Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Birutei Ramanauskaitei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Linai Riepšaitei, atsakovo atstovei Ievai Suchažauskaitei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia ir draudimo išmokos bei palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme 2014-04-09 priimtas ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinys atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, kuriuo ieškovas prašė pripažinti 2009-09-07 sudarytos draudimo sutarties (draudimo poliso Serija LD Nr. 91570903) draudimo taisyklių II dalies 4.1.1 p. sąlygą negaliojančia ir priteisti iš atsakovo 3.573,26 Lt draudimo išmoką už 2010-02-19 įvykį, 4.970,98 Lt draudimo išmoką už 2010-02-26 įvykį, o taip pat priteisti 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas ieškinyje ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal jo ir atsakovo sudarytą bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, draudimo laikotarpis buvo nuo 2009-09-12 iki 2010-09-11, tačiau atsakovas atsisako išmokėti ieškovui draudimo išmoką dėl dviejų įvykių, įvykusių draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu. Atsakovas 2013-12-11 bei 2014-01-19 raštais nurodė, jog pagal Bendrosios civilinės atsakomybės taisyklių Nr. 054 (2007-01-31 redakcija) II dalies 4.1.1 p. įvykiai nėra draudžiamieji. Šiame punkte numatyta viena iš sąlygų, kad įvykis būtų laikomas draudiminiu – nukentėjusio asmens reikalavimas turi būti pateiktas per draudimo apsaugos laikotarpį ir draudikui apie jį pranešta per draudimo apsaugos laikotarpį arba per išplėstinį pranešimo terminą. Draudimo taisyklių 1.1 p. nurodytas išplėstinis 30 dienų pranešimo terminas, kurio eiga prasideda nuo draudimo apsaugos laikotarpio pasibaigimo momento. Numatytas išplėstinis reikalavimo pareiškimo terminas – 30 dienų nuo draudimo apsaugos galiojimo pabaigos, yra itin trumpas ir neprotingas. Ieškovas negalėjo pateikti reikalavimų atsakovui tokiu terminu, kadangi pats ieškovas apie draudimo apsaugos galiojimo metu įvykusius draudiminius įvykius sužinojo jau po draudimo apsaugos ir išplėstinio laikotarpio pabaigos: apie 2010-02-26 įvykusį įvykį sužinojo 2012-04-20, gavęs pretenziją. Apie 2010-02-19 įvykį sužinojo gavęs dokumentus iš teismo, t. y. 2013-02-25. Tokia taisyklių nuostata yra siurprizinė, prieštaraujanti bendrosios civilinės atsakomybės draudimo esmei, nepagrįstai didele apimtimi apribojanti sutarties standartines sąlygas parengusio draudiko atsakomybę bei prieštaraujanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, todėl remiantis CK 6.186 str. 1 d. pripažintina negaliojančia. Kadangi draudimo sutartis yra fiduciarinė, draudikas turi pareigą tokią sąlygą tinkamai atskleisti. Teismų praktika pripažįsta, kad pareiga atskleisti draudimo sutarties sąlygas - draudimo rūšies taisykles įvykdoma ne tik įteikiant draudimo rūšies taisykles draudėjui, bet ir tinkamai išaiškinant jų turinį. Ieškovas buvo apsidraudęs savo veiklą civilinės atsakomybės draudimu. Draudimo įstatyme esančiame apibrėžime draudiminis įvykis neribojamas reikalavimo draudikui pateikimu, todėl numačius šią sąlygą, draudikas turėjo aiškiai ją atskleisti kaip galimai netikėtą draudėjui. Jeigu standartinėse sutarties sąlygose yra numatytos tokios aplinkybės, kurios, atsižvelgiant į sutarties esmę, pripažintinos esminėmis tos sutarties sąlygomis, tokios sąlygos šaliai, sudariusiai sutartį prisijungimo būdu, gali būti privalomos tik tuo atveju, jeigu šalis su jomis aiškiai sutiko. Jeigu ieškovas būtų žinojęs, kad draudimo sutarties sąlygos sumažina draudimo apsaugą taip, jog per draudimo apsaugos laikotarpį ieškovo atliktais veiksmais tretiesiems asmenims padaryti nuostoliai nebus atlyginami, jeigu tretieji asmenys reikalavimus pareikš vėliau nei per 30 dienų po draudimo sutarties termino pabaigos, ieškovas nebūtų sudaręs tokios sutarties. Ginčijama sutarties sąlyga nėra suprantama ir logiška. Draudikas draudimo sutarties sudarymo metu nepaaiškino draudėjui sąlygos dėl 3 metų išplėstinio termino taikymo pasirinkimo galimybės, pažeidė pareigas tinkamai atskleisti standartines draudimo sutarties sąlygas. Draudiminio įvykio apibrėžimas atsakovo parengtose taisyklėse – nelogiškas ir neprotingas. Draudiko prievolės mokėti draudimo išmokas ir apdraustojo teisės šias išmokas gauti pasibaigimas nepagrįstai susiejamas su trečiųjų asmenų (nukentėjusiųjų asmenų) reikalavimų pateikimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje yra išaiškinęs, kad draudiminė apsauga galioja ne tik sutarties galiojimo metu, bet ir po sutarties pasibaigimo, jei nusižengimas padaromas sutarties galiojimo metu ir momentas, kada pretenzija pareiškiama, šiuo atveju reikšmės neturi. Spręsdamas iš esmės panašią situaciją dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo numatyto vienerių metų termino pranešimui apie žalą, yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatytas vienerių metų terminas pretenzijai pareikšti negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad dėl to būtų iš esmės paneigiama draudiko draudimo sutarties pagrindu atsiradusi pareiga atlyginti žalą. CK 6.1012 str. 2 d. numatyta, kad draudėjui pažeidus pareigą pranešti apie įvykį, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, atsižvelgdamas į tai, ar draudėjas savo pareigos neįvykdė tyčia ar dėl neatsargumo, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudiminį įvykį draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudiminį įvykį neturi įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad „draudikams neturi būti leidžiama remtis pareigos pranešti apie draudžiamąjį įvykį terminų, nustatytų draudimo liudijime, pažeidimu, kaip sąlyga apskritai nemokėti draudimo išmokos. Ieškovas atsakovui apie draudiminius įvykius nepranešė ne dėl tyčios ar siekdamas nuslėpti aplinkybes, o dėl to, kad pats apie šiuos įvykius nežinojo. Ieškovo nepranešimas neturėjo įtakos atsakovo teisei nustatyti įvykio aplinkybes ar imtis kokių nors priemonių sumažinti žalą. Atsakovas, dalyvaudamas nurodytose civilinėse bylose kaip trečiasis asmuo, galėjo reikšti visus atsikirtimus ir argumentus dėl žalos fakto ir jos dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).

Į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ir šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad tarp ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ ir atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 2009-09-07 buvo sudaryta bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Tai patvirtina draudimo polisas Serija LD Nr. 91570903, iš kurio matyti, jog šios draudimo sutarties pagrindas yra AB „Lietuvos draudimas“ Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklės Nr.054, redakcija 2007-03-01, t. y. I dalis Bendrosios sąlygos; II dalis Veiklos civilinės atsakomybės draudimo sąlygos ir III dalis Produkto civilinės atsakomybės draudimo sąlygos. Liudijime nurodytas draudimo laikotarpis – nuo 2009-09-12 iki 2010-09-11 d. Draudimo objektai / draudiminiai įvykiai – veiklos civilinė atsakomybė, produkto civilinė atsakomybė, civilinė atsakomybė už žalą padarytą atliekant statybos darbus.

2010-02-19 nuo ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ administruojamo namo, esančio adresu Totorių g. 32, Vilniuje, stogo nukrito sniegas ir apgadino Ramunei Gurklienei priklausantį automobilį HONDA CIVIC valst. nr. BOC363. 2013-11-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-16875-534/2013 pripažinta, kad už žalą yra atsakingas UAB „Senamiesčio ūkis“ ir automobilio savininko draudikui AAS ,,Gjensidige Baltic“ iš UAB „Senamiesčio ūkis“ priteista 3.731,98 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ir 112 Lt žyminio mokesčio.

2010-02-26 nuo ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ administruojamo namo, esančio adresu Užupio g. 3, Vilniuje, nukrito sniegas/ledas ir apgadino UAB „Litideal“ priklausantį automobilį AUDI A4 valst. nr. EGJ390. 2013-10-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-19960-933/2013 pripažinta, kad už žalą yra atsakingas UAB „Senamiesčio ūkis“ ir automobilio savininko draudikui AAS ,,Gjensidige Baltic“ iš UAB „Senamiesčio ūkis“ priteista 5.055,45 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ir 152 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Šalys pripažįsta, kad šie įsiteisėję sprendimai turi prejudicinę galią. Šalys nurodė, kad ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ įvykdė teismų sprendimus, priteistas sumas sumokėjo ir 2013 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į atsakovą AB „Lietuvos draudimas“ dėl priteistos žalos atlyginimo. Atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmokas remdamasis draudimo taisyklių II dalies 4.1.1. p. Atsakovas nurodė, kad įvykiai nėra draudiminiai.

Tarp šalių nekilo ginčo dėl draudimo sutarties ir draudimo apsaugos galiojimo ar negaliojimo fakto bei momento, o taip pat dėl faktinių bylos aplinkybių – įvykusių įvykių. Ginčas tarp šalių kilo dėl draudimo sutarties sąlygos aiškinimo – ir įvykių nepripažinimo draudiminiais.

Spręsdamas šalių ginčą, teismas pažymi, kad pagal CK 6.987 str. draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Vadovaujantis draudimo teisinių santykių reguliavimu, pagrindinės draudimo sutarties sąlygos nurodomos draudimo liudijime (polise) ir / ar jo priede, jos detalizuojamos, papildomos atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis (CK 6.991 str., 6.992 str., Draudimo įstatymo 2 str. 22 d.). Jei draudimo sutartis sudaroma draudikui akceptuojant draudėjo pasiūlymą (prašymą), rašytinis draudėjo prašymas tampa sudėtine draudimo sutarties dalimi (CK 6.990 str.). Atskiras rašytinis ieškovo prašymas sudaryti draudimo sutartį į bylą nėra pateiktas. Nėra pateikta nei elektroninių laiškų ar kitos informacijos, nors teismas tokią informaciją siūlė pateikti.

Teismui pateiktos atsakovo parengtos draudimo rūšies taisyklės – Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklės Nr.054 (trumpinama – Taisyklės), kuriose reglamentuota (I dalies 1.3 p.), kad draudikas įsipareigoja išmokėti draudimo išmoką, jei įvyksta draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Taisyklių I Bendrojoje dalyje nurodyta, kad Taisyklės yra neatsiejama draudimo sutarties dalis, Taisykles sudaro I dalis – Bendrosios sąlygos, II dalis – Veiklos civilinės atsakomybės draudimo sąlygos ir III dalis – Produkto civilinės atsakomybės draudimo sąlygos.

Pažymėtina, kad draudimo rūšies taisyklėse turi būti nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai (Draudimo įstatymo 90 str. 1 d. 2 p., 3 p., sutarties sudarymo metu galiojusios įstatymo redakcijos 77 str. 1 d. 3 p.). Nedraudiminių įvykių sąrašas leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos apimtį. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie draudimo taisyklėse turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o kai abejojama, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.).

Taisyklių I dalies Bendrųjų sąlygų 1.15. p ir 1.16. p. nurodyta draudiminio įvykio ir nedraudiminio įvykio sąvoka, tai yra nurodyta tai, kad nedraudiminis įvykis yra draudimo sutartyje ir / ar įstatymuose nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas nemoka draudimo išmokos. Šioje Taisyklių dalyje taip pat numatyti atvejai, kada draudimo išmoka gali būti mažinama arba nemokama (7.12. p.). II ir III Taisyklių dalyse draudimo sąlygos detalizuotos pagal atskirą draudimo objektą – Veiklos civilinę atsakomybę ir Produkto civilinę atsakomybę.

Taisyklių II dalies 4.1. p. (ir atitinkamai III dalies 4.1. p. apibrėžia, koks įvykis laikomas draudžiamuoju (draudiminiu), t.y. žalos trečiajam asmeniui padarymas, draudėjui vykdant apdraustą veiklą arba dėl draudėjo nuosavybėje, valdyme esančių ir apdraustai veiklai naudojamų statinių, teritorijos ar kitų objektų trūkumų, laikomas draudiminiu įvykiu, jei tenkinamos visos nurodytos sąlygos: 1) Reikalavimas pateiktas per draudimo apsaugos laikotarpį ir draudikui apie jį pranešta per draudimo apsaugos laikotarpį arba per išplėstinį pranešimo terminą; 2) Žala padaryta draudimo teritorijoje; 3) Draudėjas pagal galiojančius įstatymus atsako už žalą; 4) Žala padaryta laikotarpiu nuo pradžios datos iki draudimo apsaugos laikotarpio pasibaigimo datos.

Taisyklių II dalies 1 p. išdėstytos draudimo sąvokos: 1.6 p. apibrėžta, kad Reikalavimas – tai raštu pateiktas pranešimas, kuriuo draudėjas laikomas atsakingu už trečiajam asmeniui padarytą žalą; 1.11. p. apibrėžta, kad išplėstinis pranešimo terminas – tai 30 kalendorinių dienų terminas, kurio eiga prasideda nuo draudimo apsaugos laikotarpio pasibaigimo momento. Per šį terminą, taikant taisyklių I dalies Bendrosios sąlygos 2.6.7. c punkto ir šių sąlygų 9.1.7. punkto nuostatas draudėjas turi teisę pranešti draudikui apie per draudimo apsaugos laikotarpį gautą reikalavimą dėl žalos padarytos laikotarpiu nuo pradžios datos iki draudimo apsaugos laikotarpio pasibaigimo datos (minimuose 2.6.7. c ir 9.1.7. punktuose įtvirtinta draudėjo pareiga per vieną parą pranešti draudikui apie draudiminį įvykį ir suteikti jam išsamią informaciją apie visas žinomas įvykio aplinkybes, o draudikui paprašius – per tris darbo dienas raštu patvirtinti apie tokį įvykį bei užpildyti draudiko nustatytos formos dokumentus).

Draudimo rūšies taisyklėse atskirai aptarta Draudimo apsaugos tipo pakeitimo sąlyga Nr.0541V: jeigu draudikas ir draudėjas draudimo sutartyje susitarė dėl šios (pakeitimo) sąlygos taikymo, Taisyklių II dalies draudimo sąlygų 4 straipsnis (draudiminiai įvykiai) keičiamas ir 4.1.4. p. išdėstomas taip: apie trečiojo asmens reikalavimą draudikui pranešama ne vėliau kaip po trejų metų nuo draudimo apsaugos laikotarpio pasibaigimo. Taigi, ši nuostata gali būti laisvai pasirenkama. Apklausiant liudytoją – atsakovo darbuotoją L. Simutį, liudytojas neprisiminė konkrečiai šios šalių draudimo sutarties sudarymo aplinkybių, tačiau paaiškino, kad šį papildoma draudimo sutarties taisyklių sąlyga klientams paprastai nėra kiekvienu atveju pasiūloma, nes dėl didesnės rizikos draudimas brangiau kainuoja ir dėl to klientams tokia sąlyga nėra patraukli. Tarp šalių nekilo ginčo, jog Draudimo apsaugos tipo pakeitimo sąlyga Nr.0541V ieškovo ir atsakovo sutarties sudarymo metu nebuvo pasirinkta. Tai patvirtina ir Draudimo liudijimas ir jo priedas.

Vadinasi sutarties šalių buvo susitarta, jog pagal Taisyklių II dalies 1.11. p. galiojo ne trejų metų, o 30 dienų išplėstinis terminas, per kurį ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ turėjo teisę pranešti draudikui apie per draudimo apsaugos laikotarpį gautą reikalavimą dėl žalos padarytos laikotarpiu nuo pradžios datos iki draudimo apsaugos laikotarpio pasibaigimo datos. Šią draudimo sutarties sąlygą ieškovas ginčija kaip siurprizinę ir nesąžiningą.

Teismas pažymi, kad CK 6.186 str. nustatyta, jog negalioja netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos, t. y. tokios, kurių kita šalis negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje. Atkreiptinas dėmesys, jog vien ta aplinkybė, kad ieškovas sutarties sąlygų ar rūšies draudimo taisyklių atidžiai neperskaitė ir apsiribojo tik paviršutinišku susipažinimu su taisyklėmis, nesudaro pagrindu sutarties sąlygą laikyti netikėta (siurprizine). Minimo Kodekso straipsnio 1 d. numatyta, jog netikėtomis (siurprizinėmis) nelaikomos sutarties sąlygos, su kuriomis šalis aiškiai sutiko, kai jos tai šaliai buvo tinkamai atskleistos, o 2 d. numatyta, kad sprendžiant ar sąlyga yra netikėta (siurprizinė) ar ne, reikia atsižvelgti į jos turinį, formuluotę bei išraiškos būdą. Draudikas privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, draudimo taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos, kadangi CK 6.186 str. įtvirtintų nuostatų tikslas – nustatyti papildomas garantijas šaliai, kuri sudaro sutartį prisijungimo būdu pagal kitos šalies parengtas standartines sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje tokios rūšies bylose ne kartą yra konstatuota, kad CK 6.186 str. 1 dalis gali būti taikoma tik tada, kai yra dvi sąlygos: pirma, standartines sutarties sąlygas parengusi šalis neįvykdė CK 6.185 str. 2 dalyje nurodytos pareigos, t. y. nesudarė tinkamos galimybės kitai šaliai susipažinti su standartinėmis sąlygomis; antra, sąlygos, su kuriomis prisijungusi šalis aiškiai nesutinka, yra netikėtos, t. y. tokios, kurių ji negalėjo protingai tikėtis būsiant ateityje. Taip pat, kaip jau minėta, reikia atsižvelgti į jos turinį, formuluotę, išraiškos būdą (CK 6.168 str. 2 dalis). Be to, turi būti atsižvelgiama į prisijungusios sutarties šalies patirtį, tarp šalių susiklosčiusius santykius, kitas aplinkybes, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.).

Kaip matyti iš bylos dokumentų, ieškovas pasirašė, kad prieš sudarydamas draudimo sutartį jis gavo draudimo taisykles. Šios aplinkybės ieškovas neginčija. Pažymėtina, kad ginčo šalys - tiek ieškovas, tiek atsakovas yra savo srities profesionalai, kurie sudarė rizikos - draudimo sutartį. Šios aplinkybės reiškia, kad abi sutarties šalys turi būti atidžios ir sąžiningos. Šalis kurį laiką siejo draudimo teisiniai santykiai ir dėl panašių įvykių ieškovas yra pateikęs atsakovui pranešimus – prašymus atlyginti žalą daugiau nei dvidešimt kartų ir pagal juos atsakovas yra išmokėjęs draudimo išmokas. Vadinasi ieškovui draudimo sutarties sąlygos buvo žinomos ir suprantamos, nes šie įvykiai rodo, kad dėl draudimo išmokos išmokėjimo jis visada kreipdavosi gan operatyviai, sutarties (taisyklių) sąlygų laikėsi. Būdamas atidus ir rūpestingas ieškovas žinojo (turėjo žinoti) įstatymo ir draudimo taisyklių nuostatas, reglamentuojančias draudėjo ir draudiko tarpusavio pareigas, o taip pat tai, kad taisyklės detalizuoja draudimo sutarties sąlygas. Teismo vertinimu draudimo rūšies taisyklėse aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžta išplėstinio termino sąvoka. Teismo vertinimu, analizuojama sutarties sąlyga yra išdėstyta suprantamai, jos turinys ir formuluotė atitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimus, yra logiška, jos kontekstas suvokiamas normalių gebėjimų asmeniui. Šiais aspektais analizuojama sutarties sąlyga atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismas taip pat pažymi, kad pagal CK 6.185 str. 3 dalį laikoma, kad sutarties standartines sąlygas parengusi šalis tinkamai įvykdė supažindinimo pareigą, jeigu ji: 1) įteikė standartines sąlygas kitai šaliai raštu iki sutarties pasirašymo ar ją pasirašant; 2) iki sutarties pasirašymo pranešė kitai šaliai, kad sutartis bus sudaroma pagal sutarties standartines sąlygas, su kuriomis kita šalis gali susipažinti standartines sutarties sąlygas parengusios šalies nurodytoje vietoje; 3) pasiūlė kitai šaliai, jei ši pageidautų, atsiųsti tų sąlygų kopiją. Jeigu supažindinimas įvykdytas ar galimybė sužinoti sutarties standartines sąlygas sudaryta bent vienu iš nurodytų būdų, tai pripažįstama, kad supažindinimas atliktas tinkamai. Ieškovas neneigė gavęs draudimo taisyklių kopiją, o ieškovo argumentas, kad taisyklės yra didelės apimties, neatitinka tikrovės. Pažymėtina ir tai, kad taisyklės publikuojamos draudiko internetiniame tinklapyje. Šios byloje nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad draudikas (sutarties standartines sąlygas parengusi šalis) tinkamai įvykdė supažindinimo pareigą, todėl nėra pagrindo laikyti sutarties sąlygos netikėta (siurprizine).

Teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad toks trumpas – 30 dienų išplėstinis pranešimo terminas atsižvelgiant į ieškovo veiklos (statinių priežiūros) specifiką, faktiškai panaikintų galimybę įvykį, dėl kurio trečiajam asmeniui atsirado žala, pripažinti draudiminiu įvykiu tuo atveju, kai tokie įvykiai atsitiko draudimo apsaugos laikotarpio pabaigoje, nes tokie faktai gali paaiškėti vėliau nei per 30 dienų. Tačiau šiuo konkrečiu atveju įvykiai įvyko ne draudimo apsaugos laikotarpio pabaigoje, o priešingai – pradžioje: abu įvykiai buvo 2010 m. vasario mėnesį, o išplėstinis 30 dienų pranešimo terminas suėjo 2010 m. spalio 11 d.

Kaip matyti iš bylos dokumentų, dėl 2010-02-19 ir 2010-02-26 įvykiai, kada ieškovo veiklos teritorijoje - draudimo apsaugos teritorijoje nuo stogo nukritus sniegui / ledui buvo apgadinti trečiųjų asmenų automobiliai ir atsirado žala, įvyko galiojant šalių sudarytos draudimo sutarties draudimo apsaugos laikotarpiu. Draudėjas (ieškovas) atsako už žalą pagal minėtus teismų sprendimus. Ieškovas ieškinyje nenurodė, kada tretieji asmenys pareiškė jam reiklalavimus. Tačiau kaip matyti iš bylos, teisminiai procesai, kuriuose iš ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ žalos buvo priteistos, prasidėjo atitinkamai 2013-02-20 ir 2013-04-19. Ieškovas neabejotinai turėjo turėti informaciją anksčiau, kadangi įprasta draudimo bendrovių praktika teisminį ginčą pradėti tok po pretenzijos pateikimo atsakingam asmeniui.

Teismas taip pat sutinka su ieškovo argumentais, jog draudimo sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu ir kad pareiga įrodyti, kad standartinės sąlygos yra aiškios ir neturėjo būti klaidingai suprastos kitos sutarties šalies, tenka standartines sąlygas parengusiai šaliai.

Tačiau teismo vertinimu nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad net ir pripažinus, jog draudimo rūšies taisyklėse išplėstinio pranešimo laikotarpio sąvoka nėra aiški ir ieškovo sudarant sutartį galėjo būti suprasta klaidingai – būtent kaip trijų metų terminą (pagal Draudimo apsaugos tipo pakeitimo sąlygą Nr.0541V), toks trejų metų terminas ieškovo taip pat buvo praleistas, nes suėjo 2013-09-11 d. Tuo tarpu ieškovas dėl draudimo išmokų išmokėjimo į atsakovą kreipėsi tik 2013 m. gruodžio mėnesį. Nors, kaip pats nurodė, apie įvykį Užupio gatvėje ieškovui jau buvo žinoma 2012-04-20, o apie įvykį Totorių gatvėje ieškovas nurodė sužinojęs 2013-02-05, tai yra daugiau nei septyni mėnesiai iki maksimalaus išplėstinio termino pabaigos. Teismo byloje nustatytų aplinkybių vertinimu, atsakovas byloje įrodė, jog įvykis yra nedraudžiamasis, todėl prievolė išmokėti draudimo išmokas šiuo atveju jam nekyla ir ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas (CPK 178 str.).

Bylinėjimosi išlaidos: duomenų apie patirtinas bylinėjimosi išlaidas atsakovas nepateikė. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų byloje nebuvo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.