Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

L.S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lenkė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), netekėjusi, turinti vidurinį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini), teista:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 8 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 84 straipsnis); neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; elgesio apribojimą 8 mėnesiams su įpareigojimais ir draudimais,

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-30 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir L. S. pasiųsta atlikti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nutartis įsiteisėjo 2021-11-30,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. 2021-04-25 apie 22.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, žodinio konflikto su seserimi K. S. metu ranka sudavė K. S. per galvą, sugriebė nukentėjusiąją už plaukų bei pargriovė ją ant grindų, po to rankomis sudavė K. S. ne mažiau 10 smūgių į galvą ir veidą, įsikibusi nukentėjusiajai į plaukus, išrovė jų kuokštą, savo veiksmais sukeldama K. S. fizinį skausmą bei padarydama poodinę kraujosruvą kairio skruosto srityje – nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji L. S. kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad dieną, balandžio 25 d. buvo išvažiavę į (duomenys neskelbtini) pas sesers pusbrolį, ten visi išgėrinėjo. Buvo ji, sesuo ir sesers draugė K., vaikas ir sesers vyras, jis jas nuvežė ir paskui iš ten pasiėmė, po to jis išvažiavo. Kai jos grįžo į (duomenys neskelbtini) pas seserį, ji galvojo pas seserį pernakvoti. Paskambino jos (L. S.) pažįstamas ir pakvietė jas važiuoti į pirtį (duomenys neskelbtini) g. Sesuo su savo draugu pakalbėjo ir jis jai pasakė nevažiuoti. Tada ji (L. S.) pasakė, kad viena važiuos. Buvo dar sesers draugė. Nežino, ar sesuo užpyko dėl to, kad ji viena norėjo važiuoti, ar ką. Susiruošė, avėsi batus, spėjo vieną apsiauti, ir sesuo pradėjo varyti ją iš namų. Ji (L. S.) sakė palaukti, užsidės antrą batą ir išeis, tada, neatsimena, sesuo lygtai už plaukų stvėrė, pirma šoko ant jos, ir tuo metu jos susimušė. Nepamena, kiek buvo smūgių, nes buvo išgėrusi. Ir išvažiavo.

Sesuo pirma ją užpuolė. Matėsi, kad sesuo buvo išgėrusi. Ji (L. S.) taip pat buvo apsvaigusi. Norėjo važiuoti į pirtį. Prašė sesers duoti pinigų taksi, bet sesuo nedavė. Nepamena, ar prieš susimušimą prašė pinigų. Sesuo sudavė jai smūgį, kad ji liktų namie, sesuo supyko ir šaukė ant jos, kad eitų iš čia. Sesuo atrodo už plaukų paėmė viršugalvyje ir tempė, ji seserį taip pat tempė už plaukų. Seseriai sudavė gal penkis smūgius. Gali būti kaip parašyta kaltinime, 10 smūgių. Jai (L. S.) iš nosies ėmė bėgti kraujas. Sesers draugė sakė, kad iškvies policiją. Neatsimena, kuri kurią pargriovė ant grindų.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji K. S. parodė, kad tą dieną nuvažiavo į kaimą pas pusbrolį į (duomenys neskelbtini) su seserimi L. ir drauge K. Vėliau jos dukrytės N. tėtis atvažiavo jų pasiimti ir nuvežė jas į namus, visas išleido prie jos namų (duomenys neskelbtini). Jos visos nuėjo pas ją namo. L. pasakė, kad šiek tiek pabus ir išvažiuos namo, negalėjo likti, nes tuo metu pas ją (K. S.) savaitę laiko gyveno draugė K., tai nebuvo vietos nakvoti. Jos nusprendė truputi pasėdėti, išgerti arbatos, ir L. važiuos namo. Išmaudė N., paguldė miegoti, vėliau paskambino jai L. draugas, nes L. prisiskambinti negalėjo. L. kompanija ir jos (K. S.) kompanija visiškai skirtingi žmonės, nes ji su jais nebendrauja, jie ten geria, pastoviai kažkokie konfliktai, pastoviai kažkokios muštynės. Ji mėgino L. ištraukti iš tos balos, bet L. su ja nepatinka. Ji (K. S.) su K. norėjo eiti miegoti, paskambino tas draugas į Facebook ir sako „kur L.“, tas draugas L. vaikino brolis. Jis sako „mes pirtyje“, kvietė jas. Buvo sekmadienio vakaras, ji pasakė, kad niekur nevažiuos, davė ragelį L. Tas draugas pasakė „tegul L. atvažiuoja, aš jai apmokėsiu taksi, kai ji atvažiuos iki pirties“, bet L. kažkodėl ėmė jos (K. S.) prašyti pinigų taksi. L. matė, kad tą vakarą N. tėvas tą vakarą jai padavė sumą po 50 Eur kupiūromis. Ji (K. S.) pasakė L., kad pinigų jai neduos, nes turi tik po 50 eurų ir žino, kad grąžos nesulauks. L. žadėjo grąžą tikrai atiduoti, bet ji nesutiko, pasakė, kad viskas, liepė apsirengti ir varyti iš čia, nes jos eina miegoti. L. supyko, kad ji nedavė pinigų taksi. Ėmė rengtis, stvėrė už jos (K. S.) telefono, ji norėjo telefoną atimti iš L., tada L. jį numetė, nuskrido dėkliukas į virtuvę, tada prasidėjo konfliktas, L. stvėrė jai už plaukų, gerai, kad draugė buvo, tai pradėjo ginti. L. tempė už plaukų, pargriovė ją į sieną, ji (K. S.) su galva atsitrenkė į sieną, ir L. dar delnu ir kumščiu trenkė. Neatsimena, ar pati pataikė L., bet jeigu buvo kraujas, reiškia pataikė. Labai blogai jaučiasi, buvo išsigandusi, skaudėjo galvą. Mėlynių neliko, tik buvo guzas galvoje, kraujosruva ant skruosto. Norėjo kreiptis į psichologą pagalbos po šio įvykio.

Pirmą kartą šitaip nutiko. Ji neturėjo dėl ko L. užsipulti, tad neužsipuolė jos pirma ir už plaukų jos pirma netempė. Ji L. mėgina ištraukti iš alkoholio, iš blogos kompanijos. Civilinio ieškinio nereiškia.

Teisiamajame posėdyje liudytoja E. M. parodė, kad visų aplinkybių neatsimena. Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja juos palaikė. Nurodė, kad plaukų kuokštą tik apžiūrėjo, jo nepaėmė. Jai nesukėlė jokių įtarimų, kad merginos būtų buvusios neblaivios.

Teisiamajame posėdyje liudytoja K. D.-K. parodė, kad K1 yra jos geriausia draugė, pažįsta ir jos seserį L. Ji su K1 buvo pakviestos į K1 pusbrolio žmonos gimtadienį, nusprendė pakviesti ir L. L. su kompanija gėrė brendį, o ji (K. D.-K.), K1 ir jos pusbrolio žmona gėrė nealkoholinį šampaną, prižiūrėjo vaikus. Liudytoja matė, kad L. dėl gėrimo savęs nebekontroliuoja. Visas jas pasiėmė K1 vyras, parvežė jas namo pas K1. Grįžusios paguldė miegoti vaiką, atsisėdo gerti arbatos. Tuo metu paskambino L. draugas K1 į Messenger. K1 perdavė telefoną L. ir L. pasakė, kad ją pakvietė į pirtį ir jos draugas pasakė, kad duos jai pinigų taksi. Bet L. atsisakė ir paprašė pinigų K1. K1 nedavė pinigų, nes žinojo, kad neatiduos. Tada L. ėmė įžeidinėti seserį, atėmė telefoną, prasidėjo muštynės. Liudytoja bandė jas atskirti, sakė iškvies policiją. L. trenkė durimis, išėjo su grasinimais K1. Kai K1 paprašė L. išeiti, prasidėjo L. agresija, ji išplėšė iš rankų telefoną, K1 bandė jį atsiimti, bet L. griebė K1 už plaukų ir išplėšė kuokštą. K1 bandė apsisaugoti nuo jos stvėrė už savo plaukų, tuomet liudytoja įsikišo ir jos viena nuo kitos atsitraukė. Kraujo kažkiek buvo, sunku pasakyti, gal iš galvos bėgo, gal iš nosies. Pradžioje buvo atimtas telefonas, K1 bandė jį atsiimti, tada prasidėjo atvėrimai už plaukų. L. trenkė nemažai smūgių į galvą ir rankomis, ir kojomis, pargriovė K1, o ji bandė visaip gintis. Kai kalbėjo telefonu, L. buvo išėjusi iš kambario, po to grįžo.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu liudytojos duotus parodymus, ji juos palaikė. Nurodė, kad ne K1 užsipuolė L., o L. K. K1 kaip tik prašė jos gražiuoju išeiti.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji L. S. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad K. S. yra jos vyresnioji sesuo, tarp jų yra 7 metų skirtumas. Kartu jos negyvena, sesuo gyvena su savo dukterimi ir drauge, o ji išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Su seserimi matosi dažnai, beveik kasdien. Jos konfliktuoja nedažnai, susipyksta dėl nesutarimų. Sesuo labai greitai įsižeidžia dėl bet kokių smulkmenų, dėl to ir vyksta konfliktai. 2021-04-25 ji atvažiavo pas seserį, nes jos turėjo važiuoti į gimtadienį pas jų pusseserę. Jos kartu nuvažiavo į svečius, viskas buvo gerai, jokių konfliktų neįvyko. Svečiuose jos gėrė alkoholinius gėrimus – brendį, ji išgėrė gal daugiau nei sesuo. Po gimtadienio jos grįžo namo pas K1, buvo gal apie 20 val. Tuo metu jai paskambino draugas ir pasakė atvažiuoti į pirtį, kvietė ir jos seserį K1. Sesuo norėjo važiuoti kartu į pirtį, bet jai neleido jos draugas, kurio tuo metu namuose nebuvo. Ji (L. S.) pasakė, kad važiuos į pirtį ir be jos. K1 dėl to supyko, pradėjo ją varyti iš namų. Ji nenorėjo su K1 konfliktuoti, pasakė, kad tuoj išeis, tik apsiaus ir važiuos. Tačiau ši ją skubino, pastūmė ir griebė už plaukų. Tada ji K1 irgi griebė už plaukų. Ji K1 pastūmė ir ši nugriuvo ant šono. Gulėdama ši spyrė jai į nosį, pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Ji nuo K1 pasitraukė, paėmė savo striukę ir vieną batą, nes nespėjo apsiauti, ir išėjo. Jos draugas jai iškvietė taksi ir ji nuvažiavo susitikti su savo draugu. Policijos pareigūnai ją sulaikė (duomenys neskelbtini) esančiame name, kur ji tuo metu buvo. Ten buvo iškviesta policija dėl kažkokio konflikto, tai su ja nesusijusios aplinkybės. Ji dėl sužalojimų nepageidauja kreiptis į Valstybinę teismo medicinos tarnybą. Papildomos apklausos metu parodė, kad pasilieka prie parodymų, kuriuos davė 2021-04-26 apklausos metu. Ji neprisimena, kad būtų K. S. sudavusi smūgius, gali būti, kad sudavė, bet tikrai ne 10 smūgių. Tačiau prisipažįsta, kad už plaukų tempė. Savo sesers K. S. ji atsiprašė, ši jai atleido, dabar bendrauja normaliai. Papildomos apklausos metu parodė, kad prisipažįsta, jog mušė savo sesę K. S., tiksliai negali prisiminti, kiek šiai sudavė smūgių, todėl gali būti taip, kaip jos sesuo sako. Prisipažįsta, kad išrovė plaukus, supranta, kad sukėlė skausmą. Dėl savo veiksmų labai gailisi (b. l. 46-47, 52-55).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. S. parodė, kad L. S. yra jos sesuo, gyvena atskirai. Jų santykiai visad buvo geri. Tai buvo pirmas kartas, kai sesuo ją užsipuolė ir naudojo fizinį smurtą prieš ją. 2021-04-25 apie 10 val. sesuo atvažiavo pas ją į namus, jos buvo susitarusios. Ji, sesuo, jos dukra ir draugė K. išvažiavo į svečius į (duomenys neskelbtini) kaimą. Apie 21 val. jos visos grįžo namo. Ji su drauge svečiuose alkoholio nevartojo, o L. gėrė alkoholį, bet nedaug ir girta nebuvo. Jokio konflikto tarp jų nebuvo. Ji ruošėsi dukrą guldyti miegoti, o L. šiuo metu probacija ir ši nuo 22 val. turi būti namuose – (duomenys neskelbtini). Ji išvažiavo namo apie 21.30 val. Maždaug po 40 min. ši grįžo, pastukseno į duris. Jai atidarius duris pasirodė, kad sesuo buvo neadekvati, atrodė žymiai girtesnė negu išvažiavo, o gal ir buvo kažką pavartojusi. Ji paklausė, kas atsitiko, gal autobusas neatvažiavo. Sesuo jos paprašė pinigų taksi, 4 eurų. Tuo metu girdėjo, kaip sesuo su buvusio vaikino broliu kalba telefonu. Tas vaikinas jai sakė atvažiuoti pas juos į pirtį adresu (duomenys neskelbtini). Ji (K. S.) pasakė, kad turi tik po 50 eurų ir seseriai tiek neduos. Ši atsakė, kad rytoj atvažiuos ir atveš jai grąžą. Ji žino ir įsitikinusi, kad sesuo jai tų pinigų nebūtų grąžinusi, ir atsisakė. Sesuo supyko, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, užsipuolė ją tokiais žodžiais: „ką tu apie mane mamai pripasakojai“, nors ji tą dieną su mama net nekalbėjo. Ji paprašė, kad ši išeitų, nes jos vaikas jau miegojo, pagrasino, kad iškvies policiją. Ši jai sakė: „kviesk, kviesk“. Ji patikino, kad kvies. Ši pradėjo jai grasinti su keiksmažodžiais, kad jeigu iškvies, jai bus šakės. Ji paprašė draugės, kad ši paskambintų pagalbos telefonu, nes sesuo garsiai keikėsi ir triukšmavo, galėjo pažadinti jos dukrą. Tai išgirdusi sesuo ją užsipuolė, ranka sudavė per galvą, o kita ranka stvėrė už plaukų ir pargriovė ant grindų. Toliau viskas vyko ant grindų. Ši ją užgulė visu svoriu (šios svoris 96 kg), pradėjo rankomis mušti į galvą bei veidą, smūgių buvo daug, ne mažiau kaip 10. Sesuo įsikibo jai į plaukus, išrovė visą kuokštą plaukų. Į el. paštą atsiųs nuotrauką. Ji gynėsi, stvėrė seserį už plaukų, mosikavo rankomis ir su ranka šiai užgavo nosį, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Grumtynės tarp jų vyko koridoriuje, maždaug apie 3 min. Jos draugė paskambino į policiją ir pradėjo jas skirstyti. Draugė kalbėjo per garsiakalbį, tai išgirdusi, sesuo atsikėlė ir specialiai pradėjo kraują taškyti per visą koridorių. Tada sesuo išėjo į bendrą koridorių, ji nespėjo užsirakinti, sesuo vėl stipriai patraukė duris, jos atsidarė, ir visa jėga uždarė. Sesuo išėjo garsiai šaukdama, kad jai bus šakės, bei keikdamasi. Ji gyvena bendrabučio tipo bute. Kai atvyko policijos pareigūnai, sesers jau nebuvo. Ji pareigūnams pasakė, kad sesuo gali būti (duomenys neskelbtini) g. pirtyje. Ji patyrė stiprų fizinį skausmą, kurį jaučia iki šiol. Tai ją paveikė ir psichologiškai, iki šiol geria valerijono lašus. Į polikliniką pagalbos nesikreipė, greitoji medicinos pagalba nebuvo atvažiavusi. Kreipėsi į teismo medikus apžiūrai. Ji bijo savo sesers, ši būna neprognozuojama, kai išgeria. Civilinio ieškinio nereikš. Po įvykio su seserimi ryšio nepalaiko, ši jos neatsiprašė. Tai buvo pirmas kartas, kai sesuo naudojo prieš ją fizinį smurtą (b. l. 1-9, 19-21).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. D. parodė, kad 2021-04-25 apie 22.30 val. būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo durų skambutį, duris atidarė jos draugė K. S., su kuria kartu nuomojasi butą. Pro buto duris įėjo iš išvaizdos neblaivi, agresyviai nusiteikusi L. S., kuri pradėjo šaukti ant K. S. dėl neaiškių priežasčių ir griebė šią abiem rankom už plaukų bei koridoriuje parsivertė ant žemės, rankomis smūgiavo į K. S. galvą. Tuo metu, besigindama, K1 rankomis pargriovė L. ant žemės ir ši krisdama, galimai į grindis, susižeidė nosį, ko pasėkoje iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Grumtynių metu ji L. S. atitraukė nuo K. S. K. S. pasakė, kad kviestų policiją, tai išgirdusi L. S. išbėgo pro buto duris nežinoma kryptimi. Prieš ją fizinis smurtas panaudotas nebuvo. Iki atvykstant policijai susitvarkė koridorių. Po fizinio smurto K. S. skundėsi kairės pusės galvos skausmais (b. l. 37-38).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. M. parodė, kad 2021-04-25 su kolege M. M. dirbo pagal patvirtintą grafiką. Apie 23 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas dėl smurto adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, jas pasitiko pranešėja K. S. Ji paaiškino, kad prieš ją smurtavo jos sesuo L. S., kuri iki joms atvykus pasišalino. Sesuo atvyko pas ją neblaivi, apkaltino ją, jog ši prišnekėjo mamai nebūtų dalykų, dėl to buvo labai supykusi, po to ją užsipuolė, įvyko grumtynės, grumtynių metu įsikibo į plaukus, pargriovė ant grindų, išrovė kuokštą plaukų, rankomis pradėjo smūgiuoti į veidą. Grumtynių metu ji užgavo sesers L. nosį, pradėjo tekėti kraujas. Sesuo krauju aptaškė visą koridorių. Joms atvykus, koridorius buvo sutvarkytas, kraujo nebuvo. Nukentėjusioji parodė kuokštą išrautų plaukų, plaukų kuokštas buvo virtuvėje ant stalo. Nebuvo panašu, kad plaukai būtų nukirpti. Ji apžiūrėjo jos galvą, nurodytoje vietoje nebuvo plaukų, matėsi „plikė“, užčiuopė guzą. Ant jos veido jokių smurto žymių nematė. Mergina buvo labai susijaudinusi, sakė, jog jai tai buvo netikėta, ji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir psichologinę traumą. Medikų pagalbos atsisakė. Jos žodžius patvirtino ir draugė K., kuri įvykio metu buvo bute. Nukentėjusioji nurodė adresą, kur galimai nuvyko jos sesuo, sakė, kad adresą išgirdo, kai sesuo telefonu kvietė taksi automobilį. Nurodytu adresu įtariamąją sulaikė kitas policijos ekipažas (b. l. 40-41).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G996/2021 (01) konstatuota, kad K. S. nustatyta poodinė kraujosruva kairio skruosto srityje, kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 29-30).

Taip pat byloje pateiktas CD su policijos pareigūnų Body kamera darytų 3 vaizdo įrašais, kurių apžiūra užfiksuota Kitų objektų apžiūros protokole (b. l. 33-34). Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip atvykusios Pagal iškvietimą pareigūnės apklausia K. S., ji pasakoja apie įvykį, rodo saują ilgų juodų plaukų, pasakoja, kad sesuo juos išrovė, stvėrė už plaukų, koridoriuje ją pargriovė. Pareigūnės apžiūri K. S. galvą, patvirtina, kad toje vietoje gerokai nėra plaukų. K. S. rodo, kaip ją mušė sesuo, jos draugė taip pat pasakoja, kad K1 sesuo buvo neadekvati, užsipuolė K1 dėl mamos, stvėrė už plaukų ir trenkė į sieną. Abi merginos nurodo, kad jos negėrė alkoholio, o L. S. buvo girta arba pavartojusi.

Neblaivumo nustatymo testo duomenimis, 2021-04-26 3.18 val. L. S. nustatytas 2,58 promilės neblaivumas (b. l. 61).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimas giminaitis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko įrodyta, kad L. S. 2021-04-25 apie 22.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, žodinio konflikto su seserimi K. S. metu, ranka sudavė K. S. per galvą, sugriebė nukentėjusiąją už plaukų bei pargriovė ją ant grindų, po ko rankomis sudavė K. S. ne mažiau 10 smūgių į galvą ir veidą, įsikibusi nukentėjusiajai į plaukus, išrovė jų kuokštą, savo veiksmais sukeldama K. S. fizinį skausmą bei padarydama poodinę kraujosruvą kairio skruosto srityje – nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji L. S. pripažino kaltinime nurodytas aplinkybes, tačiau teigė, kad tai sesuo pirma pradėjo konfliktą. Nurodė, kad sesuo buvo apsvaigusi nuo alkoholio, supyko, jog ji (L. S.) viena ketina važiuoti į pirtį, stvėrė už plaukų, lyg ir įspyrė. Teismas neturi pagrindo vadovautis tokiais kaltinamosios parodymais, nes bylos medžiaga ir ištirti įrodymai juos paneigia. Visų pirma, kaip nurodė nukentėjusioji K. S., ir kaltinamoji to neneigė, ji nebendrauja su sesers L. S. kompanija, o priešingai, bando įtakoti seserį pakeisti gyvenimo būdą, todėl kritiškai vertintini kaltinamosios argumentai, neva sesuo supyko dėl to, kad ji viena ketino važiuoti į pirtį. Be to, kaip matyti iš pačios kaltinamosios, nukentėjusiosios, liudytojos parodymų, K. S. iš tiesų skubino kaltinamąją išeiti, tačiau matyti ir tai, kad kaltinamoji taip ir darė, t. y. rengėsi, avėsi batus, todėl nesuprantama, kam nukentėjusiajai reikėjo pulti muštis, kai kaltinamoji ir taip vykdė jos norą išeiti. Teismas neturi pagrindo ir tikėti kaltinamąja, kad K. S. buvo neblaivi, nes šios aplinkybės nepatvirtino ne tik nukentėjusiosios draugė K. D.-K., bet ir visiškai nešališkas pašalinis asmuo – policijos pareigūnė E. M.; taip pat ir iš Body kameros įrašų akivaizdu, kad tiek K. S., tiek K. D.-K. atrodo visiškai blaivios. Tuo tarpu aplinkybę, kad neblaivi buvo kaltinamoji L. S., patvirtino ji pati, nukentėjusioji K. S. ir liudytoja K. D.-K., patvirtina ir vėliau, L. S. sulaikymo metu nustatyti duomenys, t. y. alkotesterio kvitas, kad 2021-04-26, 03.18 val. L. S. nustatytas 2,58 promilės girtumas. Galimai ji nebuvo taip stipriai apgirtusi konflikto su K. S. metu, tačiau pats neblaivumo nustatymo faktas leidžia daryti išvadą, kad L. S. važiavo į pirtį būtent su tikslu pasilinksminti, gerti dar alkoholio, kas atitinka K. S. pateiktą įprasto seseriai elgesio apibūdinimą. Taip pat pažymėtina, kad L. S. nei sulaikymo metu, nei po to nesiskundė jai pačiai padarytais sužalojimais, pati pasišalino iš konflikto vietos išgirdusi, kad liudytoja kviečia policiją. Neginčijamai iš visų bute buvusių asmenų parodymų nustatyta, kad L. S. iš nosies bėgo kraujas, tačiau nėra pagrindo manyti, kad K. S. sumušė jai nosį tyčia, puldama ją, o ne gindamasi. K. S., K. D.-K. parodymais nustatyta, kad tai kaltinamoji buvo agresyviai nusiteikusi ir puolė nukentėjusiąją, tampė ją už plaukų, išraudama kuokštą, pargriovė ant žemės ir dar sudavė ne mažiau 10 smūgių į galvą ir veidą; smūgių skaičiaus ir tampymo už plaukų neneigė ir pati L. S. O tai, kad nukentėjusiajai iš tiesų buvo išrautas tikrai didelis kuokštas plaukų, panaudojant didelę jėgą, patvirtina ne tik K. S. parodymai, bet ir vaizdo įrašai, įvykio vietos fotolentelės duomenys, kuriuose užfiksuoti išrauti plaukai bei nukentėjusiosios galva, kur aiškiai matyti plikas ruožas dėl išrautų plaukų. Be to, medicinos specialisto išvados duomenimis, K. S. nustatyta poodinė kraujosruva kairio skruosto srityje, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Bylos duomenimis, konflikto vietoje buvo tik L. S., K. S. ir K. D.-K., kuri yra nukentėjusiosios draugė. Kaip nurodė K. S., toks įvykis buvo pirmas kartas, anksčiau sesuo taip nesielgdavo. L. S. taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kad jos sesuo būtų suinteresuota ją apkalbėti, t. y. pati inicijuoti muštynes ir dar po to iškviesti policiją, nepagrįstai apkaltinti L. S. Kaltinamosios argumentai, kad sesuo supyko, jog ji viena važiuos į pirtį, kaip minėta, paneigti, kitų pagrįstų aplinkybių kaltinamoji nenurodė. Todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios ir liudytojos parodymų objektyvumu, kad ne K. S. supyko ir iš pykčio puolė mušti seserį, o pati L. S. supyko dėl to, jog sesuo atsisakė jai skolinti pinigų, taip pat dėl to, kad neva K. S. ją apkalbėjo mamai, būtent ji pradėjo konfliktuoti žodžiu ir pati pirma panaudojo fizinį smurtą, nuo kurio nukentėjusioji tik gynėsi.

Apibendrinant aukščiau aptartus kaltinamosios, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, Body kamera užfiksuotus patikrinimo rezultatus, Medicinos specialisto išvadą ir alkotesterio duomenis, darytina išvada, kad L. S. veikė tiesiogine tyčia, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, suprato, jog savo smurtiniais veiksmais sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą ar ją susargdins, ir to siekė. Šiuos veiksmus kaltinamoji atliko prieš savo seserį, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės

Skirdamas kaltinamajai bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamoji anksčiau teista vieną kartą už sunkų nusikaltimą (BK 180 straipsnio 2 dalis), nagrinėjamą nusikaltimą padarė neatlikusi ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (b. l. 69-88), per 3 metus daug kartų bausta administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus – daugiausia už važiavimą be bilieto, nuo 2019 metų duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 89-94), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydyta, Respublikiniame priklausomybės ligų centre Vilniaus filiale nesigydė (b. l. 98-100). Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi, kas neabejotinai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). BK 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-30 nuosprendžio matyti, kad šiuo nuosprendžiu L. S. nuteista už nusikalstamas veikas, kurias padarė būdama nepilnametė, todėl nėra pagrindo jos atsakomybę sunkinančia aplinkybę laikyti tai, kad naują nusikalstamą veiką ji padarė būdama recidyvistė.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą numatytos bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-09-30 nutartimi už sistemingą probacijos sąlygų pažeidimą panaikino L. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Kaip minėta, nusikaltimą L. S. padarė neatlikusi anksčiau paskirtos bausmės; be to, nors pastarasis nusikaltimas savo pavojingumu ir sunkumu neprilygsta nusikaltimui, už kurį ji jau buvo teista (plėšimui), vis tik ir šis nusikaltimas yra smurtinis, susijęs su žmogaus sveikata, kas rodo didesnį kaltinamosios pavojingumo laipsnį. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, tai, kad nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kadangi kaltinamoji nėra linkusi laikytis probacijos sąlygų, teismas laiko, kad nėra pagrindo jai skirti švelniausias bausmes – viešuosius darbus ar laisvės apribojimą. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad vis tik ji yra jauno amžiaus, nusikalstama veika netruko ilgą laiką, buvo daugiau spontaniška ir nesukėlė rimtesnių pasekmių nukentėjusiosios sveikatai, į nukentėjusiosios argumentus, jog ji tik nori, kad sesuo atsiprašytų, susitvarkytų, eitų dirbti, darytina išvada, kad laisvės atėmimo bausmė būtų per griežta, neadekvati padarytai nusikalstamai veikai ir kaltinamosios asmenybei, o BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus L. S. areštą, jo trukmę parenkant artimą bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnis).

Minėta, kad nusikaltimą L. S. padarė neatlikusi ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-30 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirto laisvės atėmimo 1 metams 3 mėnesiams, todėl kaltinamajai skiriama bausmė bendrintina su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme vadovaujantis BK 64 straipsnio pagrindu. Kadangi naujas nusikaltimas savo sunkumo laipsniu labai skiriasi nuo anksčiau padaryto nusikaltimo, tačiau taip pat yra smurtinis, bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės (laisvės atėmimo) pridedant pusę švelnesnės bausmės (arešto), ją BK 65 straipsnio 1 dalies a) punkto pagrindu keičiant į laisvės atėmimą.

Į bausmės laiką BK 66 straipsnio pagrindu įskaitytinas laikas, L. S. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2021-04-26 03.00 val. iki 2021-04-26 15.22 val. (b. l. 59, 64), t. y. viena diena, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Byloje nėra duomenų, kad L. S. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-30 nuosprendį atliko bent dalį bausmės, ar kad buvo laikinai sulaikyta.

Ikiteisminio tyrimo metu L. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L.S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai bausmę – areštą 40 (keturiasdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-30 nuosprendžiu paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę bausmę L. S. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams 20 (dvidešimčiai) dienų.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021-04-26 03.00 val. iki 2021-04-26 15.22 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamosios sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.