- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-27
- Bylos Nr.
- 2S-658-555/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00023-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Ieškovas
- U. B.
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-591-470/2025 pagal ieškovės U. B. (R.) patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, S. R., E. R. ir J. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė U. R. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama priteisti solidariai iš atsakovų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 8 871,99 Eur turtinę ir 10 000 Eur neturtinę žalą. Ieškovė taip pat prašė atnaujinti senaties terminą, jei teismas nustatytų, kad jis yra praleistas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A‑2575‑852/2024 ieškovės U. R. apeliacinį skundą patenkino iš dalies: Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. sprendimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
3. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi ieškovei U. B. (R.) nustatė terminą patikslinti atsakovus, trečiuosius asmenis ir suformuluoti jiems tinkamą reikalavimą.
Šalies argumentai
4. Ieškovė U. B. (R.) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija, S. R., E. R., J. M., kuriuo ji prašo: 1) teismui nustačius, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, pripažinti ieškinyje ir šiame patikslintame ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes svarbiomis, pripažinti ieškovės pažeistų teisių gynimą būtinu ir praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalis nurodytais pagrindais; 2) pripažinti, kad valstybės deleguotas valstybines funkcijas privalėję vykdyti valstybės tarnautojai, 2006-2016 m. dirbę (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje (Vaiko teisių apsaugos ar kt. skyriuose) ir nenustatę 2006 m. be tėvų globos likusiai mažametei U. R. laikinosios ar nuolatinės globos, nepaskyrę globėjo bei globos / rūpybos išmokos, netinkamai vykdė ir nevykdė visos eilės teisės aktų, nurodytų Kauno apygardos prokuratūros 2023 m. balandžio 26 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą ir Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2022 m. kovo 8 d. rašte Nr. (6.1-2022-19)2-125 bei šiame patikslintame ieškinyje, tinkamai neatliko valstybės deleguotų pareigų ir tuo padarė ieškovei didelę turtinę / materialinę ir neturtinę / moralinę žalą; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ieškovei padarytą 11 619,82 Eur turtinę (materialinę) žalą ir 10 000 Eur neturtinę (moralinę) žalą, bendroje sumoje – 21 619,82 Eur).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. sausio 7 d. nutartimi patikslino atsakovės valstybės atstovą civilinėje byloje ir vietoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės nurodė, kad atsakovė yra Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ieškovės patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija, S. R., E. R., J. M. priėmė bei nustatė 14 dienų terminą atsiliepimams pateikti, atleido Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo trečiojo asmens pareigų šioje civilinėje byloje.
Šalies argumentai
6. Teismas nurodė, kad patikslintas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Patikslintu ieškiniu ieškovė byloje atsakove nurodė Lietuvos Respublikos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Atsižvelgęs į Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutarties dėl bylos perdavimo pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo motyvus, teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodė tinkamą atsakovę – Lietuvos Respublikos valstybę, o ją atstovaujančią instituciją nurodė Lietuvos Respublikos Vyriausybę, paaiškindama, kad ji neturi žinių, kurią instituciją Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgalios atstovauti atsakovę šioje byloje. Teismas konstatavo, kad valstybę šiuo atveju atstovauja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kurios funkcijos įtvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1114 patvirtintuose Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatuose, kurių 6 punktas skelbia, jog tarnyba veikia socialinės apsaugos ir darbo ministrui pavestoje šeimos ir vaiko teisių apsaugos srityje. Tarnyba įgyvendina vaiko teisių apsaugos politiką savivaldybių teritorijose ir dalyvauja, formuojant valstybės politiką vaiko teisių apsaugos srityje, pati ar per struktūrinius padalinius (2023 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. 328 redakcija). Taigi, atsakovę valstybę šiuo atveju atstovauja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būtent ši institucija procesinio veiksmo atlikimo metu, t. y. ieškinio pateikimo metu, yra vienintelė institucija, kuri vykdo ginčijamas funkcijas ir turi valstybės suteiktą kompetenciją šioje srityje.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas patikslino atsakovės atstovą byloje, nurodant atsakovę Lietuvos Respublikos valstybę, atstovaujamą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybę pašalinant iš bylos, o Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atleidžiant nuo trečiojo asmens pareigų, kadangi ji atstovauja atsakovę. Kiti patikslintame ieškinyje nurodyti tretieji asmenys lieko nepakitę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba), prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos laikyti ne atsakove, o trečiuoju asmeniu, pakeisti šalių (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės, (duomenys neskelbtini) savivaldybės ir J. M. procesinį statusą iš trečiųjų asmenų į atsakovus arba (alternatyvus reikalavimas) panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartį ir klausimą dėl šalių procesinio statuso (atsakovų) nustatymo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovė vertina, kad pirmosios instancijos teismas, savo iniciatyva, nesant nei vienos iš proceso šalių motyvuoto prašymo pakeisti procesinį šalių statusą, taip pat nesant pačios ieškovės sutikimo, pažeidė procesinės teisės normas, kadangi galimai netinkamos šalies pakeitimas tinkama yra ieškovės procesinė teisė, o ne teismo pareiga.
8.2. Bylos duomenimis matyti, jog ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2006 m. gegužės 21 d., kuomet buvo nužudyta ieškovės motina, iki 2016 m. kovo 22 d. ieškovės pilnametystės, nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., kuomet ji mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., kuomet ieškovė mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje bei nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., kuomet ieškovė baigė (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo programą, todėl bylos procese turėtų būti vadovaujamasi būtent tuo laikotarpiu galiojusiomis teisės aktų nuostatomis. Iki 2018 m. liepos 1 d. vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos, už vaiko teisių apsaugą visa apimtimi buvo atsakingi savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai, kuriems ir teko pagrindinė atsakomybė už vaiko teisių apsaugą bei vaiko teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą ir priežiūrą, vaiko globos organizavimą ir priežiūrą, vaiko teisių ir jo teisėtų interesų gynimą savivaldybės teritorijoje. Iki 2018 m. liepos 1 d. galioję įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai nesuteikė įgaliojimų atsakovei kontroliuoti ir vertinti nepavaldaus jai viešojo administravimo subjekto, šiuo konkrečiu atveju – savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus. 2006‑2016 m. (iki ieškovės pilnametystės) vaiko teisių apsaugos funkcija Lietuvos Respublikoje buvo deleguota savivaldybėms, todėl savivaldybės administracija, kaip vienintelė vaiko teises užtikrinanti institucija savivaldybės teritorijoje iki 2018 m. liepos 1 d., yra atsakinga už tuo metu jos kompetencijoje atliktus veiksmus bei priimtus sprendimus. Galiojantis teisinis reglamentavimas taip pat rodo, jog atsakovė nėra ir negali būti atsakinga už savivaldybių atitinkamų skyrių priimtus / nepriimtus sprendimus bei veikimą / neveikimą, dėl ko negali būti paskirta vienintele atsakove.
8.3. Antrasis ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas, kuriuo ji prašo pripažinti, kad valstybės deleguotas valstybines funkcijas privalėję vykdyti valstybės tarnautojai, 2006-2016 m. dirbę būtent (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje (Vaiko teisių apsaugos ar kt. skyriuose), o ne Tarnyba, <...> tinkamai neatliko valstybės deleguotų pareigų ir tuo padarė ieškovei didelę turtinę / materialinę ir neturtinę / moralinę žalą. Be to, ieškovė, prašydama priteisti jai 11 619,82 Eur turtinę (materialinę) žalą, iš esmės vadovaujasi išmokų vaikams įstatymo nuostatomis. Ginčui aktualiu laikotarpiu Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 11 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., reglamentavo, jog šio įstatymo nustatytas išmokas (globojamiems vaikams ir asmenims, kuriems nustatyta globa (rūpyba), nustatomos išmokos yra globos (rūpybos) išmoka ir vienkartinė išmoka būstui įsigyti arba įsikurti) skiria ir moka savivaldybių administracijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir Vyriausybės patvirtintais Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Taigi ne Tarnyba, o būtent savivaldybės administracija ginčui aktualiu laikotarpiu buvo atsakinga už globojamiems vaikams ir asmenims, kuriems nustatyta globa (rūpyba), nustatomų išmokų skyrimą ir mokėjimą, tačiau pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva nei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės, nei (duomenys neskelbtini) savivaldybės atsakovais byloje neįtraukė, kurios šiuo metu nėra nei panaikintos kaip juridiniai vienetai, nei reorganizuotos.
Žemesnės instancijos teismas
8.4. Pirmosios instancijos teismas, savo iniciatyva atsakove byloje neįtraukė / nepakeitė procesinės padėties ieškovės tetos J. M., kuri, bylos duomenimis, atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.250 straipsnio 1 dalyje įvardintą subjektą, t. y. „kiti asmenys, turintys duomenų, kad nepilnametis yra likęs be tėvų priežiūros“, dėl ko teismas turėtų įvertinti ir jos veiksmus (neveikimą) šiai nevykdžius (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2006 m. liepos 13 d. prašymo perduoti vaiką tėvui S. R., taip pat nepateikus reikalingų dokumentų ieškovės laikinosios globos nustatymui. Ieškovės patikslintas ieškinys kildinamas iš galimai neteisėtų tuometinio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimų ir veiksmų / neveikimo, kurie galimai pažeidė ieškovės interesus bei galimai padarė jai žalą. Ieškovė patikslintame ieškinyje nenurodo jokių neteisėtų būtent Tarnybos veiksmų, kurie galimai prisidėjo prie žalos jai atsiradimo, o apsiriboja tik formaliais teiginiais, kad žala kilo dėl neteisėtų valstybinių institucijų pareigūnų netinkamo pareiginių funkcijų vykdymo bei teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų nevykdymo.
8.5. Tiek (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės, tiek (duomenys neskelbtini) savivaldybės, tiek ir J. M. įtraukimas byloje ne trečiaisiais asmenimis, o atsakovais, sumažintų arba apskritai eliminuotų Tarnybos, kaip vienintelio šioje byloje atsakovo, atsakomybę už ieškovei galimai padarytus neteisėtus veiksmus. Vien Tarnyba nėra ir negali būti atsakinga už tuometinio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ar (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus veikimą / neveikimą ieškovės atžvilgiu, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai vadovavosi civilinio proceso teisės nuostatomis, dėl ko netinkamai byloje nustatė Tarnybos procesinę padėtį, ko pasėkoje priėmė nepagrįstą nutartį.
Atsiliepimas
9. Ieškovė U. B. (R.) pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Tarnyba tinkamai neišanalizavo ir visiškai nesuprato teismo skundžiamos nutarties turinio: juk skundžiama nutartimi pakeistas ne atsakovas, o tik patikslintas jo atstovas – vietoje ieškovės nurodyto atsakovo atstovo – Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atsakovo atstovu teismas įtraukė / nurodė Tarnybą, todėl jos vienas iš prašymų – Tarnybą laikyti ne atsakovu, o trečiuoju asmeniu, net negali būti sprendžiamas bei tenkinamas, kadangi Tarnyba byloje ir nėra atsakovas, o tik atsakovo atstovas.
9.2. Tarnyba klaidingai teigia, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas neteisingai vadovavosi išimtinai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia netinkamo ieškovo / atsakovo pakeitimą tinkamu ir tuo pažeidė procesinės teisės normas: teismas pakeitė ne ieškovą ar atsakovą, o tik atsakovą atstovausiantį juridinį asmenį, dėl to čia jokių proceso šalių motyvuotų prašymų nereikia, be to, kaip nurodoma paminėtame CPK straipsnyje, tokio pobūdžio sprendimą teismas gali priimti ir savo iniciatyva, ieškovė tam neprieštarauja, tad šiuo atveju teismas jokių teisės normų pažeidimų nepadarė.
9.3. Dėl Tarnybos dėstomų teorinių išvedžiojimų ir samprotavimų, kad ieškovei aktualiu laikotarpiu už vaiko teisių apsaugą atsakinga buvo ne Tarnyba, o savivaldybės ir kitos institucijos, plačiau pasisakyti nėra reikalo ir pagrindo, kadangi ieškovė ieškininius reikalavimus kelia visiškai ne Tarnybai, bet Lietuvos Respublikos valstybei, o atsakovo atstovui nėra numatyta nei turtinė, nei neturtinė atsakomybė už atsakovui keliamų reikalavimų vykdymą / įgyvendinimą.
9.4. Tiek dabartiniu laiku, tiek ir ieškovei aktualiu 2006-2016 m. laikotarpiu, vaiko teisių apsauga šalyje visada buvo valstybinė funkcija, tik anksčiau šią funkciją vykdyti valstybė buvo delegavusi savivaldybėms, tačiau ir ankstesniu laikotarpiu savivaldybėse dirbę Vaiko teisių apsaugos tarnybų specialistai buvo valstybės pareigūnai, kurių tiek išlaikymas, tiek ir darbo priemonės buvo finansuojamos iš valstybės biudžeto. Taigi visos su vaiko globa / rūpyba susijusios išmokos buvo skiriamos ir mokamos iš valstybės biudžeto, todėl ieškovė teisingai ir pagrįstai atsakovu byloje pasirinko Lietuvos Respublikos valstybę ir būtent iš valstybės reikalauja jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
9.5. Kadangi ieškovei aktualiu laikotarpiu vaiko teisių apsaugos funkcijas vykdžiusios Vaiko teisių apsaugos tarnybos buvo atskiri savivaldybių administracijų padaliniai (tarnybos / skyriai), ieškovė turėjo teisinį pagrindą ir teisingai į bylą suinteresuotais asmenimis įtraukė (duomenys neskelbtini) rajono bei (duomenys neskelbtini) savivaldybes, kuriose dirbę ir valstybines funkcijas vaiko teisių apsaugos srityje vykdę darbuotojai betarpiškai buvo susiję su ieškovės globos / rūpybos ir susijusių klausimų sprendimu.
9.6. Tarnyba be pagrindo kvestionuoja skundžiamos nutarties dalį, neva nepagrįstai nepakeičiant ieškovės tetos J. M. procesinio statuso. Tačiau tokie jos teiginiai yra nepagrįsti, nes tikrai ne ieškovės tetos kompetencijoje buvo mergaitės globos / rūpybos nustatymo ir susijusių klausimų sprendimas, tokio pobūdžio klausimus ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo spręsti už vaiko teisių apsaugą atsakingos tarnybos. Taip pat absoliučiai nepagrįsti ir niekiniai yra Tarnybos argumentai, neva (duomenys neskelbtini) rajono ir (duomenys neskelbtini) savivaldybes bei J. M. įtraukus byloje ne suinteresuotais asmenimis, o atsakovais, sumažintų arba apskritai eliminuotų Tarnybos, kaip vienintelio šioje byloje atsakovo, atsakomybę už ieškovei galimai padarytus neteisėtus veiksmus.
Atsiliepimas
10. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, kuriuo prašo Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Šiuo atveju ieškovė atsakove nurodė Lietuvos Respublikos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o teismas tik pakeitė ieškovės nurodyto atsakovo atstovą. Taigi šiuo atveju nebuvo būtinas nei vienos iš proceso šalių prašymas ar ieškovės sutikimas. CPK 45 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės, tačiau nagrinėjamu atveju teismas nepakeitė atsakovo, todėl jokio procesinio pažeidimo nepadarė.
10.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai ir pagrįstai atsižvelgė į Vilnius apygardos teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A‑2575‑852/2024 nurodytus motyvus, kuriuose nurodyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba turėtų būti laikoma tinkamu atsakovo – valstybės atstovu, nes būtent ši institucija procesinio veiksmo atlikimo metu, t. y. ieškinio pateikimo metu, yra vienintelė institucija, kuri vykdo ginčijamas funkcijas ir turi valstybės suteiktą kompetenciją šioje srityje. Taigi neginčijamai buvo nustatytas prejudicinis faktas dėl bylos šalių procesinės padėties. Bylos šalių procesinė padėtis yra aiškiai nustatyta prejudicinę galią turinčiu teismo sprendimu, kuris negali būti ginčijamas, tuo tarpu ginčijama nutartimi yra tik patikslintas atsakovės atstovas.
10.3. Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Tarnybos, neturi jokio teisinio pagrindo prašyti teismo keisti trečiųjų asmenų procesinio statuso, nes minėtų asmenų teisinė padėtis byloje yra nustatyta ieškovės ir toks prašymas prieštarauja ieškovės ieškiniui.
11. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) savivaldybė pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, kuriuo prašo Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Pirmosios instancijos teismas, nepakeitė atsakovo šioje civilinėje byloje, o tik patikslino atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės atstovą. CPK 45 straipsnio 1 dalis labai aiškiai reglamentuoja, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Tačiau teismas nutartimi nepakeitė atsakovo, o tik patikslino atsakovo atstovą.
11.2. Trečiasis asmuo sutinka su Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2575-852/2024 nurodytu argumentavimu (ši nutartis yra susijusi ir reikšminga dabar vykstančiam bylos nagrinėjimui), kad būtent Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba turėtų būti laikoma tinkamu atsakovo – valstybės atstovu, nes būtent ši institucija procesinio veiksmo atlikimo metu, t. y. ieškinio pateikimo metu, yra vienintelė institucija, kuri vykdo ginčijamas funkcijas ir turi valstybės suteiktą kompetenciją šioje srityje. Šie nustatyti faktai turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo pakeista atsakovę Lietuvos Respublikos valstybę atstovaujanti institucija, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė U. B. (R.) 2024 m. gruodžio 27 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, atsakove nurodydama Lietuvos Respublikos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, trečiaisiais asmenimis – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę, (duomenys neskelbtini) savivaldybę, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, S. R., E. R. ir J. M.. Alytaus apylinkės teismas skundžiama nutartimi, nustatęs, kad, pagal pareikštą patikslintą ieškinį, Lietuvos Respublikos valstybę turėtų atstovauti ne Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, skundžiama nutartimi pakeitė atsakovę Lietuvos Respublikos valstybę atstovaujančią instituciją, atleisdamas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo trečiojo asmens pareigų, ir ieškovės patikslintą ieškinį priėmė. Tarnyba, nesutikdama su skundžiama nutartimi pakeista jos procesine padėtimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodama jį iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas, neturėdamas ieškovės sutikimo bei pakeisdamas atsakovę atstovaujančią instituciją, pažeidė CPK 45 straipsnį, ir, atitinkamai, pagal patikslintame ieškinyje reiškiamus reikalavimus ir juos pagrįsti nurodytas aplinkybes, nepagrįstai ją nurodė kaip atsakovę-valstybę atstovaujančią instituciją.
15. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas atsakovę Lietuvos Respublikos valstybę atstovaujančią instituciją, vadovavosi CPK 45 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis netinkamos šalies pakeitimą tinkama. Šio straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, jog ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Apie tai teismas praneša šiam asmeniui (2 dalis). Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (3 dalis). Teismui nusprendus pakeisti netinkamą šalį tinkama arba įstojus į bylą trečiajam asmeniui, bylos nagrinėjimas atidedamas. Pakeitus netinkamą šalį tinkama ar įstojus į procesą naujiems byloje dalyvaujantiems asmenims, bylos nagrinėjimas pradedamas iš pradžių, išskyrus atvejus, kai naujai į procesą įstojęs byloje dalyvaujantis asmuo prašo, kad byla būtų nagrinėjama toliau (4 dalis).
16. Sutiktina su Tarnyba, kad, vadovaujantis dispozityvumo principu, teisę pasirinkti atsakovą, t. y. asmenį, kuriam yra reiškiami tam tikri civiliniai teisiniai reikalavimai, priklauso ieškovui (CPK 13 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Ši ieškovo besąlyginė procesinė teisė negali būti paneigta net ir tuo atveju, kai reikalavimai yra reiškiami ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju byloje skundžiama nutartimi nebuvo sprendžiamas klausimas dėl netinkamo atsakovo pagal ieškovės pateiktą patikslintą ieškinį pakeitimo, o buvo išspręstas tik atsakovę Lietuvos Respublikos valstybę atstovaujančios institucijos pakeitimo klausimas.
17. Atstovavimas teisme įtvirtintas CPK 51 straipsnyje, kurio 4 dalyje nurodyta, kad valstybei civiliniame procese atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga), įstatymų numatytais atvejais – kita institucija. Vyriausybei civiliniame procese atstovauja jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga). Valstybei civiliniame procese taip pat gali atstovauti atstovai pagal pavedimą. Tinkamo valstybės atstovo nustatymo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 497 patvirtintos Atstovavimo valstybei ir Vyriausybei teismuose taisyklės. CPK 51 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad teismas, po ieškinio ar pareiškimo priėmimo arba bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinyje ar pareiškime nurodytas ne tas valstybės atstovas, jį pakeičia.
18. Pažymėtina, kad bendroji pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimo apeliacine tvarka taisyklė įtvirtinta CPK 334 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatas pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
19. Teismų praktikoje nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas procesas aukštesnės instancijos teisme. Taip pat užkertančia kelią tolesnei proceso eigai gali būti laikoma nutartis, kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-816/2012; 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1544/2014; 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1316-186/2017).
20. Civilinį procesą reglamentuojančiose nuostatose nėra tiesiogiai įtvirtinta, kad nutartys, kuriomis yra išsprendžiamas netinkamos šalies (CPK 45 straipsnis) ar valstybės atstovo pakeitimo (CPK 51 straipsnio 7 dalis) klausimas gali būti skundžiamos atskiruoju skundu. Tai, kad nutartys dėl netinkamos šalies pakeitimo, kaip neužkertančios kelio tolesnei bylos eigai, nėra apeliacijos objektas, patvirtina ir teismų praktika (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S‑415‑618/2023, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S‑2562-803/2023, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S‑306‑253/2021 ir kt.). Tuo tarpu nutartys, kuriomis yra išsprendžiamas valstybės atstovo pakeitimo klausimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, kadangi klausimas dėl netinkamo valstybės atstovo pakeitimo gali būti sprendžiamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, vadovaujantis aptartomis įstatymo nuostatomis. Taigi, šiuo atveju skundžiama nutartis negalėjo būti apeliacijos objektu, nepriklausomai nuo to, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodė galimybę teikti atskirąjį skundą.
21. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
22. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad šiuo konkrečiu atveju nėra procesinės galimybės apskųsti teismo nutartį, kuria buvo pakeista Lietuvos Respublikos valstybę atstovaujanti institucija, kadangi tokia nutartis negali būti apeliacijos objektas, atskirojo skundo argumentai nevertinami, o apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovės atskirąjį skundą, yra nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
23. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. nutarties.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.