Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo, suinteresuoti asmenys- Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM ir VĮ Turto bankas

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nors po motinos mirties jai liko visas motinos turtas, bet ji per nustatytą įstatymu 3 mėnesių terminą kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo kreiptis negalėjusi, nes dar buvo nepilnametė, o kada sulaukusi pilnametystės, tai nurodytas terminas buvo jau pasibaigęs.

Ji, kaip įstatyminė įpėdinė, mirus motinai R. G., kol kas negalinti įstatymo nustatyta tvarka gauti paveldėjimo teisės liudijimo jai priklausiusiam turtui paveldėti, kadangi terminas kreiptis į notaro biurą su prašymu priimti palikimą pasibaigęs (LR CK 550 str. 3 d.).Todėl kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.

LR CK 5.50 str. 2 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, LR CK 5.5.1 str. 1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Prašomas nustatyti juridinis faktas jai būtų teisiškai reikšmingas, nes tai sukels teisines pasekmes ir nuo to priklausys jos asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas(CPK 444 str.1d. ), t.y. jos teisė į paveldėjimą.

2022-09-26 gautu Varėnos raj.1-ojo notarų biuro atsakymu Nr. S-59 patvirtinama, kad po senelio A. M. mirties jo palikimą buvo priėmę jo sutuoktinė G. M. ir jo dukros J. J. ir R. G..

Ji atitinka įstatymo reikalavimus dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, kadangi po motinos R. G. mirties likusį palikimą priėmusi, nes pradėjusi jį valdyti, naudotis ir disponuoti motinos turtu, kur gyvenamojo namo dalyje gyvenusi iki motinos mirties bei toliau gyvenusi ir po motinos mirties , naudojusis sodyba, tvarkiusi sodybos aplinką, prisidėjusi prie įvairių mokesčių mokėjimo už sodybą. Visgi, praleidus terminą kreiptis su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, negalinti pilnai įgyvendinti nuosavybės teisių į paveldimą turtą, gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Kadangi yra praleidusi įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į notaro biurą, kreipiasi į teismą, kaip palikėjos įstatyminė įpėdinė dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pradėjus R. G. turtą valdyti faktiškai iškart po jos mirties. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels jai teisines pasekmes (CPK 442 – 447 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

Iš pareiškėjos pateikto gimimo liudijimo matyti, kad pareiškėja yra mirusios R. G. dukra.

Pateiktu mirties liudijimu patvirtinama, kad pareiškėjos motina R. G. a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) R. G. ir V. G. santuokos įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytų pastabų matyti, kad V. G. mirė (duomenys neskelbtini).

Pateikta pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtinama, kad O. G. nuo (duomenys neskelbtini) (t.y. sulaukus pilnametystės) yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

2022-09-26 pranešimu Varėnos raj.1-asis notarų biuras nurodo, kad po R. G. a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) turto paveldėjimo byla nebuvo pradėta vesti.

LR CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Vadovaujantis CK 5.51 str. 1 d. nuostatomis, laikoma, kad palikimas priimamas, kai įpėdinis faktiškai pradeda valdyti paveldimą turtą. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008).

Pareiškėja po motinos G. G. mirties per įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė. Akivaizdu, jog kitokia, nei teismo tvarka, pareiškėja negali gauti dokumentų, patvirtinančių jog ji po motinos mirties priėmė jos palikimą, todėl prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus (CPK 445 str.). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes pareiškėjai, kadangi pareiškėja galės kreipsis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo įforminimo įstatymų nustatyta tvarka. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjų nurodomas faktas egzistavo.Todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.50 str.2d.ir 5.51 str.numatyta tvarka ir kad palikimas buvo priimtas per 3 mėnesių terminą nuo palikėjos mirties. Todėl civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinamas pareiškėjų pareiškimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjams gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis) ir jo pagrindu įgyvendinti nuosavybės teises.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.50,5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo ir nuosavybės teisių įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja O. G. a.k(duomenys neskelbtini) priėmė jos motinos R. G. a.k. (duomenys neskelbtini) , mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.