Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Urmila Valiukienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui G. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir A. S. buvo sudaryta būsto draudimo sutartis (būsto draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpis: 2017-08-03 – 2018-08-02), kuria buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – butas Nr. (duomenys neskelbtini)). 2018-07-31 butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užlietas iš virš jo esančių patalpų – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – butas Nr. (duomenys neskelbtini)). Butas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą 2018-09-04 nuosavybės teise priklausė atsakovui G. K. (2018-09-04 NTR išrašas). Užpylimo metu buvo padaryta žala butui Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl padarytos žalos ieškovas išmokėjo 2069,68 Eur dydžio draudimo išmoką (2018-08-14 mokėjimo dokumentas). Užliejimo aplinkybes, žalos kaltininką, padarytos žalos dydį bei žalos atlyginimo faktą patvirtina žalos bylos medžiaga: pranešimas apie įvykį; nuotraukos; turto sunaikinimo, sugadinimo aktas; lokalinė sąmata; atliktų darbų perdavimo priėmimo aktas; draudimo išmokos apskaičiavimo dokumentas; mokėjimo dokumentas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškovu būtų atsiskaitęs (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.266 straipsnis nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės, t. y. griežtą civilinę atsakomybę, todėl statinio savininkas (valdytojas) privalo atlyginti jam priklausančio statinio trūkumų lemtą žalą nepriklausomai nuo jo kaltės dėl tokių neigiamų padarinių. Pažymėtina, kad kai žala padaroma dėl turto sugadinimo užliejus jį vandeniu iš viršuje esančių patalpų, kuriose prasiveržė vanduo į kitas patalpas, viršuje esančių patalpų savininko (valdytojo) neteisėtais veiksmais laikytinas jo nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims (CK 6.266 straipsnis, 6.270 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015).

Ieškovas 2018-09-04 ir 2019-02-13 pretenzija ragino atsakovą sumokėti ieškovui nuostolių atlyginimą, tačiau atsakovas šio raginimo nepaisė. Atsižvelgiant į tai, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užpylimu patirtus nuostolius buto savininkui atlygino ieškovas, atsakovas privalo kompensuoti ieškovui jo išmokėtą draudimo išmoką (CK 6.263 straipsnis, 6.266 straipsnis). Remiantis išdėstytu, ieškovui iš atsakovo priteistina 2069,68 Eur žalos atlyginimo.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2069,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020-03-17, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 45 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Iš atsakovo valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, iš atsakovo G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2069,68 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2069,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020-03-17, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.