 2016-12-16 NŽT pateikė prašymą organizuoti Projekto rengimą. NŽT 2016-12-21 įsakymu Nr. 20FPĮ-226-(14.20.124.) „Dėl žemės sklypų (Kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo“ nuspręsta pradėti rengti Projektą. Šis įsakymas pagal Taisyklių reikalavimus 2016-12-21 patalpintas ŽPDRIS. NŽT vadovaudamasis Taisyklių 24 punktu, kaip Projekto organizatorius, 2016-12-21 kreipėsi į Marijampolės savivaldybę su prašymu pateikti reikalavimus Projekto rengimui. Marijampolės savivaldybės administracija per ŽPDRIS 2016-12-23 ginčijamu aktu Nr. SA-12757-(12.20.K) „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų neišdavimo“ atsisakė pateikti reikalavimus Projekto rengimui, kadangi pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio nuostatas detalizuoti savivaldybės lygmens bendrajame plane ar vietovės lygmens bendrajame plane, jeigu jis parengtas, nustatytus teritorijų naudojimo privalomuosius reikalavimus, suplanuoti optimalų planuojamosios teritorijos inžinerinių komunikacijų koridorių tinklą bei suformuoti optimalią urbanistinę struktūrą turi būti rengiamas urbanizuojamos teritorijos (kvartalo) detalusis planas. Marijampolės savivaldybės administracijai atsisakius pateikti reikalavimus Projektui, Projektas negalėjo toliau būti rengiamas pagal prašyme nurodytą Projekto rengimo tikslą. Atsižvelgiant į tai, kad viena iš savivaldybėms priskirtų savarankiškų funkcijų yra teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimas, suabejoti Marijampolės savivaldybės kompetencija šioje srityje NŽT neturėjo jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad revizuoti savivaldybės sprendimus šioje srityje taip pat nepriskirta NŽT funkcijoms. Prašė skundo reikalavimus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas šioje byloje iš esmės kilo dėl Marijampolės savivaldybės administracijos 2016-12-23 sprendimo Nr. SA-12757-(12.20.K) ,,Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų neišdavimo“ bei NŽT 2017-04-25 sprendimo Nr. 1SS-1102-18.5 ir 2016-12-30 įsakymo Nr. 20FPĮ-234-(14.20.124.) pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl Marijampolės savivaldybės administracijos 2016-12-23 sprendimo Nr. SA-12757-(12.20.K)
Viešojo administravimo įstatymas (įstatymo redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu nuo 2015-05-01 iki 2017-03-31) numatė 3 kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: prašymą, skundą ir pranešimą. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalis). Asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo 3 skirsnyje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis). Asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalis) - t.y. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – Taisyklės) (aktuali akto redakcija - galiojanti nuo 2015-09-01).
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).
Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam teisės aktui nustatyti reikalavimai laikytini gero administravimo principo atspindžiu (LVAT 2010-04-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-737/2010). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje gero administravimo principas traktuojamas kaip bendrųjų teisės principų dalis, analogiškai kaip ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, pabrėžiamas iš jo kylantis imperatyvas tinkamai pagrįsti privatiems subjektams adresuojamus sprendimus (2007-05-10 sprendimas SGL Carbon AG prieš Komisiją, Nr. C-328/05; 2009-03-05 sprendimas Prancūzija prieš Tarybą, Nr. C-479/07; 2011-03-17 sprendimas AJD Tuna Ltd prieš Direttur, Nr. C-221/09). Taigi, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (LVAT 2010-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010). Individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Individualiu administraciniu aktu turi būti išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, privaloma asmeniui ir sukelianti jam ne bet kokių, bet konkrečių tiesioginių padarinių, todėl būtina reikalavimą ne tik pagrįsti objektyviais duomenimis bei teisės normomis, bet ir suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų (aiškumo reikalavimas).
Šiuo atveju, pareiškėjai 2016-12-16 NŽT pateikė prašymą organizuoti Projekto rengimą. NŽT 2016-12-21 įsakymu Nr. 20FPĮ-226-(14.20.124.) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo“ nuspręsta pradėti rengti Projektą. Šis įsakymas 2016-12-21 patalpintas ŽPDRIS. Pagal Taisyklių 24 punkto reikalavimus NŽT, kaip Projekto organizatorius, 2016-12-21 kreipėsi į Marijampolės savivaldybę su prašymu pateikti reikalavimus Projekto rengimui. Marijampolės savivaldybės administracija per ŽPDRIS 2016-12-23 ginčijamu sprendimu Nr. SA-12757-(12.20.K) „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų neišdavimo“ atsisakė pateikti reikalavimus Projekto rengimui, kadangi pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio nuostatas detalizuoti savivaldybės lygmens bendrajame plane ar vietovės lygmens bendrajame plane, jeigu jis parengtas, nustatytus teritorijų naudojimo privalomuosius reikalavimus, suplanuoti optimalų planuojamosios teritorijos inžinerinių komunikacijų koridorių tinklą bei suformuoti optimalią urbanistinę struktūrą turi būti rengiamas urbanizuojamos teritorijos (kvartalo) detalusis planas.
Įvertinus paminėtus duomenis konstatuotina, kad Marijampolės savivaldybės administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, nagrinėjamu atveju priimdamas administracinį aktą, sukėlusį pareiškėjams teisines pasekmes, nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, pažeidė gero administravimo principą, kadangi administracinis aktas yra nemotyvuotas. Akte nenurodyta, dėl kokių konkrečių aplinkybių ir kokiomis konkrečiomis teisės aktų normomis vadovaujantis reikalaujama rengti detalųjį planą. Iš akto turinio neįmanoma suprasti konkrečius atsisakymo pateikti reikalavimus motyvus, atsakovas nenagrinėjo ir nevertino konkrečių ginčo teritorijos Bendrojo plano sprendinių, netgi nenurodė, jog toks planas yra patvirtintas, priešingai - nurodė <...> jei jis parengtas. Akte nurodė Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnį, citavo atskiras jo normas, nenurodydamas konkrečių dalių ir punktų, niekaip nesusiedamas jų su faktinėmis aplinkybėmis. Pabrėžtina, kad visiškas motyvų nebuvimas pats savaime yra pagrindas panaikinti administracinį aktą, neanalizuojant kitų, su tuo susijusių aplinkybių (pvz., motyvų, kuriais viešojo administravimo subjektas grindžia administracinį aktą, kai kyla ginčas teisme) (LVAT 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-990/2007).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendimo nemotyvavimas negali būti grindžiamas viešojo administravimo subjektui suteikta diskrecija. Pažymėtina, kad naudodamasi suteikta diskrecija valdžios institucija negali pažeisti imperatyvių teisės normų, teisės principų, diskrecija negali būti aiškinama kaip paneigianti viešojo administravimo subjekto pareigą pagrįsti savo priimamus sprendimus. Kaip jau minėta, individualaus administracinio teisės akto motyvavimas sietinas su teisėtumo, gero administravimo principais, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis. Šiuo atveju Marijampolės savivaldybės administracija privalėjo remtis konkrečiomis ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normomis, iš esmės ištirti ir įvertinti ginčo situaciją, ją susieti su teisės aktų reikalavimais ir tik tuomet priimti sprendimą. Šiuo atveju atsakovas nurodė tik atskiras niekaip su faktinėmis aplinkybėmis nesusietas Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio (net nenurodydamas jo dalių) nuostatas ir nurodė, jog turi būti rengiamas urbanizuojamos teritorijos (kvartalo) detalusis planas. Tačiau nenurodė, kodėl ginčo žemės sklypai atitinka kvartalo sąvoką, pati informacijos nerinko, jos netyrė ir nevertino, nenurodė jokių argumentų, kurių pagrindu jis priimtas, nenurodyta jokių atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmenims, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.
Dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2017-04-25 sprendimo Nr. 1SS-1102-18.5 ir 2016-12-30 įsakymo Nr. 20FPĮ-234-(14.20.124.) bei įpareigojimo atlikti veiksmus
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą reglamentuoja Žemės įstatymo 40 straipsnis ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau - Taisyklės). Taisyklių 24 punkte nustatyta, kad kai priimamas sprendimas pradėti rengti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau - Projektas), organizatorius, atsižvelgdamas į Projekto tikslus, per žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau - ŽPDRIS) parengia Projekto rengimo reikalavimus. Taip pat organizatorius dėl reikalavimų pateikimo per ŽPDRIS kreipiasi į savivaldybės administraciją, kai organizatorius yra NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (Taisyklių 24.1 punktas). Reikalavimai per ŽPDRIS turi būti pateikti per 5 darbo dienas nuo prašymo juos pateikti gavimo dienos (Taisyklių 25 punktas). Jei reikalavimai per Taisyklių 25 punkte nustatytą terminą nebuvo pateikti ir nepateikiamas motyvuotas atsakymas apie reikalavimų nepateikimo priežastis, organizatorius turi teisę pradėti rengti Projektą. Kai pateikiamas teisės aktais pagrįstas atsakymas apie reikalavimų nepateikimo priežastis, Projektas nerengiamas ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuojamas prašymą pateikęs iniciatorius (Taisyklių 26 punktas).
Šiuo atveju, kaip jau minėta, Projekto organizatorius - NŽT kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administraciją per ŽPDRIS 2016-12-21 su prašymu pateikti reikalavimus Projekto rengimui. Atsakovas ginčijamu 2016-12-23 aktu Nr. SA-12757-(12.20.K) atsisakė išduoti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui. Marijampolės savivaldybės administracijai atsisakius pateikti reikalavimus Projekto rengimui, NŽT neturėjo pagrindo juo nesiremti, todėl Projektas negalėjo toliau būti rengiamas pagal prašyme nurodytą Projekto rengimo tikslą. NŽT teisės aktai nesuteikia teisės vertinti Marijampolės savivaldybės 2016-12-23 akto Nr. SA-12757-(12.20.K) teisėtumo bei pagrįstumo. Atsižvelgiant į ginčo situacijos teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, ginčijamas 2017-04-25 NŽT sprendimas bei 2016-12-30 įsakymas, panaikinus Marijampolės savivaldybės administracijos 2016-12-23 aktą Nr. SA-12757-(12.20.K), taip pat naikinti kaip nepagrįsti.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka įpareigotina pradėti ginčo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą iš naujo ir kreiptis į Marijampolės savivaldybės administraciją su prašymu pateikti reikalavimus ginčo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.
Atsakovas Marijampolės savivaldybės administracija teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais įpareigotina iš naujo išnagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymą pateikti reikalavimus žemės sklypų (Kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1-3 punktais, 132 straipsniu, kolegija
nusprendžia:
Panaikinti Marijampolės savivaldybės administracijos 2016-12-23 sprendimą Nr. SA-12757-(12.20.K) ,,Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų neišdavimo“.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-04-25 sprendimą Nr. 1SS-1102-18.5.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo 2016-12-30 įsakymą Nr. 20FPĮ-234-(14.20.124.) ,,Dėl žemės sklypų (Kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo nutraukimo“.
Įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pradėti ginčo žemės sklypų (Kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą iš naujo ir kreiptis į Marijampolės savivaldybės administraciją su prašymu pateikti reikalavimus ginčo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.
Įpareigoti Marijampolės savivaldybės administraciją teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymą pateikti reikalavimus ginčo žemės sklypų (Kadastro Nr(duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.