- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-29
- Bylos Nr.
- 2A-169-538/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00829-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- K. J. M.
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-169-538/2012
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. vasario 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui K. J. M. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė priteisti iš atsakovo K. J. M. 5000 Lt dydžio turtinę ir 300 Lt dydžio neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2010-01-29 pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė atsakovui 8,69 kv. m – dalį – buto, esančio (duomenys neskelbtini), už atliktus 6700 Lt vertės darbus, nors atsakovas darbų nebuvo iki galo atlikęs ir atliko nekokybiškai, tuo pažeisdamas Palangos miesto apylinkės teismo 2009-06-09 nutartimi patvirtintos taikos sutarties (toliau – Taikos sutartis) sąlygas. Taikos sutartyje nurodytus darbus atliko praleidęs terminą, bei netinkamai vykdė, t. y. neįvykdė Taikos sutarties 1.1.1., 1.1.2, 1.1.3., 1.1.5. punktų bei pažeidė 1.1.12 punkte nurodytą darbų atlikimo terminą. Atsakovas buvo garantavęs, kad darbus atliks kokybiškai, juos užbaigs laiku. Teisme ieškovė paaiškino, kad virtuvėje netinkamai įmontuotas garų surinktuvas, kurio matmenys nesutampa su viryklės matmenimis, taip pat jame nėra traukos, kriauklė įmontuota nekokybiškai, nes tarp kriauklės ir spintelės yra paliktas 2 cm tarpas, vamzdis apipurkštas montažinėmis sandarinimo putomis, vonioje nesumontuotos trys rozetės, iš kurių dvi nepermontuotos, o trečiai – neįrengtas elektros privedimas, nebaigta įrengti vėdinimo sistema. Darbų užbaigimui ir broko ištaisymui reikalinga 5000 Lt, kurią patvirtina UAB „Rigena“ pateikta lokalinė sąmata bei ieškovės teismui pateiktas skaičiavimas. Nurodė nežinanti, kas atliko minėtus darbus bei ar jie buvo atlikti pagal reikalavimus. Visi darbai buvo baigti jau suėjus taikos sutartyje nustatytam terminui. Atsakovas jai bandė įrodyti, kad darbai yra atliekami tinkamai, tačiau ji nesutiko, kad tokie darbai būtų atliekami. 2009 m. lapkričio mėn. UAB „Jungtinės statybos“ rengė ventiliaciją neturėdami projekto, jį pateikė tik vėliau. Pati su įmonėmis, kurios atliko darbus, tartis negalėjo. Kadangi iki šiol negali tinkamai naudotis virtuve bei vonia, taip pat reiškia ir 300 Lt reikalavimą neturtinei žalai atlyginti. Ieškovės atstovė paaiškino, kad atsakovo pateiktas atliktų darbų perdavimo aktas yra niekinis, kadangi yra be spaudo, be to, atsakovas nepateikė atliktų darbų PVM sąskaitų faktūrų. Ieškovė pasirašė sutartį dėl buto perleidimo tik norėdama, kad viskas greičiau pasibaigtų. Taikos sutartyje nurodyti darbai turėjo būti atlikti tinkamai, kad ieškovė neturėtų jokių pretenzijų.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų, kilusių iš Taikos sutarties, patvirtintos teismo nutartimi, įvykdymo, tačiau ieškovės argumentai apie jai padarytos žalos faktą bylos nagrinėjimo metu buvo paneigti atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais. Ieškovė pagal Taikos sutartį atliktiems darbams pretenzijų neturėjo – 2010-01-29 pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė patvirtino, kad visi darbai, vykdant minėtą teismo nutartį, yra atlikti ir priimti pagal šalių pasirašytą darbų atlikimo aktą ir pretenzijų atsakovui dėl darbų kokybės neturi. Be to, iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-178-83/2009 matyti, jog ieškovės prašymu išduotas vykdomasis raštas buvo grąžintas teismui, visiškai įvykdžius, vykdomajame rašte nurodyta, jog 2010-05-05 surašytas aktas apie sprendimo įvykdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė A. K. prašo panaikinti skundžiamą Palangos miesto apylinkės teismo 2011-06-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį. Nurodo, kad ieškovė įsitikinusi, kad teismas, priimdamas sprendimą, buvo šališkas. Teismas skundžiamame sprendime teigė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas netinkamai įvykdė taikos sąlygas ir dėl to patyrusi žalą. Šio vertinimo teismas nepagrindė, o tik apibendrinamai konstatavo, jog rėmėsi bylos įrodymais, šalių paaiškinimais. Teismo sprendime nurodyta, kad atsakovas rėmėsi V. B. parengtu techniniu projektu ir neva jo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina taikos sutarties įvykdymą. Teismo vertinimas, kad kriauklės matmenys nebuvo aptarti, prieštarauja protingumo, teisingumo principams, kadangi nereikia aptarti to, kas yra norma – matmenys turi atitikti reikalavimus, kad būtų galima naudotis ir atitiktų nors minimalius estetikos reikalavimus. Ieškovė akcentavo kriauklės kokybės neatitikimą ieškovės pageidavimo, nes kriauklė veikia triukšmingai, taip pat triukšmingas ir gartraukis, o už sienos yra žmonių miegamasis kambarys. Taip pat neteisingas teismo teiginys, kad vėdinimo darbai nebuvo numatyti taikos sutartyje. Teismas šališkai palaikė sprendime atsakovo poziciją, kad įrodymas yra vien tai, jog ieškovė pasirašė darbų atlikimo aktą, kurio net nebuvo. Atsakovas darbus privalėjo atlikti suderinęs su ieškove, tačiau to nepadarė. Visi darbai buvo atlikti po nustatyto termino ir tai yra esminis pažeidimas, jie atlikti ne pagal projektą ir nekokybiškai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti. Nurodo, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio dalį buvo įsigijęs, pertvarkymo į du butus techninio projekto (plano), kuriuo remiantis ir buvo atliekamas Taikos sutartyje numatytas remontas, užsakovais buvo abi pusės ir architektės V. B. parengtas planas buvo suderintas ir patvirtintas visų pusių bei instancijų, taip pat ir ieškovės, parašais, taip pat ieškovės pasirašyti pagal šį projektą (planą) dalies darbų ir patalpų priėmimo aktai. Minima išorinio (lauko) oro vėdinimo įranga ir kiek vėliau patvirtintas jos projektas nebuvo numatyti nei pradiniame techniniame projekte, nei taikos sutartyje, o buvo sudarytas abiejų pusių sutarimu, 2009-11-13 priedas prie sutarties, kur buvo nurodyti kai kurie papildomi atsakovo įsipareigojimai ir atlikti darbai, o ieškovė atsisakė ateityje nepagrįstų pretenzijų, susijusių su taikos sutartimi. Ieškovė nė karto nesikreipė dėl atliktų darbų kokybės nei į atsakovą, nei į darbus vykdžiusius rangovus per visą darbų eigą, taip pat ir po 2009-12-23, t. y. taikos sutarties termino pabaigos nei žodžiu, nei raštu. Visa įranga supirkta atsakovo lėšomis, nors taikos sutartis tai tiesiogiai neįpareigojo, dalyvaujant ir pritariant ieškovei. Visa dokumentacija –garantiniai talonai, projektai, darbų priėmimo aktai ir kt. – buvo perduoti ieškovei ir ji galėjo reikšti pretenzijas. Taip pat dėl broko pretenzijos galėjo būti reiškiamos darbų atlikimo metu specialiais aktais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas buvo šališkas, kadangi vadovavosi atsakovo įrodymais, tačiau tokio vertinimo nepagrindė. Pažymėtina, kad ieškovė galėjo pareikšti nušalinimą teisėjai, tačiau pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (Lietuvos Respublikos CPK 64–66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas gali būti nušalinamas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo. Taip pat pažymėtina, kad šalies nesutikimas su bylą nagrinėjančio teisėjo ar kitų teisėjų procesiniais sprendimais nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo nešališkumu.
Byloje nustatyta, kad 2009-06-09 Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2178-83/2009 buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo. Taikos sutartimi atsakovas įsipareigojo atlikti ieškovei priklausančioje buto (duomenys neskelbtini), dalyje savo lėšomis tokius darbus: 1.1.1. pagal elektros instaliacijos projektą įrengia elektrinę viryklę, gartraukį; 1.1.2. pagal projektą įrengia ventiliacijos orlaidę iš vonios, 1.1.3. pagal projektą įrengia kriauklę virtuvėje; 1.1.4. įrengia vonioje elektrinį gyvatuką; 1.1.5. permontuoja tris hidroizoliacines rozetes vonioje; 1.1.6. ties elektrine plytele dalį sienos virtuvėje iškloja keraminėmis plytelėmis; 1.1.7. suremontuoja virtuvės elektros instaliaciją; 1.1.8. perdažo dalį vonios sienos nuo laiptinės pusės; 1.1.9. atiduoda senas lauko duris; 1.1.10. baigus darbus, pristato suderintą su ieškove darbų atlikimo aktą ieškovei; 1.1.11. ieškovė duoda atsakovui įgaliojimą iki 2009-12-23 darbams atlikti; 1.1.12. atsakovas įsipareigoja visus nurodytus darbus atlikti iki 2009-12-23; 1.1.13. ieškovė iki 2009-12-23 pagal notariškai tvirtinamą sandorį perduoda neatlygintinai savo nuosavybės dalį – 8,69 kv. m atsakovo K. J. M. nuosavybėn už anksčiau jo atliktus darbus (b. l. 35–36, 60–61).
Ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (b. l. 18–20), raštu, kuriame pasirašė liudytojai tvirtina, jog vėdinimo sistemos vamzdis iš ieškovei priklausančio buto buvo montuojamas 2009-12-23 (b. l. 22), teismo nutartimi, kuria patvirtinta Taikos sutartis, antstolės raginimu (b. l. 37–38), ortakio išdėstymo schema (b. l. 40–42), 2011-02-07 perdavimo aktu, liudytojo R. P. parodymais, o patirtos žalos dydį grindžia R. P. firmos „Rigena“ lokaline sąmata, kurioje nurodyta, kad – kriauklės, gartraukio, rozečių ir kiti montavimo darbai ieškovei kainuotų 2315,21 Lt (b. l. 16), ieškovės pateiktu ieškinio kainos apskaičiavimu, kuriame nurodyta, jog patirtą turtinę žalą sudaro 2315,21 Lt pagal atliktų darbų sąmatą, 582 Lt plautuvė, 160,90 Lt maišytuvas, 575 Lt gartraukis, 200 Lt buitinis ventiliatorius, 100 Lt vonios plytelės po rozečių montavimo, 600 Lt perdažymo darbai, 400 Lt glaistui, gruntui, dažams ir 100 Lt nenumatytiems darbams, neturtinės žalos atsiradimą motyvuoja tuo, kad negali pilnavertiškai naudotis butu (b. l. 109–110).
Byloje kilo ginčas dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų, kilusių iš Taikos sutarties, patvirtintos teismo nutartimi, įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį, tačiau nepagrįstai nurodė, kad tarp šalių susiklostė žalos atlyginimo teisiniai santykiai, kadangi atsakovas įsipareigojo atlikti rangos darbus, numatytus Taikos sutartyje, ir tarp šalių susiformavo rangos teisiniai santykiai.
CK 6.681 str. 1 d. numatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis – taikos sutartyje buvo numatyta atsakovui užduotis atlikti buto remonto darbus už jam perleidžiamą buto dalį, o atsakovas įsipareigojo juos atlikti. Tiek pačios šalys, tiek ir liudytojai parodė, kad atsakovas atliko remonto darbus.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Taikos sutartis buvo įvykdyta ir ieškovė pagal Taikos sutartį atliktiems darbams pretenzijų neturėjo – 2010-01-29 pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė patvirtino, kad visi darbai, vykdant minėtą teismo nutartį, yra atlikti ir priimti pagal šalių pasirašytą darbų atlikimo aktą ir pretenzijų atsakovui dėl darbų kokybės neturi (Sutarties 2.2.1 punktas) (b. l. 11–13). Be to, iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-178-83/2009 matyti, jog ieškovės prašymu išduotas vykdomasis raštas buvo grąžintas teismui, visiškai įvykdžius, vykdomajame rašte nurodyta, jog 2010-05-05 surašytas aktas apie sprendimo įvykdymą (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-178-83/2009, b. l. 107–109). 2009-11-03 šalių pasirašytame priede prie 2009-06-09 Palangos apylinkės teismo patvirtintos taikos sutarties, kad atsakovas K. J. M. savo lėšomis atlieka papildomus darbus, o ieškovė atsisako visų papildomų reikalavimų dėl taikos sutarties, patvirtintos Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi, ir įsipareigoja sudaryti visas sąlygas suteiktiems K. J. M. įgaliojimams vykdyti bei nekelti naujų pageidavimų bei pretenzijų, susijusių su taikos sutarties vykdymu (b. l. 62). 2009-12-15 atliktų darbų akte nurodyta, kad rangovas UAB „Jungtinės statybos“ atliko darbus, kurių užsakovai K. J. M. bei A. K., akte be kitų atliktų darbų taip pat nurodyta, kad buvo atliktas ventiliacijų vamzdynų pravedimas, ventiliacijos vamzdžių aptaisymas gipso kartono plokštėmis, įrengiant metalinį karkasą, gartraukio pajungimas bei plautuvių montavimas, aktas patvirtintas atsakovo, ieškovės bei rangovo parašais (b. l. 17), 2010-02-07 perdavimo aktas patvirtina, kad atsakovas perdavė, o ieškovė priėmė elektros darbų projektą-schemą su priedais, vonios ir virtuvės ventiliacijos įrangos projektą, atsakovo nupirktų daiktų perdavimo aktą bei garų surinktuvo ir elektrinės plytelės pirkimo čekius (b. l. 39). V. K. IĮ „Geduva“ 2009-11-18 akte Nr. 1 dėl elektros montavimo darbų priėmimo–perdavimo nurodyta, kad buvo atliktas sumontuotų elektros įrenginių patikrinimas ir A. K. pateikta techninė dokumentacija bei aktas Nr. 2 dėl paklotų laidų, prieš uždengiant, apžiūros, jie patvirtinti V. K. ir A. K. parašais, atlikti darbai aktu perduoti ieškovei (b. l. 69–71) nurodyti atlikti darbai ir aprašytos išlaidos.
Statybos darbų perdavimo–priėmimo aktu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas dokumentas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009; kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte yra nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, taip pat atliktų darbų trūkumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokaustos statyba“ v. UAB „Aviacijos paslaugų centras“, bylos Nr. 3K-3-361/2007). Atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą, tačiau juo nekeičiamos sutarties sąlygos, jeigu rangos sutartyje šalys to nenumatė. Atliktų darbų priėmimas nesiejamas su atliktų darbų kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009).
Atsižvelgiant į tokią darbų priėmimo–perdavimo akto sampratą bei reikšmę, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo dokumentu šalys patvirtina realią faktinę situaciją – konkrečius rangovo atliktus ir užsakovui perduodamus darbus, jų apimtį, užsakovo pastabas dėl kokybės ir pan. Šio akto reikšmės ir turinio nekeičia tai, kad perduodami visi rangos sutartyje sulygti atlikti darbai (visas objektas) ar tam tikra jų dalis (darbų etapo rezultatas, tarpiniai darbai ar pan.), nes tokio dokumento paskirtis yra fiksuoti užsakovui perduodamą konkretų atliktų darbų rezultatą, kartu fiksuojant tiek perdavimo ir priėmimo faktus, tiek perduodamų darbų būklę, atitiktį kokybės reikalavimams ir pan.
Dėl to atmestini apeliantės skunde nurodyti argumentai, kad teismas nepagrįstai vertino darbų atlikimo aktą. LR CK 6.662 str. 3 d. numato, kad tuo atveju, jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą, jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Nagrinėjamu atveju byloje pateiktas atliktų darbų aktas, kurį pasirašė ieškovė, atsakovas ir rangovas UAB „Jungtinės statybos“, šiame akte jokių pastabų dėl perduotų darbų kokybės nenurodyta, t. y. apeliantė, perimdama konkrečius akte nurodytus darbus, turėjo galimybę akte pažymėti apie jų akivaizdžius trūkumus, o to nepadariusi, prarado galimybę remtis perimtų darbų trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys).
Apeliantė nurodo, kad kriauklės kokybė neatitinka ieškovės reikalavimų, kadangi ji veikia triukšmingai kaip ir gartraukis. LR CK 6.686 str. 2 d. numato, kad šalis, kuri privalo aprūpinti statybų medžiagomis ir įrengimais, atsako už jų defektus, dėl kurių tų medžiagų ar įrengimų negalima naudoti nepabloginant statybos darbų kokybės, jeigu neįrodo, kad tų medžiagų ar įrengimų negalima panaudoti dėl aplinkybių, už kurias atsako kita šalis. CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje esančius įrodymus tiria ir vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nurodė, kad visa įranga supirkta jo lėšomis, dalyvaujant ir pritariant ieškovei ir visa dokumentacija – garantiniai talonai, projektai, darbų priėmimo aktai ir kt. perduoti ieškovei, ji šiuos daiktus priėmė ir jokių trūkumų nenurodė (b. l. 67–72). Teisėjų kolegija nemato pagrindo netikėti atsakovo parodymais ir darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas šį darbą atliko kitaip negu nurodė ieškovė, todėl atsakovas ir neatsako už, ieškovės tvirtinimu, netinkamos kriauklės ir gartraukio sumontavimą (CPK 178 str., 185 str., CK 6.686 str. 2 d.).
Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.