Kauno apygardos teismo nutartis

2013-09-23 · Civilinė byla Nr. 2S-1924-221/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-09-23Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-04-22Kauno apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-10-28Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-23
Bylos Nr.
2S-1924-221/2013
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-10850-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Atsakovas
UAB „Kamida Logistics“, UAB ,,Kamida Logistics, trečiasis asmuo UAB ,,Kamida“
Ieškovas
UAB ,,Galsera“
Trečiasis asmuo
UAB ,,Kamida“
Civilinė byla Nr. 2S-1924-221/2013Proceso Nr. 2-69-3-10850-2013-0
Procesinio dokumento kategorija:121.21; 110.1; 110.4; 110.6.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Kamida Logistics“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Galsera“ ieškinį atsakovei UAB ,,Kamida Logistics, trečiasis asmuo UAB ,,Kamida“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Galsera“ kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiais atsakovės atliktus įskaitymus ir priteisti iš atsakovės UAB „Kamida Logistics“ (trečiasis asmuo UAB „Kamida“) 78 976,82 Lt skolos, 7,38 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 370 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Kartu ieškiniu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis.

Ieškovė nurodė, jog atsakovė piktybiškai delsia atsiskaityti su ieškove, vienašališkai nutraukė sutartį, neturėdama teisėto pagrindo atlieka vienašalius įskaitymus, nepagrįstai sustabdė bet kokius mokėjimus, nereaguoja į raginimus, nebendradarbiauja, ieškinio suma didelė, atsakovė savo vardu nekilnojamojo turto neturi, turi kitų teisminių ginčų, todėl egzistuoja reali grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti visiškai neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 5 d. nutartimi (b. l. 10) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo ieškinio dydžiui 78 976,82 Lt atsakovei UAB „Kamida Logistics“ priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovei juos parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitaip realizuoti, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, esančias pas atsakovę, trečiuosius asmenis ar atsakovės sąskaitose banke, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, pagrįstas rašytiniais įrodymais, reikalaujama priteisti suma yra didelė, kas gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, atsakovė gera valia atsiskaityti vengia, sprendė, kad nesiėmus skolos išieškojimo užtikrinimo priemonių, skolos išieškojimas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atskiruoju skundu UAB „Kamida Logistics“ prašo teismo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės UAB „Galsera“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB „Kamida Logistics“ atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovė yra pelningai ir sėkmingai dirbanti įmonė, todėl nėra jokios grėsmės galimo teismo sprendimo neįvykdymui. Atsakovei priklausančio turto vertė yra daugiau nei 3 000 000 Lt. Ši suma ženkliai viršija ieškovės prašomą priteisti sumą. Atsakovei priteistas turtas nėra įkeistas ar kitaip suvaržytas. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė šį turtą bandytų suvaržyti, paslėpti, parduoti ar kitaip vengti įvykdyti teismo sprendimą.

2. Ieškovė piktnaudžiauja teise ir reiškia aiškiai nepagrįstą reikalavimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Galsera“ (b. l. 31-32) prašo teismo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovės pateikti finansiniai duomenys nelaikytini patikimais, kadangi pateikti finansinių ataskaitų dokumentai nėra pasirašyti nei finansininko, nei direktoriaus, minėti dokumentai nėra pateikti Registrų centrui, Credit info informacija nelaikytina patikima.

2. Nors atsakovė deklaruoja savo gerą finansinę padėtį, tačiau iš balanso duomenų matyti, kad atsakovė turi daugiau kaip 2,5 mln. trumpalaikių įsipareigojimų. Be to, eilutėje mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nurodyta suma nesutampa sudėjus visas nurodytas mokėtinas sumas.

3. Atsakovė nepateikė duomenų kiek turi grynųjų pinigų banko sąskaitoje, koks yra įmonės pelningumas.

4. Pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio ir yra didelis, todėl vien ši aplinkybė leidžia spręsti, kad sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.

5. Jokių kitų priemonių, numatytų CPK 146 striapnyje, užtikrinti galimo sprendimo įvykdymą atsakovė nesiėmė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Įstatymas numato, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. konkrečios bylos aplinkybės. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-330/2009).

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nevertina ieškinio pagrįstumo, o tik aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybe, tai yra grėsmę, jog galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010). Tada, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį, turimus įsipareigojimus nėra didelė, t. y. kai jis paneigia objektyvios grėsmės (dėl didelės reikalavimo sumos) būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1539/2010).

CPK 149 straipsnio 1 dalis numato, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.

CPK 306 straipsnio 3 dalyje ir 338 straipsnyje nustatyta, kad apeliantas su skundu turi pateikti įrodymus, kuriais grindžia teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą.

Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui 2013 m. birželio 26 d. įmonės balansą, iš kurio matyti, kad nors įmonė turi turto, kurio vertė 3 035 182 Lt, tačiau įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 2 526 716 Lt (visi įsipareigojimai trumpalaikiai). Iš 2013 m. gegužės 31 d. pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2013 m. sausio-gegužės mėnesiais įmonė dirbo pelningai, t. y. jos pelnas siekė 100 885 Lt.

Teismo vertinimu, nors atsakovė dirbo pelningai, tačiau balanso duomenys rodo, kad atsakovės finansinė padėtis nelaikytina stabilia, todėl ieškiniu prašoma priteisti 78 976,82 Lt suma laikytina pakankamai didele suma atsakovės atžvilgiu.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, vadovavosi ekonomiškumo principu ir siekiant užtikrinti šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, nurodė, kad pirmiausia areštuotinas atsakovės nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas 78 976,82 Lt sumai, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, piniginės lėšos, esančios pas atsakovę, trečiuosius asmenis ar atsakovės sąskaitose banke, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Iš pateikto įmonės balanso matyti, jog atsakovės turtas siekia daugiau kaip 3 000 000 Lt, vien turimų transporto priemonių vertė 238 021 Lt. Todėl spręstina, kad 78 976,82 Lt dydžio atsakovei priklausančio turto areštas nesutrikdys atsakovės ūkinės ir komercinės veiklos.

Teismas pažymi, kad atsakovė, manydama, kad areštavus tam tikrą įmonės turą yra trikdoma jos ūkinė komercinė veikla, turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, t. y. pateikti prašymą, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos konkrečiam atsakovei priklausančiam turtui ieškinio dydžio ribose.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos spendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išaiškintina, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio šalims bet kuriuo bylos nagrinėjimo metu kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Virginija Lozoraitytė