Kauno apygardos teismo nutartis

2022-03-01 · Civilinė byla Nr. e2A-225-587/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-01
Bylos Nr.
e2A-225-587/2022
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-00380-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Lina Žemaitienė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
Šakių rajono savivaldybei, atstovaujamai Šakių rajono savivaldybės tarybos, (duomenys neskelbtini)
Civilinė byla Nr. e2A-225-587/2022Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00380-2021-5
Procesinio dokumento kategorijos: 1.3.2.5.2;(S)3.3.1.14; 3.3.1.18.1Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3416-714/2021 pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovams Šakių rajono savivaldybei, atstovaujamai Šakių rajono savivaldybės tarybos, ir (duomenys neskelbtini) dėl Šakių rajono savivaldybės mero 2021 m. kovo 30 d. potvarkio Nr. MP-55 „Dėl A. B. neskyrimo į pareigas“ panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir kompensacijos priteisimo“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. B. patikslintu ieškiniu (reg. Nr. DOK-21173) prašė: 1) panaikinti Šakių rajono savivaldybės mero 2021 m. kovo 30 d. potvarkį Nr. MP-55 „Dėl A. B. neskyrimo į pareigas“, kuriuo nuspręsta neskirti ieškovės A. B. į (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, 2) įpareigoti atsakovę Šakių rajono savivaldybę, atstovaujamą Šakių rajono savivaldybės tarybos, atlikti veiksmus – paskirti ieškovę A. B. į (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, 3) priteisti ieškovei kompensaciją, kurią sudaro (duomenys neskelbtini) direktoriaus gaunamas vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį nuo atsisakymo priimti ieškovę į darbą dienos iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įvykdymo dienos, kompensaciją perskaičiuojant pagal kiekvienais metais įsigaliojantį naują pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį.

2. Ieškovė nurodė, kad Šakių rajono savivaldybės mero 2021 m. vasario 8 d. potvarkiu Nr. MT-4 paskelbtas konkursas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigoms užimti. 2021 m. kovo 9 d. įvyko konkursas, kurį laimėjo ieškovė. Šakių rajono savivaldybės mero 2021 m. kovo 30 d. potvarkiu, su kuriuo ieškovė pasirašytinai buvo supažindinta 2021 m. balandžio 1 d., sprendimas neskirti ieškovės į (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas buvo priimtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2021 m. kovo 29 d. raštą Nr. 4-01-2277 „Dėl informacijos apie A. B. pateikimo“, kuris plačiau mero potvarkyje nėra minimas, ir į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2020 m. birželio 3 d. sprendimą ir jame bei papildomuose 2021 m. kovo 30 d. paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, jog ieškovė neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimo. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2020 m. lapkričio 25 d. atsakymas ginčijamame potvarkyje nebuvo vertintas. Konkursą laimėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad su juo būtų sudaryta darbo sutartis. Mano, kad jai turi būti priteista kompensacija už laikotarpį nuo ginčijamo mero potvarkio priėmimo iki byloje priimto teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. Teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad nepraleido ieškinio senaties termino, turėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir DK) numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė nepraleido ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) nustatyto sutrumpinto vieno mėnesio ieškinio senaties termino, jeigu teismas nuspręstų jį taikyti. Ieškovė nesutinka su atsakovų teiginiais, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendime pripažinta, jog ieškovė padarė šiurkštų pažeidimą, mano, kad atsakovai terminą „įstaigų sistema“ aiškina netinkamai. Konkursą į direktoriaus pareigas laimėjo ieškovė, o ne dabartinis direktorius, mano, jog sudarius darbo sutartį su ieškove, jos atžvilgiu taikytini koeficientai nebūtų mažesni, nei dabartinio direktoriaus. Kompensacijos skaičiavimo pradžios momentas negali būti siejamas su įvykiu (data), kurio niekada nebuvo, todėl prašo kompensaciją skaičiuoti nuo mero potvarkio priėmimo, kompensaciją prašo priteisti solidariai iš abiejų atsakovų.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino, kad šalys skirtingai traktuoja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas nuo 2019 m. iki 2020 m. 2020 m. birželio 3 d. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendime nėra konstatuota, kad padarytas šiurkštus pažeidimas, tokios formuluotės sprendime nėra. Tai patvirtina Vyriausioji tarnybinės etikos komisija vėlesniais išaiškinimais. Ieškovė nebuvo padariusi šiurkštaus pažeidimo, vadinasi, atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimą.

Atsiliepimas

5. Atsakovas (duomenys neskelbtini) prašo ieškinio netenkinti, ieškovės reikalavimui taikyti ieškinio senatį. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, neprašo jo atnaujinti. Aplinkybė, kad iki proceso teisme ieškovė kreipėsi į administracinį teismą, ieškinio senaties termino nenutraukė ir nepanaikina teismo pareigos taikyti ieškinio senatį. Ieškinio senaties terminas baigėsi iki ieškovei kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą.

Žemesnės instancijos teismas

6. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2020 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. KS-63 „Dėl A. B.“ konstatavo, kad ieškovė, ėjusi (duomenys neskelbtini) pirmininkės pareigas, pasirašydama (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 30 d. valdybos posėdžio protokolą, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl jos įdarbinimo (duomenys neskelbtini) administravimo paraiškai įgyvendinti, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir VPIDĮ) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas. Šio sprendimo ieškovė neginčijo. Ieškovė, pasirašydama (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 30 d. valdybos posėdžio protokolą, realizavo savo privatų interesą, jos veiksmai laikytini šiurkščiu pažeidimu, tai jau nėra nepriekaištinga reputacija. Ieškovės argumentas, jog aplinkybė, kad jai buvo suteikta teisė laikinai eiti (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, patvirtina jos galimybę būti nuolat paskirtai į šias pareigas, yra nepagrįstas. Laikinas pareigų ėjimas negali būti lyginamas su nuolatiniu. Jeigu pavaduotoja (šiuo atveju – ieškovė) dėl jos padaryto šiurkštaus pažeidimo nebūtų galėjusi laikinai eiti direktoriaus pareigų, (duomenys neskelbtini) gana ilgą laiką (t. y. kol vyktų konkursas) būtų buvęs be vadovo.

Šalies argumentai

7. Ieškovė prašo priteisti kompensaciją, nurodo konkretų koeficientą, konkrečią kintamąją dalį, kuri nustatyta dabartiniam (duomenys neskelbtini) direktoriui. Bet nenurodė, iš kurio atsakovo priteisti kompensaciją, nepagrindė, kodėl taikytinas būtent tokio dydžio koeficientas. Šiuo metu ieškovė eina (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojos pareigas ir gauna darbo užmokestį. Jos reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo už laikotarpį iki bylos pabaigos mažintinas šia suma. Darbo užmokestis skaičiuojamas nuo asmens priėmimo į pareigas dienos, o ne nuo mero potvarkio priėmimo dienos.

Atsiliepimas

8. Atsakovė Šakių rajono savivaldybė prašo ieškinio netenkinti, ieškovės reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą. Savo atsikirtimus grindė analogiškais atsakovo (duomenys neskelbtini) argumentams. Jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad įstatyme pateikiamas įstaigos sistemos aprašymas, kad tai yra ministerijos ar kitos valstybinės institucijos ar įstaigos valdymo srityje esančių įstaigų visuma. (duomenys neskelbtini) yra biudžetinė įstaiga, centro steigėja yra Šakių rajono savivaldybė, (duomenys neskelbtini) vienas iš steigėjų taip pat yra Šakių rajono savivaldybė. Atsakovė šias įstaigas vertina, kad tai yra vieningų įstaigų sistema.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimu atnaujino ieškovei terminą apskųsti Jurbarko rajono savivaldybės mero 2021 m. kovo 30 d. potvarkį ir ieškinį atmetė.

10. Teismas konstatavo, kad ieškovė kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą nepraleidusi CK nustatyto 1 mėnesio termino, o teismui atsisakius priimti skundą, nedelsiant kreipėsi į bendros kompetencijos teismą.

11. Teismas nustatė, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2020 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. KS – 63 „Dėl A. B.“ pripažino, kad (duomenys neskelbtini) pirmininkės pareigas ėjusi A. B., pasirašydama (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 30 d. valdybos posėdžio protokolą, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl jos pačios įdarbinimo (duomenys neskelbtini) administravimo paraiškai įgyvendinti, pažeidė VPIDĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Komisija A. B. elgesį vertino pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusią VPIDĮ redakciją, tačiau sprendimas priimtas pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančias nuostatas dėl atsakomybės už viešųjų ir privačių interesų derinimo nesilaikymą (VPIDĮ 23 straipsnio 3 dalis). Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos vėlesniu išaiškinimu, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai, A. B. buvo galima pavesti laikinai atlikti Kultūros centro direktoriaus pareigas.

12. (duomenys neskelbtini) steigėjas yra Šakių rajono savivaldybė. Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka bent vieną iš sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos Kultūros centrų įstatymo (toliau – ir KCĮ) 9 straipsnio 3 dalyje. 2020 m. birželio 3 d. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimas A. B. atžvilgiu nėra pakeistas ar panaikintas, nuo pažeidimo padarymo 2019 m. sausio 30 d. nėra praėję treji metai.

13. A. B. padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį galėtų būti vertinamas kaip padarytas dėl interesų konflikto. Nuo 2020 m. sausio 1 d. tokie pažeidimai priskiriami prie šiurkščių (VPIDĮ 23 straipsnio dalies 3 punktas). Pažeidimo padarymo metu galiojusio VPIDĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, kituose įstatymuose gali būti nustatyta ir kitų apribojimų ir draudimų. Nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančioje VPIDĮ įstatymo redakcijoje numatyta, kad kituose įstatymuose gali būti nustatyta ir kitų deklaruojantiems asmenims taikomų apribojimų ir draudimų, susijusių su įstatymų reikalavimų pažeidimais (VPIDĮ 23 straipsnio 6 dalis).

14. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo naikinti ginčijamo potvarkio. Pagal KCĮ nuostatas, kultūros centro vadovui keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Šakių rajono savivaldybė yra steigėja abiejų įstaigų – Šakių veiklos grupės ir (duomenys neskelbtini). Abi įstaigos tarnauja tos pačios savivaldybės bendruomenei. Nebūtų pateisinama, kai vienos iš tų įstaigų vadovu skiriamas asmuo, kuris, vadovaudamas kitai įstaigai, padarė pažeidimą, nuo kurio padarymo nėra praėję treji metai, kaip to reikalauja specialus įstatymas. Atmetus reikalavimą dėl potvarkio panaikinimo, kitų ieškinio reikalavimų teismas nenagrinėjo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

15. Ieškovė A. B. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3416-714/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškovės A. B. ieškinį patenkinti pilnai; priteisti ieškovės A. B. apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. pirmosios instancijos teismo išvados, jog apeliantės padarytas pažeidimas, konstatuotas VTEK sprendime, yra šiurkštus, padarytos netinkamai vertinant VTEK sprendimo ir 2020 m. lapkričio 25 d. bei 2021 m. balandžio 15 d. pateiktų VTEK išvadų turinį, kitus byloje surinktus įrodymus. Sprendimu pirmosios instancijos teismas vertino ne Šakių rajono mero potvarkio teisėtumą, pagrįstumą ir jame pateiktų faktų atitikimą tikrovei, bet kvestionavo ir pasisakė dėl paties įsiteisėjusio VTEK sprendimo ir VTEK vėlesnių išaiškinimų dėl VTEK sprendimo esmės teisėtumo, padarydamas visiškai priešingas VTEK nustatytoms aplinkybėms išvadas dėl apeliantės padarytų VPIDĮ pažeidimų ir jų pobūdžio.

15.2. VTEK sprendime apeliantės padaryti pažeidimai nėra konstatuojami ar expressis verbis pripažįstami kaip šiurkštūs, tokios formuluotės VTEK sprendime nėra. VTEK 2020 m. lapkričio 25 d. išvadoje išaiškinta, jog VTEK sprendime konstatuoti pažeidimai, galiojantys ne trejus, bet vienerius metus, turi reikšmę tik tame juridiniame asmenyje (t. y. (duomenys neskelbtini)), kuriame apeliantė padarė VPIDĮ nuostatų pažeidimus, o ne tada, kai savivaldybė laikinai paveda apeliantei eiti Kultūros centro direktoriaus pareigas. Pirmosios instancijos teismas padarė rašytiniams dokumentams priešingą išvadą, jog apeliantės pažeidimas yra šiurkštus, todėl jai VPIDĮ numatytos neigiamos teisinės pasekmės galioja trejus metus. Teismas, nepagrįstai pripažindamas ginčijamo mero potvarkio teisėtumą, netinkamai aiškino bei taikė VTIDĮ nuostatas ir tokiu būdu pažeidė bendrąjį teisės principą lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios).

Žemesnės instancijos teismas

15.3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, nors apeliantės pažeidimo padarymo metu galiojusioje 2019 m. VPIDĮ redakcijoje kiek kitaip buvo apibrėžiamas šiurkštus pažeidimas, tačiau teismas, nepaisydamas VTEK sprendimo ir vėlesnių išaiškinimų, nusprendė vadovautis 2020 m. VPIDĮ redakcija ir įsiteisėjusiame VTEK sprendime konstatuotą apeliantės padarytą pažeidimą perkvalifikavo į šiurkštų. Pirmosios instancijos teismas, pakeitęs VTEK sprendimą ir pritaikęs 2020 m. VPIDĮ redakcijos nuostatas, grubiai pažeidė bendrąjį teisės principą lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios).

15.4. VTEK, vertindama apeliantės elgesį, nesirėmė nei viena 2019 m. VPIDĮ redakcijos 15 straipsnio 3 dalies 1-2 punktų nuostata, kadangi apeliantės atlikti veiksmai neatitiko nei vienos šiurkštaus pažeidimo sąlygos. Ginčijame Šakių rajono mero potvarkyje buvo remiamasi nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusia VPIDĮ redakcija, kurioje šiurkštaus pažeidimo sąlygos buvo išplėstos, įtraukiant į naująją įstatymo redakciją trečiąjį atvejį (įstatymų nuostatų pažeidimas esant interesų konfliktui) (VPIDĮ 23 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Asmenims taikytina teisinė atsakomybė ir neigiamos teisinės pasekmės, numatytos VPIDĮ 23 straipsnio 4 dalyje (ribojimas dirbti padarius šiurkštų pažeidimą galioja 3 metus) imtas taikyti tik nuo 2020 m. sausio 1 d. VTEK sprendimas, priimtas įsigaliojus naujai VPIDĮ redakcijai, parengtas vadovaujantis įstatymo redakcija, kuri galiojo apeliantės padaryto pažeidimo metu (2019 m. sausio 30 d.). Tokiu būdu teismas pažeidė bendrąjį teisės principą lex retro non agit. Sprendžiant dėl Šakių rajono mero potvarkio teisėtumo turėjo būti atsižvelgta ne tik į VTEK pateiktus išaiškinimus, bet ir į apeliantės pažeidimo padarymo metu galiojusią 2019 m. VPIDĮ redakciją.

15.5. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikydamas ir aiškindamas VPIDĮ nuostatas, nepagrįstai apribojo apeliantės teisę būti paskirtai į Kultūros centro direktoriaus pareigas trejus metus, kaip tai numato VPIDĮ 23 straipsnio 4 dalis. Pagal VPIDĮ 23 straipsnio 3 dalį (neigiamos pasekmės padarius įstatymo pažeidimą) ir 4 dalį (neigiamos pasekmės padarius šiurkštų įstatymo pažeidimą), nepriklausomai nuo to, koks yra asmens padaryto įstatymų nuostatų pažeidimo pobūdis, numatyti ribojimai būti išrinktam, skiriamam, perkeltam ir pan. į lygiavertes ar aukštesnes pareigas galioja tik toje „institucijoje ir įstaigoje arba įstaigų sistemoje, kurioje jie dirba“.

15.6. Pirmosios instancijos teismas VPIDĮ 23 straipsnio 3-4 dalyse esančią sąvoką „įstaigų sistema“ siejo su tuo, jog Šakių rajono savivaldybė yra Kultūros centro steigėja ir viena iš (duomenys neskelbtini) steigėjų, todėl apeliantė pagrįstai nebuvo paskirta į Kultūros centro direktoriaus pareigas, nes tiek Kultūros centras, tiek (duomenys neskelbtini) jungia tą pačią Šakių miesto bendruomenę. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstai ir neproporcingai išplečia teisinių pasekmių taikymą padarius VPIDĮ pažeidimus. (duomenys neskelbtini) nėra pavaldus (duomenys neskelbtini), tai yra atskiri ir savarankiški juridiniai asmenys (vienas – biudžetinė įstaiga, kitas – asociacija). Šią sąvoką taip aiškina ir VTEK 2020 m. lapkričio 25 d. ir 2021 m. balandžio 15 d. pateiktose išvadose dėl VTEK sprendimo esmės. (duomenys neskelbtini) nėra besąlygiškai pavaldi Šakių rajono savivaldybei. Savivaldybė yra tik viena iš trijų (duomenys neskelbtini) steigėjų. Ši aplinkybė savaime nereiškia, jog (duomenys neskelbtini) yra išimtinai pavaldi Šakių rajono savivaldybei. Pirmosios instancijos teismo išvados, jog tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) priklauso tai pačiai savivaldybės bendruomenei, teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi, nes tai ne tik, kad neatitinka sąvokos „įstaigų sistema“ sampratos, bet nepagrįstai išplečia VPIDĮ 23 straipsnio 3-4 dalių ribojimų taikymą.

Atsiliepimas

16. Atsakovė Šakių rajono savivaldybė prašo ieškovės A. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1. apeliantė, ėjusi (duomenys neskelbtini) pirmininkės pareigas, pasirašydama (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 30 d. valdybos posėdžio protokolą, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl jos įdarbinimo (duomenys neskelbtini) administravimo paraiškai įgyvendinti, realizavo savo privatų interesą. Apeliantės atlikti veiksmai laikytini šiurkščiu pažeidimu VPIDĮ 23 straipsnio 7 dalies prasme. Vadovaujantis VPIDĮ 23 straipsnio 4 dalimi, vien jau tai buvo pagrindas nepaskirti apeliantės į (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas.

16.2. KCĮ 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai, taip pat pretenduojantys šias pareigas eiti asmenys turi būti nepriekaištingos reputacijos. KCĮ pateikia baigtinį sąlygų sąrašą, kuomet asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Bendroji teisės norma, reglamentuojanti viešus ir privačius interesus, yra VPIDĮ nuostatos. Specialioji teisės norma, reglamentuojanti konkrečios įstaigos vadovo skyrimą (šiuo atveju kultūros centro vadovo), yra KCĮ 9 straipsnis, kuris numato, kokie reikalavimai taikomi kultūros centro vadovui. Esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai, yra taikoma specialioji norma. VPIDĮ 23 straipsnio 6 dalis numato, kad kiti įstatymai (aptariamu atveju – KCĮ) gali numatyti ir kitus reikalavimus bei ribojimus. Apeliantės atveju taikoma specialioji teisės norma – KCĮ nuostatos.

16.3. Pavieniai VTEK nariai neturi teisės aiškinti VTEK (kaip kolegialaus organo) priimtų sprendimų. Neaišku, kokios teisės aktuose reglamentuotos procedūros pagrindu vienas VTEK narys pateikė poziciją visų VTEK narių vardu. VTEK išaiškinimas yra priimtas 2021 m. balandžio 15 d., o potvarkis Nr. MP-55 „Dėl A. B. neskyrimo į pareigas“ – 2021 m. kovo 30 d. Potvarkis buvo priimtas tą dieną buvusių juridinių faktų pagrindu, bet kokie vėliau atsiradę juridiniai faktai negali patvirtinti skundžiamo potvarkio neteisėtumo. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies pagrindu STT surenka ir į pareigas asmenį skiriančiam ar paskyrusiam subjektui pateikia informaciją apie skiriamo asmens teistumą, šiurkščius tarnybinius pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar teistumas arba nuobauda už pažeidimus yra išnykę.

16.4. Laikinas pareigų vykdymas negali būti lyginamas su nuolatiniu pareigų ėjimu. Pavedimas vykdyti (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas yra laikinas, todėl buvo kreiptasi į VTEK išaiškinimo, ar centro direktoriaus pavaduotojai (apeliantei) buvo galima pavesti laikinai vykdyti (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas. Atsakovės kreipimasis į VTEK buvo nukreiptas į teisės aiškinimą (tokius veiksmus VTEK pareigūnai gali atlikti), o apeliantės kreipimasis – į siekį modifikuoti / išaiškinti VTEK sprendimą (vienas VTEK narys neaiškios procedūros metu šiuo atveju negali pakeisti VTEK sprendimo esmės ir jo taikymo pasekmių).

16.5. VTEK 2020 m. lapkričio 25 d. rašte Nr. S-2972 - (2.5) „Dėl Jūsų paklausimo“ pažymėta, kad apeliantei poveikio priemonės už VPIDĮ nuostatų pažeidimą turėtų būti taikomos tik (duomenys neskelbtini) (ar šio juridinio asmens įstaigų sistemoje), kurioje einant pareigas ir buvo padarytas pažeidimas. (duomenys neskelbtini) yra atsakovės biudžetinė įstaiga, jo steigėjas – atsakovė. (duomenys neskelbtini) vienas iš steigėjų taip pat yra Šakių rajono savivaldybė. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra skiriamas finansavimas iš Šakių rajono savivaldybės biudžeto lėšų. (duomenys neskelbtini) viešųjų lėšų skirstymas bei naudojimas yra kontroliuojamas būtent per Šakių rajono savivaldybę. (duomenys neskelbtini) teritorija – Šakių rajonas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priede pateikiama sąvoka, viena įstaigų sistema suprantama kaip ministerijos arba kitos valstybės institucijos ar įstaigos valdymo srityje esančių įstaigų visuma. Apeliantė šiuo atveju negali būti skiriama į visų atsakovės pavaldume esančių juridinių asmenų vadovų pareigas.

17. Atsakovas (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į apeliacinį skundą su byloje pateiktu apeliaciniu

skundu nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

20. Byloje kilo ginčas dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau i VPIDĮ) pažeidimo kvalifikavimo kaip šiurkštaus ir dėl nepriekaištingos reputacijos sąvokos.

21. 2021 m. vasario mėnesį buvo paskelbtas konkursas biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) vadovo (direktoriaus) pareigoms užimti. Pretendentų atrankos konkurso komisijos posėdis Centro direktoriaus pareigoms užimti įvyko 2021 m. kovo 9 d. Komisijos sprendimu konkursą Centro direktoriaus pareigoms užimti laimėjo ieškovė. Vadovaujantis „Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo“, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ 24 p., Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (toliau – KPĮ) 9 straipsnyje nustatyta tvarka buvo kreiptasi į kompetentingą instituciją dėl informacijos apie konkursą laimėjusį pretendentą – ieškovę. Ši informacija buvo pateikta į pareigas asmenį skiriančiam asmeniui, tai yra Šakių rajono savivaldybės merui. Joje nurodyta, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2020 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. KS – 63 „Dėl A. B.“ pripažino, kad Šakių miesto veiklos grupės pirmininkės pareigas ėjusi A. B., pasirašydama Šakių miesto veiklos grupės 2019 m. sausio 30 d. valdybos posėdžio protokolą, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl jos pačios įdarbinimo (duomenys neskelbtini) administravimo paraiškai įgyvendinti, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. A. B. veiksmai, atlikti iki 2019 m. gruodžio 31 d., buvo vertinami pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo redakciją.

22. 2021 m. kovo 30 d. potvarkiu Nr. MP – 55 Dėl A. B. neskyrimo į pareigas Šakių rajono savivaldybės meras (toliau ir Meras) nusprendė neskirti A. B. (duomenys neskelbtini) direktore.

23. Pirmos instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė.

24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

25. Priimdamas potvarkį meras vadovavosi Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 punktu, suteikiančiu jam įgaliojimus priimti į pareigas ir atleisti iš jų biudžetinių įstaigų, išskyrus seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus, įgyvendinti kitas funkcijas, susijusias su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, Lietuvos Respublikos Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, 11 dalimi ir 12 dalimi. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą, informacija apie asmenį renkama, teikiama ir vertinama neatsižvelgiant į tai, ar asmuo atitinka įstatymuose numatytus specialius nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, ar ne (KPĮ 9 straipsnio 1 dalis).

26. (duomenys neskelbtini) yra įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas ir Lietuvos Respublikos Kultūros centrų įstatymo nustatyta tvarka pripažintas juridinis asmuo, kuris savo veikla puoselėja etninę kultūrą, mėgėjų meną, kuria menines programas, plėtoja švietėjišką (edukacinę), pramoginę veiklą, tenkina bendruomenės kultūrinius poreikius ir organizuoja profesionalaus meno sklaidą. Pagal KCĮ 9 straipsnio nuostatas Valstybės ar savivaldybių kultūros centrų vadovais asmenys skiriami penkeriems metams konkurso būdu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. (duomenys neskelbtini) steigėjas yra Šakių rajono savivaldybė. Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai, taip pat pretenduojantys šias pareigas eiti asmenys turi būti nepriekaištingos reputacijos. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu neatitinka bent vienos iš sąlygų, numatytų KCĮ 9 straipsnio 3 dalyje. Tame tarpe, kai asmuo yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nepraėjo treji metai (KCĮ 9 straipsnio 3 dalies 7 punktas). Lietuvos Respublikos Kultūros centrų įstatymas yra specialusis įstatymas reglamentuojantis tokių įstaigų veiklą (KCĮ 1 straipsnis).

27. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimas, priimtas 2020 m. birželio 3 d. A. B. atžvilgiu dėl pažeidimo, padaryto 2019 metais, nėra pakeistas ar panaikintas, nuo pažeidimo 2019 m. sausio 30 d. sprendimo priėmimo metu nebuvo praėję treji metai.

28. Nuo 2019 m. sausio 30 d. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas (toliau ir VPIDĮ) buvo keičiamas du kartus 2019 m. birželio 27 d. (nuo 2020 m. sausio 1 d.) ir 2020 m. birželio 26 d. (nuo 2020 m. liepos 11 d.). Komisija A. B. elgesį vertino pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusią VPIDĮ redakciją, tačiau sprendimas buvo priimtas pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančias nuostatas dėl atsakomybės už viešųjų ir privačių interesų derinimo nesilaikymą, kai deklaruojantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais kitus, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, šio įstatymo reikalavimus, vienerius metus nuo tokio sprendimo priėmimo dienos negali būti skatinami, priimami, perkeliami, skiriami ar renkami į lygiavertes ar aukštesnes pareigas institucijoje ir įstaigoje arba įstaigų sistemoje, kurioje jie dirba (23 straipsnio 3 dalis).

29. A. B. buvo pripažinta pažeidusi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau i VPIDĮ) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas tuo, kad ji eidama Šakių miesto veiklos grupės pirmininkės pareigas, pasirašė Šakių miesto veiklos grupės 2019 m. sausio 30 d. valdybos posėdžio protokolą, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl jos pačios įdarbinimo (duomenys neskelbtini) administravimo paraiškai įgyvendinti. Toks pažeidimas pagal savo pobūdį vertinamas kaip viešų-privačių interesų konfliktas, kurio aplinkybėmis deklaruojantis asmuo realizuoja savo privatų interesą. Nuo 2020 m. sausio 1 d. tokie pažeidimai priskiriami prie šiurkščių (VPIDĮ 23 straipsnio dalies 3 punktas). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, kituose įstatymuose gali būti nustatyta ir kitų apribojimų ir draudimų, susijusių su šio įstatymo, Korupcijos prevencijos įstatymo, Valstybės tarnybos įstatymo, Politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, reikalavimų pažeidimais. Sprendžiant klausimą dėl kultūros centro vadovo skyrimo turėtų būti laikomasi ir Lietuvos Respublikos Kultūros centrų įstatymo, nes vadovas renkamas būtent centrui. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra tinkamas būti paskirtu kultūros centro vadovu, turi būti patikrinta, ar pretendentas yra nepriekaištingos reputacijos, taip pat, ar jis per praėjusius trejus metus nėra šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo reikalavimų.

30. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė yra padariusi pažeidimą, nuo kurio padarymo nėra praėję treji metai, kuris yra susijęs su privačių interesų realizavimu. Bet kurios įstaigos, kurios steigėjas yra valstybė ar savivaldybė, vadovui keliami padidinti skaidrumo, sąžiningumo reikalavimai. Nors VTEK sprendimo formuluotėje nėra nurodyta, kad padarytas pažeidimas šiurkštus, tačiau jame nurodyta, kokios įstatymų nuostatos yra pažeistos, kas leido kvalifikuoti ieškovės padarytą pažeidimą kaip šiurkštų. Kaip jau minėta, ieškovė dalyvavo susirinkime priimant jai naudingus sprendimus, t. y. kur buvo sprendžiamas klausimas dėl jos įdarbinimo (duomenys neskelbtini) administravimo paraiškai įgyvendinti, realizavo savo privatų interesą ir tai buvo pakankamas pagrindas laikyti, kad apeliantės atlikti veiksmai laikytini šiurkščiu pažeidimu VPIDĮ 23 straipsnio 7 dalies prasme.

31. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad vertinant visų aukščiau minėtų įstatymų visumą, nėra pagrindo naikinti ginčijamą potvarkį neskirti A. B. į (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas.

32. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Centras) steigėjas Šakių rajono savivaldybė, dėl Centro vadovo įgaliojimų spręsti turi Šakių rajono meras. Be kitų reikalavimų Centro vadovui keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai pagal KCĮ nuostatas. Abiejų įstaigų, tiek Šakių miesto veiklos grupės, tiek (duomenys neskelbtini) steigėja yra Šakių rajono savivaldybė, abi įstaigos tarnauja tos pačios savivaldybės bendruomenei.

33. Atmestinas ieškovės argumentas, kad ji laikinai vadovavo (duomenys neskelbtini), todėl galėjo jam vadovauti ir nuolatinai. Laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 17 d. iki buvo paskirtas naujas nuolatinis (duomenys neskelbtini) direktorius, ji kaip direktoriaus pavaduotoja atliko jai pavestas pareigas, gaudama dėl to priedą prie savo darbo užmokesčio. Akivaizdu, kad asmeniui, laikinai einančiam pareigas, nėra tokių apribojimų ir reikalavimų, kurie numatyti aukščiau minėtuose įstatymuose, kai asmuo į pareigas yra išrenkamas ir skiriamas nuolatiniam darbui.

Žemesnės instancijos teismas

34. Sutiktina su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad apeliantė, ėjusi (duomenys neskelbtini) pirmininkės pareigas, pasirašydama (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 30 d. valdybos posėdžio protokolą, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl jos įdarbinimo (duomenys neskelbtini) administravimo paraiškai įgyvendinti, realizavo savo privatų interesą ir apeliantės atlikti veiksmai pagrįstai laikyti šiurkščiu pažeidimu VPIDĮ 23 straipsnio 7 dalies prasme ir vien jau tai, remiantis VPIDĮ 23 straipsnio 4 dalimi, buvo pagrindas nepaskirti apeliantės į (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas.

35. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirų VTEK narių aiškinimas kolegialiai priimtų komisijos sprendimų, nagrinėjant bylą teisme neturi jokios prejudicinės galios, kadangi teismas pats įvertino VTEK sprendimą, kuriuo nustatytas ieškovės padarytas įstatymų pažeidimas ir laiko, kad dėl tokio pažeidimo ji pagrįstai nebuvo priimta į darbą.

36. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas (VPIDĮ, KCĮ) ar procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ar įrodymų vertinimą byloje (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, įvertino įrodymus bei taikė teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).

37. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, taip pat valstybė nėra patyrusi procesinių bylinėjimosi išlaidų, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

38. Kiti apeliantės nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).

39. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasDiana LabokaitėLina Žemaitienė